Elektriniai traukiniai Lietuvoje

[Perfect]

Įsibėgėjo elektrinių ir baterinių „LTG Link“ traukinių bandymai
ltg.lt

LTG grupės keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ riedmenų parką papildė jau 6 nauji „Stadler Flirt“ traukiniai – 3 elektriniai ir 3 bateriniai. Prieš pradedant keleivines keliones atliekami traukinių statiniai ir dinaminiai bandymai, kurie, „LTG Link“ specialistų teigimu, vyksta sklandžiai.
[...]
Pavasarį numatoma atlikti bandymus naujai elektrifikuotame ruože, kur bus vertinamas energijos perdavimas, elektromagnetinis suderinamumas ir atliekami triukšmo matavimai. Tai vieni sudėtingiausių bandymų, nes jiems būtinos specifinės sąlygos – aplinkoje neturi būti jokių pašalinių triukšmo ar elektromagnetinės taršos šaltinių.

Įpusėjus tiek statiniams, tiek dinaminiams naujųjų traukinių bandymams, „LTG Link“ specialistų teigimu, procesas vyksta pagal planą: elektriniai traukiniai sėkmingai įsibėgėja iki 160 km/val. greičio, o bateriniai traukiniai jau išbandyti ir bateriniu režimu.

„Labai džiaugiamės matydami tokius gerus bandymų rezultatus – jie patvirtina, kad einame teisingu keliu. Jau dabar akivaizdu, kad kelionės naujais traukiniais keleiviams suteiks visai kitą komforto ir kokybės lygį. Kiekvienas sėkmingas testas mus priartina prie momento, kai šiuos pokyčius galėsime pasiūlyti realiose kelionėse“, – sako „LTG Link“ vadovė Kristina Meidė.

Pasibaigus naujųjų riedmenų statiniams ir dinaminiams bandymams, bus atliktos sertifikavimo procedūros, turės būti suteiktas leidimas eksploatuoti traukinį keleivinėse kelionėse. Įvertinusi bandymų rezultatus, leidimą eksploatacijai suteiks Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA).

Šiuo metu „Stadler“ gamykloje Lenkijoje gaminami trys riedmenys: ketvirtas ir penktas elektriniai bei ketvirtas baterinis traukiniai. Iš viso „LTG Link“ riedmenų parką papildys 15 naujų riedmenų – 9 elektriniai ir 6 bateriniai. Planuojama, kad keleivinės kelionės šiais traukiniais prasidės 2026 m. antroje metų pusėje.

[John]

Su malonumu vazineciau su traukiniais, tai kad pas mus artimiausios stoteles - Vievis uz 10km, arba zydkaimis uz 15... Nieks net nesiruosia padaryti Kaugoni - Elektrenu stotimi bei paleisti ten autobusiukus, ten net tiesaus bei lengvai iveikiamo kelio nera

Ne tik tai, bet ir tokie dalykai kaip stočių facilities ir paslaugos kaip Park&ride parkingas, sutvarkyta ir civilizuota aplinka, šaligatviai ir panašūs dalykai, kurie turėtų būti norma civilizuotoje ES šalyje 2026 metais. Na ir žinoma tvarkaraštiniai dalykai, kad traukiniai važiuotų pagal taktą ar kažkokią panašią logiką, o ne visiškai atsitiktiniais laikais.

[ZYKLON-B]

Su malonumu vazineciau su traukiniais, tai kad pas mus artimiausios stoteles - Vievis uz 10km, arba zydkaimis uz 15... Nieks net nesiruosia padaryti Kaugoni - Elektrenu stotimi bei paleisti ten autobusiukus, ten net tiesaus bei lengvai iveikiamo kelio nera

[John]

Kaik tik klausiau kaip keisis Kaunas-Šiauliai tvarkaraščiai ( dėl dažnių ir kursavimo laikų ) ir buvo atsakyta, kad jie bus keičiami, kai bus pakankamas keleivių kiekis, kitaip tariant, jau nustatytų bent jau apytikslių naujų tvarkraščių nėra. Problema su tokia logika, kad jei traukiniai važiuoja nepatogiu metu, mažiau žmonių važiuos traukiniu, tad bus mažiau iniciatyvos keisti ir tobulinti tvarkaraščius ( pvz dabar, anksčiausias traukinys iš Kauno į Šiaulius, važiuoja beveik vidurnienį ).

Sunku patikėti, kad LTG atstovai galėtų kalbėti tokias nesąmones, nes kiek teko bendrauti abiejuose renginiuose, pasirodė, kad tikrai susigaudo ir yra gerai įsigilinę į problematiką.

[John]

Pritraukt daugiau žmonių ok, bet ir su senais riedmenim nelieka bilietų, tai nebent tuo pritrauks visokius udrius ir simus pilančius nuolatines pamazgas ant LTG

Komfortas tikrai yra faktorius, bet tik vienas iš daugelio faktoirių ir, imho, ne pats svarbiausias. Kiti faktoriai yra susiję su tvarkaraščiu ir serviso patikimumu t.y. takto buvimas/nebuvimas, dažnis, kelionės trukmė, bilieto kaina ir t.t. Imho, dabar didžiausia LTG problema yra tvarkaraštiniai dalykai (dažniai ir takto nebuvimas ir t.t.), o ne komfortas. Iš Vilniaus į Trakus arba iš Kauno į Šiaulius ar Klaipėdą traukiniu žmonės dažniausiai nevažiuoja ne dėl komforto trūkumo, o dėl prasto serviso ar jo nebuvimo.

[ne robotas]

bet klausimas, ar LTG nepamiršta ne mažiau svarbaus faktoriaus - tvarkaraščių (įskaitant taktą, didesnius dažnius).

Kaik tik klausiau kaip keisis Kaunas-Šiauliai tvarkaraščiai ( dėl dažnių ir kursavimo laikų ) ir buvo atsakyta, kad jie bus keičiami, kai bus pakankamas keleivių kiekis, kitaip tariant, jau nustatytų bent jau apytikslių naujų tvarkraščių nėra. Problema su tokia logika, kad jei traukiniai važiuoja nepatogiu metu, mažiau žmonių važiuos traukiniu, tad bus mažiau iniciatyvos keisti ir tobulinti tvarkaraščius ( pvz dabar, anksčiausias traukinys iš Kauno į Šiaulius, važiuoja beveik vidurnienį ).

[Kitas Džiugas]

Lyg ir minėjo vienas iš vadovų, kad bus pasinaudota galimybe pirkti daugiau tokių traukinių. Būtų labai protinga nusipirkti ir standartinei vėžei. Ačiū už kompaniją John

Kelios telefoninės nuotraukos:

[Garbanius]

Pritraukt daugiau žmonių ok, bet ir su senais riedmenim nelieka bilietų, tai nebent tuo pritrauks visokius udrius ir simus pilančius nuolatines pamazgas ant LTG

[John]

Įspūdis tikrai geras. Retas atvejis, kai neturiu rimtų priekaištų. Nebent klausimas, kaip dėvėsis interjeras, nes kėdžių apmušalo patvarkumas, staliuku lankstymo mechanizmai iš pažiūros atrodo kaip tokie, kurie nebūtinai pritaikyti ypač intensyviam naudojimui. Kai kurie atlenkiami staliukai lankstosi lengviau, nei kiti, kas rodo kokybės netolygumą. Bet čia jau smulkmenos. Šiaip traukinys gana įspūdingas, labai erdvus ir jaukus. Teko atskirai sušnekti su kažkokiu projektų vadovu, tai užsiminė, kad pagrindinis tikslas buvo būtent interjero komfortas tam, kad pavyktų pritraukti daugiau žmonių keliauti traukiniais, kas yra fair point, bet klausimas, ar LTG nepamiršta ne mažiau svarbaus faktoriaus - tvarkaraščių (įskaitant taktą, didesnius dažnius).

[Palpatine]

O kur galima pamatyti vidaus nuotraukas?

[ne robotas]

Naujasis baterinis Stadler Flirt traukinys Kaune. Pirmos įžvalgos tikrai geros, traukinys labai erdvus, kokybiškas ir patogus. Didžiausias skirtumas nuo įprastų užsakytų EMU traukinių yra tai, kad puse traukinio yra 2+3 sėdinių konfigiracijos, o kita pusė 2+2, bei nėra bistro ir pirmos klasės. Bet žiūrint, kad šie traukiniai važiuos trumpesniais maršrutais, tai tikrai ne problema.

[digital]

Į Lietuvą atvyko pirmasis baterinis „Stadler“ traukinys

Pranešimas žiniasklaidai

Gruodžio 15–ąją, pirmadienį, į Lietuvą atvyko pirmasis naujas baterinis traukinys, pagamintas Šveicarijos kapitalo įmonės „Stadler“ gamykloje Lenkijoje. Planuojama, kad iki 2026 metų pabaigos „LTG Link“ riedmenų parkas pasipildys iš viso šešiais bateriniais traukiniais, rašoma „LTG Link“ pranešime žiniasklaidai.

Bateriniai traukiniai – tai tokie riedmenys, kurių vienas vagonas skirtas greitai įkraunamai ir ilgaamžei ličio baterijai. Tokiame baterijai skirtame viename vagone sėdimų vietų nėra, tačiau keleiviai turės galimybę šį vagoną pereiti. Kai baterinis traukinys važiuoja kontaktiniu tinklu, yra iškeliamas bateriją kraunantis pantografas, o kontaktinio tinklo nelikus, riedmuo varomas įkrautos baterijos pagalba.

Lietuvoje bateriniai riedmenys kursuos dviejuose maršrutuose: Vilnius–Varėna (Marcinkonys) ir Kaunas–Šiauliai. Nesant kontaktinio tinklo, bateriniai traukiniai galės įveikti iki 70 kilometrų atstumą, o ateityje „LTG Link“ galėtų įsigyti ir tokių riedmenų, kurie baterijos pagalba įveikia iki 100 kilometrų.

Važiuodami kontaktiniu tinklu bateriniai traukiniai galės išvystyti iki 160 km/val. greitį, o bateriniu režimu – iki 120 km/ val.

Primename, kad „LTG Link“ riedmenų parką iš viso papildys 15 naujų traukinių – 9 elektriniai ir 6 bateriniai. Šių metų spalio mėnesį į Lietuvą atvyko pirmasis naujas elektrinis traukinys, o praėjusią savaitę – antrasis. Planuojama, kad keleivinės kelionės naujaisiais riedmenimis bus pradėtos vykdyti 2027 metų pirmoje pusėje.

[alga]

Baterinis Stadleris jau Lietuvoj!

https://www.facebook.com/LTGLink/pos...QSqCFkqHqATD3l

[toleranceofculture]

Apsiskaičiavau. Visgi dviejų Stadlerių sąstatas tilptų. Realus perono ilgis ne "165m", o ~180m ir matyt labai nesunkiai galėtų būti prailgintas iki 190-200m.

Bet tai, ar tikrai būtina, kad tilptų visas? Kiek esu vakarų Europoje važiavęs, normali praktika, kad kai kuriuose stotyse galima išlipti tik per priekinį. Galinį ar vidurinį vagoną. Būna ir atitinkami pranešimai keleiviams.

[dtb]

Porų ir takto klausimas LTG yra lengviausiai išsprendžiamas, pirmiausia jam vykdyti reikia gauti finansavimą.

[John]

Daugiau 8 vien su naujais EMU tikėtis turbūt būtų naivu. Nereiktų atmesti galimybės, kad bus ir toliau leidžiami lokų traukiami vagonai, kurių LTG, bent artimiausiu metu, lyg ir nežada supjaustyti? Nauji Stadler elektriniai lokai turėtų galėti juos tampyti lygiai tyaip pat, kaip tai dabar daro ER20, kas būtų 2 papildomi traukiniai per dieną ant viršaus nuo Stadler EMU. Tai realistiškai gal net 9 poros traukinių per dieną galėtų būti? Nors tai ir labai toli iki civilizuoto susisiekimo, bet būtų bent jau kažkas į teisingą pusę.

[eigh]

2 val. taktas 5.30-19.30 (8 poros) jau būtų didelis pagerėjimas, lyginant su dabar.

[DKL]

Koks maždaug skaičius traukinių turės būti rezervuotas kaip negalimas naudoti (rezervas, techninė priežiūra, gedimai ir pan.)?

Studijose paprastai nurodoma, kad rezervui skiriama 15% nuo viso fleeto. Mūsų atveju manyčiau, kad rezervui numatytas vienas iš 9. Nors tai 11%, ne 15%, bet sekantis žingsnis 2 iš 9, būtų jau gerokai per didelis prie 22%.

Nemanau, kad reiktų daug kreipti dėmesio į tech. priežiūrą - elektriniams traukiniam ji papratesnė nei dyzeliniams ir atliekama kas ilgesnį intervalą, todėl gali būti atliekama naktį. Higienos operacijos: valymas, tualetų nusiurbimas - taip pat gali būti atliekamos naktį ir ne vien tik depe Vilniuje, bet ir Klaipėdoje.

Sakykime sudarinėjame 2 val. takto tvarkaraštį. Tada prie maždaug 4 val. trukmės kelionės reikės 6 traukinių. Per parą jie padarys 8 keliones į kiekvieną pusę. Likę 2 traukiniai gali būti naudojami sudaryti prailgintus traukinius piko metu.

Vienos valandos taktui traukinių neužtektų. Tam reiktų bent 4 papildomų EMU. Tačiau yra ir dar vienas niuansas neleidžiantis planuoti kasvalandinio takto - vienkelis ruožas tik su keliais dvikelio intarpais Klaipėda - Kužiai. Pagal dabartinę kelio konfiguraciją prie 2 val. takto Intercity tipo traukiniai gali apsilenkti dvikelio ruožuose, bet planuojant 1 val. taktą apsilenkinėti reiktų ir stotyse esančiose vienkelyje, kas prailgintų kelionės laiką.

[John]

Koks maždaug skaičius traukinių turės būti rezervuotas kaip negalimas naudoti (rezervas, techninė priežiūra, gedimai ir pan.)? Ir kas tada lieka tvarkaraščiams dažnio ir sąstatų dydžio požiūriu? Ar gali realiai gautis ~8 traukinių poros per dieną, įskaitant bent vieną iš dviejų traukinių?

Yra labai neblogas pavyzdys Europoje, kur nedidelėje, panašaus išsivystymo lygio ir pajamų, šalyje tarp panašaus dydžio ir svarbos miestų traukinių tvarkaraštis atrodo maždaug taip: traukiniai praktiškai visą dieną vaikšto kas valandą tuo pačiu metu į kiekvieną pusę, viso 16 traukinių porų per dieną tarp 4 ryto ir 11 vakaro. Atstumas ir kelionės laikas taip pat daugmaž panašūs į Vilnius-Klaipėda. Esminis skirtumas - dažnis ir taktinis tvarkaraštis, kurio LTG vis dar bijo kaip velnias kryžiaus, ir neaišku, kodėl

[ignaloidas]

Jei įprastas reisas Vilnius-Klaipėda užtruktu 4 su puse valandas, bei galinėse stotyse praleistų valandą ( išviso gautusi 11 valandų pirmyn atgal maršrute ), ir naudojant 4 traukinius ( sakykime, kad jie sujungti poruose, plius vienas kaip atsarginis depe ) gautūsi 2val 45min dažnis. Nėra tobula, bet šiaip nėra labai blogai. Jei traukiniai važiuotu poruose tik popiuliariausiose ryto ir vakaro maršrutais tai dažnį būtu įmanoma pagerinti iki kas 2valandų kas tokiam maršutui, yra gana gerai.

Pristatyme kalbėjo kad tikisi maždaug pusvalandį nuo kelionės laiko nuimti dėl greitesnio įsibėgėjimo palyginus su esamais traukiniais, tad turėtų būti galima ir kiek daugiau išspausti.