Pirmieji iš Šveicarijos gamintojo „Stadler“ užsakytų 15 elektrinių keleivinių traukinių, kurie bus 100% pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, į Lietuvą atvyks kitų metų viduryje. Apie pusę metų jie bus eksploatuojami bandomuoju režimu, o keleivius maršrutu Vilnius–Šiauliai–Klaipėda pradės vežioti 2026 m. antrą pusmetį. Šie traukiniai greitesni, patogesni, juose įrengta 200 vietų – 30% daugiau nei kursuojančiuose šiuo metu. Beje, iš minėtų 15 traukinių 6 bus su įkraunamomis baterijomis, kurie kursuos nepilnai elektrifikuotomis linijomis, pavyzdžiui, Vilnius–Varėna–Marcinkonys. Važiuodami elektrifikuota linija jie naudos kontaktinio tinklo tiekiamą elektros energiją, o kur jo nėra – sukauptą baterijose. Galutinėse stotelėse jiems bus įrengti baterijų krovikliai, kurių sparti energijos krova truksianti tiek, kiek vyksta keleivių išlaipinimas ir įlaipinimas, leis užtikrinti sklandžią kelionę iki kontaktinio tinklo.
Šiuo metu vykdomas ir elektrinių lokomotyvų, kurie elektrifikuojama linija pradėtų kursuoti 2027 m. pradžioje, įsigijimas.
Priežiūra bus perkelta į modernius depus
Pirmaisiais metais traukinių einamąją priežiūrą numatyta atlikti dabar turimuose depuose su specialiai šiam tikslui įsigyta įranga. Planuojama, kad modernus elektrinių keleivinių traukinių depas Naujojoje Vilnioje ir krovininių lokomotyvų depas Vaidotuose pradės veikti 2028 m. pradžioje. Iki tol garantinį aptarnavimą traukiniams suteiks jų gamintojas.
Planuojama, kad investicijos į ruožo Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo projektą sudarys 457 mln. Eur, iš kurių maždaug pusė – 200 mln. Eur – bus skirta iš ES Sanglaudos fondo. 2025 m. jį baigus ši geležinkelio linija suteiks impulsą didinti viso transporto sektoriaus konkurencingumą bei mažinti poveikį aplinkai. Apskaičiuota, kad elektrifikavus šį ruožą per metus į aplinką nebus išmetama daugiau kaip 150.000 t CO2.
Elektrifikavus ruožą Vilnius–Klaipėda bus pastatytas 363 km kontaktinis tinklas, o Lietuvos geležinkelių elektrifikacijos lygis nuo dabar esančių 8% pakils iki beveik 28%. Šiuo metu elektrifikacijos projekte atlikta daugiau nei 70% darbų, visus darbus planuojama baigti 2025 m pabaigoje.
Iš viso pagal LTG elektrifikavimo programą iki 2030 m. pabaigos įgyvendama 14 projektų, kurių bendras biudžetas – apie 900 mln. Eur.
Šiuo metu vykdomas ir elektrinių lokomotyvų, kurie elektrifikuojama linija pradėtų kursuoti 2027 m. pradžioje, įsigijimas.
Priežiūra bus perkelta į modernius depus
Pirmaisiais metais traukinių einamąją priežiūrą numatyta atlikti dabar turimuose depuose su specialiai šiam tikslui įsigyta įranga. Planuojama, kad modernus elektrinių keleivinių traukinių depas Naujojoje Vilnioje ir krovininių lokomotyvų depas Vaidotuose pradės veikti 2028 m. pradžioje. Iki tol garantinį aptarnavimą traukiniams suteiks jų gamintojas.
Planuojama, kad investicijos į ruožo Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo projektą sudarys 457 mln. Eur, iš kurių maždaug pusė – 200 mln. Eur – bus skirta iš ES Sanglaudos fondo. 2025 m. jį baigus ši geležinkelio linija suteiks impulsą didinti viso transporto sektoriaus konkurencingumą bei mažinti poveikį aplinkai. Apskaičiuota, kad elektrifikavus šį ruožą per metus į aplinką nebus išmetama daugiau kaip 150.000 t CO2.
Elektrifikavus ruožą Vilnius–Klaipėda bus pastatytas 363 km kontaktinis tinklas, o Lietuvos geležinkelių elektrifikacijos lygis nuo dabar esančių 8% pakils iki beveik 28%. Šiuo metu elektrifikacijos projekte atlikta daugiau nei 70% darbų, visus darbus planuojama baigti 2025 m pabaigoje.
Iš viso pagal LTG elektrifikavimo programą iki 2030 m. pabaigos įgyvendama 14 projektų, kurių bendras biudžetas – apie 900 mln. Eur.
Komentuoti: