Gelžk. Vilnius - Turmantas - Daugpilis (>Utena)

[Petr]

Dešine puse nuo Joniškėlio, kirsti 208, toliau tarp Jaunystės ir Rasos g., toliau dešine puse nuo ežero, kirsti Birutės g. Ten gali būti stotelė. Arba dešinėje pusėje nuo Utenos AS parkelyje.

[Vitas2]

Kaunas - Klaipėda manau, jau seniai pribrendęs reikalas.

[Vilnietizz]

O tai kur norite bėgius Utenoje tiesti? Žiūrint pagal Utenos užstatymą per palydovą vienintelis variantas yra tiesti atšaką nuo Ąžuolijos stoties į šiaurę su atšakos pabaiga (ir stotimi) kur nors ties A14 ir A6 sankryža. Bet tokiu atveju dar reikės statyti viaduką virš A14. Vienu žodžiu, nemažos investicijos su abejotina nauda.

Mano nuomone, kur kas reikalingesnis yra greitasis traukinys Kaunas-Klaipėda.

[Al1]

Darbo - poilsio režimas labai paprastai: Važiuoja tarkim vienas A - B, po to išlipa, įlipa kitas, važiuoja B - C. Taip ir žmonės iš miestelių darbą gautų, o ne tik tie kurie didmiesčiuose gyvena.

Taip, bet LG to nedaro. Kitas dalykas, kad tokie keitimaisi galimi būtų tik Kaune, Radviliškyje (Šiauliuose), Klaipėdoje. Kituose miestuose laikyti mašinistų neapsimoka ir neišeina, nes jie neturės normalaus krūvio, o susirgus ar pan. nebus kuo pakeisti, vis tiek reikės iš Vilniaus imti. Dar blogiau, kad LG pavyzdžiui net palydovų Klaipėdoje neturi. Nežinau, kaip dabar, bet kai važinėjo vagonai su lokomotyvu, palydovai iš vilniaus grįždavo atgal iš Klaipėdos tuo pačiu traukiniu, išskyrus vakarinį, kai tekdavo nakvoti Klaipėdoje.

[Petr]

Jau 13 metų mes ES, ir tokia mintis "uždrauskime ES kištis" nėra racionali. Čia yra artima "uždrauskime žiemą snigti". Reikia žaisti pagal ES taisykles. Ten daug išimčių ir landų. Bet tam jas reikia ŽINOTI.

Bandymas pasiųsti "ES tarptautinių reikalų tvarkyti" irgi nei šioks, nei toks. LG vieną kartą pasimovė. Ar reikia dar?

Vis tas galvos į sieną daužymas. Užuot paieškojus landų, išimčių. Ne, geriau grubiausiu būdu.

Ar buvo tokios taisyklės įstojimo į ES metu? Ar jos vėliau atsirado. Anksčiau ES kišdavosi mažiau į vidaus politiką negu dabar. Tik dabar tikrai nieko nebepakeisi, nes Lietuva diktuoti sąlygų negali. Arba gali, bet čia ne geležinkelių reikalas.

Taip, reikia ieškoti landų, jie beveik visada yra. Tas ir daroma.

[Petr]

Tai jo ir neeikia. Ir man tikrai neaišku, nafig nuolat važinėja du mašinistai. Kitas dalykas, kad tai gali būti susiję su darbo ir poilsio režimu.

Darbo - poilsio režimas labai paprastai: Važiuoja tarkim vienas A - B, po to išlipa, įlipa kitas, važiuoja B - C. Taip ir žmonės iš miestelių darbą gautų, o ne tik tie kurie didmiesčiuose gyvena.

[Al1]

ES taisyklės yra dažnai debiliškos ir visiškai netinkamos tokiai įvairovei, kokia yra ES. Taisyklės priimamos atsižvelgiant visų pirma į pagrindinių ir stambiausių šalių situaciją, o ne mažų šalių ir tuo labiau Rytų Europos, kuri iš esmės daug kuo skiriasi nuo V. Europos.

[Fulgur]

Čia kita tema. Faktas tas kad ES kišasi į įmones vidaus politiką. Tik neagrumentuoja. Arba argumentuoja, gal kas žino argumentus? Geriau ES tvarkytusi tarptautiniais reikalais, tarkim dėl maršruto į Rigą kaip Al1 paminėjo. Galima kitaip: valstybei tegul LG moka didesnius mokesčius iš krovinių, ir lai valstybė iš tų pinigų finansuoja. Tik gaunasi ratais kvadratais.

Jau 13 metų mes ES, ir tokia mintis "uždrauskime ES kištis" nėra racionali. Čia yra artima "uždrauskime žiemą snigti". Reikia žaisti pagal ES taisykles. Ten daug išimčių ir landų. Bet tam jas reikia ŽINOTI.

Bandymas pasiųsti "ES tarptautinių reikalų tvarkyti" irgi nei šioks, nei toks. LG vieną kartą pasimovė. Ar reikia dar?

Vis tas galvos į sieną daužymas. Užuot paieškojus landų, išimčių. Ne, geriau grubiausiu būdu.

[Al1]

Tai jo ir neeikia. Ir man tikrai neaišku, nafig nuolat važinėja du mašinistai. Kitas dalykas, kad tai gali būti susiję su darbo ir poilsio režimu.

[Petr]

Valdžia apie traukinius su vienu mašinistu gali kalbėti ką nori, bet kai kurie riedmenys yra tokie, kad juos privaloma aptarnauti dviem mašinistais (mašinistu ir padėjėju). Budėtojai ir mašinistai iš viso jokio tiesioginio ryšio neturi.

O kam padėjėjo reikia? Tarkim Pesoj?

[Fulgur]

Valdžia apie traukinius su vienu mašinistu gali kalbėti ką nori, bet kai kurie riedmenys yra tokie, kad juos privaloma aptarnauti dviem mašinistais (mašinistu ir padėjėju). Budėtojai ir mašinistai iš viso jokio tiesioginio ryšio neturi.

Ryšio yra nedaug. Bet jei bendra politika yra automatizacija ir personalo kiekio mažinimas, tada truputį turi.

[Petr]

Tipo išstokim iš ES?

Čia kita tema. Faktas tas kad ES kišasi į įmones vidaus politiką. Tik neagrumentuoja. Arba argumentuoja, gal kas žino argumentus? Geriau ES tvarkytusi tarptautiniais reikalais, tarkim dėl maršruto į Rigą kaip Al1 paminėjo. Galima kitaip: valstybei tegul LG moka didesnius mokesčius iš krovinių, ir lai valstybė iš tų pinigų finansuoja. Tik gaunasi ratais kvadratais.

[Al1]

Valdžia apie traukinius su vienu mašinistu gali kalbėti ką nori, bet kai kurie riedmenys yra tokie, kad juos privaloma aptarnauti dviem mašinistais (mašinistu ir padėjėju). Budėtojai ir mašinistai iš viso jokio tiesioginio ryšio neturi.

[Fulgur]

Atsakant forumiečio Jhon stiliumi, t.y. naudojant išsireiškimus užsienio kalba tai flag v ruki ir pamėgink pakeisti.

Jei dabartinė valdžia kalba apie traukinius su vienu mašinistu, tai budėtojų, tinkamai pasirengus, neliks per trejus-penkis metus ir be mano vėliavų rankose

[Al1]

ES net savo reikalavimus į įmones vidaus reikalus kiša. Naja... Bet tikrai galima apeiti. Ir geležinkelio modernizavimas gali būti ant popieriaus kaip kroviniams. O šeip gal padėtų atskirti kaip LG Cargo ir LG Intercity? Dukterinę įmonę gi galima subsidijoti? Vokietijoje tarkim net keleivių pervežimas tarp DB Regio ir Fernverkehr yra paskirstytas.

Taip, kišasi. Atskyrimas nieko gero neduoda. Galiausiai gaunasi viskas taip, kad nuostolingi keleivių pervežimai užkabinami ant valstybės sprando, taip pat ir infrastruktūra, o pelnas iš krovinių pervežimų patenka į privačias kišenes. Va, eilinis pavyzdys - Latvija. Vien dėl to, kad ten infrastruktūra ir pervežimai atskirti, negalima susitarti dėl traukinio į Rygą. Estija irgi prisidirbo, galiausiai vis tiek valstybė priversta finansuoti keleivių pervežimus. Žodžiu, geriausiai variantas yra viena įmonė ir normali valstybės politika susisiekimo srityje. O užsiimannt pseudorinkos žaidimais nieko gero nepasieksime. Vokietijos pavyzdys netinka, nes šalis ir geležinkeliai yra dideli.

[lietus]

Tai pakeisti taisykles "jei stotis stebima nuotolinio vaizdo stebėjimo sistema, ji turi teisė veikti be budėtojo".

Iš autobuso galinės stotelės galima pavogti tiek pat kiek ir iš traukinio.

Atsakant forumiečio Jhon stiliumi, t.y. naudojant išsireiškimus užsienio kalba tai flag v ruki ir pamėgink pakeisti.

[Fulgur]

Ne aš tuos susigalvojimus reguliuoju, bet jeigu jau vertinti tai vertinti viską. Švedijoje ir beriukus moko suknelėm rengtis.

Tai pakeisti taisykles "jei stotis stebima nuotolinio vaizdo stebėjimo sistema, ji turi teisė veikti be budėtojo".

Iš autobuso galinės stotelės galima pavogti tiek pat kiek ir iš traukinio.

[lietus]

Čia yra susigalvojimai.

Švedijoje vyksta eismas iki stoties be budėtojo ir ką? Ir nieko. Darbo jėgos kaina tokia, kad jei pasamdytų tuos budėtojus, tai maršrutą tektų uždaryti. O daba rį Utenos lygio "užkampį" vyksta gal 8 poros traukinių.

Ne aš tuos susigalvojimus reguliuoju, bet jeigu jau vertinti tai vertinti viską. Švedijoje ir beriukus moko suknelėm rengtis.

[Fulgur]

ES net savo reikalavimus į įmones vidaus reikalus kiša. Naja... Bet tikrai galima apeiti. Ir geležinkelio modernizavimas gali būti ant popieriaus kaip kroviniams. O šeip gal padėtų atskirti kaip LG Cargo ir LG Intercity? Dukterinę įmonę gi galima subsidijoti? Vokietijoje tarkim net keleivių pervežimas tarp DB Regio ir Fernverkehr yra paskirstytas.

Tipo išstokim iš ES?

[Fulgur]

Yra vidinės geležinkelio taisyklės pagal kurias negali būti keleivinio traukinio maršruto iki stotelės be budėtojo. Antraip kam reikalingi budėtojai pavyzdžiui Trakuose?

Čia yra susigalvojimai.

Švedijoje vyksta eismas iki stoties be budėtojo ir ką? Ir nieko. Darbo jėgos kaina tokia, kad jei pasamdytų tuos budėtojus, tai maršrutą tektų uždaryti. O daba rį Utenos lygio "užkampį" vyksta gal 8 poros traukinių.