Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[Vinecko]

Kretinga - Šilutė sujungimas labai logiškas.
Tik stotelių dažnis yra per mažas. Klaipėdoje reikėtų Joniškės-Tilžės turgaus, pramoninėje dalyje/LEZ, Traksėdžiuose, Priekulėje antros stotelės, ties Melnrage. Tada jau panašėtų į didmiestį aptarnaujantį priemiestinį traukinį.

Atitinkamai reikėtų ir Vilniuje sujungti tai, kas susijungia. Pavyzdžiui, Pabradės-Varėnos ašis. Dabar kas gyvena Pavilnyje - iki Kauno niekaip.

Šiaip linkčiau prie to, kad Vilniuje visi iš vakarų pusės važiuojantys traukiniai driektųsi iki Naujosios Vilnios, kas iš esmės būtų miesto geležinkelio “pradžia” ir būtų panašu į Varšuvą, kur traukiniai važiuoja pvz iki Varšuva wschodnia stoties.

[ignaloidas]

O vėlyvieji traukiniai iš Kauno, važiuoja nepastoviais laikais dėl renginių, tai dėl to matyt netraukiami į tvarkaraščius.

Vėlyvieji praktiškai visada pilni būna kiek tenka jais važiuoti, net ir be renginių, ir tai kad dabar jie dar anksčiau pasibaigs gadina reikalaus. Manau net ir apie vidurnaktį išvykimas tarp Vilniaus ir Kauno būtų ganėtinai populiarus, šitoks vėlyvų traukinių nefinansavimas yra visiška nesąmonė.

[sleader]

Na ką, panašu kad mano mintys dėl riedmenų trūkumo yra tikslios kaip niekad. Vilnius - Kena tik darbo dienom, Vilnius- Jašiūnai tik darbo dienos, Kalvarija sustojimas vieną kartą dienoje, Klaipėda - Šilutė vietoje 5 lieka 3 . Nesvaikim apie kažkokius 10 mln. keleivių Geležinkeliai - čia tau ne Maxima

Na taip, Kalveliai (stotis Kena), kaip kaimas turintis ~1500 gyventojų, tikrai yra tas kertinis akmuo, kuris neleis padidinti pervežamų keleivių skaičiaus.
Geležinkeliai turėtų būti orientuoti į pervežimus ten, kur tų keleivių yra/gali būti daug, o ne varinėti beveik tuščius traukinius į kaimus, kuriuose tų keleivių nėra, nebuvo ir nebus. Visiems racionaliau tokias vietas aptarnauti midibusais ar pan.

Norint realaus progreso keleivių skaičiaus didėjime, reikia stiprinti miesto/artimojo priemiesčio susisiekimą. T.y. įrengiant naujas stotis/stoteles stiprinti susisiekimą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. (detaliau nemažai kalbėta kitose temose). Čia ir atsirastų stiprus augimas, kuris dar paskatintų ir tarpmiestinio susisiekimo augimą, nes jeigu nuo namų galėsi visą kelionę vykdyti geležinkeliu, tai juo ir važiuosi. Latviai ne veltui ir turi gerokai didesnius keleivių skaičius, nes didžioji jų dalis yra miesto/ priemiesčio keleiviai.

[mantasm]

Na taip, Kalveliai (stotis Kena), kaip kaimas turintis ~1500 gyventojų, tikrai yra tas kertinis akmuo, kuris neleis padidinti pervežamų keleivių skaičiaus.
Geležinkeliai turėtų būti orientuoti į pervežimus ten, kur tų keleivių yra/gali būti daug, o ne varinėti beveik tuščius traukinius į kaimus, kuriuose tų keleivių nėra, nebuvo ir nebus. Visiems racionaliau tokias vietas aptarnauti midibusais ar pan.

Norint realaus progreso keleivių skaičiaus didėjime, reikia stiprinti miesto/artimojo priemiesčio susisiekimą. T.y. įrengiant naujas stotis/stoteles stiprinti susisiekimą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. (detaliau nemažai kalbėta kitose temose). Čia ir atsirastų stiprus augimas, kuris dar paskatintų ir tarpmiestinio susisiekimo augimą, nes jeigu nuo namų galėsi visą kelionę vykdyti geležinkeliu, tai juo ir važiuosi. Latviai ne veltui ir turi gerokai didesnius keleivių skaičius, nes didžioji jų dalis yra miesto/ priemiesčio keleiviai.

Įdomu iš tų Kalvelių ir apylinkių kokia dalis važinėja kasdien į Vilnių. Gali būt, kad su patogiu tvarkaraščiu ne tiek ir mažai keleivių būtų. Kita vertus kokia problema pavažiuot iki miesto su 1.9tdi.

[sleader]

Įdomu iš tų Kalvelių ir apylinkių kokia dalis važinėja kasdien į Vilnių. Gali būt, kad su patogiu tvarkaraščiu ne tiek ir mažai keleivių būtų. Kita vertus kokia problema pavažiuot iki miesto su 1.9tdi.

Tai darbo dienomis ir važiuoja po 6 traukinių poras, kuriomis galima nuvykti į darbą (ar kt. reikalais į miestą), bei grįžti po to atgal. Tačiau turbūt akivaizdu, kad savaitgaliais tas srautas negeneruojamas ir dėl to traukiniai nevažiuoja. LTG Link tikrai turi statistiką kiek keleivių perveža (nuperka bilietų), kokią dieną ir kokiu metu.
Keleivių ten beproto daug nesusgeneruos, nes tiesiog linijos apylinkėse nėra daug gyventojų. Jeigu gyvenvietėje gyvena tiek žmonių, kiek ir ~5 daugiabučiuose mieste, tai niekaip nebus užpildomi traukiniai. Juo labiau visi gyventojai tikrai nevažiuoja.

[mantasm]

Tai darbo dienomis ir važiuoja po 6 traukinių poras, kuriomis galima nuvykti į darbą (ar kt. reikalais į miestą), bei grįžti po to atgal. Tačiau turbūt akivaizdu, kad savaitgaliais tas srautas negeneruojamas ir dėl to traukiniai nevažiuoja. LTG Link tikrai turi statistiką kiek keleivių perveža (nuperka bilietų), kokią dieną ir kokiu metu.
Keleivių ten beproto daug nesusgeneruos, nes tiesiog linijos apylinkėse nėra daug gyventojų. Jeigu gyvenvietėje gyvena tiek žmonių, kiek ir ~5 daugiabučiuose mieste, tai niekaip nebus užpildomi traukiniai. Juo labiau visi gyventojai tikrai nevažiuoja.

Yra kas dirba ir savaitgaliais. Arba vaikai savaitgaliais važiuoja į kokius užsiėmimus. Nevažiuoja traukinys savaitgaliais -> naudoji kitą transportą (autobusą ar dar vieną mašiną, kieme vietos gi yra) -> tą patį kitą transportą naudoji ir darbo dienom -> keleivių skaičius krenta darbo dienom ir vėl karpai maršrutus...

[Gator]

Vertėtų pridėti +3 reisus į Mockavą, tai tarp Vilniaus ir Kauno traukinių įprastą darbo dieną daugėja. O vėlyvieji traukiniai iš Kauno, važiuoja nepastoviais laikais dėl renginių, tai dėl to matyt netraukiami į tvarkaraščius.

21:10 iš Kauno yu laikai vėlyvuoju reisu dėl renginių?
Pamenu renginių traukiniai tai budavo apie 22-24 val specialūs, o ne šitas reguliarus 21:10 reisas.

[mantasm]

21:10 iš Kauno yu laikai vėlyvuoju reisu dėl renginių?
Pamenu renginių traukiniai tai budavo apie 22-24 val specialūs, o ne šitas reguliarus 21:10 reisas.

Tie specialūs variantas didiesiems renginiams. Bet tiek Vilniuj, tiek Kaune bilekurį penktadienį-šeštadienį pilna smulkių renginukų.

[vectron]

1. Ne dabartinė vadovė supjaustė traukinius.

2. Ir kuo gi "geležinkeliai ne maksima"? Sekmadienį ryte Palangoje proseku ir alumi visada Maksima lentynos būna užkrautos, nes Maksima logistika atveža tiek, kiek reikia. LG reiktų temptis link Maksimos. Pabandytų Palangos Maksima vežti ir žiemą, ir vasarą vežti vienodus kiekius "nes nėra fūrų". Ne vietoj Jūsų sarkazmas.

O kokius traukinius ir kada supjaustė?

[eigh]

Šiaip linkčiau prie to, kad Vilniuje visi iš vakarų pusės važiuojantys traukiniai driektųsi iki Naujosios Vilnios, kas iš esmės būtų miesto geležinkelio “pradžia” ir būtų panašu į Varšuvą, kur traukiniai važiuoja pvz iki Varšuva wschodnia stoties.

Juk iki Naujosios Vilnios važiuodavo dauguma Kaunas-Vilnius traukinių, bet matyt ne be reikalo nuėmė. Kažin, ar apsimokėtų atnaujinti tai, ypač, kai ir taip trūksta traukinių. Juolab, prie Naujosios Vilnios stoties namų beveik nėra, tad žmonėms vis tiek reiktų važiuoti, o ir paklausa Naujoji Vilnia-Kaunas ar, pvz, Naujoji Vilnia - Marcinkonys, sakykime, kvestionuotina. Tas miesto geležinkelis gal ir nebloga idėja, bet tada reikia daryti jį normalų, dažną, taktinį, o bet kaip.

[sleader]

Yra kas dirba ir savaitgaliais. Arba vaikai savaitgaliais važiuoja į kokius užsiėmimus. Nevažiuoja traukinys savaitgaliais -> naudoji kitą transportą (autobusą ar dar vieną mašiną, kieme vietos gi yra) -> tą patį kitą transportą naudoji ir darbo dienom -> keleivių skaičius krenta darbo dienom ir vėl karpai maršrutus...

Visada būna kažkokių išskirtinių situacijų. Bet geležinkeliai neturi būti supriešinti su autobusais ir konkuruoti dėl tų pačių keleivių. Viskas turėtų būti vieninga sistema. Autobusas talpina nuo 30-40 keleivių, traukinys, aišku priklausomai nuo riedmens, >150. Tai jeigu keleivių tiek, kad pakanka autobusų, o normaliam susisiekimui traukiniu yra per mažai, tai ir turėtų būti išnaudojami autobusai. Juo labiau autobusas kai kuriose vietose duotų daugiau patogumo gyventojams, kadangi privažiuotų (privažiuoja) daug arčiau namų. Kai kurios geležinkelio stotelės pakeliui yra gana toli nutolusios nuo artimiausių gyventojų.

[mantasm]

Visada būna kažkokių išskirtinių situacijų. Bet geležinkeliai neturi būti supriešinti su autobusais ir konkuruoti dėl tų pačių keleivių. Viskas turėtų būti vieninga sistema. Autobusas talpina nuo 30-40 keleivių, traukinys, aišku priklausomai nuo riedmens, >150. Tai jeigu keleivių tiek, kad pakanka autobusų, o normaliam susisiekimui traukiniu yra per mažai, tai ir turėtų būti išnaudojami autobusai. Juo labiau autobusas kai kuriose vietose duotų daugiau patogumo gyventojams, kadangi privažiuotų (privažiuoja) daug arčiau namų. Kai kurios geležinkelio stotelės pakeliui yra gana toli nutolusios nuo artimiausių gyventojų.

Vieno vagono automotrisės ar kaip ten jos vadinasi vargu ar 150 žmonių talpina.

Geležinkelis turi savo privalumų dėl kamščių. Dėl Kenos nežinau, bet iš Lentvario jei reikia į senamiestį verta ir kilometrą paeit iki traukinio vietoj kalatavimosi autobusu dvigubai ilgiau. Aišku su sąlyga, kad +/- reikiamu metu traukinys yra.

[Vinecko]

Vieno vagono automotrisės ar kaip ten jos vadinasi vargu ar 150 žmonių talpina.

Geležinkelis turi savo privalumų dėl kamščių. Dėl Kenos nežinau, bet iš Lentvario jei reikia į senamiestį verta ir kilometrą paeit iki traukinio vietoj kalatavimosi autobusu dvigubai ilgiau. Aišku su sąlyga, kad +/- reikiamu metu traukinys yra.

Iš Lentvario viskas labai gražu, jei ne traukinys, tai autobusas, kuris kursuoja labai “dažnai”, o autobusas reiškia minimum vieną persėdimą (68 + 21/22, o jeigu reikia pvz prie K. M. Tilto, tai net 2 persėdimai)

[kotofeich1]

Juk iki Naujosios Vilnios važiuodavo dauguma Kaunas-Vilnius traukinių, bet matyt ne be reikalo nuėmė. Kažin, ar apsimokėtų atnaujinti tai, ypač, kai ir taip trūksta traukinių. Juolab, prie Naujosios Vilnios stoties namų beveik nėra, tad žmonėms vis tiek reiktų važiuoti, o ir paklausa Naujoji Vilnia-Kaunas ar, pvz, Naujoji Vilnia - Marcinkonys, sakykime, kvestionuotina. Tas miesto geležinkelis gal ir nebloga idėja, bet tada reikia daryti jį normalų, dažną, taktinį, o bet kaip.

Man rodos čia buvo tik tie, kurie važiavo iš/į depą. Buvo galima susitarti ir pavažiuoti iki depo vartų

[DKL]

Man rodos čia buvo tik tie, kurie važiavo iš/į depą. Buvo galima susitarti ir pavažiuoti iki depo vartų

Bent jau kol važinėjo ER9M. Visi Kauno krypties traukiniai važiuodavo iki N. Vilnios.

[taccido]

Esminės Lietuvos VT blogybės kartojasi ir kartojasi:
1. Retas kursavimas (turint 4-5 reisus daugelyje maršrutų neįmanoma sukurti nors kiek reguliaresnio ir keleiviams patogesnio tvarkaraščio, o su santykinai nedideliu transporto priemonių ir ridos padidinimu būtų galima ženkliai padidinti keleivių skaičius, pvz. transporto priemonė vietoj pusdienio stovėjimo galėtų kursuoti)
2. Trumpas kursavimo laikas paroje (nekursavimas ryte/vakare, ypač aktualu tarpmiestiniam susisiekimui)
3. Nestabilumas – nuolatinis kaitaliojimas (pvz. paskutinis reisas Vilnius–Kaunas kiek kartų pasikeitė per praėjusius 10 metų? Tą patį galima pasakyti apie turbūt bet kurio Lietuvos miesto autobusų maršrutus)
4. Integracijos nebuvimas (autobusų ir traukinių suderinimas, autobusų tarpusavio suderinimas, bendri bilietai, mėnesiniai bilietai – vienas bilietas ir informacinė sistema visai šaliai)
5. Paslaugos neapibrėžtumas, standartų, koncepcijų nebuvimas (maksimalus laukimo laikas? kursavimas kas 1-2 valandas visą dieną? maršrutų aiški kategorija? garantuoti persėdimai?)

[Fulgur]

O kokius traukinius ir kada supjaustė?

TEP70 su klasiniais vagonais...

Ir visą eilę kitų.
Akivaizdu, kad trūksta riedmenų. Klp-Vln išpirkti bilietai pastoviai.

[Fulgur]

Visada būna kažkokių išskirtinių situacijų. Bet geležinkeliai neturi būti supriešinti su autobusais ir konkuruoti dėl tų pačių keleivių. Viskas turėtų būti vieninga sistema. Autobusas talpina nuo 30-40 keleivių, traukinys, aišku priklausomai nuo riedmens, >150. Tai jeigu keleivių tiek, kad pakanka autobusų, o normaliam susisiekimui traukiniu yra per mažai, tai ir turėtų būti išnaudojami autobusai. Juo labiau autobusas kai kuriose vietose duotų daugiau patogumo gyventojams, kadangi privažiuotų (privažiuoja) daug arčiau namų. Kai kurios geležinkelio stotelės pakeliui yra gana toli nutolusios nuo artimiausių gyventojų.

Jei paimsime Vilnius-Klaipėda, tai autobusas laimi laiku.
Standartinis ekspresas stoja IX fortas ir Kryžkalnis. 3 val. 45 min.
Ir tai nėra 2 ar 3 reisai per dieną tokie greiti.

[sleader]

Jei paimsime Vilnius-Klaipėda, tai autobusas laimi laiku.
Standartinis ekspresas stoja IX fortas ir Kryžkalnis. 3 val. 45 min.
Ir tai nėra 2 ar 3 reisai per dieną tokie greiti.

Bet čia turėtų būti prioritetas, dėl techninių galimybių tvariau pervežti gerokai didesnius keleivių kiekius, geležinkelio susisiekimui. Lygiagrečiai didinant jo greitį, dažnį ir t..t.
Tačiau Vilnius-Klaipėda yra vienas iš dviejų pagrindinių maršrutų Lietuvoje, todėl jį lyginti su maršrutu į stotį Kena, kuri yra prie 1500 gyventojų kaimo - nelabai logiška.

[Fulgur]

Bet čia turėtų būti prioritetas, dėl techninių galimybių tvariau pervežti gerokai didesnius keleivių kiekius, geležinkelio susisiekimui. Lygiagrečiai didinant jo greitį, dažnį ir t..t.
Tačiau Vilnius-Kliapėda yra vienas iš dviejų pagrindinių maršrutų Lietuvoje, todėl jį lyginti su maršrutu į stotį Kena, kuri yra prie 1500 gyventojų kaimo - nelabai logiška.

LG atveža darbuotojus į Kenos stotį. “Keleivių” vežimas.