Elron savo naujas Škodas irgi metus testuos: https://www.facebook.com/SkodaGroup/...7190709523281/
Tik 2025 rugsėjį bus paleisti naujai elektrifikuojama linija nuo Tapa iki Tartu.
-
Tai kad visur kurį laiką važinėja nauji traukiniai bandomuosius važiavimus norint įsitikinti jog naujas traukinio modelis tvarkingai veikia su esama infrastruktūra. Pusmetis dar palyginus trumpas laikas, ICE L apie metus testuojasi, Latviai savo elektrinius irgi apie metus testavosi. Nematau jokių čia problemų, geriau tuščius pavežiot kad įsitikint kad nebus problemų nei kad atsirastų problemų su keleiviais viduje.Parašė Al1 Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Tai kaip suprasti, kad bus eksploatuojami bandomuoju režimu pusę metų? Veš keleivius ar tik tuščius gainios? Ar ne per didelis malonumas gainioti tuščius pusę metų? Suprantu, jei ten iki kokių poros mėnesių... Nebent iš karto laukiama, kad traukiniai turės labai daug problemų, kurių išaiškinimas ir šalinimas užtruks iki pusės metų...
Įdomu, kokia gi ta elektrifikacijos programa iki 2030 metų, jei keleiviniai traukiniai pradės važinėti 2026 antroje pusėje, krovininiai elektrovežiai 2027 m., nauji gepai bus įrengti 2028 m. Ką dar planuoja iki 2030?Paskutinis taisė Al1; 2024.09.24, 08:25.Komentuoti:
-
LTG elektrifikavimo programa: atvyksta elektriniai traukiniai, išmanūs sprendimai žaliajai elektros energijai
Pirmieji iš Šveicarijos gamintojo „Stadler“ užsakytų 15 elektrinių keleivinių traukinių, kurie bus 100% pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, į Lietuvą atvyks kitų metų viduryje. Apie pusę metų jie bus eksploatuojami bandomuoju režimu, o keleivius maršrutu Vilnius–Šiauliai–Klaipėda pradės vežioti 2026 m. antrą pusmetį. Šie traukiniai greitesni, patogesni, juose įrengta 200 vietų – 30% daugiau nei kursuojančiuose šiuo metu. Beje, iš minėtų 15 traukinių 6 bus su įkraunamomis baterijomis, kurie kursuos nepilnai elektrifikuotomis linijomis, pavyzdžiui, Vilnius–Varėna–Marcinkonys. Važiuodami elektrifikuota linija jie naudos kontaktinio tinklo tiekiamą elektros energiją, o kur jo nėra – sukauptą baterijose. Galutinėse stotelėse jiems bus įrengti baterijų krovikliai, kurių sparti energijos krova truksianti tiek, kiek vyksta keleivių išlaipinimas ir įlaipinimas, leis užtikrinti sklandžią kelionę iki kontaktinio tinklo.
Šiuo metu vykdomas ir elektrinių lokomotyvų, kurie elektrifikuojama linija pradėtų kursuoti 2027 m. pradžioje, įsigijimas.
Priežiūra bus perkelta į modernius depus
Pirmaisiais metais traukinių einamąją priežiūrą numatyta atlikti dabar turimuose depuose su specialiai šiam tikslui įsigyta įranga. Planuojama, kad modernus elektrinių keleivinių traukinių depas Naujojoje Vilnioje ir krovininių lokomotyvų depas Vaidotuose pradės veikti 2028 m. pradžioje. Iki tol garantinį aptarnavimą traukiniams suteiks jų gamintojas.
Planuojama, kad investicijos į ruožo Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo projektą sudarys 457 mln. Eur, iš kurių maždaug pusė – 200 mln. Eur – bus skirta iš ES Sanglaudos fondo. 2025 m. jį baigus ši geležinkelio linija suteiks impulsą didinti viso transporto sektoriaus konkurencingumą bei mažinti poveikį aplinkai. Apskaičiuota, kad elektrifikavus šį ruožą per metus į aplinką nebus išmetama daugiau kaip 150.000 t CO2.
Elektrifikavus ruožą Vilnius–Klaipėda bus pastatytas 363 km kontaktinis tinklas, o Lietuvos geležinkelių elektrifikacijos lygis nuo dabar esančių 8% pakils iki beveik 28%. Šiuo metu elektrifikacijos projekte atlikta daugiau nei 70% darbų, visus darbus planuojama baigti 2025 m pabaigoje.
Iš viso pagal LTG elektrifikavimo programą iki 2030 m. pabaigos įgyvendama 14 projektų, kurių bendras biudžetas – apie 900 mln. Eur.Komentuoti:
-
Dar vienas niuansas: dalis akcizo už dyzelį keliauja konkurentui - autotransportui remti (kelių tiesimui ir priežiūrai).Komentuoti:
-
Pasitelkia elektrą: kroviniai maršrutu Vilnius-Klaipėda keliaus efektyviau ir be poveikio aplinkai www.vz.lt/
363 km ilgio geležinkelio Vilnius – Klaipėda elektrifikacija šiuo metu jau yra įpusėjusi. Šiuo geležinkeliu kasmet pervežama apie 16 proc. viso keleivių ir beveik 50 proc. vietinio krovinių srauto, tad elektrifikavimo projekto pabaiga taps svarbiu pokyčiu bendrovei „LTG Cargo“ ir jos klientams. Jam jau ruošiamasi – vykdomas elektrovežių pirkimo viešasis konkursas. Jis skaičiuoja, kad gabendama krovinius maršrutu Vilnius – Klaipėda bendrovė kasmet suvartoja apie 10 mln. litrų dyzelinio kuro, kurio kainos nuosekliai auga ir augs toliau dėl didėjančio akcizo.
O elektrovežius į priekį varo tiesiai iš kontaktinio tinklo gaunama elektra. Siekiant ją naudoti dar efektyviau, planuojama traukinio stabdymo metu susikaupusią energiją regeneruoti atgal į LTG kontaktinį tinklą tolesniam panaudojimui. Galėsime vienu metu pervežti daugiau krovinių, nes elektra varomi lokomotyvai yra galingesni, taip pat dėl paprastesnio techninio aptarnavimo greičiau juos paruošime darbui“Komentuoti:
-
Regis buvo minėta kad SFC konverteriai bus naudojami, kurie tiesiog pakeičia srovę į nuolatinę ir atgal. Keitimo momentu ir balansuojama.Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Man didesnė magija kaip balansuojama 3F apkrova.Parašė ignaloidas Rodyti pranešimą
Triukas tas kad nepereinėja iš fazės į fazę. Autotransformatoriai nuima srovę nuo bęgių/neutralės, ir permetą į neigiamą ir teigiamą fazes. Sakau, magija.Komentuoti:
-
Triukas tas kad nepereinėja iš fazės į fazę. Autotransformatoriai nuima srovę nuo bęgių/neutralės, ir permetą į neigiamą ir teigiamą fazes. Sakau, magija.Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą
AC sistemoje pereinant iš fazės į fazę berods naudojami neutralės intarpai? Kitaip elektros varikliai liktų nustebę
Kas mane subalamutijo, šoninis fideris kabo ant kokių 8 izoliatorių grandinės, bet jo apatinis kaimynas prisuktas tiesiai prie atramos.Komentuoti:
-
AC sistemoje pereinant iš fazės į fazę berods naudojami neutralės intarpai? Kitaip elektros varikliai liktų nustebęParašė ignaloidas Rodyti pranešimą
Kas mane subalamutijo, šoninis fideris kabo ant kokių 8 izoliatorių grandinės, bet jo apatinis kaimynas prisuktas tiesiai prie atramos.Komentuoti:
-
2x25kv sistema, greičiausiai neigiamas fideris bus. Truputi magija visa sistema, realiai yra 50kV, bet bėgiai sėdi viduryje, kontaktinis tinklas ir fideris fazėje, neigiamas fideris priešingoje fazėje. Autotransformeriai kas kelioliką kilometrų apjungia bėgius, teigiamą ir neigiamą fiderius taip, kad elektra daugumą kelio yra perduodama 50kV įtampa, bet traukinys temato 25kV.Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Tarp Zoknių ir Radviliškio ištemptas 10kV(?) maitinimas, panašu jog netrukus bus tempiami fideriai ir kontaktinis tinklas. Žinantys gal pakomentuotų kam reikalingas fideris po šoniniu maitinimo tinklu. Neutralė/įžeminimas?
Ir pagal matomus pamatus, Radviliškyje turėtų keistis keleivinio eismo organizavimas. Dabartinis išvykimo kelias rytinėje stoties pusėje kol kas neturi KT atramų.Paskutinis taisė ejs-ejs; 2024.08.18, 18:08.Komentuoti:
-
Elektrifikuojant geležinkelį prie tinklo prijungta pirmoji traukos pastotė
Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ po rekonstrukcijos įjungė pirmąją iš šešių numatytų – Lentvario traukos transformatorių pastotę.
Pastotės tieks elektrą elektrifikuojamam „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) antrinės bendrovės „LTG Infra“ tinklui ruože Vilnius–Klaipėda, trečiadienį pranešė „Litgrid“.
„Baigiama rekonstruoti traukos pastotė – pirmas žingsnis užtikrinant, kad keleivių ir krovinių pervežimui šioje trasoje bus naudojama elektros energija“, – pranešime sakė „Litgrid“ Strateginės infrastruktūros departamento vadovas Karolis Sabaliauskas.
„LTG Infra“ elektrifikacijos projektų vadovas Tomas Tamašauskas teigė, kad šios pastotės užtikrina energijos tiekimą elektriniams traukiniams.
Elektrifikacijos projektu numatyta įrengti 363 kilometrų ilgio kontaktinį tinklą, pastatyti ir prijungti šešias traukos pastotes: Lentvaryje, Žeimiuose, Linkačiuose, Tarvainiuose, Kretingoje ir Žasliuose bei aštuonis autotransformatorius.Komentuoti:
-
Analogų neturintis bandomasis projektas Lietuvoje – elektrą gamins triukšmo slopinimo sienelė
Už Lietuvos geležinkelių tinklo infrastruktūrą, saugumą, modernizavimą ir plėtrą atsakinga AB „LTG Infra“ skelbia oficialiai įgyvendinusi analogų Lietuvoje neturintį projektą. Į šalia geležinkelio linijos Kyviškės–Vaičiūnai linijos stovinčią triukšmo slopinimo sienelę buvo sumontuota saulės elektrinė. Pasiteisinus šiam projektui, tokios saulės elektrinės galėtų būti montuojamos daugelyje garsą slopinančių sienelių visoje šalyje, rašoma „LTG Infra“ pranešime spaudai.
Anot LTG grupės technologijų direktoriaus Vytauto Bitino, bandomoji 22,2 KW saulės elektrinė, į tinklą jau atidavė pirmąją elektros energiją, o iš viso per metus ji turėtų pagaminti iki 14 MWh elektros energijos. Taip pat šis sprendinys leis mažinti ir elektros tinklo apkrovą, nes energija bus pagaminama toje pačioje vietoje, kur ir suvartojama.
„Elektrifikuojant ruožus LTG grupė taps vienu didžiausių elektros energijos vartotojų Lietuvoje. Tikimės, kad šis, pirmasis, toks projektas Lietuvoje pasiteisins ir tokios saulės elektrinės ateityje ne tik leis patiems tvariai pasigaminti dalį reikalingos energijos, bet ir efektyviau išnaudoti garso slopinimo sienelių plotą. Šios elektrinės suprojektuotos taip, kad kokybiškai atliktų ir triukšmo slopinimo funkciją, tad du zuikiai vienu šūviu“, – sakė V.Bitinas.
Komentuoti:
-
Aš kaip ne specialistas, galiu nebent padaryti prielaidą, kad sprendžiant iš viso konteksto - taip. Santvariniai rėmai tinklo sumontavimui pavadinti "portalais".Parašė Romas Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Ačiū už paaiškinimą.
Pažiūrėjau tą video, kuris buvo šiame puslapyje. https://youtu.be/MmyCV7eDBwU
Kas yra atramos - aišku, bet buvo paminėtas žodis "portalas". Ar tie skersiniai stotyse taip ir vadinasi?Komentuoti:
-
Prie dvikelio stulpai ir bus be skersinių (ne rėminė konstrukcija). Tiesiog bus gembelės kontaktinio tinklo prilaikymui.Parašė Romas Rodyti pranešimą
Pilni rėmai su skersinėmis santvaromis montuojami tik ten, kur yra daugiau nei du keliai ir reikia kažkaip pakabinti kontaktinį tinklą ne tik virš kraštinių kelių.Komentuoti:
-
Foto 2024.04
Gudžiūnų stotis. Matosi skersiniai
Tarp Gudžiūnų stoties ir Gudžiūnų pervažos
Matosi, iki kurios vietos skersiniai jau yra sumontuoti
Gudžiūnų pervaža. Geležinkelis Kaišiadorys - Radviliškis / RK3019 Krekenava - Gudžiūnai
Vaizdas nuo pervažos į pietus, link Kėdainių
Matosi stulpai be skersinių
Vaizdas nuo pervažos į šiaurę, link Gudžiūnų stoties
Už poros stulpų matosi sumontuoti skersiniai
Komentuoti:
-
Labai įdomu, kad privažiuojamieji, manevriniai ir kiti keliai yra ilgesni nei geležinkelis nuo Vilniaus iki Klaipėdos.Parašė Arunasx Rodyti pranešimąKomentuoti:
Komentuoti: