Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • transpondster
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Nelabai supratau principo, kai kurie gaminanatys ir dabar moka už pasaugojima kWh.
    Už pasaugojimą mokama ESO, kalbama apie energijos tiekėjo daliai kompensaciją kai niekam nereikalingą vasaros savaitgalio elektrą "pasaugota" suvartojama tamsų šaltą vasario vakarą.

    Esu keliuos FB groups saulės elektrinių baisu kai niekas nesupranta tokio elementaraus fakto ir putojami apie "vagis". Runkeliams elektra kaip bulvės kokios kur pasaugojai sandėliuke ir žiemą jau naudoji.
    Paskutinis taisė transpondster; 2025.09.26, 17:46.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Nelabai supratau principo, kai kurie gaminanatys ir dabar moka už pasaugojima kWh.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Ministerija pasiūlė modelį, kaip išlaikyti „net metering“ apskaitą ir sumažinti tiekėjų kaštus

    Tarptautinei energetikos agentūrai (TEA) rekomenduojant Lietuvai pamažu atsisakyti gaminantiems elektros vartotojams taikomo dvipusės apskaitos – vadinamojo „net metering“ – modelio, Energetikos ministerija siūlo išlaikyti tokį šiems vartotojams palankų apskaitos modelį, tačiau subalansuoti santykį tarp gaminančių vartotojų, elektros tiekėjų bei viešojo intereso kartu skatinant tolesnę šių vartotojų plėtrą.

    Jei ministerijos parengtos Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pataisos bus priimtos, tiekėjų veikla pagal „net-metering“ principą būtų laikoma viešuosius interesus atitinkančia paslauga ir būtų finansuojama iš gaminančių vartotojų mokamos kainos, kuri negalėtų viršyti 1 cento (be PVM) už 1 kWh į tinklus patiektos elektros ir visų kitų vartotojų mokamos kainos, nustatomos pagal gaminančių vartotojų sukuriamą naudą.

    Tikslią kainą tiek gaminantiems, tiek likusiems vartotojams nustatytų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Tinklų operatoriai surinktų lėšas iš vartotojų ir perduotų jas „Baltpool“, o ši paskirstytų tiekėjams proporcingai jų patirtiems ir VERT patvirtintiems kaštams.

    Naujas modelis galėtų pradėti veikti nuo 2026 metų balandžio, o tiekėjams galėtų būti kompensuojama nuo 2027 metų.

    Komentuoti:


  • PredatorGTR
    replied
    Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
    „Litgrid“ prie elektros tinklo prijungė 381 MW vėjo parkus Pagėgių ir Kelmės rajonuose https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...lmes-rajonuose
    Tikslesniam vaizdui matyti reikėtų analizuoti, kiek sau pasigaminame ir suvartojame realiu laiku. Nes galima vieną mėnesį pasigaminti dvigubai daugiau negu suvartoji, antrą visai nieko nesugeneruoti ir statistikoje atrodys, kad turim 100 proc. - kiek pasigaminom, tiek ir suvartojom. Bet energetinio užtikrinimo vis tiek neturėsime

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    „Litgrid“ prie elektros tinklo prijungė 381 MW vėjo parkus Pagėgių ir Kelmės rajonuose https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...lmes-rajonuose
    Kaip praneša bendrovė, šiems parkams pradėjus veikti bandomuoju režimu, visų vėjo ir saulės elektrinių įrengtoji galia Lietuvoje perkopė 5 GW ribą. Be to, leistina generuoti galia siekia 4,6 GW ir sudaro daugiau nei 60 proc. viso šalies elektros gamybos pajėgumo. „Sėkmingai prijungėme didžiausią vėjo parką Lietuvoje, o prie Tytuvėnų pastotės prijungtas dar vienas reikšmingas parkas. Šiame atsinaujinančių išteklių mazge iš viso vystomi 4 dideli skirtingų investuotojų projektai, juos sėkmingai prijungėme tuo pačiu metu atlikdami ir būtinus darbus sinchronizacija“, – pranešime teigia „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
    Skelbiama, kad šį mėnesį pirmąsias elektros energijos megavatvalandes į perdavimo tinklą atidavė „LT Energija“ vystomas 285 MW įrengtosios galio vėjo parkas Pagėgių rajone ir „Enefit Green“ 96 MW parkas Kelmės rajone. „Litgrid“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia 2343 MW įrengtosios galios vėjo ir 2786 MW saulės elektrinių. Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje veikiančių atsinaujinančių išteklių elektrinių gamyba sudarė 67 proc. šalyje pagamintos ir 54 proc. Lietuvoje suvartotos elektros energijos.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Nuo vakar įjungė pilnai liniją tarp FI ir EE, tai kaip pasekmė ir Baltic kaina mažesnė nei SE4.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Lietuvoje yra beveik 160.000 gaminančių vartotojų https://www.vz.lt/energetika
    Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ rugpjūtį prie tinklo prijungė 4.800 naujų gaminančių vartotojų – jų skaičius Lietuvoje artėja prie 160.000. Visą rugpjūtį naujai prijungtų vartotojų įrengtoji galia siekė 63 megavatus (MW), leistina generuoti galia – 35 MW. ESO teigimu, ši vasara jiems buvo rekordinė – birželį buvo pasiektas didžiausias pagamintos energijos kiekis (211 GWh). Vis dėlto, vasara buvo vėsiausia nuo 2017 metų, saulė švietė 16% mažiau nei daugiametė norma, pastebi bendrovė. Gaminantys vartotojai sudaro apie 9% visų ESO elektros vartotojų, kurių yra daugiau nei 1,8 mln.

    Komentuoti:


  • transpondster
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Kažkaip šiuo metu ir saulės ir vėjo yra, bet laikosi kaina kažkaip apie 100 EUR/MWh ir daugiau.
    Kokios to priežastys? Gal perprodukcijos problemas pavyksta spręsti visgi?
    Kelios atominės skandinavų planiniuos, didžiausia įtaka dienos trumpėja - saulė mažiau pagamina. Vėjo vasara nebūna daug aplamai paėmus, protarpiais vienoj kitoj šaly stipresnis bet visumoje nedaug.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Mes iš esmės parišti ant SE4 ir FI kainų. FI turbūt vidutiniškai mažesnė nei SE4, bet jau senai nebėra pilno 1000 MW linko FI<>EE. Atgaivino nutrauktą 650 MW tai nusprogo 350 MW. Dar ir PL siurbia manyčiau daugiau iš LT nei į LT duoda.

    Komentuoti:


  • suoliuojantis
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Ne visai, tendencija jau nuo rugpjūčio vidurio.
    Šiaip turbūt tiesa kaip sako prekybininkai, kad kainų tendencijas užduoda skandinavai, o juos įtakoja Vakarų Europa. T.y. jei ten kainos aukštos, jos pas mus žemos būti negali, nes mūsų pagaminta elektra tada tiesiog nutekės ten. Kita vertus jei ten kainos žemos, ne faktas, kad ir pas mus jos bus žemos, nes jungčių gali neužtekti deficitui padengti. Mes nesugeneruojam tokio pertekliaus, kad galėtumėm nekreipti dėmesio kas darosi už jūros.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Ne visai, tendencija jau nuo rugpjūčio vidurio. Bet tokie atjungimai, aišku, kažkiek prisideda.
    Mintis labiau ta, kad gal jau kaupikliai pradeda mažinti dienos pikus ir švelninti neproporcingas kainas vakarais.

    Komentuoti:


  • suoliuojantis
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Kažkaip šiuo metu ir saulės ir vėjo yra, bet laikosi kaina kažkaip apie 100 EUR/MWh ir daugiau.
    Kokios to priežastys? Gal perprodukcijos problemas pavyksta spręsti visgi?
    Jei nuo vakar, tai gal šitas įtakos turi ?

    Praėjus kelioms dienoms po savaitės trukmės planinių remonto darbų, Suomiją ir Estiją jungiantis elektros kabelis „Estlink 1“ pirmadienio ryte vėl atsijungė, šįsyk neplanuotai. Pranešama, kad gedimas kilo Suomijos pusėje, Espo keitiklių stotyje. Suomijos operatorius „Fingrid“ skelbia identifikavęs problemą ir nurodo, kad remontas truks iki rugsėjo 24 d.

    Plačiau: https://www.vz.lt/energetika/2025/09...kabeliu-572360

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Kažkaip šiuo metu ir saulės ir vėjo yra, bet laikosi kaina kažkaip apie 100 EUR/MWh ir daugiau.
    Kokios to priežastys? Gal perprodukcijos problemas pavyksta spręsti visgi?

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Lietuvoje planuojama įrengti 4 tūkst. MWh talpos elektros kaupimo įrenginių https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...pimo-irenginiu
    Tai paaiškėjo Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) baigus vertinti įmonių paraiškas. Pagal juridinių asmenų pateiktas paraiškas, Lietuvoje iš viso numatoma įrengti virš 1'700 MW galios ir virš 4'000 MWh talpos elektros energijos kaupimo įrenginių. Bendra jų vertė siekia daugiau nei 840 mln. eurų.
    Anot ministerijos, savaitės pradžioje APVA direktorius pasirašė įsakymą dėl kaupimo įrenginių projektų finansavimo. Kvietimo metu agentūra iš viso sulaukė virš 50 paraiškų už kiek daugiau nei 197 mln. eurų – beveik dvigubai daugiau, nei buvo numatyta skirti šiai priemonei. Atsižvelgus į paramos poreikį, ministerija inicijavo papildomų 37,33 mln. eurų skyrimą. Artimiausiu metu planuojama skelbti naują, papildomą kvietimą.
    Kas yra ~2.5val vidutiniu suvartojimu bendrai.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Informuojame apie „Nord Pool“ biržos Baltijos šalių einamosios paros elektros rinkoje įvedamą 15 minučių prekybos intervalo taikymą. Šis pokytis aktualus vartotojams, turintiems išmaniuosius elektros apskaitos prietaisus.
    Nord Pool birža skelbia, kad perėjimas prie 15 minučių prekybos intervalo taikymo numatytas nuo 2025 m. spalio 1 d.² Taigi, pagal dabartinį Europos perėjimo prie 15 minučių rinkos laiko vieneto tvarkaraštį laikoma, kad iki 2025 m. rugsėjo 30 d. oficialios elektros energijos biržos kainos bus skaičiuojamos valandomis, o nuo 2025 m. spalio 1 d. oficialios elektros energijos biržos kainos – jau 15 minučių intervalais.

    Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad nuo 2025 m. lapkričio mėn. mokėjimo dokumentai (už 2025 m. spalio mėn. suvartotą elektros energiją) jau bus išrašomi pagal 15 minučių intervalą
    https://www.elektrum.lt/lt/namams/na...ource=omnisend
    https://www.nordpoolgroup.com/en/trading/transition-to-15-minute-market-time-unit-mtu/

    Turintys noro ir inertinių elektros vartojimo įrenginių galės automatiškai kontrolerio pagalba arba rankiniu būdu žaisti pagal detalius 15min kainos žingsnius.
    Kartu aišku ir gamintojams, kaupimo/balansavimo įrenginių savininkams įdomesnis žaidimas bus.

    Komentuoti:


  • Tomazs
    replied
    Šalia Kauno, prie Girinkų kaimo pradėjo kilti vėjo jėgainių bokštai
    360° Google sferos dar madoj?



    Paskutinis taisė Tomazs; 2025.08.13, 21:57. Priežastis: Pataisyti linkai

    Komentuoti:


  • ZYKLON-B
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    Lenkijoje šiaip nemažas generacijos deficitas, ypač toje šiaurės rytinėje dalyje, neveltui ir atominę planuoja šiaurinėje šalies dalyje statyti, ir elektros rinkos kainos kainos vidutiniškai didesnės nei LT, tad jungtis su Vokietija ekonomiškai daug naudingesnė, ypač jei statomės jūrinio vėjo parkus.
    Jie ten savo vejo parku jau pasistate DE pokol Lietuvoje papus maigo. Net Lenkai dabar stato nemenka "Baltyk". O LT niekas nenori dalyvauti aukcione.

    Komentuoti:


  • ZYKLON-B
    replied
    Parašė DeSadas Rodyti pranešimą
    kaip ten ta kabeline jungtis su lenkija? projektuojama? statoma salia rail baltikos?
    As kaip supratau bus miksas oro linijos bei kabelio. Linija bus per ilga kad ja vien kabeline daryti. Lygtai projektuojama siuo metu.

    Komentuoti:


  • ZYKLON-B
    replied
    Informacija apie apitikslini liniju pralaiduma, be kompensacijos irenginiu
    Номинальное напряжение линии, кВ Наибольшая передаваемая мощность на одну цепь, МВт Наибольшая длина передачи, км
    35 5-15 30—60
    110 25-50 50—150
    220 100-200 150—250
    330 300—400 200—300
    400 500—700 600—1000
    Paskutinis taisė ZYKLON-B; 2025.08.13, 16:15.

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    Reikia jungties ar keliu su Lenkija (gigawat scale) o idealiu atveju su vokietija (bet to nebus del visiem zinomu geopolitiniu priezasciu).
    Augint vietini vartojima ir pasaugojima visuomeniniuose pastatuose. paneliai ant stogo plius batarejos.
    Visuomenini transporta pervest ant batareju (naktim kraunama).

    ps. kaip ten ta kabeline jungtis su lenkija? projektuojama? statoma salia rail baltikos?

    Komentuoti:

Working...
X