Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[Arunasx]

Informuojame apie „Nord Pool“ biržos Baltijos šalių einamosios paros elektros rinkoje įvedamą 15 minučių prekybos intervalo taikymą. Šis pokytis aktualus vartotojams, turintiems išmaniuosius elektros apskaitos prietaisus.
Nord Pool birža skelbia, kad perėjimas prie 15 minučių prekybos intervalo taikymo numatytas nuo 2025 m. spalio 1 d.² Taigi, pagal dabartinį Europos perėjimo prie 15 minučių rinkos laiko vieneto tvarkaraštį laikoma, kad iki 2025 m. rugsėjo 30 d. oficialios elektros energijos biržos kainos bus skaičiuojamos valandomis, o nuo 2025 m. spalio 1 d. oficialios elektros energijos biržos kainos – jau 15 minučių intervalais.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad nuo 2025 m. lapkričio mėn. mokėjimo dokumentai (už 2025 m. spalio mėn. suvartotą elektros energiją) jau bus išrašomi pagal 15 minučių intervalą

https://www.elektrum.lt/lt/namams/na...ource=omnisend
https://www.nordpoolgroup.com/en/trading/transition-to-15-minute-market-time-unit-mtu/
Turintys noro ir inertinių elektros vartojimo įrenginių galės automatiškai kontrolerio pagalba arba rankiniu būdu žaisti pagal detalius 15min kainos žingsnius.
Kartu aišku ir gamintojams, kaupimo/balansavimo įrenginių savininkams įdomesnis žaidimas bus.

[Tomazs]

Šalia Kauno, prie Girinkų kaimo pradėjo kilti vėjo jėgainių bokštai
360° Google sferos dar madoj?

[ZYKLON-B]

Lenkijoje šiaip nemažas generacijos deficitas, ypač toje šiaurės rytinėje dalyje, neveltui ir atominę planuoja šiaurinėje šalies dalyje statyti, ir elektros rinkos kainos kainos vidutiniškai didesnės nei LT, tad jungtis su Vokietija ekonomiškai daug naudingesnė, ypač jei statomės jūrinio vėjo parkus.

Jie ten savo vejo parku jau pasistate DE pokol Lietuvoje papus maigo. Net Lenkai dabar stato nemenka "Baltyk". O LT niekas nenori dalyvauti aukcione.

[ZYKLON-B]

kaip ten ta kabeline jungtis su lenkija? projektuojama? statoma salia rail baltikos?

As kaip supratau bus miksas oro linijos bei kabelio. Linija bus per ilga kad ja vien kabeline daryti. Lygtai projektuojama siuo metu.

[ZYKLON-B]

Informacija apie apitikslini liniju pralaiduma, be kompensacijos irenginiu

Номинальное напряжение линии, кВ	Наибольшая передаваемая мощность на одну цепь, МВт	Наибольшая длина передачи, км
35	5-15	30—60
110	25-50	50—150
220	100-200	150—250
330	300—400	200—300
400	500—700	600—1000

[DeSadas]

Reikia jungties ar keliu su Lenkija (gigawat scale) o idealiu atveju su vokietija (bet to nebus del visiem zinomu geopolitiniu priezasciu).
Augint vietini vartojima ir pasaugojima visuomeniniuose pastatuose. paneliai ant stogo plius batarejos.
Visuomenini transporta pervest ant batareju (naktim kraunama).

ps. kaip ten ta kabeline jungtis su lenkija? projektuojama? statoma salia rail baltikos?

[Lettered]

Visu pirma reikia normalios jungties su Lenkija o ne ta juokinga 220kV double circuit OHL/CL "harmony blink". Be to po kokiu 10-15 metu bus jau paplitusios multivendor multiterminal HVDC

Lenkijoje šiaip nemažas generacijos deficitas, ypač toje šiaurės rytinėje dalyje, neveltui ir atominę planuoja šiaurinėje šalies dalyje statyti, ir elektros rinkos kainos kainos vidutiniškai didesnės nei LT, tad jungtis su Vokietija ekonomiškai daug naudingesnė, ypač jei statomės jūrinio vėjo parkus.

[ZYKLON-B]

ypač jei turėsim jungtis.

Visu pirma reikia normalios jungties su Lenkija o ne ta juokinga 220kV double circuit OHL/CL "harmony blink". Be to po kokiu 10-15 metu bus jau paplitusios multivendor multiterminal HVDC

[Eidvis]

Mažesnės vidutinės gali būti tik augant pasaugojimui. Gamybos gali būti kiek tik nori ji vis tiek pagamins 0 kai nepučia vėjas.

Eilinę nesąmonę parašei, neva vidutinės kainos iš esmės priklauso tik nuo tų dienų, kai vėjas nepučia. Spėju per metus yra tik 5% dienų, kai vėjas labai smarkiai pučia ir 5%, kai jis išvis nepučia. 90% yra kai vėjas daugiau ar mažiau pučia ir didesnės generacijos reikia, kad esant mažesniam vėjui vis tiek būtų padengtas elektros poreikis (kas reiškia ir mažesnes kainas), bet tam reikia, kad kai vėjas didelis, gamintojai turėtų galimybę tą savo elektrą kažkur realizuoti, t.y. ekporto jungtys, kaupikliai, elektromobiliai, vartojimo adaptavimas ir t.t.

[MedinisStrazdas]

Mes dažnai džiaugiames nulinėmis elektros kainomis, bet ilgalaike prasme jos yra blogis, blogis dėl to, kad stabdo investicijas. Tikslas turėtų būti ne nulinės kainos kai pučia vėjas ar saulės daug, o kuo mažesnės vidutinės kainos. Jos mažesnės gali būti tik augant elektros gamybai, o kad augtų ta gamyba - reikia, kad ji būtų pelninga ir kad nebūtų neigiamų elektros kainų.

Mažesnės vidutinės gali būti tik augant pasaugojimui. Gamybos gali būti kiek tik nori ji vis tiek pagamins 0 kai nepučia vėjas. O kad nulinės kainos stabdo investavimą tai čia visiems aišku, bet kai nėra pasaugojimo o tik taškinė gamyba tai kitaip ir negali būti.

[Eidvis]

reikia siekti mažesnių vidutinių kainų esant kuo mažesniam kainų svyravimui.

Būtent tą ir turėjau omeny, kad esant mažesniam kainų svyravimui atsiranda didesnės paskatos investuoti į generaciją, o daugiau generacijos reiškia mažesnes vidutines kainas ir mano supratimu jungtis su Vokietija tam padėtų. Ne, tai nebūtų išsigelbėjimas, turbūt nėra vieno veiksnio, kuris išgelbėtų, sprendimai turi būti kompleksiniai, tiek per jungtis, tiek per kaupiklius, tiek per vartojimą, tiek per elektromobilius ir t.t.

Įdomumo dėlei paėmiau ir sudėjau Lietuvos ir Vokietijos elektros gamybos grafikus rugpjūčio mėnesio 12 dienų (viršutinė Vokietija, apatinė Lietuva).



Įdomu tai, kad jei Vokietijoje pirmoje pusėje buvo daugiau vėjo, o antroje daugiau saulės, tai pas mus atvirkščiai - pirmoje pusėje daugiau saulės, antroje daugiau vėjo. Vokietijoje, kai saulė įtakojo didžiausią elektros proficitą, pas mus saulės buvo mažiausiai (trečias nuo galo). Priedo visgi Lietuvoje saulė pasirodo vos ne valanda anksčiau ir nors ta valanda nėra daug, bet kai pikas trunka 4 valandas, tai ir tas valandos skirtumas jau yra šis tas. Dėl to jungtis su Vokietija kažkiek leistų sumažinti pas mus svyravimus, būtų nemažai dienų ir valandų, kai pas mus būtų elektros perteklius, o Vokietijoje jos trūkumas ir atvirkščiai. Vien to neužtektų, bet kainų balansavimui tai turėtų teigiamą įtaką.

[Lettered]

Tipinės vasaros savaitės Vokietijoje (random parinktos):

Apie saulės elektrinių plėtrą šiaip niekas ir nebekalba, jos jau ir LT rinkoje pakankamai ir potencialas tik vartotojams ir kaupikliais, bet su vėju dar yra kur investuoti, ypač jei turėsim jungtis. Taip pat su jungtimis geros sąlygos ir investuojantiems į kaupiklius tą pačią ne tik lietuvišką, bet ir vokišką perteklinę saulės elektrą supirkti.

[suoliuojantis]

Įdomu, kuo remiesi? Tikiu kad vėjo lobistai gali dejuoti, bet Vokietija iš esmės deficitinė elektros šalis IMHO

Tipinės vasaros savaitės Vokietijoje (random parinktos): elektros trūksta tik rytais ir vakarais:

[Arunasx]

baikit nusišnekėt su ta vokietijos jungtimi, Vokietija ir diktuoja neigiamas saulės kainas, tai čia tik vėjo lobistų prašymas, bet saulės elektrinėms LT tai pabaiga būtų

Įdomu, kuo remiesi? Tikiu kad vėjo lobistai gali dejuoti, bet Vokietija iš esmės deficitinė elektros šalis IMHO

[suoliuojantis]

Mes dažnai džiaugiames nulinėmis elektros kainomis, bet ilgalaike prasme jos yra blogis, blogis dėl to, kad stabdo investicijas. Tikslas turėtų būti ne nulinės kainos kai pučia vėjas ar saulės daug, o kuo mažesnės vidutinės kainos.

Taigi niekas taip gerai nemažina vidutinių kainų kaip neigiamos kainos Čia yra ta dalis, kuri dažnai mėgstama praleisti kalbant apie vidutines kainas, t.y. siekiam kuo mažesnių vidutinių kainų. Ne, reikia siekti mažesnių vidutinių kainų esant kuo mažesniam kainų svyravimui. Be to įvertinant dar ir tokį komponentą kaip balansavimo kainos (nes jos irgi nugula galiausiai vartotojams ant pečių; pvz. Vokietijoje balansavimo kainos svyruoja apie 8-10 eur už MWh, tuo tarpu Kinijoje apie 1.5-2 eur už MWh).
Paradoksalu, bet norint daugiau investicijų į elektros generaciją mums reikia kuo aukštesnių kainų kai yra saulė ir vėjas bei kuo mažesnių kai jų nėra ... To siekti galima tik valdant vartojimą, bet tai beveik ant neįmanoma ribos. Pvz. privačiai bendravau su žmonėmis bandžiusiais į Lietuvą traukti stambiausių pasaulio vardų duomenų centrus ir tuo pasaulinius vardus labiausiai atstumia kainų nestabilumas. Natūralu, kiekvienam verslui didžiausias peilis yra nestabilumas. Jei mes galėtumėm kasdien pasiūlyti pigią elektrą tarkim nuo 10 iki 16 val. kiaurus metus, būtų galima rasti kas ateina, bet dabar jiems netinka. Jie nori stabilumo ir apibrėžtumo, ypač kai dabar vyksta procesai JAE ar Saudo Arabijoje, kurie irgi vilioja pas save juos, bet gali pasakyti visus metus mes jums užtikrinsime žalią elektrą nuo 10 val iki 17 val., nes sako: pas mus 340 dienų iš 365 dienų per metus šviečia saulė.

Pabaigai: man įdomus pasirodė sekantis grafikas apie generaciją pasaulyje. Kaip ne kaip joks regionas šia prasme pasaulyje nėra toks žalias kaip Europa, bet kartu Europa kaip regionas turi didžiausias kainas pasaulyje:

[transpondster]

baikit nusišnekėt su ta vokietijos jungtimi, Vokietija ir diktuoja neigiamas saulės kainas, tai čia tik vėjo lobistų prašymas, bet saulės elektrinėms LT tai pabaiga būtų

[Lettered]

Mes dažnai džiaugiames nulinėmis elektros kainomis, bet ilgalaike prasme jos yra blogis, blogis dėl to, kad stabdo investicijas. Tikslas turėtų būti ne nulinės kainos kai pučia vėjas ar saulės daug, o kuo mažesnės vidutinės kainos. Jos mažesnės gali būti tik augant elektros gamybai, o kad augtų ta gamyba - reikia, kad ji būtų pelninga ir kad nebūtų neigiamų elektros kainų. Aišku galima sakyti, kad 'rinka viską sureguliuos', kad atsiras kas baterijas pastato, bet nereikėtų visų vilčių dėti vien į rinką, vyriausybė lygiai taip pat pro aktyviai turėtų dirbti. Tam reikia ir jungties su Vokietija, tam reikia ir kitų sprendimų, pvz. automobilių taršos mokesčio tam, kad paskatinti persėsti į elektromobilius, kuriems žinoma nebūtų joks mokestis taikomas. Kuo bus daugiau elektromobilių - tuo labiau subalansuoti bus pasiūlos/paklausos svyravimai, darant prielaidą, kad elektromobilių vairuotojai yra racionalūs ir juos kraus esant mažiausioms elektros kainoms. Surinkti pinigai toliau galėtų būti investuojami į kuo patogesnį elektromobilių įkrovimo tinklą, kad stotelės būtų prie kiekvieno daugiabučio, į elektros kaupiklių įrengimo rėmimą, ar, pvz. paremiant miestų karšto vandens tiekėjus. Spėju jau yra galimybių įrengti katilus-termosus, kurie prišildomi būtų pigios elektros ir gebėtų karštą vandenį išlaikyti parą ar pan. Yra labai daug ką galėtų padaryti valdžia, neužtenka vien laisvos rinkos, tik aš turiu labai didelių abejonių, kad nauja Ruginienės vyriausybė bus proaktyvi, labiausiai tikėtinas stagnacijos variantas, kaip ir su visomis buvusiomis socdemų vyriausybėmis.

Būtent, norint pigios elektos, reikia turėti jos perteklių, o kad būtų investicijos į perteklinę gamybą reikalingos jungtys, pirmiausią į Vokietiją, kuri turi didžiausią elektros trūkumą, bet ji yra visoje Europoje, todėl ir kainos didelės. Lietuvoje situacija jau nebloga dėka didelių investicijų į atsinaujinančią gamybą, bet kaip matom, elektra dar pigesnė tose keliose šalyse, kur generacija dar daugiau perteklinė.

[Eidvis]

Lietuvai gresia netekti virš 3 mlrd. eurų: saulės ir vėjo parkų statytojai jau kalba, kad jų veikla darosi nuostolinga

Saulės ir vėjo parkų vystytojai šalyje skambina pavojaus varpais. Anot jų, dėl rinkos nepastovumo, daugiau nei keisto reguliavimo ir eksporto jungčių nebuvimo, tvarios energetikos vystymas šalyje jau tapo nuostolingas, todėl projektų bus paprasčiausiai atsisakyta. Skaičiuojama, kad jei situacija nepasikeis ir valstybė nesiims atitinkamų priemonių, vėjo ir saulės parkų proveržis šalyje sustos, o Lietuva praras virš 3 mlrd. investicijų vien iki 2030 m.

Elektros iš atsinaujinančių išteklių gamintojų Lietuvoje yra labai daug, o kuomet šalyje pučia vėjas ar šviečia saulė, rinkos kaina už jų sugeneruotą energiją krinta iki nulio arba tampa neigiama, o tai nėra palanku nei vienam investuotojui. Natūraliai iškyla egzistencinis klausimas – ar toliau vystysis Lietuvoje atsinaujinantys energijos ištekliai, ar ne? Jei vyriausybė toliau nieko nedarys, tada mes turėsime žaliosios energijos vystymo pauzę, o po 2030 metų, kol neišaugs elektros pasiūla rinkoje, šalis praras po 435 mln. eurų investicijų kasmet“, – sako L.Sabaliauskas.

Mes dažnai džiaugiames nulinėmis elektros kainomis, bet ilgalaike prasme jos yra blogis, blogis dėl to, kad stabdo investicijas. Tikslas turėtų būti ne nulinės kainos kai pučia vėjas ar saulės daug, o kuo mažesnės vidutinės kainos. Jos mažesnės gali būti tik augant elektros gamybai, o kad augtų ta gamyba - reikia, kad ji būtų pelninga ir kad nebūtų neigiamų elektros kainų. Aišku galima sakyti, kad 'rinka viską sureguliuos', kad atsiras kas baterijas pastato, bet nereikėtų visų vilčių dėti vien į rinką, vyriausybė lygiai taip pat pro aktyviai turėtų dirbti. Tam reikia ir jungties su Vokietija, tam reikia ir kitų sprendimų, pvz. automobilių taršos mokesčio tam, kad paskatinti persėsti į elektromobilius, kuriems žinoma nebūtų joks mokestis taikomas. Kuo bus daugiau elektromobilių - tuo labiau subalansuoti bus pasiūlos/paklausos svyravimai, darant prielaidą, kad elektromobilių vairuotojai yra racionalūs ir juos kraus esant mažiausioms elektros kainoms. Surinkti pinigai toliau galėtų būti investuojami į kuo patogesnį elektromobilių įkrovimo tinklą, kad stotelės būtų prie kiekvieno daugiabučio, į elektros kaupiklių įrengimo rėmimą, ar, pvz. paremiant miestų karšto vandens tiekėjus. Spėju jau yra galimybių įrengti katilus-termosus, kurie prišildomi būtų pigios elektros ir gebėtų karštą vandenį išlaikyti parą ar pan. Yra labai daug ką galėtų padaryti valdžia, neužtenka vien laisvos rinkos, tik aš turiu labai didelių abejonių, kad nauja Ruginienės vyriausybė bus proaktyvi, labiausiai tikėtinas stagnacijos variantas, kaip ir su visomis buvusiomis socdemų vyriausybėmis.

[Arunasx]

Ryt paros kaina 0,25 cnt, dieną iki -0,31 cnt

[Arunasx]

Ryt panašu bus darbo dienos rekordinė minimali paros kaina 0,6cnt
Reikalą gadina tik 2val nuo 20 iki 22.
https://data.nordpoolgroup.com/aucti...liveryAreas=LT