Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[Arunasx]

Prie tinklo prijungti trys 176 MW galios „Elektrum Lietuva“ saulės parkai https://www.vz.lt

Visi trys nauji elektros generacijos šaltiniai yra Klaipėdos rajone: 91 MW galios saulės parkas Kiškėnų kaime, 78 MW galios parkas Dovilų seniūnijoje ir 7,15 MW galios saulės parkas Smeltėje, skelbia bendrovė. Vien tik Klaipėdos regione esantiems trims parkams įrengti buvo skirta daugiau nei 85 mln. Eur, o investicijos į saulės parkus visoje Lietuvoje siekia daugiau nei 151 mln. Eur. Neketiname sustoti ir toliau, kitąmet atsinaujinančios energetikos projektų įgyvendinimui planuojame skirti dar apie 54 mln. Eur“, – pranešime cituojama ji.
Bendrovė yra įrengusi 11 saulės parkų (159 MW), o šiuo metu vystomų naujų saulės ir vėjo parkų bendra galia viršija 500 MW.Iki kitų metų pavasario, baigus įgyvendinti suplanuotus saulės parkų projektus bendrovė turės 14 veikiančių saulės parkų.

[Arunasx]

„Litgrid“ naujiems vėjo parkų ir kaupiklių projektams rezervavo dar 1,5 GW galios https://www.lrt.lt

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ preliminariai rezervavo 1,54 gigavato (GW) galios vėjo elektrinėms ir kaupikliams.
Šis sprendimas priimtas įvertinus per pastaruosius tris mėnesius pateiktas paraiškas, iš kurių 23 buvo patvirtintos visa ar daline apimtimi, o vystytojams pasiūlyta pasirašyti ketinimų protokolus, trečiadienį pranešė bendrovė.
„Vėjo ir saulės elektrinių įrengtoji galia Lietuvoje jau siekia 5,3 GW, o kartu su vandens, biomasės ir biodujų elektrinėmis – 5,6 GW“, – pranešime sakė „Litgrid“ Atsinaujinančių energijos išteklių centro vadovas Ignas Junevičius. Pasak jo, tai reiškia, kad artėjama prie Vyriausybės programoje numatyto tikslo iki 2028 metų pabaigos pasiekti 8 GW gamybos iš atsinaujinančių šaltinių pajėgumus. Pasak įmonės, vėjo elektrinėms rezervuota 220 MW galios, o kaupimo įrenginiams – 1323 MW galios (2742 MWh talpos).
Tai jau 10-tas prašymų teikimo ciklas nuo 2023 metų kovo, kai patvirtinta naudojimosi elektros perdavimo tinklais tvarka. Skaičiuojant visus planuojamus projektus, šiuo metu pasirašyta ketinimų protokolų dėl 3,3 GW bendros leistinos galios vėjo parkams sausumoje, 3,8 GW – saulės parkams ir 3,5 GW galios (8,4 GWh talpos) – kaupikliams. Be to, Lietuva planuoja įrengti jūros vėjo parką, kurio bendra galia sieks 0,7 GW. Lietuvoje jau veikiančių saulės ir vėjo elektrinių bendra galia siekia daugiau nei 5,3 GW, o leistina generuoti galia – 4,7 GW ir sudaro daugiau nei 60 proc. viso šalies elektros gamybos pajėgumo.

[Arunasx]

Nuo šiandien didmeninė elektros rinka veikia 15 minučių intervalais: ką tai keičia https://www.lrt.lt

„15 minučių intervalai suteikia daugiau galimybių rinkos dalyviams planuoti ir efektyviau suderinti pasiūlą ir paklausą. Jau nuo praėjusių metų jie taikomi dienos eigos rinkoje, o šiandieninis pokytis, įvykęs visose bendrai rinkai priklausančiose Europos šalyse, sėkmingai įgyvendintas pagrindinėje kitos paros rinkoje. Saulės ir vėjo energija, kuriai būdingi dideli svyravimai, užima vis svarbesnį vaidmenį elektros sistemoje, todėl 15 minučių prekybos intervalai užtikrins didesnį rinkos lankstumą“, – teigia „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
15 minučių intervalų pokytis įgyvendinamas vienu metu 27 Europos šalyse, kurių elektros perdavimų sistemų ir elektros biržų operatorės dalyvauja kitos paros susiejimo mechanizme (angl. Single Day-Ahead Coupling, SDAC). Ruošiantis pokyčiui daugiau nei metus buvo atliekami vertinimo, derinimo ir testavimo darbai.

[Arunasx]

„Litgrid“ didins elektros prekybos su Lenkija pralaidumą https://www.lrt.lt

„Šiuo metu turimos stabilumą užtikrinančios priemonės užtikrina ribotą prekybinių pajėgumų apimtį. Sėkmingai ir be trikdžių jau daugiau nei pusmetį veikdami kartu su Europos partneriais matome galimybes padidinti elektros prekybai naudojamus pajėgumus“, – pranešime sakė D. Matelionis.
Pasak jo, didesni prekybos pralaidumai visų pirma susiję su galimybe Lietuvoje teikti dažnio stabilumą užtikrinsiančias papildomas paslaugas, kurias galės siūlyti prie tinklo prijungti elektros kaupikliai. Be to, reikės ir aktyvesnio atsinaujinančių išteklių elektros gamintojų įsitraukimo.
Pagal koncepciją 2026 metais elektros eksporto per „LitPol Link“ jungtį pralaidumai siektų iki 365 megavatų (MW), o importo – iki 200 MW, o 2027 metais – atitinkamai 500 ir 353 MW.
Nuo vasario jos pralaidumai vidutiniškai siekia atitinkamai apie 170 ir 150 MW, o iki tol – 350 ir 492 MW.
„Litgrid“ kartu su Lenkijos operatore PSE šiuo metu įgyvendina sausumos jungties „Harmony Link“ projektą. Pagal susitarimą antra jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos bus įjungta 2030 metais – tuomet prekybos apimtys tarp šalių sieks iki 1200 MW importo ir eksporto kryptimis.

[Arunasx]

Tarptautiniai ekspertai: pirmajam „Igničio“ vėjo parkui Baltijos jūroje kyla iššūkių https://www.lrt.lt

Tokią išvadą padarė pasaulinė atsinaujinančios energetikos rinkos tyrimų ir konsultavimo įmonė „Wood Mackenzie“, „Ignitis grupės“ stebėtojų tarybos užsakymu atlikusi projekto vertinimą.
Anot tarptautinių ekspertų, vėlavimo rizikų gali kilti dėl nepalankių sąlygų rinkoje. Be to, pagal projekto įgyvendinimo grafiką grupės atsinaujinančios energetikos plėtotoja „Ignitis renewables“ galutinį investicinį sprendimą (angl. FID) ketina priimti dar prieš parengdama galutines geotechnines atskaitas.
„Nors geotechninių darbų užbaigimas gali nulemti FID priėmimo laiką, didžiausią vėlavimo riziką kelia platesnio pobūdžio rinkos sąlygos: šiuo metu rinkoje kylantys iššūkiai, turintys neigiamos įtakos elektros realizavimui, tiekimo grandinės apribojimai ir finansavimo prieinamumas, o ne techniniai darbai“, – teigiama „Ignitis renewables“ antradienį paskelbtoje „Wood Mackenzie“ ataskaitoje.

p.s. ekspertai pamiršo įtraukti į grėsmes lyderšypų koalicijos narį Skardžių.

[Arunasx]

Šildymo įrenginius atnaujinantiems gyventojams – naujas 8,5 mln. eurų kvietimas https://www.lrt.lt

paramą galės gauti naujus biokuro katilus arba šilumos siurblius žemė–vanduo, vanduo–vanduo, oras–vanduo ar oras–oras įsirengę gyventojai.

[jan]

suoliuojantis

Lietuvos pranašumas vis dar yra atlyginimai, žemės kaina, ir biurokratija. Ir jie išliks dar ilgai, jei ne amžinai. Mūsų žmonių tankumas yra gerokai mažesnis, nėra kalnų, tad čia yra mažiau kliūčių statybai. Vien tai mažina atsinaujinančios elektros savikainą. Manau būtų kvaila galvoti jog ES ir Vokietija merks kosmines sumas kosminiams elektros kabeliams be plano pirkti pigesnę elektrą Baltijos šalyse. Ty, jei pas mus nebus pigesnės elektros perspektyvų, tai niekas to brangaus kabelio mums ir nesiūlys. Kabelio nebuvimas ilguoju laikotarpiu nieko gero nežada.

Vidutinės kainos pigumas nieko nereiškia, vokiečiams rūpi prekyba tik tuo metu kai pas juos trūkumas tai reikia ir vertinti kainas tik labai specifiniu laiku. Lietuva traukia tuo kad mūsų Baltijos jūros pakrantė yra statmena jų ir vėjo gamybos persidengimas nors ir nemažas dėl geografinio artumo bet tuo pačiu ir ekonomiškai reikšmingai skirias. Latviai irgi galėtų sulaukti nemažai investicijų jeigu ne jų kvailas reguliavimas.

[B.S.]

suoliuojantis

Lietuvos pranašumas vis dar yra atlyginimai, žemės kaina, ir biurokratija. Ir jie išliks dar ilgai, jei ne amžinai. Mūsų žmonių tankumas yra gerokai mažesnis, nėra kalnų, tad čia yra mažiau kliūčių statybai. Vien tai mažina atsinaujinančios elektros savikainą. Manau būtų kvaila galvoti jog ES ir Vokietija merks kosmines sumas kosminiams elektros kabeliams be plano pirkti pigesnę elektrą Baltijos šalyse. Ty, jei pas mus nebus pigesnės elektros perspektyvų, tai niekas to brangaus kabelio mums ir nesiūlys. Kabelio nebuvimas ilguoju laikotarpiu nieko gero nežada.

[B.S.]

booraz

Būtų įdomu sužinoti iš kur ištraukėte 8 milijardus? Be to, gal užteks kartoti jog visas išlaidas prisiimtų tik Lietuva? Lyg ES, Vokietija, Latvija, Estija neprisidėtų. Ir lyg tuomet nenutiesus linijos visus tuos kitų valstybių pinigus būtų galima investuoti kažkur kitur Lietuvoje.

[booraz]

Dabar jau prasidės BESS (kaupikliai) investicijos ir statybos, statys prie esamų parkų, statys atskirai, kad būtų galima prekiauti elektra, uždarbis nemažas prekiaujant. Realiai už vieną jungtį į Vokietiją (kuri preliminariai turėtų kainuoti apie 8 mljrd. eurų), tai galėtum atsinaujinančios energijos ir BESS parkų pristatyti Lietuvoje prie kiekvieno didesnio kaimo. Kitas dalykas mes turim Lenkiją šalia, tam kad sumažinti jos anglimis kūrenamas elektrines, tai jiems galima eksportuoti irgi daug, nereikia net Vokietijos.

[suoliuojantis]

Kas nusprendė, kad dabar mes turim žemas elektros kainas? .

Yra nemažai tiesos kas rašyta, bet situacija yra nepalyginamai sudėtingesnė. Trumpai neišsireikšiu.
Pagrindinis tikslas turėtų būti kuo mažesnės elektros kainos Lietuvoje. Jokios elektros eksporto pajamos neatstos to konkurencinio pranašumo, kurį potencialiai šaliai teiktų mažesnės elektros kainos šalies viduje. Juk turbūt niekas nesiginčys, kad geriau eksportuoti grūdų perdirbimo produktus, o ne žaliavinius grūdus, perdirbtus pieno produktus, o ne žaliavinį pieną, ir t.t. ir t.t. Pasakysiu, kad Lietuvai pigesnė elektra dar labai svarbi ir todėl, kad tai vienas iš labai nedaugelio faktorių, galinčių būti konkurencinio pranašumo elementu prieš kitas šalis, ypač neišvengiamai prarandant anksčiau turėtą pranašumą - pigesnę darbo jėgą - ir nesant kitais resursais apdovanota šalimi. Kokia Vokietija jau vien dėl geografinės padėties - pati būdama ekonominiu centru ir būdama visai šalia visų kitų Europos ekonominių centrų - turi ir turės konkurencinio pranašumo elementą prieš Lietuvą.

Va čia ir klausimas kaip tą pasiekti. Dabar mes priėjome tą tašką, kad tolesnės AEI plėtros tempai lėtės dėl tos pačios priežasties apie kurią čia rašiau dar 2021 metais: kai geros sąlygos yra perteklius ir elektra gali būti ir labai pigi. Kas visai nedžiugina investuotojų ir daugiau investuoti jau beveik nėra prasmės. Bet taip yra ne visada ir mes neturime to bendro ilgalaikio konkurencinio pranašumo. Todėl užduotis numeris vienas - paskatinti tolesnę AEI plėtrą, bet tuo pačiu nedidinant kainų šalies viduje (konkurencinis pranašumas!). Kiek tam gali pasitarnauti jungtis su Vokietija ? Va čia ir prasideda sudėtingumas. Gali būti vieną dieną pas mus pigiau, kitą Vokietijoje, bet niekas dėl to nepuls investuoti į naujų parkų statybą Lietuvoje. Tie skirtumai turi būti pakankamai ilgai ir būti pakankamai dideli, kad investuotojas pradėtų galvoti, kad tai galima išnaudoti. Neguldau dėl to galvos, bet iš susijusių žmonių girdėjau, kad kalbant apie saulės parkus per metus turi būti ne mažiau 1000-1200 tokių valandų (apie 50 dienų), o kalbant apie vėjo parkus dar gerokai daugiau. Ir tai turi būti valandos, kai pvz.Lietuvoje šviečia saulė ir mes turim perteklių, o Vokietijoje ne. Ir turi būti kuo mažiau valandų kuomet ir pas mus, ir pas juos sąlygos geros, ir visi dirba mušdami kainą žemyn. Vėl - kuo daugiau tokių valandų, tuo labiau investuotojus labiau atmuš nuo noro investuoti. Va tokių detalių studijų labai reikia, bet pirminiai vertinimai kuriuos mačiau nenuteikia perdaug optimistiškai: pasakykim taip - didelių paskatų investuoti Lietuvoje žinant, kad turėsi jungtį su Vokietija ir jei bus labai pigu čia, o Vokietijoje bus pakankamai geros kainos galėsi tai išnaudoti, itin daug nebus. Nėra tos klimatinės sąlygos taip stipriai besiskiriančios pas mus. Ar tas padidėjimas gali atpirkti jungties statybos išlaidas dar reikės daug skaičiavimų.

[Eidvis]

Jei dabar žemos kainos ir atseit reiktų skatinti AEI per jungties statybą, tai kaip pasidarys tos kainos dar mažesnės?

Kas nusprendė, kad dabar mes turim žemas elektros kainas? Pas mus kartais būna žemos elektros kainos ir jas turime dėl dviejų faktorių:
1. AEI plėtra.
2. Jungtys su Švedija/Latvija/Lenkija.

Švedijoje elektra vidutiniškai yra pigesnė, bet Lenkijoje ir Latvijoje brangesnė. Ar tai reiškia, kad jungtys su Latvija ir Lenkija Lietuvai brangina elektrą? Ne! Nes niekas nežiūri vidutinės metinės elektros kainos, mes gyvename ne pagal metinę, ne pagal mėnesinę, ne pagal dieninę ir jau greitai gyvensim net ne pagal valandinę, o pagal penkiolikos minučių intervalo elektros kainą. Dėl to tas pasakymas, kad 'Vokietijoje yra brangesnė elektra' yra teisingas tik tuo atveju, jei lygini metinį elektros kainos vidurkį. bet jei žiūri kaip yra iš tiesų - tai šiandien elektra Vokietijoje buvo brangesnė, nes ten vėjo nebuvo, o Lietuvoje buvo. Jei turėtumėm su Vokietija jungtį - tai reikštų paskatas investuoti į elektros generaciją Lietuvoje, nes būtų kur tą elektrą parduoti. Taip, tai šiek tiek pabrangintų elektros kainą, kai pučia vėjas, bet tuo pačiu sumažintų elektros kainą, kai vėjas yra vidutinis. O jei pažiūrėsim į vakar, užvakar ir užužvakar - tai elektra Vokietijoje buvo pigesnė ir jei turėtumėm jungtį - Lietuva galėtų nusipirkti pigesnės elektros tada, kada jai to reiktų. Dėl to vertinant jungties su Vokietija svarbą, metinis elektros kainos vidurkis yra labai nereikšmingas lyginant su kitais faktoriais.

[Arunasx]

Arunasx
Ką reiškia "mes turime sumerkti"? Gal užtenka gąsdinti šiaudinėmis baidyklėmis? N kartų buvo viešinta galima finansavimo schema: 50% ES, 25% Vokietija, likę padalinti tarp Baltijos šalių. Kas reiškia Lietuva būtų atsakinga už 8-12% projekto sumos. Kas yra gal du šimtai milijonų. Net jei finansuotų valstybė, tokia suma greitai atsipirktų per pelno ir darbuotojų mokesčius. Čia būtų grynas Lietuvos eksportas, vertas milijardų.

Jei taip tai OK. Nepastebėjau tokios dėlionės kur nors rimčiau paminėtos. Kažkieno galimos fantazijos dar nėra rimtas pagrindas. Nesiruošiu gąsdinti šiaudinėmis baidyklėmis

[B.S.]

Arunasx
Ką reiškia "mes turime sumerkti"? Gal užtenka gąsdinti šiaudinėmis baidyklėmis? N kartų buvo viešinta galima finansavimo schema: 50% ES, 25% Vokietija, likę padalinti tarp Baltijos šalių. Kas reiškia Lietuva būtų atsakinga už 8-12% projekto sumos. Kas yra gal du šimtai milijonų. Net jei finansuotų valstybė, tokia suma greitai atsipirktų per pelno ir darbuotojų mokesčius. Čia būtų grynas Lietuvos eksportas, vertas milijardų.

[Arunasx]

Kartais reikia sukurti infrastruktūrą, kad tie AEI gamintojai apskritai atsirastų ir ne tik AEI, labai pasiteisinusios yra laisvosios ekonominės zonos, kur valstybė finansuoja infrastruktūrą, verslas investuoja į pramonės plėtrą, o valstybė vėliau per mokesčius tuos investuotus pinigus atsiima. Tiek jungtis į Švediją, tiek į Lenkiją buvo finansuotos ES/valstybės ir abi jos atsipirko. Šiuo metu AEI vystytojai apskritai stabdo naujus projektus, nes jie tampa nuostolingi, tai jeigu jiems dar užkrausim papildomą mokestį už jungtį - apskritai AEI plėtra sustos, o norint pigesnių elektros kainų - reikia kuo didesnės vietinės elektros generacijos.

1. Jungtys į Švediją ir Lenkiją nepadengia pusės LT poreikio bendrai ir tai visai kitas aspektas, nėra susijęs su AEI tiesiogiai.
2. Jei dabar žemos kainos ir atseit reiktų skatinti AEI per jungties statybą, tai kaip pasidarys tos kainos dar mažesnės? Oksimoronas. Ar mes turime sumerkti kelis milijardus šiaip iš lempos kad AEI gamintojai naudotųsi už dyką ir tiektume tą elektrą Vokietijai? Aš nesutinku, manau keletą jardų galime panaudoti naudingiau.

[B.S.]

Eidvis
Pas mus saulės pikas prasideda viena valanda anksčiau, Vokietijoje baigiasi viena valanda vėliau. Perdengus, gausis daugiau nei 2 valandos pigios pikinės saulės energijos, nes Vokietija didelė šalis. Pas juos pikas bent jau teoriškai turėtų laikytis ilgiau, rytų vs vakarų Vokietijoje saulės pikai skiriasi, gal net koks papildomas pusvalandis gausis.

@transponder
Gal nereikia taip tiesmukiškai skaičiuoti? Papildomi AE pajėgumai reiškia stabilesnės kainas, čia visuomet bus pigiau nei Vokietijoje vien dėl perdavimo kaštų, papildomos darbo vietos, papildomas pelnas ir mokesčiai nuo visų. Jau nekalbant apie tai, kad kai užtikrinta elektra, ir kainos mažesnės nei Vokietijoje, tai duomenų centrus labiau apsimoka statyti čia, o ne Vokietijoje. Be to, kaip jau buvo skelbta, pagrinde finansuotų Vokietija. Neprisiminti absoliučiai jokių kaštų vartotojams irgi būtų nesąžininga, nes akivaizdu kad vartotojams tokia jungtis yra kažkiek naudinga.

[Eidvis]

Norėtųsi, kad ta jungtis nebūtų vien už valstybės (mūsų visų) pinigus, o naudotųsi vien AEI gamintojai.

Kartais reikia sukurti infrastruktūrą, kad tie AEI gamintojai apskritai atsirastų ir ne tik AEI, labai pasiteisinusios yra laisvosios ekonominės zonos, kur valstybė finansuoja infrastruktūrą, verslas investuoja į pramonės plėtrą, o valstybė vėliau per mokesčius tuos investuotus pinigus atsiima. Tiek jungtis į Švediją, tiek į Lenkiją buvo finansuotos ES/valstybės ir abi jos atsipirko. Šiuo metu AEI vystytojai apskritai stabdo naujus projektus, nes jie tampa nuostolingi, tai jeigu jiems dar užkrausim papildomą mokestį už jungtį - apskritai AEI plėtra sustos, o norint pigesnių elektros kainų - reikia kuo didesnės vietinės elektros generacijos.

[gerietis]

Kas yra GV ? ir dar dvigubas?

dėl Gaminančių Vartotojų dvigubo subsidijavimo .

[Arunasx]

Saulės energetika tai bet kokiu atveju žlugusi dėl GV dvigubo subsidijavimo .

Kas yra GV ? ir dar dvigubas?

[transpondster]

reikia įvertinti ir tai, kad jos eksportas reiškia papildomus kaštus, nežinau ar yra imamas kažkoks mokestis už naudojimąsį jungtimis, bet net jei jo nėra, vis tiek tiek eksportuojant ją šimtus kilometrų kabeliais dalis elektros yra prarandama, dėl to vietiniams gamintojams labiau apsimoka pirmiausia elektrą pardavinėti vietinėje rinkoje, o ją eksportuoti nebent tas kainos skirtumas yra pakankamai reikšmingas, turbūt 5% -10%. Dėl to jungtis su Vokietija būtų labai naudinga, tiek dėl kainų amortizacijos, bet labiausiai dėl didesnio stimulo vystyti vietinę elektros generaciją.

nuostolius dengtumėm mes vartotojai, nes su 2 GW jungtim LT LV taptų DE rinkos satelitu ir kainos praktiškai susivienodintų, pagal dabartinę tvarką tinklai gauna pajamas tik už skirtumą tarp šalių tai perdavimo jungties nuostolius džiugsmingai per ESO tarifą iš Litgrido išdalintų. Saulės energetika tai bet kokiu atveju žlugusi dėl GV dvigubo subsidijavimo o kabelis į Vokietiją visiškai pribaigtų, nes neigiama kaina iš ten ir šiuo metu ateina per PL ir SE4 jungtis.