Geležinkelių elektrifikacija Lietuvoje

[John]

Man rodos dyzeline Renault ...

Jei taip, tai sorry, my bad. Dyzelinis Renault yra dar geriau už dyzelinį Passatą.

[Tomas]

Man rodos dyzeline Renault ...

[John]

Melas.

Aleksio yra visada teisus. Be to važinėja su dyzeliniu Passatu ir tai yra geriausia transporto priemonė, kuri yra saugesnė ir patogesnė už traukinį

[ifl]

Tokia diskusija be šaltinių į nieką neveda.

[dtb]

LTG LINK neturi riedmenų, kurie gali važiuoti greičiau 120 mm/h. Taip, turimų riedmenų konstrukcinis greitis gali siekti 160km/h, bet jų techninė būklė neleidžia pasiekti tokio greičio.

Melas.

[Aleksio]

Ten ir be tiesinimo beveik visuose ruožuose (išskyrus kai kurių stočių kelynus) laisvai gali būti 140-160km/h. Net ir turimi riedmenys palaikytų tokį greitį.

LTG LINK neturi riedmenų, kurie gali važiuoti greičiau 120 mm/h. Taip, turimų riedmenų konstrukcinis greitis gali siekti 160km/h, bet jų techninė būklė neleidžia pasiekti tokio greičio.

[John]

Dabar tedaroma tai kas turėjo būti jau kokiais 2005 m. Negali būti jokių Romo lygio diskusijų iš serijos „ar tikrai, tikrai turime ir toliau likti LABIAU atsilikę už Uzbekistaną dar 15 metų“ – tik elektrifikavimas, kryžmės, kreivės, tiesinimas, dvikelis.

Ten ir be tiesinimo beveik visuose ruožuose (išskyrus kai kurių stočių kelynus) laisvai gali būti 140-160km/h. Net ir turimi riedmenys palaikytų tokį greitį.

[dangoraižistas]

O LTG elektrifikacijos puslapyje nerašoma, kad maksimalus greitis bus 160 km/h?

Mano žiniomis, vos tik pradėjus eksploatuoti PESA 730ML minimum 3 ruožuose buvo važiuojama 140km/val. Vienas ruožas, kurį tikrai pamenu, buvo Telšiai-Lieplaukė. Deja, bet infrastruktūra nusidėvėjo (o dabar taupant, tikėtina, nusidėvės dar stipriau) ir max greitis dabar visur 120km/val.
Be to, <10km atkarpoje nėra labai ekonomiška įsibėgėti iki 140 km/val, kai stočių kelynuose reikės stabdyti siekiant sumažinti greitį.

Kažkokiame straipsnyje 2020 metais rašė, kad bus 160km/h ten, kur kažką tvarko tarp Kaišiadorių ir Gaižiūnų ar kažkur toj pusėj. Bet prisimenant jų pažadus didinti greitį turbūt nuo kokių 2000 metų, tai viską vertinti reiktų labai skeptiškai.

pakelus traukiniu greiti iki 160 km/h, Vilnius-Siauliai-Klaipeda, Kaunas-Siauliai-Klaipeda, tampu laibai patraukliais marsrutais ir kelieviu kiekis isaugtu kelis kart.

Ne patys turtingiausi Pasaulyje kupranugarių augintojai ir medvilninių maikučių gamintojai Centrinės Azijos dykumose ir pusdykumėse dešimt metų mus lenkia traukinių greičiu dvigubai... Ir dar geležinkelis elektrifikuotas.

Dabar tedaroma tai kas turėjo būti jau kokiais 2005 m. Negali būti jokių Romo lygio diskusijų iš serijos „ar tikrai, tikrai turime ir toliau likti LABIAU atsilikę už Uzbekistaną dar 15 metų“ – tik elektrifikavimas, kryžmės, kreivės, tiesinimas, dvikelis.

[DKL]

O gal galėtumėte paaiškinti, kodėl tiesiamas dvikelis ruože būtent Plungė - Šateikiai, kai iš likusių galų toliau tęsiasi vienkelis?

Labai paprastai. Be dvikelio ir vienkelio, egzistuoja ir trečias - geležinkelio tipas, kuriame vienkelio ir dvikelio ruožai išdėstomi vienas po kito. Tokiame geležinkelyje galima taip sudėlioti grafiką, kad priešpriešiniai traukiniai prasilenktų dvikeliuose ruožuose. Vadinasi vieno iš traukinių nereikia prasilenkimui stabdyti stotyje, sutaupoma kuro/elektros įsibėgėjimams, pakyla maršrutinis greitis.

Ruožą Kužiai-Klaipėda jau kokius 20 metų bandoma paversti į tokį mišrų geležinkelį. Buvo įrengti dvikelio ruožai prie Raudėnų, Kulupėnų,Telšių. Plungė-Šateikiai buvo paskutinis iš jau suplanuotų ir suprojektuotų dvikelio ruožų.

[ifl]

Nelabai suprantu prie ko čia Kaišiadorys, o tiksliau ruožas Livintai-Gaižiūnai, kuriame baigiamas įrengti dvikelis ir kodėl nekalbama apie Plungę. Nes būtent apie Plungę, o tiksliau ruožą Plungė-Šateikiai buvo klausimas ir mano atsakymas ir jis niekuo nesusijęs su Kaišiadoriais.

O gal galėtumėte paaiškinti, kodėl tiesiamas dvikelis ruože būtent Plungė - Šateikiai, kai iš likusių galų toliau tęsiasi vienkelis?

[DKL]

Na, ruože nuo Kaišiadorių iki Jonavos ir kiek toliau vyko tikrai daugiau nei medžių šalinimas. Apie Plungę juk nekalbama.

Nelabai suprantu prie ko čia Kaišiadorys, o tiksliau ruožas Livintai-Gaižiūnai, kuriame baigiamas įrengti dvikelis ir kodėl nekalbama apie Plungę. Nes būtent apie Plungę, o tiksliau ruožą Plungė-Šateikiai buvo klausimas ir mano atsakymas ir jis niekuo nesusijęs su Kaišiadoriais.

[LBP]

Na, ruože nuo Kaišiadorių iki Jonavos ir kiek toliau vyko tikrai daugiau nei medžių šalinimas. Apie Plungę juk nekalbama.

[DKL]

Seniai važiavęs. Ar antrą kelią prie Plungės pastatė? Ar kaip, kada čia bus?

Jau beveik pora metų kaip projektas sustabdytas. Spėjo iškirsti krūmus ir padaryti privažiavimus. Po to sutartis buvo nutraukta. Neseniai paskelbtas konkursas šios trasos paprastajam remontui. Taip kad dvikelio perspektyvos ten labai miglotos.

[dangoraižistas]

Seniai važiavęs. Ar antrą kelią prie Plungės pastatė? Ar kaip, kada čia bus?

[dtb]

Manau čia kažkoks baigiamasis etapas, nes statybos / remonto darbai šitam ruože vyksta jau kokius 2 metus, jei ne daugiau.

Konkrečiai ruože vyko tik želdinių šalinimas, daugiau nieko..

[LBP]

Manau čia kažkoks baigiamasis etapas, nes statybos / remonto darbai šitam ruože vyksta jau kokius 2 metus, jei ne daugiau.

[dtb]

Išties labai įdomu, ar spės per 4 mėnesius elektrifikuoti 125 km, kai Vilnius-Kena <30 km darė 2 metus.

[Pilaitis]

Dėl pradedamų elektrifikacijos darbų Vilnius–Klaipėda–Vilnius ruože nuo vasario 6 d. bus ribojamas traukinių eismas

https://ltglink.lt/svarbus-pranesima...aukiniu-eismas

Pirmasis elektrifikacijos etapas vyks vasario–gegužės mėnesiais.


Įsibėgėjant elektrifikacijos darbams keisis dalies traukinių tvarkaraščiai: ką svarbu žinoti keleiviams?


Dėl įsibėgėjančių elektrifikacijos darbų geležinkelio ruože Kaišiadorys–Radviliškis nuo vasario 6 d. iki gegužės bus reikšmingai ribojamas traukinių eismas. Kol vyks vieno svarbiausių geležinkelio infrastruktūros projekto darbai, laikinai bus trumpinama arba atšaukiama dalis keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ organizuojamų maršrutų Vilnius–Klaipėda, Vilnius–Šiauliai ir Kaunas–Šiauliai traukinių reisų.


Geležinkelio infrastruktūros elektrifikacija – Lietuvai strategiškai svarbus projektas, reikšmingai prisidedantis prie efektyvesnio, žalesnio ir darnesnio judumo šalyje.
Numatoma, kad šis elektrifikacijos etapas bus vykdomas vasario–gegužės mėnesiais geležinkelio atkarpoje Kaišiadorys–Radviliškis. Jo metu bus elektrifikuojamas 125 km geležinkelio ruožas. Kitas elektrifikacijos etapas planuojamas nuo 2023 m. rudens geležinkelio atkarpoje Šiauliai–Klaipėda.


„Šie darbai yra būtini tam, kad jau po kelerių metų svarbiausia geležinkelių arterija galėtų kursuoti visiškai nauji elektriniai traukiniai ir galėtume savo klientams pasiūlyti visiškai naują kelionių patirtį. Suplanuotų eismo pertraukų metu telksime dėmesį į sklandų ir aiškų klientų informavimą, taip pat dirbsime su kitais vežėjais siekdami, kad viešuoju tarpmiestiniu transportu besinaudojančius žmones pokyčiai paveiktų kuo mažiau. Eismo pertraukos metu bus išsaugoti pagrindiniai rytiniai ir vakariniai traukinių reisai. Be to, tiek Velykų savaitę, tiek vasarą numatomas eismo atnaujinimas“, – teigia „LTG Link“ vadovas Linas Baužys.


Vykstant elektrifikacijos darbams nuo pirmadienio iki šeštadienio iš Vilniaus į Klaipėdą bus galima vykti du kartus ryte, o iš Klaipėdos į Vilnių – vieną kartą ryte ir vieną kartą vakare. Taip pat dienos metu sutrumpintu maršrutu traukiniai kursuos atkarpa tarp Klaipėdos ir Šiaulių. Maršrutas Kaunas–Šiauliai nuo pirmadienio iki šeštadienio atšaukiamas. Maršrutais Vilnius–Klaipėda ir Kaunas–Šiauliai sekmadieniais traukiniai kursuos kaip įprasta.


Elektrifikacijos darbai taip pat palies maršrutą Vilnius-Šiauliai, kursavusį penktadieniais ir sekmadieniais. Penktadieniais traukiniai nevažiuos, o sekmadieniais kursuos įprastu grafiku pilnu pajėgumu.


Numatoma, kad sekmadieniais kursuos maksimalaus leistino dydžio traukinių sąstatai. Esant poreikiui ir atsižvelgiant į technines galimybes traukinių sąstatai galės būti didinami ir eismo pertraukos dienomis.


Keliones planuojantys klientai kviečiami bendrovės interneto svetainėje www.LTGLlink.lt, mobiliojoje programėlėje ar kitais „LTG Link“ kanalais pasitikslinti dėl konkrečių juos[COLOR=var(--90)]dominančių traukinių reisų pakeitimų. Apie pokyčius taip pat bus informuojama informaciniais skelbimais stotyse.[/COLOR]



„LTG Link“ primena, kad rekomenduojama traukinių bilietais pasirūpinti iš anksto – tai patogiausia padaryti internetu arba mobiliojoje programėlėje.


Geležinkelio ruožo Kaišiadorys–Radviliškis elektrifikacijos darbus įgyvendina LTG Grupės bendrovė „LTG Infra“, valdanti šalies geležinkelių tinklą ir besirūpinanti jo modernizavimu. Skaičiuojama, kad baigus projektą, geležinkelių tinkle veikiančių vežėjų kuro sąnaudos sumažės ne mažiau kaip 30 proc., o į aplinką nebus išmesta apie 150 tūkst. tonų teršalų per metus.


Iki 2024 metų pabaigos Lietuvoje elektrifikuoto geležinkelio dalis visoje infrastruktūroje turėtų siekti apie 35 proc., o ištisinis ruožo ilgis siektų 731 km. Šiuo metu elektrifikuotas geležinkelis Lietuvoje sudaro 9 proc. šalies tinklo. Šiuo metu Lietuvoje yra elektrifikuoti trys geležinkelio ruožai: Vilnius–Kaunas, Lentvaris–Trakai ir Vilnius–Kena.


Daugiau informacijos apie tvarkaraščių pokyčius pateikiama bendrovės puslapyje www.LTGLink.lt.

Daugiau informacijos apie geležinkelių elektrifikaciją: https://elektrifikavimas.lt/

[Aleksio]

Šilumvežių priežiūros kaštai, lyginant su elektrovežių, yra kelis kartus didesni dėl to, kad juose sumontuoti vidaus degimo varikliai, generatoriai ir kitos susijusios sistemos.

Kiek kainuoja LTG CARGO lokomotyvų remontas? - niekas nežino.

[ejs-ejs]

Nelabai suprantu logiką kam tai turėtų būti lyginama. Tai yra 1 darbo valandos kainos dedamosios. Kadangi BČ ir LTG yra monopolistai, tai ankščiau buvo sutarę dirbti pariteto pagrindais, t. y. apskaitai naudoti darbo valandos kainą tos šalies, kurios yra didžiausia. Mėnesio pradžioje sulygindavo darbo valandų skaičių LT/BY teritorijose už praeitą mėnesį, ir skirtumą apmokėdavo. Šilumvežių ir elektrovežių priežiūros sistemos labai skiriasi. Šilumvežių priežiūros kaštai, lyginant su elektrovežių, yra kelis kartus didesni dėl to, kad juose sumontuoti vidaus degimo varikliai, generatoriai ir kitos susijusios sistemos.

t.y .įgulos kaina yra vienoda, nesvarbu kur ji važiuoja? Bet depo valandų kaina skiriasi, ir jei BY gauna mažiau, tai ir jų aptarnavimo kaina bus mažesnė. LT berods elektrovežių neturi visai, tad ir depo kainos nustatyti beveik neįmanoma?