Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[mantasm]

Kai tokia baterija kainuoja ~3000, užskaitau tokią paramą.

Kur gauti už 3k? Tiek geriausiu atveju plikos baterijinės dalys kainuoja. Užmetus kontrolerį, inverterio keitimą į hibridinį ir visokias smulkmes prieinama prie tų 5k.

Iš esmės čia kaip su „pasaugojimu“. Be paramos statytis neapsimokėtų dar kurį laiką. Kita vertus visiems yra naudos numušt naudojimą per kainų piką.

[gerietis]

Pridėjus iki 15 kWh talpos bateriją, galima gauti papildomą ~5 000 € paramą.

Kai tokia baterija kainuoja ~3000, užskaitau tokią paramą.

[Sula]

Geras dalykas, tačiau ne mažiems privatininkams. Įdomu, ar yra mažesnių ekonomiškų vėjo jėgainių.

[Arunasx]

Hibridinė energija debesuotai šaliai: Kodėl vėjo ir saulės sistemos yra prasmingos Lietuvai https://www.vz.lt/energetika

Modernios mažos vėjo turbinos, tokios kaip Freen-H15, yra suprojektuotos taip, kad itin efektyviai papildytų saulės elektrines. Regionuose, kur vidutinis vėjo greitis siekia 6 m/s – tai būdinga daugeliui Lietuvos vietovių – Freen-H15 gali pagaminti iki 39 MWh švarios elektros per metus. Integruota su 100 kWp saulės elektrine, kuri per metus pagamina apie 85 MWh, ši hibridinė sistema užtikrina stabilų ir subalansuotą energijos tiekimą ištisus metus – tiek dieną, tiek naktį, tiek skirtingais sezonais.
Freen OÜ – Europos gamintojas, besispecializuojantis efektyviose mažose vėjo turbinose, siūlo Freen-H15 kaip tvirtą sprendimą, puikiai tinkantį ir hibridinėms sistemoms. Galia – 15 kW, tiesioginės pavaros ir nuolatinio magneto turbina, optimizuota mažam ir vidutiniam vėjo greičiui. Ji idealiai tinka naudoti ūkiuose, pramonės objektuose bei bendruomenės energijos projektams.
Pagrindiniai Freen-H15 privalumai:

• Mažas pradinio veikimo greitis: pradeda gaminti energiją nuo 2,5 m/s
• Priežiūros nereikalaujanti tiesioginė pavara
• Optimizuotas rotorius stabiliai veiklai kintančiomis vėjo sąlygomis
• Modulinė konstrukcija greitam montavimui

Sujungta su saulės elektrine, Freen-H15 gamina elektrą tada, kai saulė nešviečia – ypač nuo spalio iki balandžio, kai vyrauja debesuoti, vėjuoti orai. Šis sezoninis saulės ir vėjo sinergijos efektas ženkliai sumažina priklausomybę nuo elektros tinklo ir padidina energetinį savarankiškumą.
Norint dar labiau padidinti našumą ir sąnaudų efektyvumą, Freen OÜ – tiek Freen-H15 turbinų, tiek pažangių energijos kaupimo sistemų gamintojas – siūlo ličio pagrindo baterijas, specialiai pritaikytas integracijai su hibridinėmis sistemomis. Talpos – 5,12 kWh ir 10,24 kWh, aukštas efektyvumas (iki 94%) ir gilus iškrovimo pajėgumas leidžia namų ūkiams kaupti perteklinę vėjo ar saulės energiją ir naudoti ją piko metu ar elektros tiekimo sutrikimų atveju. Tai patikimas ir lankstus sprendimas, kuris didina nepriklausomybę ir mažina sąskaitas už elektrą.
Nors tiesioginės subsidijos mažoms vėjo jėgainėms dar nėra tokios plačios kaip saulės ir baterijų atveju, hibridinės sistemos su akumuliacija gali pasinaudoti INVEGA teikiamomis lengvatinėmis paskolomis. Pavyzdžiui, 18,68 % saulės elektrinės subsidija gali reikšti apie 11 208 € taupymą. Pridėjus iki 15 kWh talpos bateriją, galima gauti papildomą ~5 000 € paramą. Taip pat INVEGA teikiamos lengvatinės palūkanos gali per 5 metus sutaupyti apie 10 000 €.
Po šių paramų taikymo faktinės pradinės išlaidos sumažėja iki maždaug 100 000 €. Atsižvelgiant į 24 800 € metines sutaupas, investicija atsiperka maždaug per 4 metus. Nuo penktųjų metų sistema praktiškai tiekia nemokamą elektrą dar 20 metų, priklausomai nuo priežiūros.

[Sula]

Ta statistika galimai truputį kreiva, gaminantis vartotojas pasistatęs pakamkamos talpos kaupiklius nuo kovo vidurio iki spalio neima iš ESO nei lašo elektros, tačiau atitinkamai mažiau eksportuoja - statistika šios pagamintos ir vietoje suvartotos energijos neapskaito. Ar aš klystu? Gal apskaito įrengtą galią ir pagal saulėtumo lygį apskaičiuoja teorinį gamybos kiekį?

Aišku, kad to tikslioje apskaitoje nėra, nebent įvertis. Gal ateityje tokia funkcija atsiras. Aš rudenį suvartoju apie 40-60%, žiemą - iki 90%. (jei turėčiau kaupiklį, tai būtų visi 100%)
Tai kaip ir yra pagrindinė gaminančio varototojo idėja.

[gerietis]

Ta statistika galimai truputį kreiva, gaminantis vartotojas pasistatęs pakamkamos talpos kaupiklius nuo kovo vidurio iki spalio neima iš ESO nei lašo elektros, tačiau atitinkamai mažiau eksportuoja - statistika šios pagamintos ir vietoje suvartotos energijos neapskaito. Ar aš klystu? Gal apskaito įrengtą galią ir pagal saulėtumo lygį apskaičiuoja teorinį gamybos kiekį?

[Sula]

Patikslinimas - 8% nuo vartojimo. Nuo gamybos bus daugiau, nes Lietuva nepagamina visos suvartojamos energijos. O kadangi diskusija eina apie saules elektrines o ne apie gamyba aplamai, tai teiginiai kaip "Ir, vėl gi, neužmirškime, kad privatūs gaminantys vartotojai užima ir užims nelabai reikšmingą dalį gamybos." neatitinka tikroves, ka as ir parodau su nuorodom i oficialias ataskaitas.

Na tai galima vertinti kaip "stiklinė pusiau tuščia ar pusiau pilna."

Diskusija ėjo pagrinde apie tai, kad gaminantys vartotojai stipriai "apiplėšinėja" visus kitus, su kuo aš sutikti negaliu. Bet, aišku, jūs geriau kažkodėl aršiai puolate mane, o ne oponentus.

[vital7777]

Privatūs gaminantys vartotojai (ne verslo įmonės), turintys SE savo valdose. Ko čia nesuprasti?

Daugiausiai gaminančių vartotojų – didmiesčiuose

Nors jubiliejiniu gaminančiu vartotoju tapo verslo subjektas, kol kas daugiausiai gaminančių vartotojų yra būtent privačių – net 86 tūkstančiai, o verslo gaminančių vartotojų skaičius siekia 14 tūkstančių. Daugiausiai buitinių gaminančių vartotojų užregistruota Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse – atitinkamai 7,6 tūkst. ir 6,8 tūkst. Remiantis ESO duomenimis, vidutiniškai buitiniai gaminantys vartotojai įsirengia 9,4 kW galingumo elektrinę.

https://www.eso.lt/web/100-tukstanci...as-tekste/2917

Jūsų nuorodoje nurodyta pagamintos elektros energijos dalis yra 8% (maniau, kad daugiau). Tai ir nėra didelė dalis. Todėl nesuprantu jūsų pretenzijų.

Patikslinimas - 8% nuo vartojimo. Nuo gamybos bus daugiau, nes Lietuva nepagamina visos suvartojamos energijos. O kadangi diskusija eina apie saules elektrines o ne apie gamyba aplamai, tai teiginiai kaip "Ir, vėl gi, neužmirškime, kad privatūs gaminantys vartotojai užima ir užims nelabai reikšmingą dalį gamybos." neatitinka tikroves, ka as ir parodau su nuorodom i oficialias ataskaitas.

[Sula]

Nesuprantu kas tie buitiniai ir kuom skiriasi nuo nebuitiniu, ir koks skirtumas kiek kokiu. O kiek gamina yra gan aiskiai parasyta ataskaitoje: https://www.ena.lt/uploads/2024-men-...a-20241219.pdf

Privatūs gaminantys vartotojai (ne verslo įmonės), turintys SE savo valdose. Ko čia nesuprasti?

Daugiausiai gaminančių vartotojų – didmiesčiuose

Nors jubiliejiniu gaminančiu vartotoju tapo verslo subjektas, kol kas daugiausiai gaminančių vartotojų yra būtent privačių – net 86 tūkstančiai, o verslo gaminančių vartotojų skaičius siekia 14 tūkstančių. Daugiausiai buitinių gaminančių vartotojų užregistruota Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse – atitinkamai 7,6 tūkst. ir 6,8 tūkst. Remiantis ESO duomenimis, vidutiniškai buitiniai gaminantys vartotojai įsirengia 9,4 kW galingumo elektrinę.

https://www.eso.lt/web/100-tukstanci...as-tekste/2917

Jūsų nuorodoje nurodyta pagamintos elektros energijos dalis yra 8% (maniau, kad daugiau). Tai ir nėra didelė dalis. Todėl nesuprantu jūsų pretenzijų.

[vital7777]

Ir ką šie skaičiai rodo? Kiek iš gaminančių vartotojų yra buitiniai vartotojai, ir koks jų įrengtas galingumas bei atitinkama gamyba pastaraisiais metais? Gal turite šiuos duomenis?
Nerandu dabar teksto, bet pamenu buvo duomenys kažkur apie 50/50 galingumo, nors situacija keičiasi. O kur dar SE parkai? Vienas parkas Molėtų rajone 100 MW, t.y. 20 000 tokių SE, kaip aš turiu.
Dar atviras klausimas yra, kaip įvertinama tiesiogiai suvartojama pagaminta elektros energija.
Jei bus įvesta real time apskaita visiems, galimai buitinių SE plėtra kris labiau nei verslo.

Nesuprantu kas tie buitiniai ir kuom skiriasi nuo nebuitiniu, ir koks skirtumas kiek kokiu. O kiek gamina yra gan aiskiai parasyta ataskaitoje: https://www.ena.lt/uploads/2024-men-...a-20241219.pdf

[Sula]

As saziningai nesuprantu, kaip galima rimtu tonu teigti tokius dalykus net nebandant pasitikrint pries tai ar tai nors kiek koreliuoja su realybe.

Is tos pacios LT ataiskaitos kur idejau nuoroda auksciau:

• Saulės elektrinių galia 2024 m. augo labiausiai dėl gaminančių vartotojų – 60 proc. visų šiais metais įrengtų saulės elektrinių galios.
• Komercinių saulės parkų elektrinių galios dalis nuo visų saulės elektrinių galios šiemet išaugo iki 30 procentų. 2023 m. ji buvo apie 22 procentus

Ir ką šie skaičiai rodo? Kiek iš gaminančių vartotojų yra buitiniai vartotojai, ir koks jų įrengtas galingumas bei atitinkama gamyba pastaraisiais metais? Gal turite šiuos duomenis?
Nerandu dabar teksto, bet pamenu buvo duomenys kažkur apie 50/50 galingumo, nors situacija keičiasi. O kur dar SE parkai? Vienas parkas Molėtų rajone 100 MW, t.y. 20 000 tokių SE, kaip aš turiu.
Dar atviras klausimas yra, kaip įvertinama tiesiogiai suvartojama pagaminta elektros energija.
Jei bus įvesta real time apskaita visiems, galimai buitinių SE plėtra kris labiau nei verslo.

[vital7777]

Ir, vėl gi, neužmirškime, kad privatūs gaminantys vartotojai užima ir užims nelabai reikšmingą dalį gamybos.

As saziningai nesuprantu, kaip galima rimtu tonu teigti tokius dalykus net nebandant pasitikrint pries tai ar tai nors kiek koreliuoja su realybe.

Is tos pacios LT ataiskaitos kur idejau nuoroda auksciau:

• Saulės elektrinių galia 2024 m. augo labiausiai dėl gaminančių vartotojų – 60 proc. visų šiais metais įrengtų saulės elektrinių galios.
• Komercinių saulės parkų elektrinių galios dalis nuo visų saulės elektrinių galios šiemet išaugo iki 30 procentų. 2023 m. ji buvo apie 22 procentus

[Sula]

Nesutinku. SE vystymuisi padėjo subsidijos SE įsigijimui, o ne pasaugojimas.

"Pasaugojimas" pradžioje iš esmės buvo taikomas natūraliai dėl to, kad nebuvo galimybės real time apskaitai.
Be jo niekas nebūtų statęs šilumos siurblių + SE, nes tai netektų prasmės, net su parama įrangai.
Dabar padėtis, be abejo, pasikeitusi. Ir, vėl gi, neužmirškime, kad privatūs gaminantys vartotojai užima ir užims nelabai reikšmingą dalį gamybos.

Auksčiau dar nepaminėta, kad decentralizuoti gamintojai turi reikšmę energetiniam saugumui, ypač, jeigu jų sistemos gali veikti autonomiškai.

[MedinisStrazdas]

MedinisStrazdas Be pasaugojimo, mes neturėtumė taip išvystytos SE gamybos. Sėdėtume dabar vidury dienos su 20-40 ct/kWh rinkos kainomis. Čia yra tas atvejis pagal anglų posakį: "you can't have your cake and eat it, too". Už tai, kad žmonės savomis lėšomis finansavo valstybinės svarbos infrastruktūrą, dėl ko dabar turime daug mažesnes vidutines rinkos kainas, jiems yra atsilyginama patogiu atsiskaitymo modeliu. Panaudojant kitą posakį, "Manus manum lavat". Tai aš ir vadinu abipuse nauda.
Iš principo negali skatinti vartotojus/verslus plėtoti valstybinės reikšmės infrastruktūrą, iš kurios naudos gauna absoliučiai visi, o po to tą paskatą atimti. Nebent nori numušti žmonių pasitikėjimą valstybe ir bet kokiomis valstybinėmis iniciatyvomis. Čia nebent kitas klausimas, jei argumentuoti, jog jau pasiektas norimas SE gamybos lygis, tada OK - nutraukiamos iniciatyvos naujiems gamintojams ir gamyba užšaldoma esamu lygiu.

Nesutinku. SE vystymuisi padėjo subsidijos SE įsigijimui, o ne pasaugojimas.

[PredatorGTR]

1. Tos kainos dienos eigoj yra absoliuciai susitarimo reikalas. Dabar yra istoriskai parinkta kainu formavimo sistema kuri atitinka generacija is kaina turinciu resursu (dujos anglis etc) ir visai neatitinka atsinaujinanciu gamybos islaidu modeliu - kur kainuoja tik elektrines pastatymas, o paskui elektra nemokama. Tai tos visos subsidijos is esmes ir taiso sito kainu modelio problemas kad paskatinti zmones investuoti i SE.
2. Turi zmogus SE ar neturi, vistiek elektra vakare ir nakti vartotu. Tas "pasaugojimas" paklausos nedidina. Jei kaskas del pasaugojimo ir padidina vartojima kaskokiom specifinem valandom, manau cia vienetiniai atvejai ir statistiskai nieko nekeicia

Nei viena elektrinė net ir saulės, negamina energijos už dyką. Taip eksploatacinės išlaidos gal nežymios, bet jos bus. Nusprogęs inverteris, mirus saulės panelė, jau nekalbant apie saules parkų priežiūrą ir pan.
Problema išlieka, kad tu negamini sau 24 valandas... ir tau galvos neskauda iš kur elektrą gauni žiemos naktį. O kažkas tarkim turi pusę metų prižiūrėti neeksplotuojamą dujų elektrinę, nes nepakonkuruos kaina, išlaikyti darbuotojus. O žiemą ją užkurti, kad tiekėjas grąžintų tavo "pasaugotą" EE, va tada jis ir įskaičiuos visų metų kaštus į EE kainą. Deja dar neturim stabilių generacijos alternatyvų tam be Skandinavijos užtvankų.
Na pas mane, tai naktį tik šaldytuvas ir orkaitės laikrodis vartoja. O pas kaimyną su SE, vakarais visuose languose šviesa ir kiemas visą naktį apšviestas. Tai čia turbūt nuo mėnulio šviesos 8D

[vital7777]

Padėjus emocijas į šalį, pripažinkim, kad teiginiuose fragmentuotos tiesos yra abiejose oponuojančiose pusėse. Tik visiems reik matyti bendrą vaizdą.
1. Niekas nesiginčija dėl pasaugojimo įtakos kainoms ir pačios gamybos išsivystymui. Ir nepamirškim valstybė (mūsų visų pinigais) prisidėjo prie kiekvienos SE. Tad ir neturintys SE tame turi savo dalį. Taip pat pripažinkim, kad "pasaugojimas" buvo ir yra labai dosnus masalas, kurį valstybė desperatiškai užmetė, norėdama kuo skubiau skatinti SE plėtrą. Kuo labiau didėja tokių gamintojų kiekis, tuo valstybei (tiekėjams) tas masalas tampa brangiau išlaikomas. Ir kuomet suteikdama tokias sąlygas valstybė ne iki galo viską pasakė, tai ir girdime, kad ESO už dyką 35 proc. pasiima. Jei ESO blogai, visados yra alternatyva - neatidavinėti į tinklą. Dabar aš juk galiu visą dieną atidavinėti į tinklą, (tarkim kaina 2cnt), ir viską ką pagaminau, susigrąžinti per patį kainos piką vakare (tarkim 50cnt). Tai kiek procentų tada tiekėjas turėtų nusirašyti? 100, 200, 500? Kadangi ne visados būna 2 centai ir ne visi atsiima brangiausiu metu, tai ir turim 35 proc., kuris ilgėjant minimalų ir nulinių kainų laikotarpiui, turės vis didėti. Savaime suprantama, kad tiekėjas todėl ir kratosi tokių gamintojų, nes nežino, kada, kokių kainų laikotarpiu tu pareikalausi atgauti "pasaugotą" EE.
2. "Pasaugojimas" taip mažina kainą gamybos metu, bet lygiai taip pat kelia, kai bandai "atsiimti" sau patogiu laiku, kai negamini. Plius jei turi tos "sukauptos" elektros perteklių, tu jos nebetaupai. Skalbi, kepi, krauni elektromobilį, palieki kiemo apšvietimą. Didini paklausą, esant mažai pasiūlai.
3. "Pasaugojimas" yra nuolatinė paskata, tad valstybė aiškiai ir turėjo pasakyti, kiek tai ir kokiomis sąlygomis tęsis. Deja valstybė gali ir darys taip kaip naudinga valstybei, o ne atskiram žmogui. Elektromobilių savininkai juk turbūt jau jaučia kaip dingsta kai kurios valstybės pažadėtos paskatos (krovimas, parkavimas...)
O "nutraukiamos iniciatyvos naujiems gamintojams ir gamyba užšaldoma esamu lygiu" na čia jau toks kaip čia pasakius... tam tikra likusios dalies gyventojų diskriminacija.

1. Tos kainos dienos eigoj yra absoliuciai susitarimo reikalas. Dabar yra istoriskai parinkta kainu formavimo sistema kuri atitinka generacija is kaina turinciu resursu (dujos anglis etc) ir visai neatitinka atsinaujinanciu gamybos islaidu modeliu - kur kainuoja tik elektrines pastatymas, o paskui elektra nemokama. Tai tos visos subsidijos is esmes ir taiso sito kainu modelio problemas kad paskatinti zmones investuoti i SE.
2. Turi zmogus SE ar neturi, vistiek elektra vakare ir nakti vartotu. Tas "pasaugojimas" paklausos nedidina. Jei kaskas del pasaugojimo ir padidina vartojima kaskokiom specifinem valandom, manau cia vienetiniai atvejai ir statistiskai nieko nekeicia

[PredatorGTR]

MedinisStrazdas Be pasaugojimo, mes neturėtumė taip išvystytos SE gamybos. Sėdėtume dabar vidury dienos su 20-40 ct/kWh rinkos kainomis. Čia yra tas atvejis pagal anglų posakį: "you can't have your cake and eat it, too". Už tai, kad žmonės savomis lėšomis finansavo valstybinės svarbos infrastruktūrą, dėl ko dabar turime daug mažesnes vidutines rinkos kainas, jiems yra atsilyginama patogiu atsiskaitymo modeliu. Panaudojant kitą posakį, "Manus manum lavat". Tai aš ir vadinu abipuse nauda.
Iš principo negali skatinti vartotojus/verslus plėtoti valstybinės reikšmės infrastruktūrą, iš kurios naudos gauna absoliučiai visi, o po to tą paskatą atimti. Nebent nori numušti žmonių pasitikėjimą valstybe ir bet kokiomis valstybinėmis iniciatyvomis. Čia nebent kitas klausimas, jei argumentuoti, jog jau pasiektas norimas SE gamybos lygis, tada OK - nutraukiamos iniciatyvos naujiems gamintojams ir gamyba užšaldoma esamu lygiu.

Padėjus emocijas į šalį, pripažinkim, kad teiginiuose fragmentuotos tiesos yra abiejose oponuojančiose pusėse. Tik visiems reik matyti bendrą vaizdą.
1. Niekas nesiginčija dėl pasaugojimo įtakos kainoms ir pačios gamybos išsivystymui. Ir nepamirškim valstybė (mūsų visų pinigais) prisidėjo prie kiekvienos SE. Tad ir neturintys SE tame turi savo dalį. Taip pat pripažinkim, kad "pasaugojimas" buvo ir yra labai dosnus masalas, kurį valstybė desperatiškai užmetė, norėdama kuo skubiau skatinti SE plėtrą. Kuo labiau didėja tokių gamintojų kiekis, tuo valstybei (tiekėjams) tas masalas tampa brangiau išlaikomas. Ir kuomet suteikdama tokias sąlygas valstybė ne iki galo viską pasakė, tai ir girdime, kad ESO už dyką 35 proc. pasiima. Jei ESO blogai, visados yra alternatyva - neatidavinėti į tinklą. Dabar aš juk galiu visą dieną atidavinėti į tinklą, (tarkim kaina 2cnt), ir viską ką pagaminau, susigrąžinti per patį kainos piką vakare (tarkim 50cnt). Tai kiek procentų tada tiekėjas turėtų nusirašyti? 100, 200, 500? Kadangi ne visados būna 2 centai ir ne visi atsiima brangiausiu metu, tai ir turim 35 proc., kuris ilgėjant minimalų ir nulinių kainų laikotarpiui, turės vis didėti. Savaime suprantama, kad tiekėjas todėl ir kratosi tokių gamintojų, nes nežino, kada, kokių kainų laikotarpiu tu pareikalausi atgauti "pasaugotą" EE.
2. "Pasaugojimas" taip mažina kainą gamybos metu, bet lygiai taip pat kelia, kai bandai "atsiimti" sau patogiu laiku, kai negamini. Plius jei turi tos "sukauptos" elektros perteklių, tu jos nebetaupai. Skalbi, kepi, krauni elektromobilį, palieki kiemo apšvietimą. Didini paklausą, esant mažai pasiūlai.
3. "Pasaugojimas" yra nuolatinė paskata, tad valstybė aiškiai ir turėjo pasakyti, kiek tai ir kokiomis sąlygomis tęsis. Deja valstybė gali ir darys taip kaip naudinga valstybei, o ne atskiram žmogui. Elektromobilių savininkai juk turbūt jau jaučia kaip dingsta kai kurios valstybės pažadėtos paskatos (krovimas, parkavimas...)
O "nutraukiamos iniciatyvos naujiems gamintojams ir gamyba užšaldoma esamu lygiu" na čia jau toks kaip čia pasakius... tam tikra likusios dalies gyventojų diskriminacija.

[Riedutis]

MedinisStrazdas Be pasaugojimo, mes neturėtumė taip išvystytos SE gamybos. Sėdėtume dabar vidury dienos su 20-40 ct/kWh rinkos kainomis. Čia yra tas atvejis pagal anglų posakį: "you can't have your cake and eat it, too". Už tai, kad žmonės savomis lėšomis finansavo valstybinės svarbos infrastruktūrą, dėl ko dabar turime daug mažesnes vidutines rinkos kainas, jiems yra atsilyginama patogiu atsiskaitymo modeliu. Panaudojant kitą posakį, "Manus manum lavat". Tai aš ir vadinu abipuse nauda.
Iš principo negali skatinti vartotojus/verslus plėtoti valstybinės reikšmės infrastruktūrą, iš kurios naudos gauna absoliučiai visi, o po to tą paskatą atimti. Nebent nori numušti žmonių pasitikėjimą valstybe ir bet kokiomis valstybinėmis iniciatyvomis. Čia nebent kitas klausimas, jei argumentuoti, jog jau pasiektas norimas SE gamybos lygis, tada OK - nutraukiamos iniciatyvos naujiems gamintojams ir gamyba užšaldoma esamu lygiu.

[MedinisStrazdas]

Nes kažkoks labai nusipelnęs ar gerbtinas žmogus, į mane galima kreiptis ir vienaskaita.

Tai iš principo, kuo netinka šita schema? Kokia yra tikra priežastis? Netikiu, jog netinka dėl filosofinių įsitikinimų. Ar dėl to, jog manai, jog tokia schema kelia kainas kitiems vartotojams? Ar išbalansuoja gamybą/vartojimą? Kokia yra tikroji priežastis?
Nes man tai, ką tu parašei, yra nei šilta, nei šalta, "...kad elektra iš niekur neatsiranda ir už ją reikia sumokėti to meto rinkos kainą" - ne, nereikia, nes sumokama atiduodant 35%, o bendra viso to įtaka yra ta, jog visiems elektros kaina yra pigesnė, o pati schema valstybės naudojama kaip paskatinimas vartotojų lėšomis plėsti strateginį valstybės resursą. Bendrai paėmus, visiems suinteresuotiems tai yra "Win-Win" scenarijus.

Vieniems patinka vienaip, kitiems kitaip, "jūs" tiesiog yra toks neutraliai pagarbus.

Schema natinka nes ji nėra sažininga kitų vartotojų atžvilgiu. Jeigu atiduoti tada, kai yra pigiau, o pasiimi, kada yra brangiau, kažkas padengia kainų skirtumą. Galbūt tas atiduodamas 32% (ankščiau buvo 12%, dar ankščiau 35%) kažkiek kompensuoja, bet atsižvelgiant į tai kad tuomet kai atiduodama rinkos kaina dažnai būna arti nulio tai dar neaišku.

Bendra AE įtaka yra kad elektros kaina pigesnė (lyginant su prieš tai buvusiomis labai brangiomis dujomis). Pasaugojimo schemos įtaka yra didinanti kainas. Bet komercinių elektrinų yra daug daugiau (pagal galią) kurioms tokios schemos nėra leidžiamos.

Jeigu kainų skirtumas būtų balansuojamas valstybės subsidijomis tada taip, tai būtų valstybės skatinimas. Dabar vasltybė skatina įsirengti (subsidijos technikai), o naudojant jau yra skatinama kitų sąskaita.

Taip kad nėra čia win win, nors nedaug trūksta kad tai būtų, užtektų panaikinti pasaugojimus ir daryti prekybą rinkos sąlygomis.

[Riedutis]

Jūs matyt irgi nesuprantete apie ką kalbama, nes ne apie SE, o apie pasaugijimo schemą reikia diskutuotii. Be tos schemos vystytusi lygiai taip pat, gal kiek mažiau būtų vagių.

Jūs pats žiūrėjote kokius duomenis pateikė? Kur ten yra įvertinta pasaugojimo įtaka? Nėra, ten yra įvertinta bendra AE įtaka.

Kokių statistinių duomenų reikia jums kad suprastumėte, kad elektra iš niekur neatsiranda ir už ją reikia sumokėti to meto rinkos kainą?

Nes kažkoks labai nusipelnęs ar gerbtinas žmogus, į mane galima kreiptis ir vienaskaita.

Tai iš principo, kuo netinka šita schema? Kokia yra tikra priežastis? Netikiu, jog netinka dėl filosofinių įsitikinimų. Ar dėl to, jog manai, jog tokia schema kelia kainas kitiems vartotojams? Ar išbalansuoja gamybą/vartojimą? Kokia yra tikroji priežastis?
Nes man tai, ką tu parašei, yra nei šilta, nei šalta, "...kad elektra iš niekur neatsiranda ir už ją reikia sumokėti to meto rinkos kainą" - ne, nereikia, nes sumokama atiduodant 35%, o bendra viso to įtaka yra ta, jog visiems elektros kaina yra pigesnė, o pati schema valstybės naudojama kaip paskatinimas vartotojų lėšomis plėsti strateginį valstybės resursą. Bendrai paėmus, visiems suinteresuotiems tai yra "Win-Win" scenarijus.