Geležinkeliai Lietuvoje

[statyba]

Gal kas zino, kokia proga siandien (vasario 12d.) apie 18:30h. su isjungtom sviesom trivagonis DR1A stovejo Vievyje? Veliau pajudejo Vilniaus pusen. Kokiu marsrutu ir tikslu jis judejo?

[Gator]

Duona kasdieninė taip pat pabrango.

O kitos transporto paslaugos pabrango?
B8t7 potingiau lygint transporto paslaug7 kontekste, o ne duonos, nemanai?

[amber13]

Truputį nukrypsiu nuo temos, bet norėčiau priminti pagrindines priežastis dėl kurių šiuo traukinių maršrutu važiuoja nedaug žmonių.

1. Traukiniai su laiptais ir į juos nepatogu lipti su lagaminais.
2. Reikia eiti gana nemažą atstumą iki traukinio (apie 300m.).
3. Bilietas nėra integruotas į miesto VT sistemą.

Jei apie tai būtų pagalvota iš anksto, įvykdžius šiuos kriterijus būtų galima buvę traukinį leisti kas pusvalandį ir keleivių būtų buvę pakankamai.

-------------------------------
Kas dėl oro uosto traukinio, tai labai trūksta vieno svarbaus priedo prie jo - tai JUDANTI PĖSČIŲJŲ JUOSTA (pėsčiųjų transporteris) tarp oro uosto traukinio stotelės ir oro uosto pagr. pastato (keleivių terminalas).
Daugumoje užsienio šalių oro uostų tokie pėsčiųjų transporteriai yra, tik tokiu būdu galima pasiekti šiuolaikinį komforto lygį.
Savaime aišku, tokia slenkanti pėsčiųjų juosta turi būti po dengtu stogu ir galėtų driektis nuo traukinių stotelės iki pat išvykimo ar atvykimo salės.
Bet tokie ar panašūs galimi projektai, tikriausiai, yra labiau ne tiek LG bet TVOU administracijos kompetencijos srityje.
LG su savo traukinuku priveža keleivius prie oro uosto ir tiek, o toliau VTOU administracijai turėtų rūpėti kaip keleivius su sunkiais lagaminais nutransportuoti į išvykimo salę.

[Aleksio]

„Lietuvos geležinkeliai“ 4,5% didina įkainius

„Valstybė mūsų prašo nedidinti kainų, o LG, valstybinė įmonė, verslui kainas didina, nors priežasties tam lyg ir nėra. Degalai pinga ir energetiniai ištekliai pinga, vagonų parkas praktiškai atsipirkęs“, – dėsto Tautvydas Barštys, „KG Group“ vadovas.

Duona kasdieninė taip pat pabrango.

[Torkas]

O kas mokės už nusidėvėjusių auto kelių infrastruktūros išlaikymą ir atkūrimą?

Formaliai krovininiai, priešingai nei lengvosios, moka kelių mokesčius. Kiek jie adekvatūs - kitas klausimas.

[Eimantas]

Per kelis pastaruosius metus sunkvežimių su grūdais Klaipėdos gatvėse padaugėjo kartais. Bet nežinau kiek to srauto yra iš didesnių elevatorių, o kiek tiesiai iš ūkių.

[Gator]

O kas mokės už nusidėvėjusių auto kelių infrastruktūros išlaikymą ir atkūrimą?

Klausimas skirtas valstybinei įmonei LG, kurie šiuo sprendimu prisidės prie padidėjusio sunkvežimių srauto?
Su ta sąlyga, kad ne tuščios kalbos dėl dalieskrovinių permetimo į kelius. Galbūt nieko nepermes, nes ir su tais +4.5% geležinkeliai bus pigesni.

[Salvijus]

O kas mokės už nusidėvėjusių auto kelių infrastruktūros išlaikymą ir atkūrimą?

[Gator]

„Lietuvos geležinkeliai“ 4,5% didina įkainius

„Valstybė mūsų prašo nedidinti kainų, o LG, valstybinė įmonė, verslui kainas didina, nors priežasties tam lyg ir nėra. Degalai pinga ir energetiniai ištekliai pinga, vagonų parkas praktiškai atsipirkęs“, – dėsto Tautvydas Barštys, „KG Group“ vadovas.

Tomas Keršys, Lietuvos privačių geležinkelių asociacijos primininkas sako, kad LG įkainius didina nuolat, tačiau šiemet krito kuro kainos ir buvo viliamasi, jog pavyks išvengti kainų didėjimo.

„Įmonės, kurios priverstos naudotis LG paslaugomis, savo veiklos nesustabdys ir bus priverstos dirbti toliau. Tačiau jų sąnaudos dėl to didės“, – dėsto p. Keršys.

Ponas Barštys sako, kad dėl tokio branginimo LG praras dalį krovinių. Pavyzdžiui grūdų prekybininkai per keletą metų sukūrė vežimo sunkvežimiais struktūrą ir vis daugiau javų į uostą bus gabenama ne vagonais, bet vilkikais.

„Sąnaudas mes būsime priversti perkelti ant pirkėjų, mūsų produktų vartotojų, pečių. Dėl LG neūkiškumo jie tiesiog praradinės klientus“, – pasekmes vardina p. Barštys.


Plačiau: http://vz.lt/article/2015/1/21/lietu...#ixzz3PTXZpwMb

[Al1]

Charkovo traukinys jau keli metai kaip nevažinėja. Buvo jis Ukrainos geležinkelių.

Dar yra į Čeliabinską (RŽD).

[Vilnietizz]

Sveiki, turiu klausimą dėl tarptautinių traukinių maršrutų, važiuojančių iš Lietuvos/pro Lietuvą. Žinau tokius maršrutus, gal dar turite kuo papildyti sąrašą:

Vilnius-Minskas (LG)
Vilnius-Maskva (LG)
Vilnius-Sankt-Peterburgas (LG)
Vilnius-Minskas (BČ)
Kaliningradas-Maskva (RŽD)
Kaliningradas-Sankt Peterburgas (RŽD)
Kaliningradas-Adleris (RŽD)

Berods, dar visai neseniai buvo toks maršrutas Kaliningradas-Charkovas.

[Al1]

Kodėl jūs pamirštate, kad dauguma užsienio oro uostų yra toli už miesto, iki kurių autotransportu reikia važiuoti daugiau nei pusvalandį (geriausiu atveju), oro uostai yra su labai dideliais keleivių srautais, prieš kuriuos Vilnius tik eilinė skylė.

[spirit]

Nepatogus tas oro uosto traukinys, retai kursuoja, anksti baigia darba, kaip ir minjeo daugumai toli iki stoteles. Uzsienieciams pas mus taksi kapeikas kainuoja. Kaip gyvenau Kaune, daznai netgi iki Vilniaus stoties irgi vaziuodavau taksi, nes laukt 30min traukinio i prieki skrendant tai dar dar, bet griztant visai nesinoredavo arba isvis jis nebevaziuodavo taip velai.

Turbūt ta dauguma nėra vaikščiojus po užsienio oro uostus Galiu pasakyt kad, pavyzdžiui, Maskvoje aeroekspresai į oro uostus važinėja kas pusvalandį - pradeda apie 5 ryto ir baigia apie 1 nakties (į Vnukovą dažniausiai iš viso tik kartą per valandą važiuoją). Ir tikrai nesu girdėjęs nusiskundimų kad kažkas darytų tragediją kad pavelavo į traukinį oro uoste ir kad teks pusvalandį laukti Ir pačiam yra tekę kartą Vnukovo oro uoste valandą laukt traukinio

[Garbanius]

Traukinys labai patogus tiems, kas į Vilnių atvyksta traukiniu (pagrinde kauniečiai). Laikai taip pat visai patogūs, nors ir norėtųsi daugiau reisų.

Taip pat užsieniečiai linkę labiau naudotis traukiniu, o ne autobusu, nes taip jiems atrodo aiškiau ir paprasčiau.

Kaina už tą traukinuką galėtų būti ir didesnė, pvz., lygi miesto VT bilietėlio kainai, niekas dėl to neverktų, o nuostoliai sumažėtų. Netgi lengvatas būtų galima jame panaikinti, irgi niekas neverktų ir per daug nesistebėtų.

Nepatogus tas oro uosto traukinys, retai kursuoja, anksti baigia darba, kaip ir minjeo daugumai toli iki stoteles. Uzsienieciams pas mus taksi kapeikas kainuoja. Kaip gyvenau Kaune, daznai netgi iki Vilniaus stoties irgi vaziuodavau taksi, nes laukt 30min traukinio i prieki skrendant tai dar dar, bet griztant visai nesinoredavo arba isvis jis nebevaziuodavo taip velai.

[disident]

Traukinys į oro uostą turėtų naudą, jei pats oro uostas stovėtų kur nors Elektrėnuose. Koks dabar tikslas važiuoti n stotelių su troleibusu iki stoties ir dėl vienos papildomos stotelės persėdinėti į traukinį? Patogiau iš kart važiuoti oro uosto autobusu.

Traukinys labai patogus tiems, kas į Vilnių atvyksta traukiniu (pagrinde kauniečiai). Laikai taip pat visai patogūs, nors ir norėtųsi daugiau reisų.

Taip pat užsieniečiai linkę labiau naudotis traukiniu, o ne autobusu, nes taip jiems atrodo aiškiau ir paprasčiau.

Kaina už tą traukinuką galėtų būti ir didesnė, pvz., lygi miesto VT bilietėlio kainai, niekas dėl to neverktų, o nuostoliai sumažėtų. Netgi lengvatas būtų galima jame panaikinti, irgi niekas neverktų ir per daug nesistebėtų.

[Lettered]

Truputį nukrypsiu nuo temos, bet norėčiau priminti pagrindines priežastis dėl kurių šiuo traukinių maršrutu važiuoja nedaug žmonių.

1. Traukiniai su laiptais ir į juos nepatogu lipti su lagaminais.
2. Reikia eiti gana nemažą atstumą iki traukinio (apie 300m.).
3. Bilietas nėra integruotas į miesto VT sistemą.

Jei apie tai būtų pagalvota iš anksto, įvykdžius šiuos kriterijus būtų galima buvę traukinį leisti kas pusvalandį ir keleivių būtų buvę pakankamai.

Traukinys į oro uostą turėtų naudą, jei pats oro uostas stovėtų kur nors Elektrėnuose. Koks dabar tikslas važiuoti n stotelių su troleibusu iki stoties ir dėl vienos papildomos stotelės persėdinėti į traukinį? Patogiau iš kart važiuoti oro uosto autobusu.

[Al1]

Taip pat ir ne viskas kas yra planuose yra neįgyvendinama.

https://www.kaunas-airport.lt/index...._ir_oro_parkas

Yra LEZ, kurioje vystoma gamyba, o nuo LEZ iki oro uosto ne tiek ir toli, taip pat oro parkas planuojamas su visa infrastruktūra.
Taip pat RB2 kiek buvo brėžinių planuoja antrą gel. stotį (Karmėlava ar Garliava variantai).

RB2 fantomas, ir paversti kūnu kažin ar pavyks. Ji iš viso nereikalinga, nes bus milžiniškų nuostolių generatorius. Į LEZ tiesti geležinkelį galbūt ir būtų galima. Tačiau tik krovininį. Bet tik tuomet, kai atsiras pramonės įmonės, kurioms jis būtinas ne vienam ar 5 vagonams per metus gabenti.

Truputį nukrypsiu nuo temos, bet norėčiau priminti pagrindines priežastis dėl kurių šiuo traukinių maršrutu važiuoja nedaug žmonių.

1. Traukiniai su laiptais ir į juos nepatogu lipti su lagaminais.
2. Reikia eiti gana nemažą atstumą iki traukinio (apie 300m.).
3. Bilietas nėra integruotas į miesto VT sistemą.

Jei apie tai būtų pagalvota iš anksto, įvykdžius šiuos kriterijus būtų galima buvę traukinį leisti kas pusvalandį ir keleivių būtų buvę pakankamai.

Tai kad ir užsienyje į oro uostus traukiniai su laipteliais, ne visur važinėja žemagrindžiai.
Bene didžiausias trūkumas yra atstumas iki stotelės. Integracija į miesto VT naudinga tik tiems, kas dažnai važinėja į oro uostą ir aplink jį darbo reikalais. Skraidantiems tai mažai aktualu. Galiausiai traukinys niekada nekursuos taip dažnai kaip autobusai. Po VT reformos, susisiekimas autobusais iš esmės pagerėjo.

[toleranceofculture]

Nėra ir nebus. Vilniuje geležinkelio atšaka į oro uostą naudojama tik kurui privežti. Ir tai nelabai intensyviai, nes aviacinis kuras dažniausiai atvežamas autotransportu. Keleiviniai trauakiniai Vilniuje orą į oro uostą vežioja ir juos reikėtų panaikinti, vietoje išmestų pinigų būtų galima finansuoti kur kas labiau svarbesnius keleivinius maršrutus, kurie balansuoja ant uždarymo ribos.

Truputį nukrypsiu nuo temos, bet norėčiau priminti pagrindines priežastis dėl kurių šiuo traukinių maršrutu važiuoja nedaug žmonių.

1. Traukiniai su laiptais ir į juos nepatogu lipti su lagaminais.
2. Reikia eiti gana nemažą atstumą iki traukinio (apie 300m.).
3. Bilietas nėra integruotas į miesto VT sistemą.

Jei apie tai būtų pagalvota iš anksto, įvykdžius šiuos kriterijus būtų galima buvę traukinį leisti kas pusvalandį ir keleivių būtų buvę pakankamai.

[Gator]

Ne viskas, kas planuose, yra įgyvendinama.

Taip pat ir ne viskas kas yra planuose yra neįgyvendinama.

Ši atšaka ekonomiškai visiškai nepateisinama - lėktuvais niekada niekada nebus gabenama tiek krovinių, kad juos reikėtų iki oro uosto vežti vagonais. Jei Vilniaus oro uostas kuru apsirūpina autotransportu, tai Kaune su kur kas mažesniu skrydžiu kiekiu, pilnai pakanka autotransporto. Taip pat ir keleivių atvežimui. Ateityje irgi nebus jokių radikalių pokyčių.

https://www.kaunas-airport.lt/index...._ir_oro_parkas

Oro parko teritorijoje yra puikiai suderinti oro, sausumos bei geležinkelių...

Yra LEZ, kurioje vystoma gamyba, o nuo LEZ iki oro uosto ne tiek ir toli, taip pat oro parkas planuojamas su visa infrastruktūra.
Taip pat RB2 kiek buvo brėžinių planuoja antrą gel. stotį (Karmėlava ar Garliava variantai).

[Al1]

Ne viskas, kas planuose, yra įgyvendinama. Ši atšaka ekonomiškai visiškai nepateisinama - lėktuvais niekada niekada nebus gabenama tiek krovinių, kad juos reikėtų iki oro uosto vežti vagonais. Jei Vilniaus oro uostas kuru apsirūpina autotransportu, tai Kaune su kur kas mažesniu skrydžiu kiekiu, pilnai pakanka autotransporto. Taip pat ir keleivių atvežimui. Ateityje irgi nebus jokių radikalių pokyčių.