Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Elektriniai traukiniai Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • John
    replied
    Viskas ok su reklaminiais straipsniais, ypač kai reklamuoti šį kartą yra ką. Visgi tiesiog vertėtų tai paminėti.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą
    Užsakomasis straipsnis, jei ką.
    Kol tai teisybė ir kitur tokios detalesnės informacijos nėra tai viskas OK. Geriau žinoti įdomią info iš tokio straipsnio nei nežinoti visai.
    Jei pvz vienas operatorius skelbia, kad dengia 5G 95% LT populiacijos, o Bitė tik sugeba pasireklamuoti apie savo 5G kokiame nors sportiniame lėktuviuke virš Klaipėdos uosto su skrendančiu influenceriu tai na.hui tokia info, kai nedengė 5G net Laisvės pr. ir pusės Žvėryno?
    Primena senus medinius bajerius apie T2 klientus kurie renkasi Lukiškių aikštėje nes atveš antrą bazinę stotį ten.

    Komentuoti:


  • Vinecko
    replied
    Parašė Palpatine Rodyti pranešimą
    kada numatomas pristatymas?
    2027 metų pradžia.

    Komentuoti:


  • Palpatine
    replied
    kada numatomas pristatymas?

    Komentuoti:


  • Vinecko
    replied
    Parašė Vilniaus gyventojas Rodyti pranešimą
    Man rodos elektrovežiams temos nėra, tad klausiu čia. Ar kas žinot kaip einasi su elektrovežių pirkimais, nes lyg buvo planuota ir juos panašiu metu įsigyti?
    Taigi jau buvo pranešta gan senai, kad jau viskas pasirašyta ir nupirkta.
    LTG CARGO perka 17 elektrovežių iš Stadler Valencia.
    Click image for larger version

Name:	IMG_4049.jpeg
Views:	400
Size:	60,7 kB
ID:	2229485

    Komentuoti:


  • Vilniaus gyventojas
    replied
    Man rodos elektrovežiams temos nėra, tad klausiu čia. Ar kas žinot kaip einasi su elektrovežių pirkimais, nes lyg buvo planuota ir juos panašiu metu įsigyti?

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Užsakomasis straipsnis, jei ką.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Andrius Vasaris – apie „Stadler“ traukinių kelionę į Lietuvą: motyvavo mintis, kad jais važinės mūsų vaikai delfi.lt
    Prie „LTG Link“ komandos A. Vasaris prisijungė 2020 metais ir iškart ėmėsi naujųjų elektrinių traukinių projekto. Anot pašnekovo, kone ilgiausiai šiame projekte užtruko suprojektuoti tokius traukinius, kurie būtų šiuolaikiški, patogūs ir prieinami visiems keleiviams.
    Kaip pastebi A. Vasaris, dauguma Europos Sąjungos (ES) vežėjų vadovaujasi nuomone, jog pervežamų keleivių skaičius yra svarbesnis nei jų patiriamas komfortas. Pašnekovo teigimu, net ir dabartiniai Lietuvos geležinkelių infrastruktūroje kursuojantys traukiniai yra daug erdvesni ir patogesni nei važinėjantys kitose šalyse.
    Tačiau patogumas – ne vienintelis tikslas, kurio siekta projektuojant naujuosius traukinius. Pasak A. Vasario, didelis dėmesys buvo skirtas judėjimo negalią turintiems asmenims. Neįgaliesiems vietos įrengtos taip, kad būtų patogu keliauti savo vežimėlyje, arba galėtų persėsti į traukinio sėdėjimo vietą, kurios įrengtos prie patogių stacionarių stalų, o šalia suplanuotos vietos lydintiems asmenimis.
    „Žinojome, kad gamintojas anksčiau kurtuose traukiniuose nebuvo pritaikęs tokių sprendimų, kokių norėjome mes. „Stadler“ specialistai turėjo ištobulinę savo modelį, todėl mūsų norai jiems reiškė papildomus skaičiavimus“, – traukinių projektavimo procesą prisimena Andrius.
    „Mes būsime pirmieji, kurie 1520 mm vėže eksploatuos baterinius traukinius. Nesant elektrifikuoto ruožo, šie traukiniai galės įveikti 70 kilometrų būtent dėl juose įtaisytos baterijos. Tai nauja technologija geležinkelių industrijoje“, – sako A. Vasaris. Pirmasis naujas elektrinis traukinys – jau Lietuvoje, bet A. Vasaris patikina, kad darbai dar nesibaigia. „LTG Link“ riedmenų parką papildys dar 14 traukinių, todėl reikia organizuoti jų atvykimą, atlikti privalomus bandymus, gauti reikiamus leidimus. Pašnekovas planuoja, kad naujųjų traukinių projektas bus baigtas 2027 metų pirmoje pusėje.

    Komentuoti:


  • Palpatine
    replied
    Lietuvoje pradedami naujojo elektrinio traukinio bandymai
    Lietuvoje pradedami naujojo elektrinio traukinio „Stadler Flirt“ statiniai ir dinaminiai bandymai – tai vienas svarbiausių etapų, leidžiančių įvertinti riedmens parengtumą keleiviams vežti. Bandymų procesas yra atsakingas bei reikalaujantis daug atidumo – jis tęsis iki 2026-ųjų vasaros antros pusės.<...>

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Parašė TomasK Rodyti pranešimą
    kitaip vargu ar turėtų 2+3 sėdynių konfigūraciją.
    Intercity servisuose, ant standartinės vėžės, 2+3 galima rasti Europoje (Ispanijos Talgo Avril), o Azijoje tai daugiau mažiau norma, bent jau Kinijoje ir Japonijoje. Priemiestiniuose traukiniuose (kokie yra ir latviškos Škodos) 2+3 Europoje irgi yra daugiau mažiau įprastas dalykas.

    Komentuoti:


  • TomasK
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą

    Laiptelis su 550mm peronais tiesiog neišlįs, ir patekimas į traukinį vyks tiesiai nuo perono lygio. Latvių Škodos, labai tikėtina, yra šiek tiek siauresnės, nei LTG FLIRTai, dėl ko tarpo, kurį matome tame video su Škodomis, tiesiog nebus t.y. jis bus mažesnis ir nesudarys problemų.

    Specialiai peržiūrėjau krūvą video ir foto iš FLIRTo pristatymo, ir akivaizdu, kad horizontalus tarpas tarp traukinio grindų ir perono yra labai mažas. Sunku tiksliai pasakyti, bet manai kalba eina vos apie kelis cm. Kitaip tariant, tavo iškeliama menama problema tikriausiai neegzistuoja.

    Šiaip screenshotas iš "Trains and public transport" (Roberto Š.) video. Gerai matosi, kad horizontalaus tarpo tarp perono ir traukinio praktiškai nėra.
    Tuomet belieka pasidžiaugti, jei tarpas iš tiesų yra ne per didelis, ir neįgaliojo vežimėlyje sėdintis asmuo galės savarankiškai patekti į traukinį. Beje, latvių škodos ir 60 cm platesnės už standartinės vėžės keleivinius riedmenis (tai galima rasti čia – https://www.urban-transport-magazine...ic-and-latvia/) kitaip vargu ar turėtų 2+3 sėdynių konfigūraciją.

    Komentuoti:


  • RokasLT
    replied
    Bus vykdomi testavimai, nes mūsų vėžė platesnė negu V. Europoje, tad gamintojas pats negalėjo ištestuoti. Dėl to tik kitų metų rudenį šie traukiniai bus paleisti į reisus.
    Paskutinis taisė RokasLT; 2025.11.01, 23:37.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Parašė TomasK Rodyti pranešimą

    Remiuosi tuo, ką mačiau nuotraukose iš naujojo LTG Link traukinio pristatymo. Jei peronus pakėlus į 550 mm petekimas į traukinį iš tiesų atrodys daugmaž taip https://youtu.be/8coZwdsQT_Y (nuo 4:42), tada mano minimos problemos nebus.
    Laiptelis su 550mm peronais tiesiog neišlįs, ir patekimas į traukinį vyks tiesiai nuo perono lygio. Latvių Škodos, labai tikėtina, yra šiek tiek siauresnės, nei LTG FLIRTai, dėl ko tarpo, kurį matome tame video su Škodomis, tiesiog nebus t.y. jis bus mažesnis ir nesudarys problemų.

    Specialiai peržiūrėjau krūvą video ir foto iš FLIRTo pristatymo, ir akivaizdu, kad horizontalus tarpas tarp traukinio grindų ir perono yra labai mažas. Sunku tiksliai pasakyti, bet manai kalba eina vos apie kelis cm. Kitaip tariant, tavo iškeliama menama problema tikriausiai neegzistuoja.

    Šiaip screenshotas iš "Trains and public transport" (Roberto Š.) video. Gerai matosi, kad horizontalaus tarpo tarp perono ir traukinio praktiškai nėra.

    Komentuoti:


  • alga
    replied
    Čia vienam video iš pristatymo https://www.youtube.com/watch?v=U5Fb0r-9jrs išgirdau įdomią detalę: mūsų FLIRTai 60 cm platesni, nei standartinės vėžės. Manau, tai daro visus interjero palyginimus su analogiškais modeliais vakaruose "moot". Ir paaiškina, kodėl jų negalima buvo atvežti geležinkeliais.
    Paskutinis taisė alga; 2025.11.01, 22:46.

    Komentuoti:


  • TomasK
    replied
    Parašė DKL Rodyti pranešimą

    O kodėl vienos funkcijos atlikimas turėtų reikšti, kad kita nėra galima?
    Remiuosi tuo, ką mačiau nuotraukose iš naujojo LTG Link traukinio pristatymo. Jei peronus pakėlus į 550 mm petekimas į traukinį iš tiesų atrodys daugmaž taip https://youtu.be/8coZwdsQT_Y (nuo 4:42), tada mano minimos problemos nebus.
    Paskutinis taisė TomasK; 2025.10.31, 16:28.

    Komentuoti:


  • DKL
    replied
    Panašu, kad net ir peronų modernizavimas pakeliant į 550 mm aukštį neišspręs asmenų, turinčių judėjimo negalią, savarankiško pateikimo į ar iš traukinio, problemos, kadangi išlendanti platforma atlieka laiptelio (nes tai aktualu 200 mm peronams), o ne tarpo tarp traukinio grindų ir perono uždengimo funkciją, kurią pvz, turi Latvių naujai įsigytos elektrinės Škodos, tad kažkas iš traukinio personalo turės ateiti ir uždengti tą tarpą
    O kodėl vienos funkcijos atlikimas turėtų reikšti, kad kita nėra galima?

    Komentuoti:


  • TomasK
    replied
    Parašė felar Rodyti pranešimą
    Kol stovėjau eilėj prie mano akių išbandė elektrinį keltuvą, kuris yra šiame traukinyje. LTG darbuotojui užtruko apie 5min viską išlankstyti, užkelti ir sulankstyti atgal. Dabar berods tiesiog naudoja išlankstomas rampas, kuriomis neįgaliojo vėžimėlį užstumia kelionės palydovai. Vaikų vėžimėlius ir sunkius lagaminus keleiviai turi užsikelti patys.

    Bet kuriuo atveju, tokio sudėtingo ir brangaus keltuvo įrengimas traukinyje kelia įtarimą, kad LTG net neplanuoja tvarkyti peronų aukščių stotyse artimiausiu metu. Panašu, kad Lietuva liks paskutinė iš trijų Baltijos šalių su legacy žemais peronais long after LV ir EE jau bus susitvarkę.

    Click image for larger version  Name:	IMG_2464.jpg Views:	412 Size:	1,25 MB ID:	2227480
    Panašu, kad net ir peronų modernizavimas pakeliant į 550 mm aukštį neišspręs asmenų, turinčių judėjimo negalią, savarankiško pateikimo į ar iš traukinio, problemos, kadangi išlendanti platforma atlieka laiptelio (nes tai aktualu 200 mm peronams), o ne tarpo tarp traukinio grindų ir perono uždengimo funkciją, kurią, pvz., turi latvių naujai įsigytos elektrinės Škodos, tad kažkas iš traukinio personalo vis tiek turės ateiti ir uždengti tą tarpą.

    EDIT: kalbėdamas apie tarpo uždengimą omeny turiu uždengimą praktiškai viename lygyje (be ženklios pakopos) su traukinio grindimis ir peronu.
    Paskutinis taisė TomasK; 2025.10.31, 16:24.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Parašė xvoss Rodyti pranešimą

    neradau geresnės foto (čia renderis labiau): https://www.railjournal.com/fleet/sb...gional-trains/

    SBB sėdynių kokybė tikrai gera ir visuose traukiniuose beveik tokia pati, bet pvz. kiti traukiniai, kurie važiuoja tuo pačiu maršrutu jaučiasi labiau komfortiškipagal taip kaip rieda, vidaus akustika, privatumo jausmas.. (RABDe 500 - mano mėgstamiausias, RABDe 502 double-dekeris). Flirt'e atrodo, kad visą vagoną girdi ką šneka, visus matai. jausmas kaip kokiam tramvajuj, o ne traukiny.. bet čia tik mano asmeninė patirtis.
    Na taip, tipiškas regio/commuter interjeras, kuris atrodo ok, bet jo nereiktų lyginti su naujais LTG Stadleriais. Bent jau ne EMU bersija. BEMU gal bus kažkas arčiau to.

    Komentuoti:


  • xvoss
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą



    Čia tikrai ne Bazelis-Ciurichas, apie kurį rašė xvoss. Tavo foto yra PKP Intercity t.y. tie patys traukinių reviewerių vadinami "vieni geriausių" Lenkijos intercity traukinių, naudojamų Zakopane-Gdynia maršrute ir kitur.
    neradau geresnės foto (čia renderis labiau): https://www.railjournal.com/fleet/sb...gional-trains/

    SBB sėdynių kokybė tikrai gera ir visuose traukiniuose beveik tokia pati, bet pvz. kiti traukiniai, kurie važiuoja tuo pačiu maršrutu jaučiasi labiau komfortiškipagal taip kaip rieda, vidaus akustika, privatumo jausmas.. (RABDe 500 - mano mėgstamiausias, RABDe 502 double-dekeris). Flirt'e atrodo, kad visą vagoną girdi ką šneka, visus matai. jausmas kaip kokiam tramvajuj, o ne traukiny.. bet čia tik mano asmeninė patirtis.

    Komentuoti:


  • Xedos
    replied
    Kiek daug bambėjimo ir nepatenkintų......Taip, yra aspektų, kuriuos buvo galima padaryti šiek tiek kitaip ar geriau, kas jau ir buvo aptarta, bet overall manau traukiniai tikrai geri ir jei sėkmingai tarnaus tai bus tikrai geresnis produktas, nei tai ką turėjome iki šiol. Kartais galima kažkuo ir pasidžiaugti, juk neuždrausta .

    Komentuoti:

Working...
X