Įdomu dėl Suomijos, kažkaip patyliukais viskas vyksta ar čia iš serijos "drambliuko svajonės"?
-
Suomiai pakolkas planuoja 1435 vėžę iš Švedijos į Rovajarvi poligoną už Rovaniemio ir didžiausią Suomijos šiaurės miestą Oulu. -
Kol kas atrodo drambliuko svajonės - jiems *realios* naudos iš perėjimo į europinę vėžę nelabai yra nes jie turį tik vieną geležinkelio jungtį su kitomis šalimis naudojančiomis 1435mm šiuo metu, ir ta jungtis su Švedija potencialo daug neturi (tarp Helsinkio ir Stokholmo dabar ~3h greičiau yra plaukti laivu nei važiuoti traukiniu). Realiai nauda kažkokia atsirastu nebent kai tunelį tarp Talino ir Helsinkio pastatytų, bet ir tai vargu ar įvyks. Bet jei labai norėtų iš politinio įvaizdžio pusės tai daryti, tai gal ir galėtų - daug logikos tame nematau, bet jei yra noro, galima. Bet veiksmais kol kas nesimato.Parašė Palpatine Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Iš vakar dienos interviu apie Rail Baltica:
Įdomu dėl Suomijos, kažkaip patyliukais viskas vyksta ar čia iš serijos "drambliuko svajonės"?– Iš to, ką jūs kalbate, panašu, kad net ir 2030-ais ar po jų su europine vėže ir „Rail Baltica“ susiję darbai nesibaigs. Turbūt pilnai Baltijos šalių integracijai su Europa reikia ir dvikelio geležinkelio, ir daugiau europinės vėžės atšakų. To, ką mes planuojame turėti 2030 metais, tai integracijai turbūt nepakanka?
– Tikrai taip, čia yra platesnė tema. Europos Komisija su nauju vadinamu TEN-T, transeuropinio transporto tinklo reglamentu išėjusi su sprendimais, kad Europoje vėžė turi būti standartinė visur, visose valstybėse.
Kaip mes kalbėjome, jeigu pasižiūrėtume Lietuvos istoriją, jeigu mes atsiverčiame ir pasižiūrime, kokio pločio geležinkelis, galime pasakyti, kam mes priklausome – ar Rusijos imperijai, ar Vokietijai, ar dar kažkam. Dabar yra iškreipta realybė – mes priklausome Europos Sąjungai, o bėgiai sako ką kita.
Kai prasidėjo Ukrainos karas, Europos Komisija labiau suprato saugumo dalykus, nes iki tol, tiesą pasakius, buvo gana sudėtinga kalbėtis apie tuos visus geopolitinius dalykus. Visai neseniai buvome bendros įmonės „RB Rail“ stebėtojų taryboje, kur dalyvauja ir Suomijos atstovai. Jie informavo, kad jau priėmė pirmus sprendimus, susijusius su perėjimu į europinę vėžę.
Ir LTG („Lietuvos geležinkeliai“ – BNS) taip pat yra suplanavusi pirmą žingsnį – perėjimą prie europinio tinklo „Rail Baltica“. Antras žingsnis yra europinės vėžės linija į Klaipėdą. Po to bus trečias, ketvirtas ir penktas ar kiti žingsniai.
Šiuo metu vyksta vadinama infrastruktūros architektūros studija, kur yra paprašyta konsultantų pateikti siūlymų, kada, kokiais etapais būtų geriausias variantas konvertuoti Lietuvos geležinkelį. (...) Matyt, tas antrasis „Rail Balticos“ etapas po 2030-ųjų metų vyks lygiagrečiai su darbais į Klaipėdą.Komentuoti:
-
Girdėjau jog pirmas keleivinis traukinys planuojamas šiais metais dar, kažkur link metų galo labiau.Parašė Vinecko Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Norėčiau užduoti vieną klausimą.
Gal kas žino atsakymą į klausimą kiek +- testuoja naujus traukinius? Tada galima būtų pabandyti spėti kada +- nauji traukiniai pasieks Lietuvą.Komentuoti:
-
https://www.facebook.com/share/15ybR...ibextid=wwXIfr
«LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ nuo pernai metų vasaros testavusi dinaminės kainodaros projektą populiariausiame maršrute Vilnius–Kaunas–Vilnius, naujovę pradės taikyti kituose maršrutuose: iki 40 proc. pigiau bilietus nuo balandžio 14 dienos galima bus įsigyti į Vilnius–Kaunas–Vilnius reisus, dinaminė kainodara bus taikoma maršrutuose Kaunas–Šiauliai–Kaunas, Kaunas–Marijampolė–Kaunas, Vilnius–Trakai–Vilnius ir Vilnius–Varėna–Marcinkonys–Varėna–Vilnius. Šiais maršrutais naudojasi daugiau nei 50 procentų visų traukinių keleivių.»Komentuoti:
-
Su dabartine situacija turbūt nelabai logiška. Bet šiaip tai nuo Lenkijos iki Gardino yra ir standartinė vežė ir visai neseniai buvo aktyviai naudojama PKP traukinių.Parašė thomcius Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Aš su tuo sutinku. Juk dėl to ir skudžiuosi, ieškodamas logikos tame žemėlapyje. Nematau jokios logikos Druskininkus pajungti dviem skirtingomis vėžėmis. Anot kai kurių, vilniečiai galės važinėti ratais per Kauną, lyg tai būtų kažkoks pliusas, kai žemėlapis rodo kad galima bus nuvažiuoti tiesiogiai.Parašė thomcius Rodyti pranešimą
Ir išvis, Kaunas-Alytus-Druskininkai atrodo logiškai tik jeigu vėžė toliau bus pratęsiama iki Gardino.Komentuoti:
-
Nėr nes ne elektryčkos iki Marės važiuoja. Savu laiku anksčiau leisdavo tiesioginį dyzeliukąParašė Visdarlietus Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Teko važiuoti panašiu iš Romos į Neapolį. Kol išvažiavo iš Romos priemiestinių zonos - lėkė kaip elektrinis. O paskui - stojo ant kiekvieno kampo.Parašė B.S. Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Kol pastatys trasą (ar išvis statys) Kaunas-Alytus-Druskininkai, tai Vilnius-Marcinkonys jau bus maksimaliai nusidėvėjęs, tad bet kokiu atveju reiks rekonstrukcijos.Parašė B.S. Rodyti pranešimą
Tad manau statant naujas trasas reiktų žiūrėti į europinę vėžę, o laikui bėgant senas rusiškas modernizuoti i europines. Su priešingu požiūriu taip ir liksime su rusišku geležinkeliu.Komentuoti:
-
Nebus Jokio Vilnius-Kaunas-Druskininkai. Kaip nėra jokio Kybartai-Kaunas-Vilnius ar Marijampolė-Kaunas-Vilnius. Iš Marijampolės yra Vilnius-Mockava, bet tai traukinys į Lenkiją. Kol tokio nebuvo niekas nesvarstė Vilnius-Kaunas-Marijampolė. O tos 38 min. tai tas pats kaip dar prieš 20 metų kalbos, kad Vilnius-Klaipėda visą trasą važiuos 160 km/h greičiu.Komentuoti:
-
Lyg neturėtume dabar precedentą su greituoju Vilnius-Klaipėda, kuris stoja tik Šiauliuose ir Telšiuose. Taip pat kiti reisai praleidžia ir Kaišiadoris, taip kad nelabai čia ir fantazijosParašė B.S. Rodyti pranešimą
Komentuoti:
-
Gal ir bus tiesioginis Vilnius-Druskininkai (per aplinkui), bet toks traukinys stos visur. Čia panašiai kaip fantazuoti apie traukinį Vilnius-Joniškėlis stojantį kiekvienoje Aukštaitijos stotelėje, bet po to nuo Kauno ekpsresas iki Vilniaus.Parašė Palpatine Rodyti pranešimą
Komentuoti:
-
Nesinori dalintis briedžio girioje, bet iš kur tokia nuomonė, kad nebus tiesioginis Vilnius-Druskininkai? Ir kodėl toks maršrutas neturėtų kelių ekspresų Vilnius-Kaunas-(Prienai?)-Alytus-Druskininkai, būtent skirtas šių didžiųjų Dzūkijos miestų sujungimui su Sostine. Kiti, regioniniai traukiniai, stojantys visose stotyse būt Kaunas-Druskininkai, gal net vjenas kitas reisas iki Vilniaus per Kaišiadoris ir Lentvarį.Parašė B.S. Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
38m Vilnius-Kaunas yra ekspresas be sustojimų. Toks ekspresinis traukinys tikrai toliau nevažiuos į Druskininkus. Jis toliau važiuos arba į Lenkiją, arba į Klaipėdą, arba į Panevėžį. Todėl bus persėdimas. Kiek laiko tai užtruks, ir ar vidutinis vilnietis važiuojantis į Druskininkus norės vazotis? Toliau. Persėdimas. Traukinys važiuojantis į Druskininkus stos visur pakeliui. Tai tas tavo "vidutinis greitis" bus smarkiai mažesnis. Viską dabar sudėk. Tokia kelionė vilniečiui netenka prasmės. Jau geriau tada sėst į mašiną. Nei važinėti pirmyn atgal su persėdimais nesutaupant laiko.Parašė Palpatine Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Aš ir ėmiau vidutinį greitį ruože Kaunas-Druskininkai, ne maksimalų. O 38min Kaunas-Vilnius yra pateikta oficialiuose RB paslapiuose.Parašė B.S. Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
ignaloidas
Ok, galbūt tai kažkiek paaiškina. Vis vien neidealus variantas. Vis vien reiktų tada pagalvoti apie bėgių persiuvimą į Vilnių, arba papildomo bėgio pridėjimą.
@Palpatine
Beje, tavo matematika yra šleiva, kreiva. Skaičiuoji taip, lyg Vilnius-Kaunas-Druskininkai traukinys bus per persėdimų ir be sustojimų. Kai pridėsi papildomą laiką, tai matysis kad važiuoti iš Vilniaus į Druskininkus traukiniu per Kauną yra beprasmiška.Komentuoti:
-
ES ganėtinai aiškiai pradeda kalbėti kad ne standartinė vežė nebus iš jų finansuojama, tad labai paprastas argumentas yra kad ten statyti plačiąją vėžę reiktų visiškai už savus pinigus, kai standartinė galės būti dalinai finansuojama ES.Parašė B.S. Rodyti pranešimąKomentuoti:
Komentuoti: