Šiandien (penktadienį) vakariniu reisu 16:45h. važiavo PESA 630 - labai nustebau ją pastebėjęs Valkininkuose. Gal kažkas žino, čia tik šį kartą, ar ir dažniau toje pusėje pasirodo šis traukinukas ?
Atvažiuodavo ir seniau, rinkimų dieną ir 630 važiavo iki Varėnos.
Šiandien (penktadienį) vakariniu reisu 16:45h. važiavo PESA 630 - labai nustebau ją pastebėjęs Valkininkuose. Gal kažkas žino, čia tik šį kartą, ar ir dažniau toje pusėje pasirodo šis traukinukas ?
Klausimas skirtas valstybinei įmonei LG, kurie šiuo sprendimu prisidės prie padidėjusio sunkvežimių srauto?
Su ta sąlyga, kad ne tuščios kalbos dėl dalieskrovinių permetimo į kelius. Galbūt nieko nepermes, nes ir su tais +4.5% geležinkeliai bus pigesni.
Klausimas ne LG, o valstybės valdžiai. O valstybės politika tokia, kad proteguojamas autotransportas. Kelių mokestis neadekvatus (per mažas) ir nepadengia didelės dalies išlaidų keliams. Tuo tarpu geležinkelis finansuoja autokelių plėtra per kuro akcizą. Jei iš tikrųjų būtų apskaičiuotos realios sąnaudos reikiamam autokelių palaikymui ir paskirstant jas autotransporto savininkams per mokesčius, tai įtariu, kad juos reikėtų kelti kelis kartus nuo dabar esamų.
Gal kas zino, kokia proga siandien (vasario 12d.) apie 18:30h. su isjungtom sviesom trivagonis DR1A stovejo Vievyje? Veliau pajudejo Vilniaus pusen. Kokiu marsrutu ir tikslu jis judejo?
DR1A vyko maršrutu Radviliškis - Vilnius be keleivių, pakeičiant dyzelinį traukinį
Gal kas zino, kokia proga siandien (vasario 12d.) apie 18:30h. su isjungtom sviesom trivagonis DR1A stovejo Vievyje? Veliau pajudejo Vilniaus pusen. Kokiu marsrutu ir tikslu jis judejo?
Truputį nukrypsiu nuo temos, bet norėčiau priminti pagrindines priežastis dėl kurių šiuo traukinių maršrutu važiuoja nedaug žmonių.
Traukiniai su laiptais ir į juos nepatogu lipti su lagaminais.
Reikia eiti gana nemažą atstumą iki traukinio (apie 300m.).
Bilietas nėra integruotas į miesto VT sistemą.
Jei apie tai būtų pagalvota iš anksto, įvykdžius šiuos kriterijus būtų galima buvę traukinį leisti kas pusvalandį ir keleivių būtų buvę pakankamai.
-------------------------------
Kas dėl oro uosto traukinio, tai labai trūksta vieno svarbaus priedo prie jo - tai JUDANTI PĖSČIŲJŲ JUOSTA (pėsčiųjų transporteris) tarp oro uosto traukinio stotelės ir oro uosto pagr. pastato (keleivių terminalas).
Daugumoje užsienio šalių oro uostų tokie pėsčiųjų transporteriai yra, tik tokiu būdu galima pasiekti šiuolaikinį komforto lygį.
Savaime aišku, tokia slenkanti pėsčiųjų juosta turi būti po dengtu stogu ir galėtų driektis nuo traukinių stotelės iki pat išvykimo ar atvykimo salės.
Bet tokie ar panašūs galimi projektai, tikriausiai, yra labiau ne tiek LG bet TVOU administracijos kompetencijos srityje.
LG su savo traukinuku priveža keleivius prie oro uosto ir tiek, o toliau VTOU administracijai turėtų rūpėti kaip keleivius su sunkiais lagaminais nutransportuoti į išvykimo salę.
„Valstybė mūsų prašo nedidinti kainų, o LG, valstybinė įmonė, verslui kainas didina, nors priežasties tam lyg ir nėra. Degalai pinga ir energetiniai ištekliai pinga, vagonų parkas praktiškai atsipirkęs“, – dėsto Tautvydas Barštys, „KG Group“ vadovas.
Per kelis pastaruosius metus sunkvežimių su grūdais Klaipėdos gatvėse padaugėjo kartais. Bet nežinau kiek to srauto yra iš didesnių elevatorių, o kiek tiesiai iš ūkių.
O kas mokės už nusidėvėjusių auto kelių infrastruktūros išlaikymą ir atkūrimą?
Klausimas skirtas valstybinei įmonei LG, kurie šiuo sprendimu prisidės prie padidėjusio sunkvežimių srauto?
Su ta sąlyga, kad ne tuščios kalbos dėl dalieskrovinių permetimo į kelius. Galbūt nieko nepermes, nes ir su tais +4.5% geležinkeliai bus pigesni.
„Valstybė mūsų prašo nedidinti kainų, o LG, valstybinė įmonė, verslui kainas didina, nors priežasties tam lyg ir nėra. Degalai pinga ir energetiniai ištekliai pinga, vagonų parkas praktiškai atsipirkęs“, – dėsto Tautvydas Barštys, „KG Group“ vadovas.
Tomas Keršys, Lietuvos privačių geležinkelių asociacijos primininkas sako, kad LG įkainius didina nuolat, tačiau šiemet krito kuro kainos ir buvo viliamasi, jog pavyks išvengti kainų didėjimo.
„Įmonės, kurios priverstos naudotis LG paslaugomis, savo veiklos nesustabdys ir bus priverstos dirbti toliau. Tačiau jų sąnaudos dėl to didės“, – dėsto p. Keršys.
Ponas Barštys sako, kad dėl tokio branginimo LG praras dalį krovinių. Pavyzdžiui grūdų prekybininkai per keletą metų sukūrė vežimo sunkvežimiais struktūrą ir vis daugiau javų į uostą bus gabenama ne vagonais, bet vilkikais.
„Sąnaudas mes būsime priversti perkelti ant pirkėjų, mūsų produktų vartotojų, pečių. Dėl LG neūkiškumo jie tiesiog praradinės klientus“, – pasekmes vardina p. Barštys.
Sveiki, turiu klausimą dėl tarptautinių traukinių maršrutų, važiuojančių iš Lietuvos/pro Lietuvą. Žinau tokius maršrutus, gal dar turite kuo papildyti sąrašą:
Komentuoti: