Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Geležinkeliai Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Vitas
    replied
    Parašė keleivinis Rodyti pranešimą
    Jam netaiko nuolaidos išankstiniam bilietui. Kitiems taiko 20% nuolaidą. Jis skaitomas kaip paprastas traukinys kažkodėl (paprastiems traukiniams išankstinio bilieto nuolaida netaikoma).
    Bet kad traukinio numeris (23 ir 24) kaip greitojo?
    Ir kelionės trukmė - ne ilgesnė nei klaipėdiniu...
    Paskutinis taisė Vitas; 2016.06.11, 13:08.

    Komentuoti:


  • Salvijus
    replied
    Aišku, apie tai net nepagalvojau.

    Komentuoti:


  • keleivinis
    replied
    Jam netaiko nuolaidos išankstiniam bilietui. Kitiems taiko 20% nuolaidą. Jis skaitomas kaip paprastas traukinys kažkodėl (paprastiems traukiniams išankstinio bilieto nuolaida netaikoma).

    Komentuoti:


  • Salvijus
    replied
    Pakartosiu čia klausimą:
    Parašė Salvijus Rodyti pranešimą
    Sveiki, kodėl traukiniu Vilnius-Šiauliai-Vilnius brangiau nei ekspresas?
    Attached Files

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    O gal reikia būti principingiems ir pasiųsti ES nach*** kaip tą daro Lenkija dėl jos konstitucinio teismo reformos ir kt.? Lietuva juk ne ES nusileis, o Lenkijai pralaimės vieną iš jos puolimo prieš Lietuvą etapų.

    Komentuoti:


  • nesekasi
    replied
    EK vadovas ir A. Butkevičius – apie „Lietuvos geležinkelius“ ir Astravo AE

    Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude`as Junckeris teigiamai įvertino faktą, kad dėl „Lietuvos geležinkelių“, kuriems gresia daugiau nei 40 mln. eurų bauda dėl išardyto kelio į Rengę Latvijoje, pertvarkos vyksta dialogas tarp Lietuvos ir EK.
    ...„Lietuvos geležinkelius“ reikėtų pertvarkyti pagal Vokietijos geležinkelių pavyzdį...
    ...pagal Europos Sąjungos ketvirtąjį geležinkelių paketą, „Lietuvos geležinkelius“ tektų pertvarkyti, neskaidant į atskiras bendroves. Pasak jo, reikėtų pertvarkyti geležinkelių eismo valdymo ir rangos darbų priežiūros funkcijas bei atskirti pagrindinių veiklų finansinius srautus.

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė Salvijus Rodyti pranešimą
    Triukšmo nebuvo, nes 3 pusės gražiai susitarė ją uždaryti dar 1997 m. (MN - pabodo muitinės patikros Latvijos pusėje). O čia triukšmas matyt kilo dėl vienašališko SM sprendimo.
    Mokesčius arba pensijinį amžių valdžia taip pat didina vienašališkai.

    Komentuoti:


  • Salvijus
    replied
    Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
    Linija vien Lietuvos teritorijoje būtų ne daug trumpesnė nei uždaryta linija per Priekulę (tuo labiau, kad dėl šitos linijos triukšmo nelabai girdėti).
    Triukšmo nebuvo, nes 3 pusės gražiai susitarė ją uždaryti dar 1997 m. (MN - pabodo dvigubos muitinės patikros Latvijos pusėje). O čia triukšmas matyt kilo dėl vienašališko SM sprendimo.
    Paskutinis taisė Salvijus; 2016.05.29, 09:11.

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
    Dar geriau nutiesti trūkstamą atkarpą Lietuvos teritorijoje ir gražiai susitarti, kad nebenorėtų tiesti produktotiekio iki Klaipėdos ir būtų tiesiausia atkarpa iki Klaipėdos. Atstatysi per Priekulę, tada vėl žiūrėk kažkas norės į Liepoją, o kiti vėl ardyti.
    Linija vien Lietuvos teritorijoje būtų ne daug trumpesnė nei uždaryta linija per Priekulę (tuo labiau, kad dėl šitos linijos triukšmo nelabai girdėti).

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
    OK, ne krachas, bet vistiek negerai. Sutinkate su tuo?
    Aš dėl to ir nesiginčiju.


    Parašė Salvijus Rodyti pranešimą
    Na su tuo "krachas" miestui, KN ir kt. perlenkta lazda (nemačiau iki šiol jokių skaičių), KN ne vien iš MN uždirba - juk nemažai pervežama baltarusiškų naftos produktų. O šioje sferoje Lietuva mažai dirbo, kad nemaža dalis šio tranzito tenka Latvijos uostams.
    Krachas tikrai ištiks įmonę kai ją restruktūrizuos (keleiviniams tikrai bus galas) dėl 19,5 km ruožo nuardymo. Geriau jau sumokėti baudą ir atstatyti nuardytą ruožą. Su latviais reiktų derėtis dėl ruožo per Skuodą atkūrimo (principu - tu man - aš tau).
    Dar geriau nutiesti trūkstamą atkarpą Lietuvos teritorijoje ir gražiai susitarti, kad nebenorėtų tiesti produktotiekio iki Klaipėdos ir būtų tiesiausia atkarpa iki Klaipėdos. Atstatysi per Priekulę, tada vėl žiūrėk kažkas norės į Liepoją, o kiti vėl ardyti. Be to tai būtų dar viena rezervinė linija tarp Radviliškio ir Klaipėdos (Kužių ir Kretingos).

    Komentuoti:


  • Salvijus
    replied
    Na su tuo "krachas" miestui, KN ir kt. perlenkta lazda (nemačiau iki šiol jokių skaičių), KN ne vien iš MN uždirba - juk nemažai pervežama baltarusiškų naftos produktų. O šioje sferoje Lietuva mažai dirbo, kad nemaža dalis šio tranzito tenka Latvijos uostams.
    Krachas tikrai ištiks įmonę kai ją restruktūrizuos (keleiviniams tikrai bus galas) dėl 19,5 km ruožo nuardymo. Geriau jau sumokėti baudą ir atstatyti nuardytą ruožą. Su latviais reiktų derėtis dėl ruožo per Skuodą atkūrimo (principu - tu man - aš tau). O dabar LT/LV pasienis darosi panašus į RU/PL Kaliningrado sr. - kur bėgiai arba nuimti, arba užaugę krūmais.
    Paskutinis taisė Salvijus; 2016.05.29, 15:07.

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
    Krovinių netekimas negerai, bet kalba grynai apie Klaipėdą (savivaldą), nes Al1 vis ją minėjo ir vartojo žodį krachas. Tai jis netinka apskritai, ir ypač Klaipėdai.
    OK, ne krachas, bet vistiek negerai. Sutinkate su tuo?

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Krovinių netekimas negerai, bet kalba grynai apie Klaipėdą (savivaldą), nes Al1 vis ją minėjo ir vartojo žodį krachas. Tai jis netinka apskritai, ir ypač Klaipėdai.

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
    Aš kartoju, kad didelė dalis uosto darbuotojų net nėra klaipėdiečiai. Atvažiuoja ryte iš kokių Darbėnų, ir vakare parvažiuoja namo daržų ravėti.
    Bet jie vistiek moka mokesčius. Jeigu jie nemokės, kur Skuodo rajonas paims pinigų? - vėl bus mažinama Vilniuje paliekama GPM dalis? - ačiū, nereikia. Taip kad krovinius paleisti iš savo rankų negalima.

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Aš kartoju, kad didelė dalis uosto darbuotojų net nėra klaipėdiečiai. Atvažiuoja ryte iš kokių Darbėnų, ir vakare parvažiuoja namo daržų ravėti. Su mašina, nes ruožas pusiau panaikintas ir dyzeliuko nėra.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Mokesčius moka miestui. Gyvena irgi Klaipėdoje, vartoja, šeimą išlaiko. Privačios firmos irgi penisi. Tuo labiau, jei valstybei priklauso, tai ir nuėjo signalas tiesiai į Vilnių - darykite greičiau kažką. Tik dabar valdžia kratosi atsakomybės, viską suversdami LG.

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Bedarbystė? Bendrai paėmus kažkiek, nes labai didelis procentas ne klaipėdiečiai, o ir šiaip tokiuose terminaluose daug darbuotojų nereikia. Sudaro reikšmingą dalį, bet kraunama ne tik MN produkcija. O ryšiai tiesioginiai, nes pagrindinis naftos produktų krovėjas valstybei ir priklauso.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    O kas mokesčius moka? Bedarbystė ir t.t. Miestui tai atsilieptų. Naftos produktų srautai LG sudaro reikšmingą dalį. Normaliame pasaulyje niekas nesimėto rinkomis, už kas kovojama ir liejamas kraujas (tų, kurie nifiga nieko nenusimano už ką kariaujama ar skerdžiami aborigenai). Uosto naftininkams būtų krachas. Verslas turi ryšius partijose ir valdžioje, taigi, paveikti per tuos svertus tikrai galima.

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Uosto ir geležinkelių srautai yra pakankamai neblogai diversifikuoti, todėl krachu čia net nekvepia.

    O pasakymas, kad gelbėti Klaipėdą tai išvis absurdiškas, lyg "Klaipėdos nafta priklausytų savivaldybei, ir dar be to iš uosto už kiekvieną toną kapsėtų į miesto biudžetą.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Tai kam išardė liniją? Aišku, tam, kad nevežtų absoliučios daugumos MN produkcijos per Latviją. Dėl vieno ar dviejų sąstatų per savaitę linijos tikrai nebūtų ardę. Buvo rimtas pavojus, kad taip atsitiks ir buvo gautas palaiminimas iš valdžios, kad reikia ardyti, kad reikia gelbėti uostininkus, Klaipėdą ir pačia LG.
    Estijoje geležinkelių krachas. Kaip rašoma internete, beliko vos 5-6 poros krovininių traukinių iš (į) Rusiją. Keleiviniai pilnai dotuojami iš biudžeto ir ar ilgai tai tęsis? Kai reikės valstybei išlaikyti infrastruktūrą tik dėl keleivinių traukinių, tai bus pradėta galvoti iš kur paimti pinigus.

    Komentuoti:

Working...
X