Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Lettered
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
    Tai dabar intriga, ką iš kepurės socdemai ištrauks siūlydami PM. Tiesą sakant aš nieko gero nesitikiu. Problema ta, kad pas socdemus partijos esmė yra tie dar sovietmečio raugo politikai ir dabar jie turi argumentą "matot, bandėm atsinaujinti, nieko gero neišėjo", dėl to labiausiai tikėtis variantas, kad toks ir bus įkištas premjeru ir turėsim stagnaciją + populizmą. Stagnacija yra pagrindinis žodis socdemams būnant valdžioje, kai nėra padaromi jokie rimti Lietuvos ateičiai naudingi sprendimai. Mokesčių pakėlimas nėra tokie sprendimai - tam didelio proto nereikia. Dideli sprendimai yra kai pvz. prie Kubiliaus buvo į Lietuvą pritraukti paslaugų centrai, prie Šimonytės prasidėjo atsinaujinančios energetikos revoliucija. Šiuo metu Lietuvai vienas svarbiausių darbų - suefektyvinti biudžetinį sektorių, nes mažėjant gyventojų ir augant atlyginimams, jis tampa sunkiai pakeliama našta. Kas pas socdemus galėtų to imtis? Niekas.
    Galite pasakyti bent vieną Šimonytės darbą ar sprendimą dėl energetikos revoliucijos? Tą padarė lietuviškos įmonės savo kompetencija, plius atsiradę labai palankūs tam faktoriai kaip importo iš RU/BY nutraukimas prasidėjus karui. Sutinku, kad socdemai beviltiški, bet ta pati situacija visose partijose. Lietuva nesugrius PM tapus Olekui, bet jokių stebuklų neįvyktų ir jei Šimonytę grąžintume.
    Paskutinis taisė Lettered; 2025.07.31, 12:08.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Bendrovė „Ignitis renewables“ baigė įgyvendinti savo pirmąjį projektą Latvijoje – Varmės saulės parkas, esantis Kuldygos savivaldybėje, pasiekė komercinės veiklos pradžią. 110 ha išsidėsčiusį parką sudaro 156.000 saulės modulių, kurių bendra instaliuota galia siekia 94 MW
    „Varmės saulės parkas yra svarbus žingsnis žaliosios energetikos plėtroje – tai pirmasis mūsų saulės projektas Latvijoje, pasiekęs komercinės veiklos pradžią. Aktyviai plečiame savo veiklą šioje rinkoje ir prisidedame prie vietinės atsinaujinančios energijos gamybos augimo“, – sako Darius Maikštėnas, „Ignitis grupės“ vadovas.
    Varmė – tai pirmasis iš trijų didelio masto saulės parkų, kuriuos Latvijoje įgyvendina „Ignitis renewables“. Šiuo metu statomi dar du – 145 MW galios Stelpės ir 174 MW galios Tumės – projektai. Bendra instaliuota galia viršys 400 MW
    https://www.vz.lt/energetika/2025/07...-parkas-571169

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    „Litgrid“: antrąjį metų ketvirtį elektros pagaminta 50 proc. daugiau nei pernai https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...iau-nei-pernai
    Kaip praneša „Litgrid“, balandžio–birželio mėnesiais vėjo elektrinės pagamino 59 proc. daugiau nei prieš metus, tuo metu saulės elektrinių generacija išaugo 43 proc., o hidroelektrinių – sumažėjo 36 proc. Visos atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės per antrąjį ketvirtį pagamino 42 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
    „Elektros gamyba Lietuvoje toliau auga didėjant atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumams ir šiluminių elektrinių generacijai. 2024 metų antrojo ketvirčio pabaigoje vėjo ir saulės elektrinių instaliuota galia šalyje siekė 2885 MW, per metus ji išaugo trečdaliu ir pasiekė 4341 MW“, – pranešime cituojamas „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
    per paskutinius tris mėnesius, pirmą kartą nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, Lietuvoje pagaminta elektra užtikrino 91 proc. šalies poreikio, kai tuo metu pernai šis santykis siekė 61 proc.
    „Litgrid“ duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį į Lietuvą importuota 1,184 TWh elektros energijos, o tai yra 10 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai importas siekė 1,310 TWh. Nors bendras importas mažėjo, pranešama, kad iš Švedijos balandžio–birželio mėnesiais importuota 9 proc. daugiau elektros, taip pat 22 proc. augo importas iš Latvijos.
    Tuo metu iš Lietuvos buvo eksportuota 0,876 TWh elektros energijos – 58 proc. daugiau nei praėjusių metų antrąjį ketvirtį.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Vyriausybė 1,13 gigavatų (GW) galios laisvų elektros tinklo pralaidumų paskirstė gaminantiems vartotojams bei energetikos bendrijoms, pranešė Vyriausybės kanceliarija.
    Šiuo metu likę laisvi pralaidumai sudaro 0,689 GW saulės elektrinėms ir 0,445 GW – vėjo jėgainėms.
    Pagal Energetikos ministerijos nutarimą, pralaidumai be energetinio nepritekliaus mažinimui skirtų atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) ir piliečių energetikos bendrijų (PEB) paskirstomi nutolusius saulės parkus vystantiems gaminantiems vartotojams, pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims.
    Anot Vyriausybės kanceliarijos, elektrinės, hibridinės elektrinės ir kaupimo įrenginiai, kurių leistina generuoti galia ne didesnė kaip 0,8 kilovatai (kW), prie elektros tinklų prijungiami neatsižvelgiant į tai, ar yra laisvų pralaidumų ar jie jau išnaudoti. Vyriausybė planuoja, kad gaminančių ir aktyviųjų vartotojų skaičius Lietuvoje iki 2028 m. sudarytų bent 200 tūkst.
    https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...ms-vartotojams

    Komentuoti:


  • Savitarnos kasa
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

    Tai rašo jo nuorodose kad pagal gaisrininkus buvo technical defect. Gali būti kokios nori sudėtos jeigu gamybos brokas bus
    sprogti negali tai kas nespogsta

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė Savitarnos kasa Rodyti pranešimą

    Tai matyt ne saugios buvo sudėtos, jeigu sudegė Geriau surask nuorodų kuriose aiškiai parašyta kokios baterijos buvo naudojamos, o ne siuntinėk pavienius atvejus be jokių detalių.
    Tai rašo jo nuorodose kad pagal gaisrininkus buvo technical defect. Gali būti kokios nori sudėtos jeigu gamybos brokas bus

    Šiaip pirmą kartą girdžiu kad sproginėja baterijos taip, idomu

    Komentuoti:


  • gerietis
    replied
    Parašė ojojoj Rodyti pranešimą

    O pvz Vokietijoje išsproginėję namai kur poto negalima gyventi juose, nes ketvirčio namo nėra, tai saugios batareikos buvo sudėtos? O ant LT žemės dedamos kitokios, saugesnės?
    ​​​​Apšviesk čia mus. Įdomu labai.
    Sunku pasakyti ar pas mus kitokios, kai nežinom kokios buvo tuose "išsproginėjusiuose namuose." Lietuvoje daugumoje naudojamos pakankamai saugios LiFePo4 baterijos. Bet yra ir degių ličio baterijų. Vieną, išimtą iš Teslos, turiu po akim. Išimta iš automobilio buvo dėl to kad jau nevežė. Tarnaudama kaupikliu visai nusibaigė. Sprogimų ar ugnies nebuvo, situaciją valdo BMS.

    Esu matęs gaisrą dėl kaupiklio su techninėmis detalėmis aprašytą viename forume: sistema buvo savadarbė, buvo sumontuotas netinkamas pastoviai srovei saugiklis, nuo kurio sukelto lanko užsidegė namas.

    Komentuoti:


  • ojojoj
    replied
    Parašė Savitarnos kasa Rodyti pranešimą

    Tai matyt ne saugios buvo sudėtos, jeigu sudegė Geriau surask nuorodų kuriose aiškiai parašyta kokios baterijos buvo naudojamos, o ne siuntinėk pavienius atvejus be jokių detalių.
    Tai ne vien atsitiktiniai atvejai. As sakiau, kad sau nesidesiu, o tu rasai, kad absurdus rasyneju lyg atrodytu, kad tavo visos spec. patalpu batareikos yra 100proc. saugios ir as cia nusisneku. Sorry. Nesivelsiu daugiau i diskusijas, nes pagal tave as neteisus nei kiek ir tie sprogimai tik pavieniai atvejai, kaip ir LT zemej paneliu uzsidegimai ai, gi irgi pavieniai cia, tai px...

    Komentuoti:


  • transpondster
    replied
    Nach Explosion: PV-Batteriespeicher von LG werden ...


    LG = NMC, visi dedasi LFP nes

    Komentuoti:


  • Savitarnos kasa
    replied
    Parašė ojojoj Rodyti pranešimą

    O pvz Vokietijoje išsproginėję namai kur poto negalima gyventi juose, nes ketvirčio namo nėra, tai saugios batareikos buvo sudėtos? O ant LT žemės dedamos kitokios, saugesnės?
    ​​​​Apšviesk čia mus. Įdomu labai.
    Tai matyt ne saugios buvo sudėtos, jeigu sudegė Geriau surask nuorodų kuriose aiškiai parašyta kokios baterijos buvo naudojamos, o ne siuntinėk pavienius atvejus be jokių detalių.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    R. Masiulis. 3 priežastys, kodėl Lietuvai sekasi AEI plėtra https://www.vz.lt/izvalgos/2025/07/1...-pletra-570514
    Ką padarėme ir kokie žingsniai dar laukia, siekiant tapti energetiškai savarankiška, elektros energiją eksportuojančia valstybe?
    1. Efektyviai išnaudojame elektros tinklus
    Sudarėme sąlygas tiek gaminantiems vartotojams, tiek komerciniams investuotojams į elektros gamybą sparčiai ir su kuo mažesniais kaštais prisijungti prie tinklų. „Litgrid“ buvo pirmoji elektros perdavimo tinklo operatorė Europoje, sudariusi sąlygas tas pačias elektros linijas 100% išnaudoti ir saulės, ir vėjo, ir energijos kaupiklių projektams.
    Saulės ir vėjo elektros gamyba sutampa labai retai, o priimtas sprendimas leido reikšmingai padidinti tinklo pralaidumus atsinaujinančiai energetikai. Šiuo metu perdavimo tinkle rezervuota daugiau nei 8 GW galios saulės ir vėjo projektų – daugiau, nei reikia siekiant tapti elektrą eksportuojančia valstybe – o tinkle vis dar yra laisvų elektros pralaidumų.
    2. Sprendimus priimame skaidriai ir greitai
    Prieš 3 metus įkūrėme Atsinaujinančių energijos išteklių centrą, kuris rūpinasi kiekvienu komerciniu prie perdavimo tinklo prijungiamu saulės, vėjo ir kaupiklių projektu. Sukūrėme skaidrų ir sąžiningą tinklo pralaidumų rezervacijos procesą, nuolat jį tobuliname, ieškodami būdų šalinti perteklinius barjerus ir atsižvelgdami į projektų vystytojų grįžtamąjį ryšį. Siekiame turėti vieną greičiausių ir paprasčiausių prisijungimo prie tinklų procesų Europoje.
    3. Saulės ir vėjo energetikos plėtra neįmanoma be glaudaus bendradarbiavimo tarp politikų, reguliuotojų ir tinklų operatorių
    Kartu su Energetikos ministerija ir Valstybine energetikos reguliavimo taryba turime bendrą viziją ir prioritetus. Iš rinkos dalyvių, projektų vystytojų ir investuotojų girdime, kad tai yra vienas didžiausių Lietuvos išskirtinumų, lyginant su kitomis Europos šalimis.
    Kartu su EPSO-G grupe įgyvendindami energetikos transformaciją planuojame tarpsisteminių jungčių plėtrą, kuri ne tik padidins tiekimo saugumą, bet ir sudarys sąlygas energijos eksportui: statome antrą jungtį su Lenkija „Harmony Link“, plečiame pralaidumus su Latvija, skaičiuojame Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos hibridinės jungties „Baltic Hub“ galimybes.
    Taip pat aktyviai bendradarbiaujame su „Invest Lithuania“ ir potencialiais investuotojais į didelio vartojimo reikalaujančius projektus, ypač duomenų centrus. Rengiame dinaminio perdavimo tinklo tarifo modelį, kuris skatintų didžiuosius vartotojus, kurie gali būti lanksčiai didinti ar mažinti savo vartojimą pagal AEI elektros gamybą. Investuojame į kintamo linijų pralaidumo (DLR) technologiją, kuri leis reikšmingai padidinti tinklų pralaidumo galimybes net ir esant saulės ir vėjo generacijos sutapimui.

    Komentuoti:


  • ojojoj
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Kol kas kažkokių nelaimingų atsitikimų nesigirdėjo.

    Šiaip potencialus pavojus gal ir yra.
    Pvz:

    https://www.pv-magazine.com/2023/10/...ery-explosion/

    +

    naujas:

    https://www.ess-news.com/2025/02/21/...on-in-germany/

    Komentuoti:


  • ojojoj
    replied
    Parašė Savitarnos kasa Rodyti pranešimą

    pasidomėk kokio tipo baterijas deda patalpose prieš rašant absurdus.
    O pvz Vokietijoje išsproginėję namai kur poto negalima gyventi juose, nes ketvirčio namo nėra, tai saugios batareikos buvo sudėtos? O ant LT žemės dedamos kitokios, saugesnės?
    ​​​​Apšviesk čia mus. Įdomu labai.

    Komentuoti:


  • Savitarnos kasa
    replied
    Parašė ojojoj Rodyti pranešimą
    Tik savizudis sugalvoti gali batareikas susideti name kur gyveni. Uz dyka neimciau ir nestatyciau to "gerio" savo namie.
    pasidomėk kokio tipo baterijas deda patalpose prieš rašant absurdus.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė ojojoj Rodyti pranešimą
    Tik savizudis sugalvoti gali batareikas susideti name kur gyveni. Uz dyka neimciau ir nestatyciau to "gerio" savo namie.
    Kol kas kažkokių nelaimingų atsitikimų nesigirdėjo.

    Šiaip potencialus pavojus gal ir yra.

    Komentuoti:


  • ojojoj
    replied
    Tik savizudis sugalvoti gali batareikas susideti name kur gyveni. Uz dyka neimciau ir nestatyciau to "gerio" savo namie.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Patys moduliai taip. Su inverteriais būna visko. Tai atsipirkt atsipirks, o po to gali tekt remontuot ir laukt kol atsipirks remontas.

    Kaip ir sakiau, 7 metai yra neblogai ir investuoju. Bet kita vertus merkt asmeninius pinigus tokiam ilgam laikotarpiui jau darosi psichologiškai sunkiau. Klausimas kaip atrodys elektros rinka ar tų pačių saulės elektrinių išlaikymas. Gal, pavyzdžiui, įkals abonentinį elektros tinklų mokestį. Juk infrastruktūrą reikia prižiūrėt net jei gyvenu pilnai iš savo elektrinės ir per ESO neperku. Nenustebsiu jei ateityje saulininkams reikės mokėt kelioliką pinigų vien už buvimą prisijungus prie tinklų.

    Bet jei nebūtų paramų ir būtų 10+ metų, tai matyt nusispjaučiau ir nesukčiau galvos. Vistiek yra reikalų popierius tvarkyt, vietos užima, gal po įrengimo reiks truputi apdailą viduj/lauke pasiremontuot ir pan ir t.t.
    Tai žinoma, kad reikės. Jeigu nori turėti paslaugą (būti prisijungus) tai ir už ją mokėk bent tiek kad padengtu išlaidas jos išlaikymui. Bet jeigu tu tik savo energija naudojiesi tai gali atsijungti (čia tiesa yra teisinių reikalų, namas negali būti priduotas kaip gyvenamas jeigu nėra prijungtas pvz).

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
    Saulės elektrinės apie 15-25 metus be didesnės priežiūros turėtu išgyventi. Tikrai ne amžinai, bet atsipirkimo laikotarpį ir dar daugiau laikys. O 7 metai yra šiaip labai geras atsipirkimo laikotarpis. Opportunity cost atitinkamus surasti nėra lengva.
    Patys moduliai taip. Su inverteriais būna visko. Tai atsipirkt atsipirks, o po to gali tekt remontuot ir laukt kol atsipirks remontas.

    Kaip ir sakiau, 7 metai yra neblogai ir investuoju. Bet kita vertus merkt asmeninius pinigus tokiam ilgam laikotarpiui jau darosi psichologiškai sunkiau. Klausimas kaip atrodys elektros rinka ar tų pačių saulės elektrinių išlaikymas. Gal, pavyzdžiui, įkals abonentinį elektros tinklų mokestį. Juk infrastruktūrą reikia prižiūrėt net jei gyvenu pilnai iš savo elektrinės ir per ESO neperku. Nenustebsiu jei ateityje saulininkams reikės mokėt kelioliką pinigų vien už buvimą prisijungus prie tinklų.

    Bet jei nebūtų paramų ir būtų 10+ metų, tai matyt nusispjaučiau ir nesukčiau galvos. Vistiek yra reikalų popierius tvarkyt, vietos užima, gal po įrengimo reiks truputi apdailą viduj/lauke pasiremontuot ir pan ir t.t.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Saulės elektrinės apie 15-25 metus be didesnės priežiūros turėtu išgyventi. Tikrai ne amžinai, bet atsipirkimo laikotarpį ir dar daugiau laikys. O 7 metai yra šiaip labai geras atsipirkimo laikotarpis. Opportunity cost atitinkamus surasti nėra lengva.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Savitarnos kasa Rodyti pranešimą

    Tipo nedarai kWh kaupimo?
    Turi omeny „pasaugojimą“? Reiks pasidomėt kokį koeficientą nurašys ESO kitais metais ir tada skaičiuot kas labiau apsimoka. Mačiau skaičiavimų, kad „piniginis“ variantas gali net labiau apsimokėt. Bet net ir su visu tuo ir parama montavimui atsipirks per kokius 7 metus. Ir nesitikiu, kad po to iki grabo lentos turėsiu nemokamą elektrą - garantuotai anksčiau ar vėliau bus į
    rangos gedimų ir t.t.

    Tikrai neverkiu ir neliūdžiu. Bet kai prasideda tokie atsipirkimo terminai tai ne taip ir lengva pasirįžt investicijoms. Nebūtų visokių paramų, atsipirktų per 10+ metų tai tikrai nedaryčiau.

    Komentuoti:

Working...
X