Kadangi elektrifikacija truks geriausiu atveju 3 metus, tai kartu su elektrifikacijos pradžia reikia užsakinėti ir traukinius. Priklausomai nuo to, kiek potencialiai užtruks gamyba, galima šiek tiek vėliau. Žiūrint ko LG norės. Ar tų pačių Škodų tik su kiek komfortiškesniu salonu (kuris būtinas, nes dabartinių Škodų 2 klasė 3 valandų kelionei netinkama), ar kažko naujo. Jei tų pačių Škodų, tai gamyba priklausys nuo Škodos turimų užsakymų traukiniams, jei kažko naujo, tai dar reikia pridėti sukūrimą ir išbandymą + bandymą ir sertifikavimą 1520 mm vėžei. Aišku, jei naujas traukinys bus Škodos gamybos. Gali būti, kad konkursą laimės kita firma, pavyzdžiui, Stadler, Siemens ar Pesa.
Man tai šiuo metu labiau įdomu, kaip LG organizuos priemiestinį eismą iki Kenos, kai elektrifikacija bus užbaigta. Srautai maži, pakanka Pesų. Elekriniai traukiniai akivaizdžiai per didelės talpos, net ir dvivagonės Škodos. O ir traukinių pertekliaus nėra. Reikės poros papildomų traukinių. Jei elektrifikacija Baltarusijoje užtruks, tai LG traukinių pakaks, bet kai reikės leisti traukinius į Minską, dviejų iš jų (iš trijų iš paskutinės partijos) reikės šiam maršrutui. Žinoma, kurį laiką galima dirbti be rezervo, naudojant ir ER9M, bet tuomet kai dalis traukinių suges ar reikės einamo remonto, teks į kai kuriuos maršrutus (aišku, tai būtų ta pati Kena, Trakai, į Kauną dyzelių tikriausiai neleistų) leisti dyzelinius traukinius.
-
Kam pirkti elektrinį traukinį jei nėra trasos?
Taip užtruks bandymai, bet elektrifikacija turi sutapti su trauka. Žinoma, yra išlygų - paleisti tik iki Šiaulių ir pan.
PS Dvikelis. Tai klausimas kiek jis skubiai būtinas.Komentuoti:
-
DR1A, RA2 priemiestinima susisiekimui naudojama. Paprasti vagonai, sėdimi ar kupė gali traukti labai ilgai. Tiesiog reikia dalį jų modernizuoti. Aišku, tik į sėdimus. Aš tai nematau problemos - visoje Europoje daugybė traukinių tai vagonai su lokomotyvu.Komentuoti:
-
Juolab kažin ar pusė dabartinės atkarpos dvikelis. Dar pati elektrifikacija...
Akivaizdu, kad reikia dar naujų dyzelinių traukinių, nes DR1A, RA-2, kupe ilgai netrauks. Žmonės dabar baidosi ir nori naujų traukinių.Komentuoti:
-
2020 metais nerealu. Nes elektrifikacijos nėra, o tiek, kiek trunka elektrifikacija iki Baltarusijos, akivaizdu, tokiais tempais iki Klaipėdos per 3 metus elektrifikacija neateis... Greitis. Vėlgi, jei bus tik 160 km/h visame kelyje nuo Vilniaus iki Klaipėdos, tai per 2 valandas niekaip. Realiai 160 visame kelyje - tai milžiniška rekonstrukcija esamo geležinkelio. Taip kad nebus nei 2020, nei vargu ar 2025 m. Kaip LG vagovui, tokie pezalai neatleistini ir rodo visišką nekompetenciją. Žodžiu, o kol kas bus bilietų trūkumas, perpildyti traukiniai, o jūs tik palaukite, už kelių metų visi bus gerai, elektrifikacija - vos ne tarybų valdžia, išspręs momentaliai daugelį problemų...Komentuoti:
-
Na ką, 2020 m. nauji elektriniai traukiniai į Klaipėdą per 2 val.
Įdomu ką nusipirks?
Direktoriaus interviu. Jam svarbu:
-greitis, greičiau nei per 3 val., galbūt per 2 val.
-gamyba gali trukti 3 metus
-elektrinė trauka, nes bus elektrifikuota.
http://www.ziniuradijas.lt/laidos/ve...s?soundtrack=1Komentuoti:
-
Diskusija buvo nušokusi nuo bėgių
Įspūdžiais apie Anglijos geležinkelius prašom dalintis tam skirtoje temoje.Komentuoti:
-
O dar padidinus greitį tarp stočių iki 160 tai sutilptų ir į 40 min.Parašė Al1 Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Dabar trumpiausias laikas yra 1.05 val. Kiti ekspresai važiuoja ilgiau, 1.09 ar dar pora trejetą minučių ilgiau. Daug kas priklauso nuo kitų traukinių, ypač krovininių ir tranzitinių, dyzelinių, grafikų. Dar vienas momentas - Vilniaus stoties kelynas, kuriuo šliaužiama. Pertvarkius būtų galima dar laimėti apie porą minučių. O pertvarkius daugumos stočių kelynus, kad stotis būtų galima pravažiuoti 100-120 km/h greičiu, ir dar kokias 5-7 minutes būtų galima išspausti. Tiesa, čia iškils problema su keleivių ant perono saugumu. Tai išsprendžiama ekspresus ir greituosius leidžiant keliais be peronų, bet kad jie atsirastų, reikia pertvarkyti daugumos tarpinių stočių kelynų. O tai jau rimtos investicijos.Komentuoti:
-
Kažkada, ir jau pakankamai seniai (199X m.), ekspresas važinėjo per 59 min.Parašė Al1 Rodyti pranešimą
Po to vėl padidino mažiausią laiką iki 1:13 ar 1:16 val.
Tai reiškia yra techninės galimybės sutalpinti į 1 val., bent jau buvo.Komentuoti:
-
Jeigu greitis būtų didinamas, tai reikėtų ir pervažų šlagbaumų, nes viena, kai stotis prašliaužiama ant 20-40 km/h, ir visai kas kita, kai ant 80-100 km/h. Be to juk ne visose stotyse stoja traukiniai. Kalba eina apie greituosius ir ekspresus, o ne tuos, kurie stoja kiekvienoje stotelėje. Jie tai net iki 120 km/h niekur neįsibėgėja. Šiaip tai pervažos menka problema ir santykinai pigiai bei greitai išsprendžiama. Ne tiek jų ir daug tarp Vilniaus ir Kauno, o pačios kritiškiausios ir taip su šlagbaumais. Taip pat didinant greitį reikėtų aptverti geležinkelį arti gyvenamųjų namų ir kaimų.Paskutinis taisė Al1; 2017.04.24, 09:42.Komentuoti:
-
Dauguma pervažų yra prie stočių, kur greitis vienaip ar kitaip turi būti numetamas.Parašė Al1 Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Daug kas neleidžia. Visų pirma signalizacija, taip pat iešmai stotyse (bet kokiu atveju per stotis reikės važiuoti lėčiau), kreivės, pervažos (reikia visas daryti su šlagbaumais), intensyvus krovininių traukinių eismas. Bet kokiu atveju 160 vis tiek būtų atskiruose ruožuose. Į 40 min. sutalpinti negalima niekaip, tam reikia visiškai naujos linijos. Nebūtinai nauja trasa, bet kelių, einančių šalia esančios linijos ir minimaliai susijungiančių su stočių keliais nutiesimas, kai kurių ruožų pertvarkymas (kaip kad Vilnius - Paneriai, kur greitis apgailėtinas) tai ir būtų nauja linija.Komentuoti:
-
Taip cia turejau omeny vilnius kaunas kur traukiniu max yra 160 bet visi vaziuoja max 120 ir tai tik keliose vietoseKomentuoti:
Komentuoti: