Geležinkeliai Lietuvoje

[Aleksio]

Juo labiau, kad visokie sovietiniai TEP60, TEP70 buvo kuriami 160km/h greičiui, tai būtų logiška, kad ir signalizacija turėtų palaikyti tokį greitį. Net sušiktoje Baltarusijoje traukiniai važiuoja 140km/h (bent jau Minsk-Baranoviči ruože), tai ten tikrai kažin ar jei turi kitokią signalizaciją, nei LTG.

Signalizacija yra vienas dalykas, o kaip yra su riedmenų būklę (realią, o ne pagal ataskaitas vadovybei)?

[dtb]

Mano žiniomis, vos tik pradėjus eksploatuoti PESA 730ML minimum 3 ruožuose buvo važiuojama 140km/val. Vienas ruožas, kurį tikrai pamenu, buvo Telšiai-Lieplaukė. Deja, bet infrastruktūra nusidėvėjo (o dabar taupant, tikėtina, nusidėvės dar stipriau) ir max greitis dabar visur 120km/val.
Be to, <10km atkarpoje nėra labai ekonomiška įsibėgėti iki 140 km/val, kai stočių kelynuose reikės stabdyti siekiant sumažinti greitį.

[John]

O kaip eksplotacijos kaštai? Pradedant kuro sąnaudom, baigiant greitesniu mazgų resursu. Nebus čia viskas iš ubagumo?

Tai vat galvoju, ar nėra todėl, kad nu "ai nėr čia ko", nes biškį pigiau kainuoja, biškį mažiau priežiūros reikia. Mane labiausiai biesina, kad ubagai, sankcijų dusinami ir nublūdusio psichopato valdomi Baltarusijos geležinkeliai sugeba turėti Stadlerius, kas yra belenkaip geriau, nei bet kas LTG, kurie dar ir važiuoja greičiau.

[Garbanius]

O kaip eksplotacijos kaštai? Pradedant kuro sąnaudom, baigiant greitesniu mazgų resursu. Nebus čia viskas iš ubagumo?

[John]

Nenusimanau šiuose dalykuose, bet jeigu Railbalticoje dėl signalizacijos nebuvimo tik 80 km/h, tai gal ir čia tai susiję

RB1 išvis nėra signalizacijos, tai ten rankiniu būdu per kažkokį telefoną ar raciją reguliuoja eismą. Panašiai, kaip Varėna-Marcinkonys. O visur kitur signalizacija yra, tai 120km/h limitas kažkaip nelabai įsipaišo. Juo labiau, kad visokie sovietiniai TEP60, TEP70 buvo kuriami 160km/h greičiui, tai būtų logiška, kad ir signalizacija turėtų palaikyti tokį greitį. Net sušiktoje Baltarusijoje traukiniai važiuoja 140km/h (bent jau Minsk-Baranoviči ruože), tai ten tikrai kažin ar jei turi kitokią signalizaciją, nei LTG.

Radau kažkokį dokumentą "ĮSAKYMAS
DĖL GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMO SIGNALIZACIJOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

1997 m. gruodžio 30 d. Nr.483
Vilnius
"

Jame yra net schemos su aprašymais:


Tai panašu, kad bent jau 140km/h esama signalizacija tikrai palaiko. Spėčiau, kad gal visgi ir daugiau t.y. 160km/h.

[Pilaitis]

Neskaitant stočių kelynų, geometrija Kaišiadorys-Klaipėda labai daug kur leidžia 140km/h, kai kur 160km/h. Kaip su signalizacija tik įdomu? Bet labai abejoju, kad būtent signalizacija viską riboja iki 120km/h.

Nenusimanau šiuose dalykuose, bet jeigu Railbalticoje dėl signalizacijos nebuvimo tik 80 km/h, tai gal ir čia tai susiję

[John]

Gal, bet čia jau ne elektrifikacijos, o signalizacijos/geometrijos sritis. Pagal openrailwaymap, labai lėtinama ir įvairių stočių kelynuose.

Neskaitant stočių kelynų, geometrija Kaišiadorys-Klaipėda labai daug kur leidžia 140km/h, kai kur 160km/h. Kaip su signalizacija tik įdomu? Bet labai abejoju, kad būtent signalizacija viską riboja iki 120km/h.

[Pilaitis]

Nu ir dar maksimalus greitis duotų biškiuką. LTG pastrigę su 120km/h net ten, kur laisvai galėtų būti 140km/h, o gal net ir visi 160km/h. Bet nekeičiant maksimalaus greičio, tai žinoma nebus kažkokio ženklaus pagerėjimo. Net dėl 10-15 min nebūčiau tikras. Labiau 5-10 min.

Gal, bet čia jau ne elektrifikacijos, o signalizacijos/geometrijos sritis. Pagal openrailwaymap, labai lėtinama ir įvairių stočių kelynuose.

[John]

Kažkur LTG infros direktorius minėjo, kad vien traukos pakeitimas į elektrinę didelio efekto neduos, jei konkrečiai - 10-15 min, dėl pagerėjusios akceleracijos ir stabdymo. Kas šiaip nieko naujo, nes didžiausią poveikį daro geležinkelio geometrija ir bėgių būklė.

Nu ir dar maksimalus greitis duotų biškiuką. LTG pastrigę su 120km/h net ten, kur laisvai galėtų būti 140km/h, o gal net ir visi 160km/h. Bet nekeičiant maksimalaus greičio, tai žinoma nebus kažkokio ženklaus pagerėjimo. Net dėl 10-15 min nebūčiau tikras. Labiau 5-10 min.

[Pilaitis]

Kažkur LTG infros direktorius minėjo, kad vien traukos pakeitimas į elektrinę didelio efekto neduos, jei konkrečiai - 10-15 min, dėl pagerėjusios akceleracijos ir stabdymo. Kas šiaip nieko naujo, nes didžiausią poveikį daro geležinkelio geometrija ir bėgių būklė.

[ifl]

Dėl pradedamų elektrifikacijos darbų Vilnius–Klaipėda–Vilnius ruože nuo vasario 6 d. bus ribojamas traukinių eismas

https://ltglink.lt/svarbus-pranesima...aukiniu-eismas

Įdomu, ar sumažės bent truputį kelionės trukmė.

[Pilaitis]

Dėl pradedamų elektrifikacijos darbų Vilnius–Klaipėda–Vilnius ruože nuo vasario 6 d. bus ribojamas traukinių eismas

https://ltglink.lt/svarbus-pranesima...aukiniu-eismas

Pirmasis elektrifikacijos etapas vyks vasario–gegužės mėnesiais.


Įsibėgėjant elektrifikacijos darbams keisis dalies traukinių tvarkaraščiai: ką svarbu žinoti keleiviams?


Dėl įsibėgėjančių elektrifikacijos darbų geležinkelio ruože Kaišiadorys–Radviliškis nuo vasario 6 d. iki gegužės bus reikšmingai ribojamas traukinių eismas. Kol vyks vieno svarbiausių geležinkelio infrastruktūros projekto darbai, laikinai bus trumpinama arba atšaukiama dalis keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ organizuojamų maršrutų Vilnius–Klaipėda, Vilnius–Šiauliai ir Kaunas–Šiauliai traukinių reisų.


Geležinkelio infrastruktūros elektrifikacija – Lietuvai strategiškai svarbus projektas, reikšmingai prisidedantis prie efektyvesnio, žalesnio ir darnesnio judumo šalyje.
Numatoma, kad šis elektrifikacijos etapas bus vykdomas vasario–gegužės mėnesiais geležinkelio atkarpoje Kaišiadorys–Radviliškis. Jo metu bus elektrifikuojamas 125 km geležinkelio ruožas. Kitas elektrifikacijos etapas planuojamas nuo 2023 m. rudens geležinkelio atkarpoje Šiauliai–Klaipėda.


„Šie darbai yra būtini tam, kad jau po kelerių metų svarbiausia geležinkelių arterija galėtų kursuoti visiškai nauji elektriniai traukiniai ir galėtume savo klientams pasiūlyti visiškai naują kelionių patirtį. Suplanuotų eismo pertraukų metu telksime dėmesį į sklandų ir aiškų klientų informavimą, taip pat dirbsime su kitais vežėjais siekdami, kad viešuoju tarpmiestiniu transportu besinaudojančius žmones pokyčiai paveiktų kuo mažiau. Eismo pertraukos metu bus išsaugoti pagrindiniai rytiniai ir vakariniai traukinių reisai. Be to, tiek Velykų savaitę, tiek vasarą numatomas eismo atnaujinimas“, – teigia „LTG Link“ vadovas Linas Baužys.


Vykstant elektrifikacijos darbams nuo pirmadienio iki šeštadienio iš Vilniaus į Klaipėdą bus galima vykti du kartus ryte, o iš Klaipėdos į Vilnių – vieną kartą ryte ir vieną kartą vakare. Taip pat dienos metu sutrumpintu maršrutu traukiniai kursuos atkarpa tarp Klaipėdos ir Šiaulių. Maršrutas Kaunas–Šiauliai nuo pirmadienio iki šeštadienio atšaukiamas. Maršrutais Vilnius–Klaipėda ir Kaunas–Šiauliai sekmadieniais traukiniai kursuos kaip įprasta.


Elektrifikacijos darbai taip pat palies maršrutą Vilnius-Šiauliai, kursavusį penktadieniais ir sekmadieniais. Penktadieniais traukiniai nevažiuos, o sekmadieniais kursuos įprastu grafiku pilnu pajėgumu.


Numatoma, kad sekmadieniais kursuos maksimalaus leistino dydžio traukinių sąstatai. Esant poreikiui ir atsižvelgiant į technines galimybes traukinių sąstatai galės būti didinami ir eismo pertraukos dienomis.


Keliones planuojantys klientai kviečiami bendrovės interneto svetainėje www.LTGLlink.lt, mobiliojoje programėlėje ar kitais „LTG Link“ kanalais pasitikslinti dėl konkrečių juos[COLOR=var(--90)]dominančių traukinių reisų pakeitimų. Apie pokyčius taip pat bus informuojama informaciniais skelbimais stotyse.[/COLOR]



„LTG Link“ primena, kad rekomenduojama traukinių bilietais pasirūpinti iš anksto – tai patogiausia padaryti internetu arba mobiliojoje programėlėje.


Geležinkelio ruožo Kaišiadorys–Radviliškis elektrifikacijos darbus įgyvendina LTG Grupės bendrovė „LTG Infra“, valdanti šalies geležinkelių tinklą ir besirūpinanti jo modernizavimu. Skaičiuojama, kad baigus projektą, geležinkelių tinkle veikiančių vežėjų kuro sąnaudos sumažės ne mažiau kaip 30 proc., o į aplinką nebus išmesta apie 150 tūkst. tonų teršalų per metus.


Iki 2024 metų pabaigos Lietuvoje elektrifikuoto geležinkelio dalis visoje infrastruktūroje turėtų siekti apie 35 proc., o ištisinis ruožo ilgis siektų 731 km. Šiuo metu elektrifikuotas geležinkelis Lietuvoje sudaro 9 proc. šalies tinklo. Šiuo metu Lietuvoje yra elektrifikuoti trys geležinkelio ruožai: Vilnius–Kaunas, Lentvaris–Trakai ir Vilnius–Kena.


Daugiau informacijos apie tvarkaraščių pokyčius pateikiama bendrovės puslapyje www.LTGLink.lt.

Daugiau informacijos apie geležinkelių elektrifikaciją: https://elektrifikavimas.lt/

[liutass]

Rusu tranzitas i Kaliningradą?

[vėkas]

Kokie pastovūs svarbūs klientai lieka LTG Cargo po Belaruskali praradimo?

visi kiti

[Petr]

Kokie pastovūs svarbūs klientai lieka LTG Cargo po Belaruskali praradimo?

[Gator]

Laikinai stabdomos geležinkelio Plungė–Šateikiai statybos

https://www.vz.lt/transportas-logist...ikiai-statybos

[Al1]

Ir gerai, kad neskyrė. Nefig visokiems neaiškiems grietinėlę graibyti...

[bato_usai]

Šitoje temoje matau prieš metus vyko diskusijos apie Gargždų Geležinkelio teismus... Off topic, bet šiaip taip ir nerandu temos apie krovinių vežimą visoje bt grupėje.

Vilniaus apygardos administracinio teismas gegužės 18 d. atmetė „Gargždų geležinkelio“ skundą,<...>

„Gargždų geležinkelio“ prašomi pajėgumai ruožuose Radviliškis-Pagėgiai (tarpstotyje Viduklė–Tauragė), Kaišiadorys–Radviliškis (tarpstotyje Livintai–Gaižiūnai) ir Kužiai–Klaipėda (tarpstotyje Plungė–Šateikiai) ir negalėjo būti skirti, nes to nenumato prioriteto taisyklė, pagal kurią pajėgumai turėjo būti ir buvo skirti kitai geležinkelio įmonei“, – rašoma VAAT nutartyje.

Geležinkelio pajėgumų nesėkmingai prašė ir kita geležinkelių paslaugų įmonė „LGC Cargo“, per didžiausią akcininkę Latvijos bendrovę „Baltic Transit Service“ netiesiogiai susijusi su žinomais buvusiais Latvijos politikais ir „Rusijos geležinkeliais“ (RŽD). Jai pajėgumų LTSA nesuteikė motyvuodama, kad jos verslo planai turi tranzito požymių, o Lietuvos Geležinkelių transporto kodeksas numato išimtį tranzitui iš trečiųjų į trečiąsias šalis – jį gali vykdyti tik valstybės kontroliuojama įmonė.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...kelio-pajegumu

[Palpatine]

Energetikos ministerija ir LTG grupė pasirašė susitarimą dėl energijos taupymo

Energetikos ministerija ir didžiausia Baltijos šalyse geležinkelių grupė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo įsipareigojama taupyti energiją.

Iki 2030 m. pabaigos „Lietuvos geležinkeliai“ planuoja sutaupyti 1,3 TWh galutinės energijos.

Šis susitarimas – dalis Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme numatytų priemonių, kuriomis siekiama per artimiausią dešimtmetį sutaupyti ne mažiau kaip 27 TWh galutinės energijos, rašoma pranešime spaudai.(...)

(...)Siekdama sutaupyti energiją, LTG grupė įsipareigojo modernizuoti įrangą, elektrifikuoti riedmenis, optimizuoti nekilnojamąjį turtą, modernizuoti pastatus bei katilines, atnaujinti transporto priemonių parką. Prie šių sutaupymų prisidės visos pagrindinės grupės bendrovės – infrastruktūros valdytojas „LTG Infra“, krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ bei kelionių traukiniais operatorius „LTG Link“.(...)

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien...1506716?copied

[ejs-ejs]

Vežant traukiniu pervežimo trukmė, žinoma, būtų ilgesnė, bet gal reikšmingai mažesnė pervežimo kaina, lyginant su vilkiko varinėjimu? Gal geležinkeliai konkuruotų pasiūlę žemesnę tonos pervežimo kainą, nes ne tiek jau daug yra krovinių rūšių, kurias vežant labai svarbios kelios ar net keliolika papildomų valandų.

Kai pagaliau bus galima perkelti nuo vienos platformos ant kitos - racijos yra, ir Via Baltica bus mažiau avarijų. Bet vietiniams pervežimams - nelabai matau tikslo. Gal, kaip treniruotė.