Geležinkelių elektrifikacija Lietuvoje

[gerietis]

Geriau jau geležinkelių elektrifikacija negu "pažintiniai takai" ir kitos nesamonės.

[TrippleA]

Per kiek laiko atsipirks šimtamilijoninė investicija, kai per dieną važinėja 5 - 6 traukiniai iš Vilnius į Klaipėdą, kurie užpildyti būna tik per sventes

Kai buvo rengiamas elektrifikavimo projektas, kasdien į Klaipėdą papildomai važinėdavo 6-7 ešelonai su gudiškomis trąšomis, o dar prieš porą metų - ir ešelonai su naftos produktais.
Tada atsipirkimas buvo apie 40 metų.

Na jei skaicuot atsipirkima mokat tik current numbers, tai tada nieks normaliu laiku neatsipirks. Paleidus elektrinius traukiniu ir sutavrkius ir esama placija veze iki normaliu standartu, kaip dvieju juostu kelias nuo Plunges iki Klaipedos, elektrifikacija ir signalizavimo iranga, bei taip pakelus traukiniu greiti iki 160 km/h, Vilnius-Siauliai-Klaipeda, Kaunas-Siauliai-Klaipeda, tampu laibai patraukliais marsrutais ir kelieviu kiekis isaugtu kelis kart. Na o mastant, kad nieks, niekad atsipirks, tai net is lovos neapsimoka keltis.

[John]

Per kiek laiko atsipirks šimtamilijoninė investicija, kai per dieną važinėja 5 - 6 traukiniai iš Vilnius į Klaipėdą, kurie užpildyti būna tik per sventes

Kai buvo rengiamas elektrifikavimo projektas, kasdien į Klaipėdą papildomai važinėdavo 6-7 ešelonai su gudiškomis trąšomis, o dar prieš porą metų - ir ešelonai su naftos produktais.
Tada atsipirkimas buvo apie 40 metų.

Kas bus, kai eismas iš Gudijos atsinaujins?

[Romas]

Keleiviniams traukiniams elektros trauka geriau.

Per kiek laiko atsipirks šimtamilijoninė investicija, kai per dieną važinėja 5 - 6 traukiniai iš Vilnius į Klaipėdą, kurie užpildyti būna tik per sventes

Kai buvo rengiamas elektrifikavimo projektas, kasdien į Klaipėdą papildomai važinėdavo 6-7 ešelonai su gudiškomis trąšomis, o dar prieš porą metų - ir ešelonai su naftos produktais.
Tada atsipirkimas pagal ekonominius kriterijus buvo 19 metų.

[rmss]

Pritariu, geriau už tuos pinigus bėgius perkaltų į standartinę vėžę. Tuo labiau, kad tai iš dalies ir nacionalinio saugumo klausimas.

Keletas sprogmenų užtaisų yra žymiai pigiau ir paprasčiau nei pakeist vėžę.

[John]

Kas gali paaiškinti, kaip iš esmės pasikeitus aplinkybėms daromas projektas kuris tampa visiškai neadekvatus.
O gal kam nors pavyktų įrodyti elektifikavimo projekto naudą būtent dabar?
ES pinigų įsisavinimas dėl paties pinigų įsisavinimo nesiskaito.

Nu kai ES finansuoja didžiąją dalį, tai kodėl nepasiimti?

[Tomas]

Kas gali paaiškinti, kaip iš esmės pasikeitus aplinkybėms daromas projektas kuris tampa visiškai neadekvatus.
O gal kam nors pavyktų įrodyti elektifikavimo projekto naudą būtent dabar?

Keleiviniams traukiniams elektros trauka geriau.

[Romas]

Kas gali paaiškinti, kaip iš esmės pasikeitus aplinkybėms daromas projektas kuris tampa visiškai neadekvatus.
O gal kam nors pavyktų įrodyti elektifikavimo projekto naudą būtent dabar?
ES pinigų įsisavinimas dėl paties pinigų įsisavinimo nesiskaito.

[Tomas]

Jeigu jau taip, tai gal geriau išviso išasfaltuoti geležinkelius ir paleisti troleibusus iki Klaipėdos? Ir tada nebūtų problemų nuo Kretingos iki Palangos centro (su apsisukimu autobusų stotyje) nutiesti troleibusų laidus tik jau virš A11 kelio

Putka ir Batka nėra amžini ir kažin ar jie tems penkmetį.

Putka ruskyno kontekste dar gana adekvatus, po jo bus dar blogiau.

[Perfect]

Pritariu, geriau už tuos pinigus bėgius perkaltų į standartinę vėžę. Tuo labiau, kad tai iš dalies ir nacionalinio saugumo klausimas.

Jeigu jau taip, tai gal geriau išviso išasfaltuoti geležinkelius ir paleisti troleibusus iki Klaipėdos? Ir tada nebūtų problemų nuo Kretingos iki Palangos centro (su apsisukimu autobusų stotyje) nutiesti troleibusų laidus tik jau virš A11 kelio

Putka ir Batka nėra amžini ir kažin ar jie tems penkmetį.

[Tomas]

Pritariu, geriau už tuos pinigus bėgius perkaltų į standartinę vėžę. Tuo labiau, kad tai iš dalies ir nacionalinio saugumo klausimas.

[Romas]

VZ.LT 2022.01.03
Geležinkeliai atsilieka nuo planų: metus vėluoja elektrifikavimas, dar neįsigyta ir elektrovežių

„LTG Infra“ vykdomas traukinių elektrifikavimas turėjo būti baigtas iki 2023 m. pabaigos. Tačiau, kaip VŽ nurodo bendrovė, dėl pandemijos nulemtų priežasčių ir užtrukusio projektavimo projektas bus įgyvendintas tik metais vėliau – 2024 m. pabaigoje.

Geležinkelio infrastruktūros tinklas elektrifikuojamas tam, kad atitiktų ES techninius parametrus, tai yra viena iš TEN-T plėtros gairių nuostatų. Taip pat tai leis pereiti nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo geležinkelių transporto sektoriuje. Projektas vykdomas ruože Vilnius–Kaišiadorys–Šiauliai–Klaipėda, tvarkomas Vilniaus geležinkelių mazgas. VŽ rašė, kad bendras planuojamo elektrifikuoti ruožo ištisinis ilgis yra 377 km, o elektrifikuojamų kelių ilgis siekia 677 km. Geležinkelio elektrifikavimo projektams įgyvendinti numatoma skirti 349 mln. Eur, iš jų – 201 mln. Eur ES Sanglaudos fondo investicijos, kitas lėšas skirs AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). Tam šiemet biudžeto projekte numatyta teisė ministerijai valstybės vardu skolintis 36,5 mln. Eur.

Sutartį dėl projekto įgyvendinimo LTG pasirašė su konkursą laimėjusiu Ispanijos bendrovių „Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“ konsorciumu.

Pandemijos priežastys
„Mes jau pabaigėme projektavimo darbus ir perėjome į rangos darbų etapą. Vilniaus mazge ir visame ruože nuo Kaišiadorių iki Klaipėdos yra suvežta daug medžiagos ir įrangos. Taip pat suvežta kontaktinio tinklo įrengimo specialių riedmenų tiek ties Klaipėda, tiek Palemone, tiek Panerių stotyje“, – sako LTG Infra“ vadovas K. Sankovskis.
Kartu jau yra pradėti vykdyti pirmieji statybos darbai traukos pastotėse.
Jis pažymi, kad visas finansavimas yra užsitikrintas – tiek ES, tiek valstybės lėšomis. Jau suplanuotos ir eismo pertraukos visiems darbams atlikti. Tačiau projektas bus įgyvendintas metais vėliau – iki 2024 m. pabaigos.

„Labiausiai vėlavimą lėmė pandemijos nulemtos priežastys – karantinas, tiekimo grandinių trūkinėjimas. Taip pat užtruko ilgiau ir projektavimo etapas. Atrodytų, kad statybos darbai – sudėtingesnis etapas, bet praktiškai projektavimas yra ne ką mažiau sudėtingas ir ilgiau užtrunkantis. Kadangi projektas vystomas 50 metų gyvuoti, tai geriau vieną kartą padaryti, bet kokybiškai“, – aiškina jis.
Anot jo, projektavimas pareikalavo daugiau laiko dėl pakeistos technologijos: „Technologija buvo patikslinta iš konvencinės į standartinę. Susiderinus su institucijomis – su Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA), buvo leidžiama tą technologiją pakeisti. Šis pakeitimas buvo mūsų naudai, nes jis šiek tiek atpigino projektą ir suteikė efektyvumo, energinio našumo ir rezervinio darbo naudą, jeigu kurie nors ruožai atsijungtų.“

Vėluos projekto nauda
Projekto vėlavimas reiškia, kad vėliau pajusime projekto duodamą naudą. „LTG Infra“ nurodo dvi sritis, kurioms elektrifikavimas padarys teigiamą poveikį.
Pirmiausia tai aplinkosauginė nauda. „Įgyvendinus projektą, oro tarša sumažės 150.000 t per metus. Skaičiuojama, kad per visą eksploatacijos laikotarpį dėl mažesnės taršos projekto socialinė ir ekonominė nauda viršys 700 mln. Eur“, – nurodoma „LTG Infros“ projekte.
Taip pat nurodoma ekonominė nauda: „Vertinama, kad dėl mažesnių energijos ir riedmenų priežiūros sąnaudų Lietuvos geležinkelių tinkle veikiantys vežėjai potencialiai sutaupys apie 505 mln. Eur ir projektas atsipirks per 19 metų. Geležinkelio elektrifikavimas darys didelę įtaką Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumui.“

Elektrifikavus geležinkelį Vilnius–Klaipėda, elektrifikuota tinklo dalis Lietuvoje pasieks 30% ir labiau priartės prie ES vidurkio, kuris yra 50%.
Kaip nurodo bendrovė, skaičiuojama, kad per visą elektrifikacijos eksploatacijos laikotarpį – 40 metų – didesnio geležinkelių verslo konkurencingumo, sumažėjusių sąnaudų ir taršos elektrifikacijos ekonominė nauda Lietuvoje siekia 1 mlrd. Eur.

Užtruks atsipirkimas
Vaidas Gaidelys, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius, VŽ vertina, kad svarbiausia geležinkelių elektrifikavimo vertė yra susijusi su ekologinių problemų sprendimu. „Turint omenyje ES ekologinę strategiją ir ilgalaikius Lietuvos kaip ES narės tikslus, tokia investicija yra svarbi ir reikalinga. Tačiau jeigu šis projektas būtų pradėtas įgyvendinti dešimtmečiu anksčiau, efektyvumas būtų daug didesnis“, – komentuoja jis.
Vaidas Gaidelys, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius. Tado Barzdžiaus nuotr.
Anot ekonomisto, vėlavimas dar labiau ilgina atsiperkamumo terminus.
„Tuo metu, kai buvo parengtas šis planas, mažiausiai prieš dešimt metų, elektros energijos kaina buvo maždaug 11,1 ct. Todėl tokios investicijos atsipirkimas tampa kelis kartus ilgesnis“, – sako V. Gaidelys.
Anksčiau ekonomistas dar atkreipė dėmesį, kad geležinkeliams nelabai paranku ir tai, jog šis projektas orientuotas ne Europos šalių kryptimis – elektrifikuojama linija, kurios ištisinis bėgių ilgis siekia 731 km, priklauso transporto koridoriui, jungiančiam Klaipėdos jūrų uostą su Vilniumi ir Baltarusija. O baltarusiškus krovinius bendrovė yra praradusi dėl įvestų sankcijų.


Traukinių neįsigijo
VŽ rašė, kad elektra varomiems traukiniams, kurie kursuos šia linija, LTG ketino išleisti apie 400 mln. Eur – šią sumą per pusę pasidalys keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ ir krovinius gabenanti „LTG Cargo“.Tuomet „LTG Cargo“ skelbėsi planuojanti įsigyti 55 elektrovežius. Sutartį dėl naujų lokomotyvų įsigijimo žadėjo pasirašyti 2022 m. pirmąjį ketvirtį. Paklausus bendrovės, ar šis planas įvykdytas, sulaukta neigiamo atsakymo, esą jis tik svarstomas.

„Šiuo metu kroviniai elektrinės traukos lokomotyvais nėra gabenami, jie numatyti tik kai jau bus elektrifikuotas ruožas. Ateityje, užsitikrinus finansavimo šaltinius, numatoma, kad bus svarstomas elektrinių lokomotyvų įsigijimas“, – nurodoma bendrovės atsakyme.
„LTG Link“ skelbė ketinanti pirkti 30 elektrinių traukinių. 2021 m. pradėjusi pirmąjį viešųjų pirkimų etapą, vis dar yra viešųjų pirkimų stadijoje.
„LTG Link“ šiuo metu vykdo viešąjį naujų elektrinių traukinių įsigijimą. 2022 m. rugsėjo pirmojoje pusėje gauti atnaujinti viešajame naujų elektrinių traukinių pirkimo konkurse dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymai, pirkimo procedūros vykdomos toliau“, – atsako bendrovė.

https://www.vz.lt/transportas-logist...r-elektroveziu

Kas gali paaiškinti:
- kiek reikalingas elektrifikavimas, kai krovinių srautai nukrito kelis kartus
- kelis šimtmečius užtruks projekto atsiprikimas naujomis sąlygomis - kai sumažėjo krovinių ir pabrango elektra.
- iš kokių pinigų bus perkami 55 elektrovežiai.

O gal ir be jokios elektifikacijos "projekto socialinė nauda 700 mln EUR" bus pasiekta vien nou to kad sustojo traukiniai su trąšomis Stasylų-Vaidotų-Klaipėdos kryptimi

Protingiausia būtų paspausti rankinį stabdį ir įvertinti ar išvis toks projekta yra reikalingas bus artimiausius dešimtmečius.
Juk net puikiausioje autostradoje, kur greitis 130 km/val., pasikeitus aplinkybėmis greitis mažinamas.
ES mokesčių mokėtojjų pinigus galima panaudoti racionaliau nei daryti gigantišką projektą kurio nauda per metus tapo sunkiai suvokiama..

[Ignalina]

Elecnor technika Paneriuose prieš kelias savaites.

[Al1]

Kokiai dar RB, jei dar nei vienas kubas žemės nepajudintas (autokeliai privažiavimui nesiskaito). Tikriausiai kad Vilniaus - Klaipėdos elektrifikacijai...

[ejs-ejs]

Paneriuose stovi atitverti elektrifikavimo sąstatai. Jie Klaipėdos linijai, ar RBii?

[Al1]

Iš biudžeto.

O biudžetas iš kur?

[disident]

O kur dar elektros kaina..

Kol elektrifikuos, daug kartų dar kaina keisis

[Lietuvis87]

O kur dar elektros kaina..

[VNS]

Iš biudžeto.

[Romas]

Labai "savalaikis" sprendimas - porą dienų po kalio trąšų tranzito sustabdymo ir nežinant, kokių atsakomųjų priemonių prieš mūsų geležinkelius imsis Lukašenkos režimas.

Pagrindime kalbama apie mažėsiančią oro taršą ir eksploatacines sąnaudas. Turbūt skaičiavimai buvo atlikti dar iki naftos bei trąšų tranzito sustabdymo. Oro tarša, triukšmas bei geležinkelio bėgių dilimas ir taip sumažėjo po vasario 1-osios.
Dar įdomu, iš kur LG paims investicijoms 201 mln. EUR.

ELTA 2022.02.02
Vyriausybė patvirtino geležinkelio ruožų elektrifikavimo planą

Įgyvendinus geležinkelių linijos Vilnius–Kaišiadorys–Šiauliai–Klaipėda ir dalies Klaipėdos geležinkelio mazgo (ruože nuo Klaipėdos iki „Draugystės“ geležinkelio stoties) elektrifikavimo projektą, į aplinką išmetamų teršalų kiekiai sumažės 150 tūkst. tonų per metus, 30 proc. sumažės degalų ir 40 proc. eksploatacijos, kartu ir krovinių bei keleivių vežimo veiklos sąnaudos.(...)

Bendra geležinkelių elektrifikavimo projekto vertė – 398 mln. eurų, Europos Sąjungos Sanglaudos fondo investicijos – 197 mln. eurų, kitas lėšas skirs AB „Lietuvos geležinkeliai“. Bendras elektrifikuojamo ruožo ištisinis ilgis – 364 km.

https://m.delfi.lt/verslas/transport...hp?id=89360727