Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[jan]

suoliuojantis

Lietuvos pranašumas vis dar yra atlyginimai, žemės kaina, ir biurokratija. Ir jie išliks dar ilgai, jei ne amžinai. Mūsų žmonių tankumas yra gerokai mažesnis, nėra kalnų, tad čia yra mažiau kliūčių statybai. Vien tai mažina atsinaujinančios elektros savikainą. Manau būtų kvaila galvoti jog ES ir Vokietija merks kosmines sumas kosminiams elektros kabeliams be plano pirkti pigesnę elektrą Baltijos šalyse. Ty, jei pas mus nebus pigesnės elektros perspektyvų, tai niekas to brangaus kabelio mums ir nesiūlys. Kabelio nebuvimas ilguoju laikotarpiu nieko gero nežada.

Vidutinės kainos pigumas nieko nereiškia, vokiečiams rūpi prekyba tik tuo metu kai pas juos trūkumas tai reikia ir vertinti kainas tik labai specifiniu laiku. Lietuva traukia tuo kad mūsų Baltijos jūros pakrantė yra statmena jų ir vėjo gamybos persidengimas nors ir nemažas dėl geografinio artumo bet tuo pačiu ir ekonomiškai reikšmingai skirias. Latviai irgi galėtų sulaukti nemažai investicijų jeigu ne jų kvailas reguliavimas.

[B.S.]

suoliuojantis

Lietuvos pranašumas vis dar yra atlyginimai, žemės kaina, ir biurokratija. Ir jie išliks dar ilgai, jei ne amžinai. Mūsų žmonių tankumas yra gerokai mažesnis, nėra kalnų, tad čia yra mažiau kliūčių statybai. Vien tai mažina atsinaujinančios elektros savikainą. Manau būtų kvaila galvoti jog ES ir Vokietija merks kosmines sumas kosminiams elektros kabeliams be plano pirkti pigesnę elektrą Baltijos šalyse. Ty, jei pas mus nebus pigesnės elektros perspektyvų, tai niekas to brangaus kabelio mums ir nesiūlys. Kabelio nebuvimas ilguoju laikotarpiu nieko gero nežada.

[B.S.]

booraz

Būtų įdomu sužinoti iš kur ištraukėte 8 milijardus? Be to, gal užteks kartoti jog visas išlaidas prisiimtų tik Lietuva? Lyg ES, Vokietija, Latvija, Estija neprisidėtų. Ir lyg tuomet nenutiesus linijos visus tuos kitų valstybių pinigus būtų galima investuoti kažkur kitur Lietuvoje.

[booraz]

Dabar jau prasidės BESS (kaupikliai) investicijos ir statybos, statys prie esamų parkų, statys atskirai, kad būtų galima prekiauti elektra, uždarbis nemažas prekiaujant. Realiai už vieną jungtį į Vokietiją (kuri preliminariai turėtų kainuoti apie 8 mljrd. eurų), tai galėtum atsinaujinančios energijos ir BESS parkų pristatyti Lietuvoje prie kiekvieno didesnio kaimo. Kitas dalykas mes turim Lenkiją šalia, tam kad sumažinti jos anglimis kūrenamas elektrines, tai jiems galima eksportuoti irgi daug, nereikia net Vokietijos.

[suoliuojantis]

Kas nusprendė, kad dabar mes turim žemas elektros kainas? .

Yra nemažai tiesos kas rašyta, bet situacija yra nepalyginamai sudėtingesnė. Trumpai neišsireikšiu.
Pagrindinis tikslas turėtų būti kuo mažesnės elektros kainos Lietuvoje. Jokios elektros eksporto pajamos neatstos to konkurencinio pranašumo, kurį potencialiai šaliai teiktų mažesnės elektros kainos šalies viduje. Juk turbūt niekas nesiginčys, kad geriau eksportuoti grūdų perdirbimo produktus, o ne žaliavinius grūdus, perdirbtus pieno produktus, o ne žaliavinį pieną, ir t.t. ir t.t. Pasakysiu, kad Lietuvai pigesnė elektra dar labai svarbi ir todėl, kad tai vienas iš labai nedaugelio faktorių, galinčių būti konkurencinio pranašumo elementu prieš kitas šalis, ypač neišvengiamai prarandant anksčiau turėtą pranašumą - pigesnę darbo jėgą - ir nesant kitais resursais apdovanota šalimi. Kokia Vokietija jau vien dėl geografinės padėties - pati būdama ekonominiu centru ir būdama visai šalia visų kitų Europos ekonominių centrų - turi ir turės konkurencinio pranašumo elementą prieš Lietuvą.

Va čia ir klausimas kaip tą pasiekti. Dabar mes priėjome tą tašką, kad tolesnės AEI plėtros tempai lėtės dėl tos pačios priežasties apie kurią čia rašiau dar 2021 metais: kai geros sąlygos yra perteklius ir elektra gali būti ir labai pigi. Kas visai nedžiugina investuotojų ir daugiau investuoti jau beveik nėra prasmės. Bet taip yra ne visada ir mes neturime to bendro ilgalaikio konkurencinio pranašumo. Todėl užduotis numeris vienas - paskatinti tolesnę AEI plėtrą, bet tuo pačiu nedidinant kainų šalies viduje (konkurencinis pranašumas!). Kiek tam gali pasitarnauti jungtis su Vokietija ? Va čia ir prasideda sudėtingumas. Gali būti vieną dieną pas mus pigiau, kitą Vokietijoje, bet niekas dėl to nepuls investuoti į naujų parkų statybą Lietuvoje. Tie skirtumai turi būti pakankamai ilgai ir būti pakankamai dideli, kad investuotojas pradėtų galvoti, kad tai galima išnaudoti. Neguldau dėl to galvos, bet iš susijusių žmonių girdėjau, kad kalbant apie saulės parkus per metus turi būti ne mažiau 1000-1200 tokių valandų (apie 50 dienų), o kalbant apie vėjo parkus dar gerokai daugiau. Ir tai turi būti valandos, kai pvz.Lietuvoje šviečia saulė ir mes turim perteklių, o Vokietijoje ne. Ir turi būti kuo mažiau valandų kuomet ir pas mus, ir pas juos sąlygos geros, ir visi dirba mušdami kainą žemyn. Vėl - kuo daugiau tokių valandų, tuo labiau investuotojus labiau atmuš nuo noro investuoti. Va tokių detalių studijų labai reikia, bet pirminiai vertinimai kuriuos mačiau nenuteikia perdaug optimistiškai: pasakykim taip - didelių paskatų investuoti Lietuvoje žinant, kad turėsi jungtį su Vokietija ir jei bus labai pigu čia, o Vokietijoje bus pakankamai geros kainos galėsi tai išnaudoti, itin daug nebus. Nėra tos klimatinės sąlygos taip stipriai besiskiriančios pas mus. Ar tas padidėjimas gali atpirkti jungties statybos išlaidas dar reikės daug skaičiavimų.

[Eidvis]

Jei dabar žemos kainos ir atseit reiktų skatinti AEI per jungties statybą, tai kaip pasidarys tos kainos dar mažesnės?

Kas nusprendė, kad dabar mes turim žemas elektros kainas? Pas mus kartais būna žemos elektros kainos ir jas turime dėl dviejų faktorių:
1. AEI plėtra.
2. Jungtys su Švedija/Latvija/Lenkija.

Švedijoje elektra vidutiniškai yra pigesnė, bet Lenkijoje ir Latvijoje brangesnė. Ar tai reiškia, kad jungtys su Latvija ir Lenkija Lietuvai brangina elektrą? Ne! Nes niekas nežiūri vidutinės metinės elektros kainos, mes gyvename ne pagal metinę, ne pagal mėnesinę, ne pagal dieninę ir jau greitai gyvensim net ne pagal valandinę, o pagal penkiolikos minučių intervalo elektros kainą. Dėl to tas pasakymas, kad 'Vokietijoje yra brangesnė elektra' yra teisingas tik tuo atveju, jei lygini metinį elektros kainos vidurkį. bet jei žiūri kaip yra iš tiesų - tai šiandien elektra Vokietijoje buvo brangesnė, nes ten vėjo nebuvo, o Lietuvoje buvo. Jei turėtumėm su Vokietija jungtį - tai reikštų paskatas investuoti į elektros generaciją Lietuvoje, nes būtų kur tą elektrą parduoti. Taip, tai šiek tiek pabrangintų elektros kainą, kai pučia vėjas, bet tuo pačiu sumažintų elektros kainą, kai vėjas yra vidutinis. O jei pažiūrėsim į vakar, užvakar ir užužvakar - tai elektra Vokietijoje buvo pigesnė ir jei turėtumėm jungtį - Lietuva galėtų nusipirkti pigesnės elektros tada, kada jai to reiktų. Dėl to vertinant jungties su Vokietija svarbą, metinis elektros kainos vidurkis yra labai nereikšmingas lyginant su kitais faktoriais.

[Arunasx]

Arunasx
Ką reiškia "mes turime sumerkti"? Gal užtenka gąsdinti šiaudinėmis baidyklėmis? N kartų buvo viešinta galima finansavimo schema: 50% ES, 25% Vokietija, likę padalinti tarp Baltijos šalių. Kas reiškia Lietuva būtų atsakinga už 8-12% projekto sumos. Kas yra gal du šimtai milijonų. Net jei finansuotų valstybė, tokia suma greitai atsipirktų per pelno ir darbuotojų mokesčius. Čia būtų grynas Lietuvos eksportas, vertas milijardų.

Jei taip tai OK. Nepastebėjau tokios dėlionės kur nors rimčiau paminėtos. Kažkieno galimos fantazijos dar nėra rimtas pagrindas. Nesiruošiu gąsdinti šiaudinėmis baidyklėmis

[B.S.]

Arunasx
Ką reiškia "mes turime sumerkti"? Gal užtenka gąsdinti šiaudinėmis baidyklėmis? N kartų buvo viešinta galima finansavimo schema: 50% ES, 25% Vokietija, likę padalinti tarp Baltijos šalių. Kas reiškia Lietuva būtų atsakinga už 8-12% projekto sumos. Kas yra gal du šimtai milijonų. Net jei finansuotų valstybė, tokia suma greitai atsipirktų per pelno ir darbuotojų mokesčius. Čia būtų grynas Lietuvos eksportas, vertas milijardų.

[Arunasx]

Kartais reikia sukurti infrastruktūrą, kad tie AEI gamintojai apskritai atsirastų ir ne tik AEI, labai pasiteisinusios yra laisvosios ekonominės zonos, kur valstybė finansuoja infrastruktūrą, verslas investuoja į pramonės plėtrą, o valstybė vėliau per mokesčius tuos investuotus pinigus atsiima. Tiek jungtis į Švediją, tiek į Lenkiją buvo finansuotos ES/valstybės ir abi jos atsipirko. Šiuo metu AEI vystytojai apskritai stabdo naujus projektus, nes jie tampa nuostolingi, tai jeigu jiems dar užkrausim papildomą mokestį už jungtį - apskritai AEI plėtra sustos, o norint pigesnių elektros kainų - reikia kuo didesnės vietinės elektros generacijos.

1. Jungtys į Švediją ir Lenkiją nepadengia pusės LT poreikio bendrai ir tai visai kitas aspektas, nėra susijęs su AEI tiesiogiai.
2. Jei dabar žemos kainos ir atseit reiktų skatinti AEI per jungties statybą, tai kaip pasidarys tos kainos dar mažesnės? Oksimoronas. Ar mes turime sumerkti kelis milijardus šiaip iš lempos kad AEI gamintojai naudotųsi už dyką ir tiektume tą elektrą Vokietijai? Aš nesutinku, manau keletą jardų galime panaudoti naudingiau.

[B.S.]

Eidvis
Pas mus saulės pikas prasideda viena valanda anksčiau, Vokietijoje baigiasi viena valanda vėliau. Perdengus, gausis daugiau nei 2 valandos pigios pikinės saulės energijos, nes Vokietija didelė šalis. Pas juos pikas bent jau teoriškai turėtų laikytis ilgiau, rytų vs vakarų Vokietijoje saulės pikai skiriasi, gal net koks papildomas pusvalandis gausis.

@transponder
Gal nereikia taip tiesmukiškai skaičiuoti? Papildomi AE pajėgumai reiškia stabilesnės kainas, čia visuomet bus pigiau nei Vokietijoje vien dėl perdavimo kaštų, papildomos darbo vietos, papildomas pelnas ir mokesčiai nuo visų. Jau nekalbant apie tai, kad kai užtikrinta elektra, ir kainos mažesnės nei Vokietijoje, tai duomenų centrus labiau apsimoka statyti čia, o ne Vokietijoje. Be to, kaip jau buvo skelbta, pagrinde finansuotų Vokietija. Neprisiminti absoliučiai jokių kaštų vartotojams irgi būtų nesąžininga, nes akivaizdu kad vartotojams tokia jungtis yra kažkiek naudinga.

[Eidvis]

Norėtųsi, kad ta jungtis nebūtų vien už valstybės (mūsų visų) pinigus, o naudotųsi vien AEI gamintojai.

Kartais reikia sukurti infrastruktūrą, kad tie AEI gamintojai apskritai atsirastų ir ne tik AEI, labai pasiteisinusios yra laisvosios ekonominės zonos, kur valstybė finansuoja infrastruktūrą, verslas investuoja į pramonės plėtrą, o valstybė vėliau per mokesčius tuos investuotus pinigus atsiima. Tiek jungtis į Švediją, tiek į Lenkiją buvo finansuotos ES/valstybės ir abi jos atsipirko. Šiuo metu AEI vystytojai apskritai stabdo naujus projektus, nes jie tampa nuostolingi, tai jeigu jiems dar užkrausim papildomą mokestį už jungtį - apskritai AEI plėtra sustos, o norint pigesnių elektros kainų - reikia kuo didesnės vietinės elektros generacijos.

[gerietis]

Kas yra GV ? ir dar dvigubas?

dėl Gaminančių Vartotojų dvigubo subsidijavimo .

[Arunasx]

Saulės energetika tai bet kokiu atveju žlugusi dėl GV dvigubo subsidijavimo .

Kas yra GV ? ir dar dvigubas?

[transpondster]

reikia įvertinti ir tai, kad jos eksportas reiškia papildomus kaštus, nežinau ar yra imamas kažkoks mokestis už naudojimąsį jungtimis, bet net jei jo nėra, vis tiek tiek eksportuojant ją šimtus kilometrų kabeliais dalis elektros yra prarandama, dėl to vietiniams gamintojams labiau apsimoka pirmiausia elektrą pardavinėti vietinėje rinkoje, o ją eksportuoti nebent tas kainos skirtumas yra pakankamai reikšmingas, turbūt 5% -10%. Dėl to jungtis su Vokietija būtų labai naudinga, tiek dėl kainų amortizacijos, bet labiausiai dėl didesnio stimulo vystyti vietinę elektros generaciją.

nuostolius dengtumėm mes vartotojai, nes su 2 GW jungtim LT LV taptų DE rinkos satelitu ir kainos praktiškai susivienodintų, pagal dabartinę tvarką tinklai gauna pajamas tik už skirtumą tarp šalių tai perdavimo jungties nuostolius džiugsmingai per ESO tarifą iš Litgrido išdalintų. Saulės energetika tai bet kokiu atveju žlugusi dėl GV dvigubo subsidijavimo o kabelis į Vokietiją visiškai pribaigtų, nes neigiama kaina iš ten ir šiuo metu ateina per PL ir SE4 jungtis.

[Arunasx]

Norėtųsi, kad ta jungtis nebūtų vien už valstybės (mūsų visų) pinigus, o naudotųsi vien AEI gamintojai.
Galėtų būti kažkoks idealus variantas, kad būtų išdėliotos statybos išlaidos ilgam laikotarpiui ir dengtųsi iš AEI gamintojų kurie naudotųsi tuo.
Už dyką gauti ir naudotis kikevienas gudrus, bet turėtų kažkiek prisiimti išlaidas, rizikas taip pat.

[Eidvis]

Laiko skirtumas tarp Lietuvos ir Vokietijos yra apie valandą, bet kai saulės pikas trunka 4 valandas, tai ir ta valanda yra šis tas, priedo yra ne tik valandos skirtumas, bet dažnai kai pas juos būna saulė - pas mus būna debesuota ar atvirkščiai. Lygiai taip pat ir su vėju, pvz. šią akimirką Lietuvoje pučia 5 m/s vėjas, o Vokietijoje štilis - 1 m/s. Bet jungties privalumus su Vokietija geriausiai turbūt būtų vertinti žiūrint į elektros kainas biržoje ir iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad Lietuvoje elektra pigesnė ~10%, šių metų vidutinė kaina Vokietijoje yra 88, o Lietuvoje 80 Eur/mwh. Bet jei žiūrėsim ne į metų , o į mėnesių vidurkius, tai pamatysim, kad kai kuriais mėnesiais elektra pigesnė pas mus, o kai kuriais Vokietijoje, o jei lyginsim ne mėnesius, o dienas ir valandas, tai tų skirtumų dar didesnių rasim. O skirtumai reiškia, kad kai pas mus elektra pigesnė - ją galima eksportuoti, o kai brangesnė - importuoti ir taip amortizuoti elektros kainos svyravimus. Bet mano supratimu pigesnės elektros formulė slypi visai ne jos importe iš Vokietijos, o didesnėje vietinėje elektros generacijoje, bet kad ji būtų didesnė, vėjininkams ir saulininkams turi apsimokėti tą gamybą vystyti ir jungtis su Vokietija pagelbėtų jiems tą elektrą kažkur realizuoti tuo metu, kai yra jos perteklius. Ir nereikia bijoti, kad atsiradus jungčiai Lietuvoje elektra automatiškai pabrangų, nes Vokietijoje ji yra vidutiniškai šiek tiek brangesnė, reikia įvertinti ir tai, kad jos eksportas reiškia papildomus kaštus, nežinau ar yra imamas kažkoks mokestis už naudojimąsį jungtimis, bet net jei jo nėra, vis tiek tiek eksportuojant ją šimtus kilometrų kabeliais dalis elektros yra prarandama, dėl to vietiniams gamintojams labiau apsimoka pirmiausia elektrą pardavinėti vietinėje rinkoje, o ją eksportuoti nebent tas kainos skirtumas yra pakankamai reikšmingas, turbūt 5% -10%. Dėl to jungtis su Vokietija būtų labai naudinga, tiek dėl kainų amortizacijos, bet labiausiai dėl didesnio stimulo vystyti vietinę elektros generaciją.

[B.S.]

Eidvis
Įdomumo dėlei būtų įdomu pamatyti Vokietijos ir Lietuvos atsinaujinančios elektros gamybą suderinus laiko skirtumą. Turėtų gautis bent dvi valandos kur Vokietija ar Lietuva viena kitai galėtų siųsti pigią perteklinę elektrą.

[Arunasx]

Padarytu normalią sistemą (pagaminus parduodi, vartojant nuperki) ir nereikėtų sudėtingų saugojimo schemų ir kompensacijų, ir kainų skirtumas būtų įvertintas.

Tai tokia "net billing" jau yra ir įmanoma rinktis, bet niekas jos nenori, nes niekas nenori parduoti elektrą tada, kai jos ir taip perteklius, kaina galimai neigiama,
o pirkti tada kai vasarį nėra saulės visai, vėjas mažas ir visą elektrą reikia gaminti ne AEI kas reiškia brangi.
O kadangi skirtumą dengti įmonės nenori, tai tada bet kokius judesius gaminantys vadina "vagyzz nori mus apiplėšti"

[MedinisStrazdas]

Padarytu normalią sistemą (pagaminus parduodi, vartojant nuperki) ir nereikėtų sudėtingų saugojimo schemų ir kompensacijų, ir kainų skirtumas būtų įvertintas.

[Arunasx]

Už pasaugojimą mokama ESO, kalbama apie energijos tiekėjo daliai kompensaciją kai niekam nereikalingą vasaros savaitgalio elektrą "pasaugota" suvartojama tamsų šaltą vasario vakarą.

Esu keliuos FB groups saulės elektrinių baisu kai niekas nesupranta tokio elementaraus fakto ir putojami apie "vagis". Runkeliams elektra kaip bulvės kokios kur pasaugojai sandėliuke ir žiemą jau naudoji.

Runkeliai ir bulvės taip pat supūna ženkliai greičiau nei iki vasario ypač šalia balos. Jie gi galvoja, kad elektrą galima pasaugoti baloje ar Kruonio prūde.
Yra ir čia forume kliedesių, kad vagyzz tik gali reikalauti kažkokio sąnaudų kompensavimo.