Maršrutas Vilnius-Ryga

[ifl]

Ir kam gi taip nusišnekėti? Nei ta studija mano, nei aš ją interpretuoju.
Lentelėje yra pateikti kaštai tam keleivių skaičiui, kuris yra tipiškai pervežamas, t.y. imti realūs vidurkiai. Veši daugiau keleivių – VIENO keleivio vežimo kaštai kris. Pvz. vežant automobiliu yra skaičiuota, kad vežami 2 žmonės ir kiekvienas jų kainuoja po 21€. Važiuosite keturiese, tai vis tiek infra kainuos apie 42€, o štai keleivio kaštai sumažės. Bet tai bus ne taisyklė, o išimtis, nes kai kas gal važiuos ir vienas.
Kaip tik dėl to, kad dyzeliniais traukiniais aptarnauja nepopuliarius maršrutus, o jais veža mažiau keleivių (mažesnis užpildymas, retesni reisai, trumpesni sąstatai, ir t.t.), vieno keleivio pervežimo kaštai yra dideli. Jei tais pačiais traukiniais vežtų daugiau keleivių, kaštai mažėtų, bet didesnė tikimybė, kad tiesiog elektrifikuotų liniją.

Tai ką jūs norite pasakyti?

Kad geležinkelis mažiau efektyvi transporto priemonė? Nesąmonė, nes visi krovinius vežtų furomis.
Kad geležinkelis mažiau efektyvi keleivių transporto priemonė? Nesąmonė, nes tada absoliučiai visi reisai geležinkeliu būtų nepelningi, bet žinome taip nėra, nes yra privačių kompanijų, kurios ir nuveža pigiau, ir susimoka už infrastruktūrą, ir nereikalauja subsidijų, ir dar plečia savo tinklą.
Kad valstybės dotuoja nepelningus traukinių maršrutus, kur geriau keleiviai būtų vežami autobusais? Faktas

[ignaloidas]

Reiktų dar paminėti, kad geležinkelių infrastruktūros mokestis yra mokamas geležinkelių geležinkeliams (LTG Infra), kuri yra pelninga. Iš esmės tai yra 'mokestis', kuris yra dedamas iš vienos kišenės į kitą.

Teoriškai tai tas mokestis pririštas prie infrastruktūros išlaikymo ir vystymo kainos pagal kažkokius metodus kūrie turėtų pasakyti kiek kažkokia veikla kainuoja, priežiūrą RRT vykdo. Jei neklystu, LTG Infra pagrinde uždirba iš papildomų mokesčių atskiriems krovinių tipams kurie nustatomi pagal "kiek naudotojai gali mokėti" principą.

[VLR]

Suprantame, kad negalime atliepti individualių kiekvieno keleivio poreikių

Pakeisti keliomis minutėmis laikus, kad būtų įmanoma prie maršruto prijungti trečią pagal dydį Lietuvos miestą LTG yra 'kiekvieno keleivio poreikių' tenkinimas Ilgas kelias laukia jų, oi ilgas.

[VLR]

Reiktų dar paminėti, kad geležinkelių infrastruktūros mokestis yra mokamas geležinkelių geležinkeliams (LTG Infra), kuri yra pelninga. Iš esmės tai yra 'mokestis', kuris yra dedamas iš vienos kišenės į kitą.

[Gorgon]

Įdomus tvarkaraščio sprendimas, norintiems į Rygą traukiniu keliauti iš Klaipėdos: traukinys iš Šiaulių pajuda viena minute anksčiau, nei atvyksta traukinys Klaipėda - Vilnius. Keleiviai dar spės pamatyti, kaip traukinys išvažiuoja tiesiai iš po nosies...

Kalbant apie tą patį, šiuo klausimu teiravausi LTG klientų aptarnavimo kanalu, gavau malonų atsakymą apie nieką:

Laba diena,

Informuojame, kad Vilnius-Ryga-Vilnius maršrutas derinamas su Lietuvos ir Latvijos infrastruktūros valdytojais, šiuo metu galime pasiūlyti patogų persėdimą keliaujant iš/į Kauną. Apgailestaujame, tačiau suderinimo su patogiu persėdimu iš/į Klaipėdą šiuo metu nėra. Suprantame, kad negalime atliepti individualių kiekvieno keleivio poreikių ir norime atkreipti dėmesį, kad tvarkaraščių tobulinimas – tęstinis procesas, todėl, atsižvelgdami į keleivių teikiamus pasiūlymus ir įvertinę visas aplinkybes, tvarkaraščius tobuliname nuolat, siekdami keleiviams pasiūlyti daugiau krypčių ir patogesnius grafikus.


Klientų informacijos centras
UAB „LTG Link“

[ignaloidas]

Na, mano cituojama studija bent viešai padėta, skirtingai nuo jūsiškės, Ignai
https://file///home/ignas/Downloads/...g-201112-1.pdf

Nuoširdi klaida, ejs-ejs įmesta nuoroda yra teisinga. Atsidarė PDF'as naršyklėje, nors prieš tai atsisiuntė iš URL'o. Taip jau pasitaiko.

[KEdas]

Vėl gi pagal tai kaip tu interpretuoju savo studiją tuščias, bet važiuojantis, keleivinis traukinys nepatiria jokių infrastruktūros kaštų.

Ir kam gi taip nusišnekėti? Nei ta studija mano, nei aš ją interpretuoju.
Lentelėje yra pateikti kaštai tam keleivių skaičiui, kuris yra tipiškai pervežamas, t.y. imti realūs vidurkiai. Veši daugiau keleivių – VIENO keleivio vežimo kaštai kris. Pvz. vežant automobiliu yra skaičiuota, kad vežami 2 žmonės ir kiekvienas jų kainuoja po 21€. Važiuosite keturiese, tai vis tiek infra kainuos apie 42€, o štai keleivio kaštai sumažės. Bet tai bus ne taisyklė, o išimtis, nes kai kas gal važiuos ir vienas.
Kaip tik dėl to, kad dyzeliniais traukiniais aptarnauja nepopuliarius maršrutus, o jais veža mažiau keleivių (mažesnis užpildymas, retesni reisai, trumpesni sąstatai, ir t.t.), vieno keleivio pervežimo kaštai yra dideli. Jei tais pačiais traukiniais vežtų daugiau keleivių, kaštai mažėtų, bet didesnė tikimybė, kad tiesiog elektrifikuotų liniją.

[KEdas]

Visiškai maišomi skaičiai. Ten skaičius yra kiek kainuoja padaryti infrastruktūrą. Mums reikia skaičiuoti kiek kainuoja važiuoti.
Tad gal ir čiūt nuostolingas maršrutas, bet tikrai ne beprotiškai nuostolingas kaip jūs siūlote manyti.

O gal Ignas gali pasakyti kas čia parašyta ir kieno gi „visiškai maišomi skaičiai“? O gal Ignas mano, kad geležinkelių susisiekime kainuoja tik riedmenys ir jų aptarnavimas, o bėgiai nusitiesia patys?

Track access charges, stations and other user fees are excluded because they vary
significantly and depend on national charging schemes

[ejs-ejs]

... Tiksliai rasti sunku, bet ši studija sako ...

My Private Idaho.
Kam reikia, https://www.orr.gov.uk/media/19638

[Tomas]

Vėl gi pagal tai kaip tu interpretuoju savo studiją tuščias, bet važiuojantis, keleivinis traukinys nepatiria jokių infrastruktūros kaštų.

Šita logika (kuo mažiau keleivių perveži, tuo mažiau nuostolių patiri) paremtas visas LT viešasis transportas.

[acetonas]

Na, mano cituojama studija bent viešai padėta, skirtingai nuo jūsiškės, Ignai, tad visada galima pasitikslinti Bet matau, kad Jūsų įdėta studija jau patiko bent 2 žmonėms (@ifl ir USA). Akivaizdu, kad jie rėmėsi argumentais, o ne emocijomis
https://file///home/ignas/Downloads/...g-201112-1.pdf

Vėl gi pagal tai kaip tu interpretuoju savo studiją tuščias, bet važiuojantis, keleivinis traukinys nepatiria jokių infrastruktūros kaštų.

[mantasm]

Ne, nereiktų, jeigu lyginate transporto priemonės efektyvumą. Nieko verti skaičiavimai, kai į vieną suplakamos valstybinės dotuojamos kompanijos, kurios vežioja orą ir yra nuostolingos ir privačios kompanijos, kurios atitinkamuose maršruotuose yra pelningos, bei padaroma išvada, kad traukinys kainuoja brangiau.

Bloga vadyba arba iš principo nuostolingi visuomenės lūkesčiai turėti maršrutus traukiniais tarp mažo populiacijos tankio vietų nesuponuoja transporto priemonės efektyvumo. Norint lyginti transporto priemonės efektyvumą reikia lyginti km pervežimo kaina/max užpildyta talpa (t.y. lyginti idealias sąlygas tiek vienai, tiek kitai transporto priemonei).

Kitu atveju, in the worst case scenario, kiekvienam bent kiek nuovokiam tampa aišku, kad automobilis vežantis orą bus efektyvesnis nei traukinys vežantis orą.

Transporto priemonės efektyvumas priklauso nuo konteksto. Asmeninis automobilis į Kalabybiškio viensėdį yra efektyviau nei traukinys, nes traukinys vežios orą. Nors teoriškai pilnu užpildymu traukinys ir būtų efektyvesnis.

[KEdas]

Tad gal ir čiūt nuostolingas maršrutas, bet tikrai ne beprotiškai nuostolingas kaip jūs siūlote manyti.

Na, mano cituojama studija bent viešai padėta, skirtingai nuo jūsiškės, Ignai, tad visada galima pasitikslinti Bet matau, kad Jūsų įdėta studija jau patiko bent 2 žmonėms (@ifl ir USA). Akivaizdu, kad jie rėmėsi argumentais, o ne emocijomis
https://file///home/ignas/Downloads/...g-201112-1.pdf

[Tomas]

Valstybės dotacijos oro vežiojimui.

Emigruok. Pvz. Islandijoje nėra geležinkelių. Dar rodos Somalyje.

[ifl]

Tai važiuok autobusu, ar kas maišo?

Valstybės dotacijos oro vežiojimui.

[Tomas]

Palyginimui reikalingi skaičiai yra toje pačioje nuorodoje. Vežimo autobusu infros kaštai yra 5,6 karto mažesni, nei vežimo traukiniu.

Tai važiuok autobusu, ar kas maišo?

[acetonas]

Visiškai maišomi skaičiai. Ten skaičius yra kiek kainuoja padaryti infrastruktūrą. Mums reikia skaičiuoti kiek kainuoja važiuoti. Tiksliai rasti sunku, bet ši studija sako kad maždaug apie 10eur/km kainuoja traukiniai vakarų Europoje šiais laikais. Tad kiekviena kelionė kainuoja maždaug 10*300 = 3000 eur. Paprastai paskaičiavus atbulai, kad kiekvienas traukinys išeitų į nulį, reikia kad juo važiuotu 3000 / 24 = 125 žmonių. Užpildymas vidutiniškai 70%, tai gaunasi 105 keleiviai. Kiek trūksta paprastu skaičiavimu iki atsipirkimo, bet neįskaičiavome papildomų paslaugų, ir imame vakarų Europos kainas. Lietuvoje yra kainos sudedamųjų kurios tikrai pigesnės nei vakarų Europoje.

Tad gal ir čiūt nuostolingas maršrutas, bet tikrai ne beprotiškai nuostolingas kaip jūs siūlote manyti.

Per dieną traukinys nuvažiuoja 600 kilometrų. Tai per pirmas dvi savaites traukinio išlaidos buvo 14×600×10=84 000 eur. Gaunasi kad traukinys net gi pelningas?

[acetonas]

Taip, būtent, kad keleivių vežimas traukiniais yra ITIN nuostolingas.
Skaičiai čia: https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/infrastruktūra-ir-pramonė/bėginis-transportas/8421-keleivių-vežimas-lietuvos-geležinkeliais?p=2099605#post2099605

Tai kad pagal tokią metodiką tuščias važiuojantis traukinys neturėtų jokių infrastruktūros sąnaudų.

[ignaloidas]

Taip, būtent, kad keleivių vežimas traukiniais yra ITIN nuostolingas.
Skaičiai čia: https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/infrastruktūra-ir-pramonė/bėginis-transportas/8421-keleivių-vežimas-lietuvos-geležinkeliais?p=2099605#post2099605

Visiškai maišomi skaičiai. Ten skaičius yra kiek kainuoja padaryti infrastruktūrą. Mums reikia skaičiuoti kiek kainuoja važiuoti. Tiksliai rasti sunku, bet ši studija sako kad maždaug apie 10eur/km kainuoja traukiniai vakarų Europoje šiais laikais. Tad kiekviena kelionė kainuoja maždaug 10*300 = 3000 eur. Paprastai paskaičiavus atbulai, kad kiekvienas traukinys išeitų į nulį, reikia kad juo važiuotu 3000 / 24 = 125 žmonių. Užpildymas vidutiniškai 70%, tai gaunasi 105 keleiviai. Kiek trūksta paprastu skaičiavimu iki atsipirkimo, bet neįskaičiavome papildomų paslaugų, ir imame vakarų Europos kainas. Lietuvoje yra kainos sudedamųjų kurios tikrai pigesnės nei vakarų Europoje.

Tad gal ir čiūt nuostolingas maršrutas, bet tikrai ne beprotiškai nuostolingas kaip jūs siūlote manyti.

[ifl]

Tik reiktų skaičiuot faktinį užpildymą, o ne galimą talpą. Tiek traukinių, tiek autobusų.

Ne, nereiktų, jeigu lyginate transporto priemonės efektyvumą. Nieko verti skaičiavimai, kai į vieną suplakamos valstybinės dotuojamos kompanijos, kurios vežioja orą ir yra nuostolingos ir privačios kompanijos, kurios atitinkamuose maršruotuose yra pelningos, bei padaroma išvada, kad traukinys kainuoja brangiau.

Bloga vadyba arba iš principo nuostolingi visuomenės lūkesčiai turėti maršrutus traukiniais tarp mažo populiacijos tankio vietų nesuponuoja transporto priemonės efektyvumo. Norint lyginti transporto priemonės efektyvumą reikia lyginti km pervežimo kaina/max užpildyta talpa (t.y. lyginti idealias sąlygas tiek vienai, tiek kitai transporto priemonei).

Kitu atveju, in the worst case scenario, kiekvienam bent kiek nuovokiam tampa aišku, kad automobilis vežantis orą bus efektyvesnis nei traukinys vežantis orą.