Geležinkelių elektrifikacija Lietuvoje

[ignaloidas]

Įdomu, kokios tiksliai priežastys lėmė Palemono-Gaižiūnų (~25 km ilgio) ruožo palikimą be elektrifikacijos? Tai reiškia, kad Kaunas-Šiauliai galės važiuoti tik bateriniai arba dyzeliniai traukiniai, bet ne elektriniai. Be kita ko, tai irgi reiškia, kad tarp Palemono ir Gaižiūnų negalės važiuoti LTG Cargo perkami Stadler EuroDual elektriniai lokomotyvai, kurie, šiaip jau, buvo kuriami su idėja turėti tiek elektros, tiek dyzelinę-elektrinę trauką (kaip kad britiškas variantas, pavyzdžiui), bet LTG specifiškai pasirinko variantą tik su elektrine trauka ir dabar net negalės jų naudoti šitoje trumpoje atkarpėlėje, nes nepasivargino jos elektrifikuoti? Kas per logika ir resursų naudojimas?

Labai paprastai - nėra ir nebuvo ekonominio pagrindo, neekonominiu pagrindu nėra kas finansuoja. Nežinau kelintą kartą reikia šitai sakyti, bet Lietuvoje visi geležinkelių infrastruktūros reikalai yra išlaikomi krovinių srautais, ir visi gerinimai yra vedami krovinių srautų. Toje atkarpoje kiekviena kryptimi važiuoja apie 10 traukinių per dieną, įskaitant keleivinius kiek jų tėra - tiesiog nėra daug naudojama atkarpa ir tiek, mažai naudos ją elektrifikuoti kol nebus daugiau naudojama. Sena elektrifikacija nėra paruošta krovininiams traukiniams - kadangi krovininių lokomotyvų naudojama gerokai didesnė galia, tam tikrus komponentus reikia pakeisti, šitie darbai padaryti Vilnius-Kaišiadorys atkarpoje, bet kadangi krovinių srautas iš/į Kauną(Palemoną) iš/į Vilnių/Klaipėdą/Šiaulius (konkrečiai, jei reikia keisti lokomotyvą nauda stipriai mažesnė iš elektrifikacijos be ilgo elektrifikuoto ruožo) nėra didelis, ten tie komponentai nėra keičiami - tikriausiai būtų buvę pakeisti jei būtų tęstas elektrifikacijos planas elektrifikuoti nuo Kauno iki Kybartų tranzitiniams traukiniams, bet su karu šitas planas pilnai nukrito - ir esama elektrifikacija greičiausiai būtų nukritusi jei jau nebūtų buvę padaryti pirkimai ir pradėti darbai.

Dėl panašių priežasčių ir perkami lokomotyvai tik su elektrine trauka - nėra daug naudos turėti ir elektrą ir dyzelį, jei 80% maršrutų kuriais šitie lokomotyvai važiuotų bus 100% elektrifikuoti, kai likę 20% būtų gal 50% elektrifikuoti. UK yra gana skirtingos sąlygos - ten yra pilna "elektrifikacijos salų", ir nors dauguma krovinių gerą gabalą važiuoja po elektrifikacija, yra apie 20% protarpių kur nėra elektrifikacijos, dėl ko tik apie 20% krovinių gali važiuoti 100% elektrifikuota trasa - pridėjus dyzelį/baterijas, tuos 20% galima padengti, ir papildoma įranga lokomotyve apsimoka. Bet jei 50% važiuoji dyzeliu - gal geriau tada tiesiog naudoti dyzelinius lokomotyvus kuriems nereikia tampytis visos elektrifikacijos įrangos. Turim gerus, efektyvius dyzelinius lokomotyvus, galima juos naudoti trasoms kurios nėra pilnai elektrifikuotos, ir iš to didelės problemos nėra.

Jei kalbėti apie keleivinius traukinius - tai šiuo metu realiai jie labiau kaip pašalinis produktas infrastruktūrai nei pagrindinis. Lietuvoje infrastruktūros kainų struktūra yra atvirkščia daugumai Europos šalių - keleiviniai traukiniai moka tik už bazinį tarifą, kai tuo tarpu krovininiai traukiniai turi įvairius antkainius. Čia visiškai logiška turint omenyje kad keleiviniams traukiniams finansavimo skiriama yra palyginus nedaug, ir iki gana neseniai, užsienio krovininiai traukiniai sudarė labai didelę dalį visų važiuojančių krovinių ir iš jų buvo galima laisvai pinigautis. 2020 Infra turėjo pelną su 0 subsidijų - keleiviniai traukiniai efektyviai turėjo (ir realiai, vis dar turi) kroviniais subsidijuojamą važiavimo infrastruktūra tarifą. Daugumoje Europos šalių yra atvirkščiai - keleiviniai traukiniai už infrastruktūros naudojimą moka daugiau nei krovininiai, priklausomai nuo kokio tipo traukinys (ekspresas, regioninis, naktinis ir dar visaip kaip, skirtingose šalyse skirtingi tarifai). Ir kainų struktūra nemaža dalimi diktuoja infrastruktūros valdytojo prioritetus. Kai daugumoje Europos naujos linijos ar linijų tobulinimai yra/buvo vykdomi visų pirma žiūrint į keleivinių traukinių srautus ir galimybes, Lietuvoje tai buvo daroma pagal krovininių srautus ir galimybes. Ir atitinkamai, rezultatai buvo pagal fokusą - Lietuva per visą EU pirmauja traukiniais pervežamų krovinių procentu - su sankcijomis kiek nukrito, bet vis dar yra pirmaujama EU lygmenyje, pagal Eurostatą tik Šveicarijoje didesnis procentas (ir tik nukritus kroviniams iš Baltarusijos/Rusijos - 2020 LT buvo nekvestionuojamas lyderis pagal šitą metriką). Ir atitinkamai, pagal keleivių procentą, Lietuvoje procentas keleivių keliaujančiais traukiniais procentas yra tragiškas, ir metai po metų sėdim galiorkoje, konkuruodami tik su Graikija ir Šiaurės Makedonija, kur geležinkeliai iš vis vos funkcionuoja.

Tad realiai visi projektai plačiajai vėžei kurie buvo pradėti prieš daugiau nei ~4 metus yra praktiškai 100% fokusuoti į krovinių eismą, ir tik pastaruoju metu yra pradedama galvoti apie labiau keleiviniam eismui skirtą infrastruktūrą, ir iki kol tai išaugs iki realesnių projektų reiks dar gerokai palaukti. Kainų struktūra vis dar radikaliai nepasikeitė, iš vyriausybės požiūris į VT ir keleivinių traukinių finansavimą nepasikeitė, ir be šitų pokyčių, daug tikėtis neverta.

[dtb]

Kas tie "auksiniai laikai"? O Kaunas-Gaižiūnai, be kita ko, yra ir akivaizdus Kaunas-Jonava-Kėdainiai priemiestinio maršruto kelias. Tokio maršruto nebuvimas, šiaip jau, yra skandalingas. Taip pat Kaunas-Šiauliai reisų skaičius yra nesuvokiamai menkas, turint omeny, kad kalba eina apie 2-ą ir 4-ą didžiausius Lietuvos miestus. Iš esmės tai yra visiškai nepaaiškinamas ir, žiūrint iš šalies, galimai dirbtinis akivaizdaus potencialo slopinimas ir neišnaudojimas. Net nepradedant apie Kauno oro uosto nepajungimą prie jau esamo geležinkelio (o ir Rail Balticos!). Tiesiog labai labai labai keista situacija, kuriai apibūdinti geriausiai tiktų angliškas žodis clusterfuck.

Dabartinis susisiekimas tarp Kauno ir Šiaulių yra grynai riedmenų trūkumo ™️ rezultatas. Nepamirškime, kad neseniai ten dar važinėjo priemiestinis Pesa 620 traukinys. Potencialo tikrai yra, reikia tikėtis, bus išnaudotas gavus naujus riedmenis.

[John]

Kad ten ir “auksiniais laikais” nebūdavo eismo?

Kas tie "auksiniai laikai"? O Kaunas-Gaižiūnai, be kita ko, yra ir akivaizdus Kaunas-Jonava-Kėdainiai priemiestinio maršruto kelias. Tokio maršruto nebuvimas, šiaip jau, yra skandalingas. Taip pat Kaunas-Šiauliai reisų skaičius yra nesuvokiamai menkas, turint omeny, kad kalba eina apie 2-ą ir 4-ą didžiausius Lietuvos miestus. Iš esmės tai yra visiškai nepaaiškinamas ir, žiūrint iš šalies, galimai dirbtinis akivaizdaus potencialo slopinimas ir neišnaudojimas. Net nepradedant apie Kauno oro uosto nepajungimą prie jau esamo geležinkelio (o ir Rail Balticos!). Tiesiog labai labai labai keista situacija, kuriai apibūdinti geriausiai tiktų angliškas žodis clusterfuck.

[Garbanius]

Kad ten ir “auksiniais laikais” nebūdavo eismo?

[John]

Maršrutas Panevėžys–Mažeikiai bus atskirtas į tris atskiras kryptis: Šiauliai–Panevėžys, Radviliškis–Mažeikiai ir Šiauliai–Mažeikiai.

Plačiau – https://www.etaplius.lt/aktualu/aktu...eiviams/367466

Svarbiausia – šie traukiniai bus draugiški aplinkai. Maršrutu Vilnius–Klaipėda važiuos visiškai elektriniai sąstatai, o tarp Kauno ir Šiaulių – įkraunami bateriniai traukiniai. Abu jie stos ir Radviliškyje, todėl rajono gyventojai galės keliauti patogiau ir ekologiškiau.

Įdomu, kokios tiksliai priežastys lėmė Palemono-Gaižiūnų (~25 km ilgio) ruožo palikimą be elektrifikacijos? Tai reiškia, kad Kaunas-Šiauliai galės važiuoti tik bateriniai arba dyzeliniai traukiniai, bet ne elektriniai. Be kita ko, tai irgi reiškia, kad tarp Palemono ir Gaižiūnų negalės važiuoti LTG Cargo perkami Stadler EuroDual elektriniai lokomotyvai, kurie, šiaip jau, buvo kuriami su idėja turėti tiek elektros, tiek dyzelinę-elektrinę trauką (kaip kad britiškas variantas, pavyzdžiui), bet LTG specifiškai pasirinko variantą tik su elektrine trauka ir dabar net negalės jų naudoti šitoje trumpoje atkarpėlėje, nes nepasivargino jos elektrifikuoti? Kas per logika ir resursų naudojimas?

[toleranceofculture]

Žasliai

[Palpatine]

Buvo šioks-toks planas anksčiau elektrifikuoti Radviliškis-Panevėžys, yra paminėta Lietuva 2030 plane, bet klausimas kiek realistiška dabar, planas ~6 metų senumo.

Kiek netikėta kad atrodo toks geležinkelių užkampis kaip Panevėžys tiek dėmesio sulauktų, bet jei tokie planai nepamirštai tai labai sveikintina

[Vinecko]

Kaži kur dar planuotų elektrifikuoti geležinkelius Statyčiau už Palemonas - Gaižiūnai bei tokiu atveju Kaunas - Šiauliai pratęsti iki Mažeikių. Be šitos trumpos atkarpėles kas belieka, kokia Marijampolė? Ar Pabradė

Buvo kažkada skelbti planai, dar skaidrė buvo, bet dabar atrasti negaliu, jeigu surasiu prisegsiu, gal bus vykdomas tas planas.

[ignaloidas]

Kaži kur dar planuotų elektrifikuoti geležinkelius Statyčiau už Palemonas - Gaižiūnai bei tokiu atveju Kaunas - Šiauliai pratęsti iki Mažeikių. Be šitos trumpos atkarpėles kas belieka, kokia Marijampolė? Ar Pabradė

Buvo šioks-toks planas anksčiau elektrifikuoti Radviliškis-Panevėžys, yra paminėta Lietuva 2030 plane, bet klausimas kiek realistiška dabar, planas ~6 metų senumo.

[Palpatine]

Kaži kur dar planuotų elektrifikuoti geležinkelius Statyčiau už Palemonas - Gaižiūnai bei tokiu atveju Kaunas - Šiauliai pratęsti iki Mažeikių. Be šitos trumpos atkarpėles kas belieka, kokia Marijampolė? Ar Pabradė

[digital]

„Litgrid“ pradeda geležinkelių elektrifikacijai reikalingos skirstyklos statybą Linkaičiuose

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradėjo Linkaičių traukos transformatorių pastotės 110 kV skirstyklos statybos ir prijungimo prie perdavimo tinklo darbus. Bendrovės teigimu, tai prisidės prie „LTG Infra“ vystomo valstybinės svarbos geležinkelio elektrifikavimo projekto Vilnius–Klaipėda įgyvendinimo.

Linkaičių traukos pastotės 110 kV skirstyklos statybos ir prijungimo prie perdavimo tinklo darbų rangos sutarties vertė – 3,5 mln. Eur be PVM.

[DKL]

O kaip ten reikalai su įkrovimo vietą traukiniams Varėnoje? Ten išvis kažkas vyksta?

https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/No...ls/2024-691162

[Vinecko]

O kaip ten reikalai su įkrovimo vietą traukiniams Varėnoje? Ten išvis kažkas vyksta?

[B.S.]

Ministerija: 52 mIn. eurų RRF lėšų - geležinkelio elektrifikavimui

Lietuva šiuo metu įgyvendinamam geležinkelio elektrifikavimo projektui nori skirti dar 52,2 mIn. eurų europinės paramos - šį kartą iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų, sako Finansų ministerijos atstovas.

,,Atsirado naujas pasiūlymas skirti lėšas geležinkelių elektrifikavimui. Tai yra
didelės apimties projektas, kuris
finansuojamas ir is Europos Sajungos
struktūrinių fondų. Tiesiog būtų
papildomas finansavimas (RRF lėšomis -
BNS)", - Seimo Biudžeto ir finansų
komiteto posėdyje trečiadienį sakė
ministerijos Investicijų departamento
vyriausiasis patarėjas Paulius Baniūnas.

https://www.15min.lt/m/id/verslas/fi..._medium=copied

[Al1]

Vis tiek tai yra per daug. Grafikų sudarymui ir važiavimo režimų nustatymui užtektų mėnesio testų. Tikriausiai tikimasi, kad traukiniai bus labai žali. Visgi Stadler tai ne Škoda ar Pesa. Nors šiais laikais yra akivaizdus kokybės kritimas ir pas Vakarų gamintojus...

[DKL]

Nuo Škodų ir Pesų įvedimo į eksploataciją didžiausias skirtumas, kad nauji ne tik traukiniai bet ir infrastruktūra. Be to pagal tuos testus reiks sudaryti naujus tvarkaraščius ir nebus jokių senų traukinių kurie jame lygiavertiškai galėtų pakeisti nuimtus nuo trafiko naujus traukinius.

[felar]

Elron savo naujas Škodas irgi metus testuos: https://www.facebook.com/SkodaGroup/...7190709523281/
Tik 2025 rugsėjį bus paleisti naujai elektrifikuojama linija nuo Tapa iki Tartu.

[Al1]

Su Škodomis EJ575 ir Pesomis tokio ilgo bandomojo laikotarpio nebuvo.

[ignaloidas]

Tai kaip suprasti, kad bus eksploatuojami bandomuoju režimu pusę metų? Veš keleivius ar tik tuščius gainios? Ar ne per didelis malonumas gainioti tuščius pusę metų? Suprantu, jei ten iki kokių poros mėnesių... Nebent iš karto laukiama, kad traukiniai turės labai daug problemų, kurių išaiškinimas ir šalinimas užtruks iki pusės metų...

Tai kad visur kurį laiką važinėja nauji traukiniai bandomuosius važiavimus norint įsitikinti jog naujas traukinio modelis tvarkingai veikia su esama infrastruktūra. Pusmetis dar palyginus trumpas laikas, ICE L apie metus testuojasi, Latviai savo elektrinius irgi apie metus testavosi. Nematau jokių čia problemų, geriau tuščius pavežiot kad įsitikint kad nebus problemų nei kad atsirastų problemų su keleiviais viduje.

[Al1]

Tai kaip suprasti, kad bus eksploatuojami bandomuoju režimu pusę metų? Veš keleivius ar tik tuščius gainios? Ar ne per didelis malonumas gainioti tuščius pusę metų? Suprantu, jei ten iki kokių poros mėnesių... Nebent iš karto laukiama, kad traukiniai turės labai daug problemų, kurių išaiškinimas ir šalinimas užtruks iki pusės metų...
Įdomu, kokia gi ta elektrifikacijos programa iki 2030 metų, jei keleiviniai traukiniai pradės važinėti 2026 antroje pusėje, krovininiai elektrovežiai 2027 m., nauji gepai bus įrengti 2028 m. Ką dar planuoja iki 2030?