Gelžk. Vilnius - Turmantas - Daugpilis (>Utena)

[Al1]

Tai jo ir neeikia. Ir man tikrai neaišku, nafig nuolat važinėja du mašinistai. Kitas dalykas, kad tai gali būti susiję su darbo ir poilsio režimu.

[Petr]

Valdžia apie traukinius su vienu mašinistu gali kalbėti ką nori, bet kai kurie riedmenys yra tokie, kad juos privaloma aptarnauti dviem mašinistais (mašinistu ir padėjėju). Budėtojai ir mašinistai iš viso jokio tiesioginio ryšio neturi.

O kam padėjėjo reikia? Tarkim Pesoj?

[Fulgur]

Valdžia apie traukinius su vienu mašinistu gali kalbėti ką nori, bet kai kurie riedmenys yra tokie, kad juos privaloma aptarnauti dviem mašinistais (mašinistu ir padėjėju). Budėtojai ir mašinistai iš viso jokio tiesioginio ryšio neturi.

Ryšio yra nedaug. Bet jei bendra politika yra automatizacija ir personalo kiekio mažinimas, tada truputį turi.

[Petr]

Tipo išstokim iš ES?

Čia kita tema. Faktas tas kad ES kišasi į įmones vidaus politiką. Tik neagrumentuoja. Arba argumentuoja, gal kas žino argumentus? Geriau ES tvarkytusi tarptautiniais reikalais, tarkim dėl maršruto į Rigą kaip Al1 paminėjo. Galima kitaip: valstybei tegul LG moka didesnius mokesčius iš krovinių, ir lai valstybė iš tų pinigų finansuoja. Tik gaunasi ratais kvadratais.

[Al1]

Valdžia apie traukinius su vienu mašinistu gali kalbėti ką nori, bet kai kurie riedmenys yra tokie, kad juos privaloma aptarnauti dviem mašinistais (mašinistu ir padėjėju). Budėtojai ir mašinistai iš viso jokio tiesioginio ryšio neturi.

[Fulgur]

Atsakant forumiečio Jhon stiliumi, t.y. naudojant išsireiškimus užsienio kalba tai flag v ruki ir pamėgink pakeisti.

Jei dabartinė valdžia kalba apie traukinius su vienu mašinistu, tai budėtojų, tinkamai pasirengus, neliks per trejus-penkis metus ir be mano vėliavų rankose

[Al1]

ES net savo reikalavimus į įmones vidaus reikalus kiša. Naja... Bet tikrai galima apeiti. Ir geležinkelio modernizavimas gali būti ant popieriaus kaip kroviniams. O šeip gal padėtų atskirti kaip LG Cargo ir LG Intercity? Dukterinę įmonę gi galima subsidijoti? Vokietijoje tarkim net keleivių pervežimas tarp DB Regio ir Fernverkehr yra paskirstytas.

Taip, kišasi. Atskyrimas nieko gero neduoda. Galiausiai gaunasi viskas taip, kad nuostolingi keleivių pervežimai užkabinami ant valstybės sprando, taip pat ir infrastruktūra, o pelnas iš krovinių pervežimų patenka į privačias kišenes. Va, eilinis pavyzdys - Latvija. Vien dėl to, kad ten infrastruktūra ir pervežimai atskirti, negalima susitarti dėl traukinio į Rygą. Estija irgi prisidirbo, galiausiai vis tiek valstybė priversta finansuoti keleivių pervežimus. Žodžiu, geriausiai variantas yra viena įmonė ir normali valstybės politika susisiekimo srityje. O užsiimannt pseudorinkos žaidimais nieko gero nepasieksime. Vokietijos pavyzdys netinka, nes šalis ir geležinkeliai yra dideli.

[lietus]

Tai pakeisti taisykles "jei stotis stebima nuotolinio vaizdo stebėjimo sistema, ji turi teisė veikti be budėtojo".

Iš autobuso galinės stotelės galima pavogti tiek pat kiek ir iš traukinio.

Atsakant forumiečio Jhon stiliumi, t.y. naudojant išsireiškimus užsienio kalba tai flag v ruki ir pamėgink pakeisti.

[Fulgur]

Ne aš tuos susigalvojimus reguliuoju, bet jeigu jau vertinti tai vertinti viską. Švedijoje ir beriukus moko suknelėm rengtis.

Tai pakeisti taisykles "jei stotis stebima nuotolinio vaizdo stebėjimo sistema, ji turi teisė veikti be budėtojo".

Iš autobuso galinės stotelės galima pavogti tiek pat kiek ir iš traukinio.

[lietus]

Čia yra susigalvojimai.

Švedijoje vyksta eismas iki stoties be budėtojo ir ką? Ir nieko. Darbo jėgos kaina tokia, kad jei pasamdytų tuos budėtojus, tai maršrutą tektų uždaryti. O daba rį Utenos lygio "užkampį" vyksta gal 8 poros traukinių.

Ne aš tuos susigalvojimus reguliuoju, bet jeigu jau vertinti tai vertinti viską. Švedijoje ir beriukus moko suknelėm rengtis.

[Fulgur]

ES net savo reikalavimus į įmones vidaus reikalus kiša. Naja... Bet tikrai galima apeiti. Ir geležinkelio modernizavimas gali būti ant popieriaus kaip kroviniams. O šeip gal padėtų atskirti kaip LG Cargo ir LG Intercity? Dukterinę įmonę gi galima subsidijoti? Vokietijoje tarkim net keleivių pervežimas tarp DB Regio ir Fernverkehr yra paskirstytas.

Tipo išstokim iš ES?

[Fulgur]

Yra vidinės geležinkelio taisyklės pagal kurias negali būti keleivinio traukinio maršruto iki stotelės be budėtojo. Antraip kam reikalingi budėtojai pavyzdžiui Trakuose?

Čia yra susigalvojimai.

Švedijoje vyksta eismas iki stoties be budėtojo ir ką? Ir nieko. Darbo jėgos kaina tokia, kad jei pasamdytų tuos budėtojus, tai maršrutą tektų uždaryti. O daba rį Utenos lygio "užkampį" vyksta gal 8 poros traukinių.

[Petr]

Pagal ES reikalavimus negalimas kryžminis finansavimas. Negalima iš krovinių vežimo finansuoti keleivių pervežimo. Lietuvoje iš dalies tai vis dar kažkaip apeinama, bet kokiu atveju reikia valstybinės politikos, LG nieko nedarys, nes jai tai nuostolinga, o iš LG valstybė reikalauja tik pelno.

ES net savo reikalavimus į įmones vidaus reikalus kiša. Naja... Bet tikrai galima apeiti. Ir geležinkelio modernizavimas gali būti ant popieriaus kaip kroviniams. O šeip gal padėtų atskirti kaip LG Cargo ir LG Intercity? Dukterinę įmonę gi galima subsidijoti? Vokietijoje tarkim net keleivių pervežimas tarp DB Regio ir Fernverkehr yra paskirstytas.

[lietus]

Geležinkelyje ne taip paprasta tas taisykles pakeisti. Tiesiog dėl tos pačios priežasties yra budėtojai Trakuose. Ten juk irgi išskyrus keleivinius traukinius juks eismas nevyksta.

[Petr]

Yra vidinės geležinkelio taisyklės pagal kurias negali būti keleivinio traukinio maršruto iki stotelės be budėtojo. Antraip kam reikalingi budėtojai pavyzdžiui Trakuose?

Taisykles galima keisti. Nematau prasmes iš budėtojų, nebent tai būtų kartu ir dispečeris. Rusijoje yra budėtojai ir prie pervažų, bet kam jie ten reikalingi, nežinau.

[Al1]

Sutinku.



Visas overheadas gauna nustatytas algas. Jiems nepradės daugiau mokėti, jai jie užsiims naujo maršruto planavimu. Vieninteli kas dirbs daugiau yra traukinio palydovas ir mašinistas.




Aš skaičiuoju šiuo atveju ne pagal popierių, o "ūkiškai". Jei pagal popierių, reikia turėti tą popierių. Čia iš esmės pinigų plaukimas įmonės viduje.




LG pelną gauną iš krovinių vežimo, tegul investuoja į keleivius. Kodėl ES turi absoliučiai viskam pinigus dalinti?

Pagal ES reikalavimus negalimas kryžminis finansavimas. Negalima iš krovinių vežimo finansuoti keleivių pervežimo. Lietuvoje iš dalies tai vis dar kažkaip apeinama, bet kokiu atveju reikia valstybinės politikos, LG nieko nedarys, nes jai tai nuostolinga, o iš LG valstybė reikalauja tik pelno.

[lietus]

Taip, plius PVM. Kam stotis reikalinga? Stotelės užteks ir nereik jokio budėtojo. Kokie standartai?

Yra vidinės geležinkelio taisyklės pagal kurias negali būti keleivinio traukinio maršruto iki stotelės be budėtojo. Antraip kam reikalingi budėtojai pavyzdžiui Trakuose?

[Petr]

Skaičiuodami sanaudas dar nepamirškite paskaičiuoti PVM ir pajamų mokesčių, taip pat stoties budėtojų Utenoje išlaikymo. Nes pagal geležinkelio standartus galinė keleivinių traukinių stotis privalo būti su budėtoju. Čia panašiai, kaip Trakuose (nežinau kiek ten dirba, bet turbūt reikia minimaliai 3 budėtojų).

Taip, plius PVM. Kam stotis reikalinga? Stotelės užteks ir nereik jokio budėtojo. Kokie standartai?

[Petr]

Labai diletantiskai, back-of-the-envelope skaiciavimas su tokiom prielaidom:

PESA 630M kainuoja 3.5 mln Eur
Amortizuojam per 15 metu
Per metus Pesos technine prieziura 5% nuo 3.5 mln/15 metu

Viso per metus: 245'000 EUR

Per metus PESA vazines 365 dienas
Per diena PESA nuvaziuos 600 km

Vieno km kaina 1.12 Eur

Sutinku.

Nuo bilieteliu tikrintoju, iki darbuotoju grafiku sudarinetoju, iki vadovu ir valytoju iki patalpu nuomos. Visas verslo overhead'as turi buti padengtas is pajamu

Visas overheadas gauna nustatytas algas. Jiems nepradės daugiau mokėti, jai jie užsiims naujo maršruto planavimu. Vieninteli kas dirbs daugiau yra traukinio palydovas ir mašinistas.

Taip, LG atveju is vienos kisenes i kita, bet tai vistiek kastai kuriuos reikia skaiciuoti.

Aš skaičiuoju šiuo atveju ne pagal popierių, o "ūkiškai". Jei pagal popierių, reikia turėti tą popierių. Čia iš esmės pinigų plaukimas įmonės viduje.

Gal ir imanoma per ES fondus gauti kazkiek investiciju, a.la. regionu stiprinimas... Cia negaliu pakomentuot.

LG pelną gauną iš krovinių vežimo, tegul investuoja į keleivius. Kodėl ES turi absoliučiai viskam pinigus dalinti?

[lietus]

Skaičiuodami sanaudas dar nepamirškite paskaičiuoti PVM ir pajamų mokesčių, taip pat stoties budėtojų Utenoje išlaikymo. Nes pagal geležinkelio standartus galinė keleivinių traukinių stotis privalo būti su budėtoju. Čia panašiai, kaip Trakuose (nežinau kiek ten dirba, bet turbūt reikia minimaliai 3 budėtojų).