Elektriniai traukiniai Lietuvoje

[Zorro]

Dar Latvija

netinka.

[lietus]

Dar Latvija

[Al1]

LG skelbia elektrinių traukinių ER9M nuomos konkursą. Vagonus (sąrašas pateiktas) tikimasi išnuomoti ne trumpesniam nei 2 metų laikotarpiui.
Įdomu, kas potencialus nuomotojas. Nebent tik Ukrainos geležinkeliai, na, galbūt dar Kazachstano... BČ? Mažai tikėtina.

http://www.litrail.lt/skelbimai/-/as...perator%3Dtrue

[Al1]

Kaip yra Škodose, galima išsiaiškinti dviese važiuojant traukiniu ir su mobiliaisiais telefonais abiems vienu metu sekant ekranus. Pesose, kurios važinėja į Minską, visi ekranai rodo tą patį vaizdą. Tiesa, ten lygtai greičio nėra, o ekranuose sukasi reklama. Pesose - vienas žmogus gali stebėti vaizdą dviejuose ekranuose iš tam tikrų salono vietų vienu metu.

[mantasm]

Centralizuotos dėžės šiais laikais nereikia. Pagal tai kaip rodomas žemėlapis - įtariu, kad čia yra web puslapis. T.y. kiekvienas ekranas turi savyje minikompiuteriką su interneto naršykle ir atidaro web puslapį. Pats web puslapis gali būti įkeliamas tiek per USB laikmeną, tiek per wifi (3g ar dar ką) iš centrinio serverio. Kuris gali būti tiek traukinyje, tiek ne. Bet nematau prasmės statyti serverio traukinyje - daug paprasčiau naudoti esamą infrastruktūrą.

A-GPS yra labai netikslus už miesto. Tikro GPS moduliai yra pigūs ir šiais laikais dažniausiai naudojama abu vienu metu. GPS - nustatyti vietą atvirose vietose. A-GPS - patikslinti vietą mieste bei pastatų viduje kur normalus GPS grybauja arba išvis neveikia.

Techniniai problemos sprendimai yra 2. Pirmas - toliau piešti liniją ant bėgių esamu greičiu. Juk maršrutas žinomas iš anksto. Antras - apytiksliai skaičiuoti greitį bei kryptį su akselerometru. Pvz automobiliniai GPS tokiu būdu veikia tunelyje. Dalis telefonų taip pat.

[Al1]

Tai aš ir turėjau omenyje A-GPS. Ir šito tikslumas tikrai ne koks. Klausimas, ką jie ten naudoja: A-GPS, kuris kaip taisyklė yra mobiliuosiuose plataus vartojimo įrenginiuose kaip kad planšetiniai kompiuteriai ar telefonai, ar "tikrą" GPS. Kadangi Wi-Fi yra, tai gali būti, kad informacinė sistema kažkaip ir su Wi-Fi sukergta, taigi A-GPS tikriausiai gali būti.

[jpou]

Tikslų ir realų greitį rodo spidometras, o ne GPS. GPS parodymai atsilieka laike. Ir visokių mobiliųjų devaisų GPS tikslumas yra prastas, tuo labiau, kad jie netgi be interneto negali GPS rodyti...

GPS parodymai laike neatsilieka. Priesingai, GPS signalas yra labai geras laiko skaiciavimo atskaitos taskas. Didzioji dalis mobiliu baziniu stociu naudoja GPS imtuva laikrodziu sinchrinizacijai ir daznio koregavimui (per phase-locked loop). Panasu, kad maisote su vietos nustatymo tikslumu. Civilinis GPS su gera antena turi apie 4-5 metru CEP (circular error probable). Taciau skaiciuojant _vidutini_ greiti tai nera labai svarbu, nes si additive tipo paklaida kompensuojasi imant dideli (>10) matavimu skaiciu. Galiausiai vel maisote GPS ir A-GPS. Norint naudoti GPS nereikia interneto rysio, taciau gali ilgai uztrukti susigaudyti visus palydovus. A(ssisted)-GPS veikia gaudami apytikslia buvimo vieta is mob. tinklo - tai leidzia daug greiciau nustatyti apytiksle, o paskui ir tikslia buvimo vieta.

[Al1]

Tikslų ir realų greitį rodo spidometras, o ne GPS. GPS parodymai atsilieka laike. Ir visokių mobiliųjų devaisų GPS tikslumas yra prastas, tuo labiau, kad jie netgi be interneto negali GPS rodyti... Visi ekranai valdomi iš vieno centro, nieko nėra sudėtingo, visi kabeliai iš anksto sumontuojami traukinyje, nes gi viskas daroma gamykloje, o ne vėliau, kažkur kažkokiame tai depe, kažkokios tai firmos darbuotojų. Tuomet taip, kyla pagunda kuo pigiau ir nelendant į tarnybinius kabelių kanalus.

[Lunar]

Centralizuota deze vistiek kazkur yra, gi nereguliuosi kiekvieno vagono ekranu atskirai. O del spidometro, tai is gps is kart jau turi greiti nieko nedarydamas, o va suintegruot su traukiniu jau butu darbas, beto gps tiksliau rodo greiti greiciausiai. Tai jokios prasmes ner.

[mantasm]

Nenustebčiau jei vaizdas atskirai generuojamas kiekvienam vagone. Mikrokompiuteriukai šiais laikais pigūs ir integruotas ekranas+mikrokompiuteris būtų mažai galvasopio. Įskaičiuojant laidus ir įrengimą, turbūt ir pigiau nei kažkur atskirai statyti centralizuotą dėžę ir galvoti kaip prie jos prijungti kelis ekranus.

Iš GPS paimti greitį tikrai paprasčiau nei galvoti kaip prisijungti prie vidinių sistemų. Tokią interneto naršyklėje veikiančią programą bet koks su web susijęs programeris gali padaryti. Net ir ne programeriams yra nesudėtingų įrankių. Lindimas į traukinio vidines sistemas - daug subtilesnis reikalas.

[Al1]

Nieko sudėtingo nėra. Visas kompiuteris, rodantis ekrane vaizdus, randasi kabinoje ar kažkur tarnybinėse patalpose ir tikrai ne problema gauti signalą iš spidometro.

[sleader]

Iš tikrųjų keista, kad greitį ekranuose rodo iš GPS, o ne iš traukinio spidometro... Jei informacija eitų į ekranus radijo bangomis, tai tunelyje jie nieko nerodytų.

O kam taip sudėtingai? Tokiu atveju norint rodyti ir greitį ir traukinio būvimo vietą, reikėtų sistemą sujungti ir su spidometru, ir prijungti prie GPS. Kadangi GPS suteikia daugybę galimybių, tai greitis irgi imamas iš jo.

[Al1]

Iš tikrųjų keista, kad greitį ekranuose rodo iš GPS, o ne iš traukinio spidometro... Jei informacija eitų į ekranus radijo bangomis, tai tunelyje jie nieko nerodytų.

[Aleksio]

Ir dar bendresnis klausimas apie elektrinius traukinius. Seniai pastebėjau, kad prie Palemono ir prie Žaslių yra trumpa elektrifikuota geležinkelio atšaka, bet kas įdomu, įvažiavimas į tą atšaką - neelektrifikuotas, nuo magistralinio kelio elektrifikavimas nutrūksta, t.y. elektrinis traukinys pats į tas atšakas neužvažiuos. Palemone įvažiavimas į tą atšaką tiesioginis, o Žasliuose - reikia keisti kryptį, ir dar to aklakelio ilgis nedidelis, į jį tilptų šilumvežis ir max. 1 vagonas. Taigi klausimas - kokia šitų elektrifikuotų atšakų paskirtis, ir kodėl įvažiavimai į jas neelektrifikuoti, o Žasliuose dar toks trumpas aklakelis?

Kontaktinio tinklo meistrijų dirbtuvės.

[zn76]

Šiandien pirmą kartą teko važiuoti Kaunas - Vilnius naujesniu elektriniu traukiniu, kuriame yra ekranas su eismo informacija, t.sk. ir greitis, bet vietoje žemėlapio buvo rodomos kažkokios reklamos (vėliau sužinojau, kad tai buvo EJ575-013). Kai traukinys važiavo per tunelį, rodė greitį 0 km/h. Aš dar pagalvojau, kad negi taip greitai baigėsi greičio rodymas, bet išvažiavus iš tunelio, vėl pradėjo rodyti greitį. Kilo klausimas - ar greičio informacija į tą ekraną ateina ne iš traukinio sistemų, o gal kokiomis radijo bangomis, pvz. GPS, kad važiuojant tunelyje, nerodė greičio?

Ir dar bendresnis klausimas apie elektrinius traukinius. Seniai pastebėjau, kad prie Palemono ir prie Žaslių yra trumpa elektrifikuota geležinkelio atšaka, bet kas įdomu, įvažiavimas į tą atšaką - neelektrifikuotas, nuo magistralinio kelio elektrifikavimas nutrūksta, t.y. elektrinis traukinys pats į tas atšakas neužvažiuos. Palemone įvažiavimas į tą atšaką tiesioginis, o Žasliuose - reikia keisti kryptį, ir dar to aklakelio ilgis nedidelis, į jį tilptų šilumvežis ir max. 1 vagonas. Taigi klausimas - kokia šitų elektrifikuotų atšakų paskirtis, ir kodėl įvažiavimai į jas neelektrifikuoti, o Žasliuose dar toks trumpas aklakelis?

[Zorro]

EJ575-011 pusiaukelyje tarp Vilniaus ir Panerių pasiekė 100 km/h greitį. Tokių greičių pravažiavo ir Panerių stotį. Vokėje somažino iki 90.



O paskui įsibėgėjo iki 120.

[Aleksio]

Toks technologinis/eismo organizavimo klausimas. Ar prie 160 vieno lygio susikirtimai leidžiami su keliais?

Leidžiami nuo š.m. gegužės mėn. Iki to laiko, rekonstruojant kelią 160km/h greičiui pervaža turėjo būti naikinama.

[Fulgur]

Toks technologinis/eismo organizavimo klausimas. Ar prie 160 vieno lygio susikirtimai leidžiami su keliais?

[Al1]

Gali 140 km/h. Bet ar reikia? Kol kas nėra ir ruožų, kur tokiu greičiu galima važiuoti. Be to traukiniai yra diferencijuojami pagal greičius. Geriau daugiau skirtingų, greitų, lėtesnių, nei keli greiti per dieną. Bet kokiu atveju, net ir su dabartiniu traukinių ir vagonų parku, su vagonais galima būtų organizuoti vieną-dvi poras traukinių per dieną. Ko pilnai pakanka. Kiti gi būtų greitieji dyzeliniai. Jei yra 160 km/h linijos kitose šalyse, tai nereiškia, kad būtent visi jomis važiuojantys traukiniai turi išvystyti maksimalų greitį. Galiausiai tie vagonai irgi ne amžini. Tarkim, dabar modernizuotų, pavažinėtų 7-10 metų. Kol bus pilna elektrifikacija ir greitis 160 km/h iki pat Klaipėdos, praeis dar maždaug tiek pat metų, jei būtų rimtai užsiima tuo dabar. Net jei ir būtų greičiau elektrifikuota ir pasiektas 160 km/h, tai nieko tokio, kad po to dar kelis metus tie vagonai pavažinėtų ant 140 km/h 1-2 kartus per dieną lėtaisiais traukiniais su daugiau tarpinių sustojimų.

[lukass]

DR1A, RA2 priemiestinima susisiekimui naudojama. Paprasti vagonai, sėdimi ar kupė gali traukti labai ilgai. Tiesiog reikia dalį jų modernizuoti. Aišku, tik į sėdimus. Aš tai nematau problemos - visoje Europoje daugybė traukinių tai vagonai su lokomotyvu.

Tai esami vagonai gali lėkt 160 km/h?