Parašė John
Rodyti pranešimą
Dėl panašių priežasčių ir perkami lokomotyvai tik su elektrine trauka - nėra daug naudos turėti ir elektrą ir dyzelį, jei 80% maršrutų kuriais šitie lokomotyvai važiuotų bus 100% elektrifikuoti, kai likę 20% būtų gal 50% elektrifikuoti. UK yra gana skirtingos sąlygos - ten yra pilna "elektrifikacijos salų", ir nors dauguma krovinių gerą gabalą važiuoja po elektrifikacija, yra apie 20% protarpių kur nėra elektrifikacijos, dėl ko tik apie 20% krovinių gali važiuoti 100% elektrifikuota trasa - pridėjus dyzelį/baterijas, tuos 20% galima padengti, ir papildoma įranga lokomotyve apsimoka. Bet jei 50% važiuoji dyzeliu - gal geriau tada tiesiog naudoti dyzelinius lokomotyvus kuriems nereikia tampytis visos elektrifikacijos įrangos. Turim gerus, efektyvius dyzelinius lokomotyvus, galima juos naudoti trasoms kurios nėra pilnai elektrifikuotos, ir iš to didelės problemos nėra.
Jei kalbėti apie keleivinius traukinius - tai šiuo metu realiai jie labiau kaip pašalinis produktas infrastruktūrai nei pagrindinis. Lietuvoje infrastruktūros kainų struktūra yra atvirkščia daugumai Europos šalių - keleiviniai traukiniai moka tik už bazinį tarifą, kai tuo tarpu krovininiai traukiniai turi įvairius antkainius. Čia visiškai logiška turint omenyje kad keleiviniams traukiniams finansavimo skiriama yra palyginus nedaug, ir iki gana neseniai, užsienio krovininiai traukiniai sudarė labai didelę dalį visų važiuojančių krovinių ir iš jų buvo galima laisvai pinigautis. 2020 Infra turėjo pelną su 0 subsidijų - keleiviniai traukiniai efektyviai turėjo (ir realiai, vis dar turi) kroviniais subsidijuojamą važiavimo infrastruktūra tarifą. Daugumoje Europos šalių yra atvirkščiai - keleiviniai traukiniai už infrastruktūros naudojimą moka daugiau nei krovininiai, priklausomai nuo kokio tipo traukinys (ekspresas, regioninis, naktinis ir dar visaip kaip, skirtingose šalyse skirtingi tarifai). Ir kainų struktūra nemaža dalimi diktuoja infrastruktūros valdytojo prioritetus. Kai daugumoje Europos naujos linijos ar linijų tobulinimai yra/buvo vykdomi visų pirma žiūrint į keleivinių traukinių srautus ir galimybes, Lietuvoje tai buvo daroma pagal krovininių srautus ir galimybes. Ir atitinkamai, rezultatai buvo pagal fokusą - Lietuva per visą EU pirmauja traukiniais pervežamų krovinių procentu - su sankcijomis kiek nukrito, bet vis dar yra pirmaujama EU lygmenyje, pagal Eurostatą tik Šveicarijoje didesnis procentas (ir tik nukritus kroviniams iš Baltarusijos/Rusijos - 2020 LT buvo nekvestionuojamas lyderis pagal šitą metriką). Ir atitinkamai, pagal keleivių procentą, Lietuvoje procentas keleivių keliaujančiais traukiniais procentas yra tragiškas, ir metai po metų sėdim galiorkoje, konkuruodami tik su Graikija ir Šiaurės Makedonija, kur geležinkeliai iš vis vos funkcionuoja.
Tad realiai visi projektai plačiajai vėžei kurie buvo pradėti prieš daugiau nei ~4 metus yra praktiškai 100% fokusuoti į krovinių eismą, ir tik pastaruoju metu yra pradedama galvoti apie labiau keleiviniam eismui skirtą infrastruktūrą, ir iki kol tai išaugs iki realesnių projektų reiks dar gerokai palaukti. Kainų struktūra vis dar radikaliai nepasikeitė, iš vyriausybės požiūris į VT ir keleivinių traukinių finansavimą nepasikeitė, ir be šitų pokyčių, daug tikėtis neverta.
Statyčiau už Palemonas - Gaižiūnai bei tokiu atveju Kaunas - Šiauliai pratęsti iki Mažeikių. Be šitos trumpos atkarpėles kas belieka, kokia Marijampolė? Ar Pabradė
Komentuoti: