Parašė John
Rodyti pranešimą
Be grynai ekonominių motyvų buvo ir strateginis, ir tam tikra prasme emocinis – jungties su Europos geležinkelių tinklais.
Kodėl taip įvyko nepaslaptis tam, kas šia tema nuo seniau domisi, ir pats be abejo žinai, nes ne pirmą dešimtmetį rašai šioje temoje. B. Lubys valdė Mockavos terminalą ir buvo supirkęs žemes, per kurias eitų tiesesnė linija nuo Suvalkų iki Mariampolės. Be teismų tų žemių valstybė nebūtų išpirkus, užtat standartinė vėžė vingiuoja carine sankasa pro Mockavą ir Šeštokus.
https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=83460215
„Lietuvos geležinkeliai“ atšaką į Lenkiją pastatė dar esant Algirdo Butkevičiaus vyriausybei, įmonę valdant Stasio Dailydkos administracijai. Dabartinė „Lietuvos geležinkelių“ administracija nekaltina nei pirmtakų, nei rangovų.
Valstybės valdoma įmonė teigia, esą tuomet buvo nuspręsta statyti mažesniu greičiu važiuoti tinkamą atšaką, nes kiti sprendimai galėjo smarkiai užvilkinti „Rail Balticos“ vystymą.
„2007 m. Lietuvai rengiantis įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ iškilo netikėta kliūtis – žemės paėmimas visuomenės poreikiams. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesai vykdavo 5–7 ir daugiau metų, tai buvo svari priežastis, dėl kurios projektas galėjo būti neįvykdytas.
Įvertinęs minėtas priežastis ir siekdamas nestabdyti projekto, Europos Komisijos paskirtas projekto „Rail Baltica“ koordinatorius rekomendavo nuo sienos su Lenkija iki Kauno geležinkelį tiesti ant AB „Lietuvos geležinkeliai“ žemės sklypų, esančių palei esamą geležinkelio trasą, kuri daro lankstą atkarpoje Mockava–Šeštokai–Marijampolė, ir užtikrinti racionalius techninius 120 km per valandą traukinių greičio parametrus. Toks sprendimas leido gerokai sumažinti laiko ir finansines sąnaudas. Rekomendacijai pritarė Lietuvos bei ES valdžios institucijos ir projektui įgyvendinti skyrė finansavimą“, – raštu pateiktame komentare teigia „Lietuvos geležinkeliai“.
Valstybės valdoma įmonė teigia, esą tuomet buvo nuspręsta statyti mažesniu greičiu važiuoti tinkamą atšaką, nes kiti sprendimai galėjo smarkiai užvilkinti „Rail Balticos“ vystymą.
„2007 m. Lietuvai rengiantis įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ iškilo netikėta kliūtis – žemės paėmimas visuomenės poreikiams. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesai vykdavo 5–7 ir daugiau metų, tai buvo svari priežastis, dėl kurios projektas galėjo būti neįvykdytas.
Įvertinęs minėtas priežastis ir siekdamas nestabdyti projekto, Europos Komisijos paskirtas projekto „Rail Baltica“ koordinatorius rekomendavo nuo sienos su Lenkija iki Kauno geležinkelį tiesti ant AB „Lietuvos geležinkeliai“ žemės sklypų, esančių palei esamą geležinkelio trasą, kuri daro lankstą atkarpoje Mockava–Šeštokai–Marijampolė, ir užtikrinti racionalius techninius 120 km per valandą traukinių greičio parametrus. Toks sprendimas leido gerokai sumažinti laiko ir finansines sąnaudas. Rekomendacijai pritarė Lietuvos bei ES valdžios institucijos ir projektui įgyvendinti skyrė finansavimą“, – raštu pateiktame komentare teigia „Lietuvos geležinkeliai“.


Komentuoti: