Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
    Manau reikia nepamiršti 2 dalykų:
    1. Pūnant medienai, atliekoms miške yra išskiriamas CO2 tiesiu taikymu į atmosferą.
    2. Sudeginant atliekas (šiukšles) aukštoje temperatūroje ir išvalant trigubais moderniais filtrais yra apsaugoma gamta bendrai nuo šių atliekų kaupimo, visokių dujų išmetimo į aplinką.

    Deja, bet civilizacija nėra sugalvojusi, kaip išvengti šiukšlių susidarymo ir 100% tinkamo, idealaus perdirbimo .
    Pūnanti mediena išskiria CO2, bet neišskiria kitų taršos šaltinių kurios atsiranda deginant. Be to, medieną reika ne pūdyti, o laidoti. Pvz pelkėse estijoje, kur yra labai daug medienos ištraukiama vien tam kad sudeginti. Ten jos nepūna ir neišskiria CO2, bet jis lieka įkalintas po pelkėmis tūkstančiams metų. Aišku dar geresnis variantas būtų CO2 koncentravimas ir laidojimas po žeme (pvz senose kasyklų šachtose) bet čia jau toks 100% nepelningas verslas tai tik valdžios iniciatyva gali egzistuoti.

    Dar kartą kartoju, deginti geriau nei kaupti, bet tai nereškia kad deginti yra aplinkai draugiškas dalykas. Ir tie trigubi filtrai yra toli nuo to ką kai kurie įsivaizduoja.

    Sugalvojusi tai yra, tik va deginti ir gaminti naują yra kelis kartus pigiau

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Manau reikia nepamiršti 2 dalykų:
    1. Pūnant medienai, atliekoms miške yra išskiriamas CO2 tiesiu taikymu į atmosferą.
    2. Sudeginant atliekas (šiukšles) aukštoje temperatūroje ir išvalant trigubais moderniais filtrais yra apsaugoma gamta bendrai nuo šių atliekų kaupimo, visokių dujų išmetimo į aplinką.

    Deja, bet civilizacija nėra sugalvojusi, kaip išvengti šiukšlių susidarymo ir 100% tinkamo, idealaus perdirbimo .

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė RamasN Rodyti pranešimą
    Dėl biokuro man labiausiai klausimas kiek tos "kritusios masės" išėmimas iš ekosistemos realiai neigiamai veikia gamtą. O jei dar auginama tam, kad susmulkinti, tuo labiau. Jei tai kito proceso atlikeų dalis, tada dar suprantama.
    Trys pagrindiniai biokuro šaltiniai yra:

    1. Kertant medžius medienos pramonei susidariusios atliekos

    2. Miško "valymas" genint, pašalinant visokius krūmus ir pan

    3. Sergančių medžių kirtimas siekiant sustabdyti ligos plitimą, kuriuos reikia su deginti.

    Parašė Tomas Rodyti pranešimą

    Šitiems reikalams reikalinga elektra. Kuo kūrenti elektrines?
    Uranu. Saule. Vėju. Vandeniu.

    Parašė acetonas Rodyti pranešimą

    Idomu kiek įmanoma Lietuvoje geotermiškai? Šilumos siurbliam reikia elektros. Klausimas, kas švariau, ar vėjo- saulės elektrinės, ar biokuras.
    Kiek suprantu Lietuvoje Geotermiškai yra brangu, nes reikia giliai gręžti kad pasiekti pakankamą šilumos šaltinį.

    Komentuoti:


  • acetonas
    replied
    Parašė Riedutis Rodyti pranešimą

    Decentralizuotai. Su šilumos siurbliais, geotermiškai.
    Idomu kiek įmanoma Lietuvoje geotermiškai? Šilumos siurbliam reikia elektros. Klausimas, kas švariau, ar vėjo- saulės elektrinės, ar biokuras.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Parašė Riedutis Rodyti pranešimą

    Decentralizuotai. Su šilumos siurbliais, geotermiškai.
    Šitiems reikalams reikalinga elektra. Kuo kūrenti elektrines?

    Komentuoti:


  • Riedutis
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
    Kaip siūlai šildyti? Gal gazpromo dujas kūrent?
    Decentralizuotai. Su šilumos siurbliais, geotermiškai.

    Komentuoti:


  • SoulMulticast
    replied
    Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
    Geriau per čia žiūrėti, daugiau info:
    https://www.statnett.no/en/for-stake...-power-balance
    kas yra "Not specified" sitoje lenteleje? LT production 1348 kur not specified, o EE, DK ir NO yra "-". Juk tai ne saules energija? Pagal sita lentele gaunasi EE, DK ir NO nieko negamina is saules. Nelabai zinau kaip tokiais duomenim pasitiket.
    Paskutinis taisė SoulMulticast; 2025.05.12, 12:35.

    Komentuoti:


  • RamasN
    replied
    Dėl biokuro man labiausiai klausimas kiek tos "kritusios masės" išėmimas iš ekosistemos realiai neigiamai veikia gamtą. O jei dar auginama tam, kad susmulkinti, tuo labiau. Jei tai kito proceso atlikeų dalis, tada dar suprantama.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Kaip siūlai šildyti? Gal gazpromo dujas kūrent?

    Komentuoti:


  • Riedutis
    replied
    Būtent, aš ir nesakau, kad geriau į savartynus kraut, bet deginimas yra labai primityvus ir bukas "sprendimas". Vis tiek metamos tonos CO2, vis tiek palaikoma paklausa naujo plastiko gamybai.
    Dėl biokuro, mano argumentas buvo ne tai, kad jis laikomas lauko sąlygomis, o tai, kad net kiekvienam mažam miesteliui kasmet sudeginama šimtai tonų "biokuro", kas yra tiesiog smulkinta mediena. Tai yra tik pusė žingsnio į priekį nuo pečiaus kūrenimo kiekvienam name, primityvu. Užaugini miškus, juos iškerti, susmulkini medieną ir sudegini, kad patiektum centralizuotą šilumą (ir šiek tiek, miniatiūrinį kiekį elektros energijos pagamintum, jei įrengti kogeneracijos įrengiai).

    Apibendrinant: man šitas "žalias pranešimas" butaforiniu žalumu atsiduoda.
    Paskutinis taisė Riedutis; 2025.05.12, 10:01.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Deginimas geriau nei savartynai, bet nereikia svaigti kad čia viskas žalia ir aplinkai draugiška kaip tame straipsnyje.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Nereikia svaigti, kad įmanoma surūšiuoti viską į 20 konteinerių ir tada perdirbti. Nei išrūšiuoti taip, nei perdirbti neįmanoma. Arba visko būtų kosminė kaina. Reiškia deginimas būtinas ir tame nematau nieko blogo, jei tvarkingai išvalomi dūmai. Buvau asmeniškai VKJ, bet netgi nebūtina ten pabūvoti, užtenka pažiūrėti į kaminą, tik garai vos ne vos kyla kaip popiežių išrinkus.
    Šiulšlių nekaupia kalnuose, šiluma + elektra gaminama.

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    Parašė Riedutis Rodyti pranešimą
    Nesu ekspertas, bet tas "biologiškai neskaidžių atliekų" deginimas neskamba geriau nei kokio mazuto deginimas. Tie patys petrochemikalai.
    Biokuras irgi, dažnu atveju medžio drožlės - ar čia siektinas dalykas, šildyti miestus deginant medžio drožles? Nebent tikrai faktiškai galima užtikrinti tokio kuro tvarumą... Nežinau net. Esu matęs tokių šilumos tinklų "sandėlius" - gigantiškos medžio drožlių krūvos po atviru dangumi. Kiekviena krūva gali būti iki 10 metrų aukščio, 60-80 metrų ilgio ir keliolikos-keliasdešimt metrų pločio. Ir mažo miesto šilumos tinklai per sezoną tokių krūvų gali daugelį sudeginti. Iki karo daug iš Baltarusijos importuodavo - tai kokį tvarumą Lukašenkos šalies verslininkai galėdavo užtikrinti?
    Žodžiu, nenoriu daug plėstis, bet šioje srityje dar atrodo, jog yra, kur tobulėti.
    nieko blogo biokure nera, gali ir dar didesni kalnai jo stovet, nebent uzsidegtu(bet pavirsius slapias nes lauke ziema). su neskaidziu deginimu... kur tu pasiulysi det? i savartynus?
    Lietuvai reikia tik geresnio rusiavimo ir perdirbimo.

    Komentuoti:


  • Riedutis
    replied
    Nesu ekspertas, bet tas "biologiškai neskaidžių atliekų" deginimas neskamba geriau nei kokio mazuto deginimas. Tie patys petrochemikalai.
    Biokuras irgi, dažnu atveju medžio drožlės - ar čia siektinas dalykas, šildyti miestus deginant medžio drožles? Nebent tikrai faktiškai galima užtikrinti tokio kuro tvarumą... Nežinau net. Esu matęs tokių šilumos tinklų "sandėlius" - gigantiškos medžio drožlių krūvos po atviru dangumi. Kiekviena krūva gali būti iki 10 metrų aukščio, 60-80 metrų ilgio ir keliolikos-keliasdešimt metrų pločio. Ir mažo miesto šilumos tinklai per sezoną tokių krūvų gali daugelį sudeginti. Iki karo daug iš Baltarusijos importuodavo - tai kokį tvarumą Lukašenkos šalies verslininkai galėdavo užtikrinti?
    Žodžiu, nenoriu daug plėstis, bet šioje srityje dar atrodo, jog yra, kur tobulėti.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Įdomu koks skirtumas kilovatais. Visgi žiema buvo ryškiai šiltesnė nei pernai.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Šį šildymo sezoną net 87 proc. šilumos energijos (18 proc. daugiau, nei praėjusį) Vilniuje buvo pagaminta iš aplinkai draugiškų energijos išteklių (biokuro ir biologiškai neskaidžių atliekų). Likusi dalis šilumos pagaminta iš gamtinių dujų. Palyginimui, praėjusį sezoną tokių išteklių dalis siekė 69 proc. – tai rodo aiškų žingsnį žaliosios energetikos link. Iki 2030 m. Vilnius planuoja šilumą gaminti tik iš aplinkai draugiškų išteklių.
    2021-2024 m. pastatų šildymui 52 % sudarė iškastinis kuras
    https://chc.lt/gyventojams-siluma-20...ldymo-sezonas/

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Geriau per čia žiūrėti, daugiau info:
    https://www.statnett.no/en/for-stake...-power-balance

    Komentuoti:


  • jan
    replied
    Gamybos situacija šiuo metu Baltijos šalyse

    Click image for larger version

Name:	prod.png
Views:	498
Size:	27,5 kB
ID:	2199426

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Nacionalinis plėtros bankas ILTE skolina 57,5 mln. Eur dviem Panevėžio ir Klaipėdos rajonuose planuojamiems statyti energijos kaupiklių parkams. „Aruno BESS“ numato statyti 80 megavatų (MW) galios (160 megavatvalandžių talpos) parką Panevėžio rajone, o „Calypso Invest“ – 60 MW galios (120 MWh talpos) parką Klaipėdos rajone. Abu parkai bus prijungti prie „Litgrid“ tinklo ir veiks kaip savarankiški („stand-alone“) projektai.
    https://www.vz.lt/energetika/2025/05...parkams-567483

    Komentuoti:


  • gerietis
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą
    Laiko klausimas kada bus naujas paramos dalinimas ir bus galima deklaruot jau seniau pastatytus kaupiklius. Turbūt reiks kelių ratų kol visi seniau pasistatę susideklaruos kompensacijas. O po to kaip ir su saulės elektrinėm nebeliks varžybų pirmom minutėm.
    Tai ir dabar "pirmos minutės" kaupikliams užtruko gal 2 savaites.

    Komentuoti:

Working...
X