Europos Sąjungos reikalai

[suoliuojantis]

Vokietijoje sudaryta koalicinė sutartis: CDU+SPD:

• Merz's conservative CDU/CSU alliance struck a deal to forge a new government with the centre-left SPD
• They unveiled a 144-page coalition agreement that promises tax cuts, tougher stance on migration

Kas greičiausiai užims svarbiausius postus:

Vice Chancellor and Finance Minister: Social Democrat co-leader Lars Klingbeil is widely expected to take the powerful posts of finance minister and vice-chancellor.

Foreign Minister: Some expect the job of Germany's top diplomat to go to Johann Wadephul, the 62-year-old deputy chair of the CDU/CSU parliamentary group. He is known for pushing to allow Ukraine to strike targets inside Russia with Western-supplied weapons.

Interior Minister: The brief is to be held by the Bavarian Christian Social Union (CSU) and the foremost politician from the Bavarian conservative in Berlin is state group leader Alexander Dobrindt.

Defense Minister: The incumbent in the post, the SPD's Boris Pistorius, is expected to stay in the job, having won plaudits as defense minister both from other politicians and the German public.


Pagrindiniai susitarimo punktai:

• Trade: Reaching a medium-term free trade deal with the United States. In the shorter term, the coalition parties aim to avoid trade conflicts with the US and focus on reducing import tariffs each way. Swift as possible EU agreements with Latin America's Mercosur bloc and Mexico.
• Energy and climate: Electricity prices to be lowered by at least 5 cents through a reduction in electricity tax and grid fees. An increase in gas power plant capacity. A legislative package to allow carbon capture and storage. The abolition of a controversial heating law to phase out fossil fuel heating. A binding EU climate target to cut net emissions 90% by 2040.
• Borrowing and taxation: An expert commission on modernizing Germany's debt brake, which restricts public borrowing. A corporate tax rate reduction from 2028. Significant lowering of sales tax on restaurant food.
• Labor: Tax-free overtime pay tax-free and tax benefits for those working beyond retirement age. A reform of unemployment benefits and stricter sanctions for those refusing to work. A minimum wage target of 15 euros per hour from 2026.
• Defense: Ramping up defense spending "significantly" to meet NATO targets for troops and weapons. A new form of military service, for now voluntary. Readiness of forces to be stepped up. Continued support of Ukraine. A law to speed up defense procurement and simplify procedures. Standardization of military equipment in cooperation with European partners.
• Migration: Suspension of family reunification for people with a so-called subsidiary protection status. An end to all federal admissions programs for refugees. Asylum seekers will be rejected at land borders. Germany to start deporting people to Syria and Afghanistan, starting with criminals and potentially dangerous persons.

Gana neblogai sakyčiau atrodo.

[Lettered]

Marine Le Pen visgi nuteisė už sukčiavimą, tad negalės būti renkama 5 metus.

Kad ji jau nebebūtų kandidataus bet kokiu atveju, prorusišką senos kartos politikę pakeitė jaunas lyderis Bardella, kurio požiūris visai kitoks.

French far-right leader Bardella vows Ukraine will not be absorbed by 'Russian imperialism'

[Sula]

Marine Le Pen visgi nuteisė už sukčiavimą, tad negalės būti renkama 5 metus.

[Lettered]

Pinigai grįžta į Europą.

Pagrindiniai Europos pensijų fondų persvarsto savo investavimo strategijas, mažina investicijas į JAV kapitalo rinką ir didina investicijas Europoje.

Vos per mėnesį įvyko reikšmingas pokytis (ačiū Trumpui) - danai 10% viso valdomo pensijų fondų turto (arba 2 mlrd. dolerių) prieš savaitę perorientavo iš JAV į Europą, tą patį daro švedų, suomių ir kitų šalių turto valdytojai (+5 milijardai per savaitę Europos naudai).

Papildomai keičiasi ir nusistatymas dėl investicijų į gynybos sektorių - fondų valdytojai siekia panaikinti vidinius ir išorinius apribojimus dėl investicijų į karo pramonę, tad vis daugiau pinigų bus investuojama į tiesioginę ir „aplinkinę” Europos gynybos pramonę ir infrastruktūrą.

Kartu su planuojamomis reikšmingomis ES vyriausybių investicijomis stiprinant Europos gynybą, turime neblogą užtaisą Europos ekonomikoms stiprėti net ir didelio neapibrėžtumo JAV tarifų kontekste.

#siektiekpozityvumo

https://www.facebook.com/share/p/1Xm5X6q35k/

[Arunasx]

ES pristatė ekonominius projektus, kuriais siekiama sumažinti priklausomybę nuo Kinijos https://www.vz.lt/pramone

Europos Sąjunga (ES) antradienį pristatė dešimtis projektų, kuriais siekiama padidinti svarbiausių žaliavų gavybą Europoje, Bendrijai siekiant sumažinti savo priklausomybę nuo Kinijos.
Briuselis stengiasi apsirūpinti svarbiausiomis iškasenomis ir retaisiais metalais, kurie yra būtini elektroninėms prekėms, pavyzdžiui, baterijoms, ir kurie vaidina svarbų vaidmenį ES žaliajame kurse. Europos Komisija (EK) paskelbė 47 strateginių projektų sąrašą, į kurį įtrauktos ličio, reikalingo elektriniams automobiliams, ir volframo kasyklos. 13-oje valstybių narių įgyvendinamiems projektams bus lengviau gauti ES finansavimą, taip pat supaprastinti ir pagreitinti leidimų išdavimo procesai.
„Šiuo metu Europa yra priklausoma nuo trečiųjų šalių dėl daugelio jai reikalingiausių žaliavų. Turime didinti savo pačių gamybą, diversifikuoti išorinį tiekimą ir kaupti atsargas“, – sakė ES pramonės vadovas Stephane'as Sejourne. Anot EK, šiais projektais siekiama užtikrinti strateginių žaliavų, kurios taip pat reikalingos ginkluotei, gavybą, apdorojimą ir perdirbimą Europoje, Bendrijai siekiant didinti investicijas į gynybą.
Leidimai gavybos projektams turi būti išduoti per 27 mėnesius, o apdorojimo ar perdirbimo projektams – per 15 mėnesių, teigė EK. Šie projektai įtraukti į Svarbiausių žaliavų aktą – įstatymą, kuriuo ES tikisi apsaugoti žaliųjų technologijų pramonę ir išlaikyti gamybą Europoje. Įstatyme išvardyta 17 strateginių žaliavų, tokių kaip boras, kobaltas, varis, galis, germanis ir nikelis.
Jame taip pat numatyta, kad iki 2030-ųjų ES turi patenkinti 10% kiekvienos medžiagos gavybos, 40% apdorojimo ir 25% perdirbimo poreikių. Akte taip pat nurodoma, kad Bendrija neturi priklausyti nuo vienos ne ES šalies daugiau kaip 65% savo strateginių žaliavų poreikių. ES duomenimis, Kinija tiekia 100% sunkiųjų retųjų metalų Bendrijos atsargų, o Turkija tiekia 98% ES boro atsargų.

[Arunasx]

Indra leads groundbreaking European project to revolutionize military avionics https://www.indracompany.com/en/noti...itary-avionics

25 March 2025 Spain

• The NG MIMA project, which brings together more than 20 major companies, universities and research centers, will introduce a new era of integrated modular avionics tailored to military airborne platforms
• With a total budget of €30 million, this project is key to foster European technological sovereignty and autonomy in military integrated modular avionics, key element of future air combat systems
• The scalable reference architecture resulting of this project can be considered a first step to a future European avionics standard for the entire continent which will strengthen the interoperability of allied European armies

About NG MIMA
NG MIMA (Next Generation Military Integrated Modular Avionics) is a project financed by the European Commission through the European Defence Fund with a three-year execution period, with 21 companies from nine countries coordinated by Indra working together. More specifically, Airbus Defence and Space GMBH (Germany), Airbus Defence and Space SA (Spain), Arctur Racunalniski Inzeniring Doo (Slovenia), Barcelona Supercomputing Center Centro Nacional de Supercomputación (Spain), Clue Technologies SL (Spain), Data Machine Intelligence Solutions GMBH (Germany), DIEHL Aerospace GMBH (Germany), Elettronica SPA (Italy), ESG Elektroniksystema und Logistik GMBH (Germany), GMV Aerospace and Defence SA (Spain), Honeywell International SRO (Czech Republic), Indra (Spain), ISD Lyseis Olokriromenon Systimaton Anonymos Etaireia (Greece), Leonardo Societa Per Azioni (Italy), Office National d’Études et de Recherches Aerospatiales (France), Politécnico di Milano (Italy), Rockwell Collins Deutschland GMBH (Germany), Saab Aktiebolag (Sweden), Safran Electronics & Defece (France), Scioteq (Belgium) and Thales AVS France SAS (France) are taking part.

[MedinisStrazdas]

Antra pagal žmonių kiekį ES. Tai nuo šiol vadinama "praktiškai neturi"? Ką jūs vartojat?

Tai tuo labiau svarbu, kad neturės kariuomenės tokio dydžio valstybė.

[suoliuojantis]

Pvz. US Army sausumos pajėgose yra apie 480 000 karių. Bet tai yra valstybė, kuri turi daugiau nei 4 kartus daugiau gyventojų nei Vokietija. (Teisybės dėlei prie to dar galima būtų pridėti 180 tūkst. karių US Marine corps). Grubiai Vokietijai reiktų padvigubinti pajėgas, kad pagal proporcijas susilyginti su JAV.

Antra vertus pagal proporcijas Prancūzija nė kiek nenusileidžia JAV savo karinėmis pajėgomis. (Aišku yra kokybės komponentas - Prancūzija neturi ir nelabai gali turėti tokio kosminio segmento kaip JAV, neturi strateginės aviacijos, tarpkontinentinių raketų ir pan. Pvz. rimto konflikto atveju Europos šalims šiandien būtų labai sunku pasiekti Rusijos Sibiro ar Tolimųjų Rytų regionus, kas reikštų, kad Rusija gali turėti santykinai saugias teritorijas, kai tuo tarpu tokių teritorijų Europoje būtų sunku rasti. Size vis tik matters ... Tai bus Europos galvos skausmas ateičiai)

[Sklansky]

Puiku, vadinasi labai daug vietos plėstis.

[Šprotai aliejuje]

Prieš laidydamas medinius bajerius apie vartojimą, geriau pasidomėk skaičiais
Vokietijos sausumos pajėgas (Heer) sudaro 3 divizijos su maždaug 7,5 kovinėmis brigadomis, kiekviena divizija gali turėti apie 15 000–20 000 karių, priklausomai nuo jos sudėties. Taigi bendras Vokietijos sausumos pajėgų karių skaičius gali būti apie 60 000–70 000 karių.
Iš viso pas juos gal apie 180 000 karių visų rūšių pajėgose.
Taigi, šaliai su 80 mln. gyventojų tai, praktiškai, niekas

[Ignalina]

Vienas nedidelis trūkumas, kad Vokietija praktiškai neturi kariuomenės.

Antra pagal žmonių kiekį ES. Tai nuo šiol vadinama "praktiškai neturi"? Ką jūs vartojat?

[Šprotai aliejuje]

Vienas nedidelis trūkumas, kad Vokietija praktiškai neturi kariuomenės.

[Lettered]

Vokietijos parlamentas pakeitė Pagrindinį įstatymą (aka Konstituciją) iš dalies panaikindamas Maskvos agentės A. Merkel prieš kelioliką metų įvestą "Schwarze Null" (t.y. jokių deficitinių išlaidų) taisyklę. Tai leis Vokietijai vėl investuoti į gynybą ir baigiančią griūti infrastruktūrą.

Pakeitimus palaikė krikdemai CDU/CSU, socdemai SPD ir žalieji, už paramą gavę pažadą 100 milijardų investicijoms į žaliąjį kursą. Prieš - usual suspects AfD, Die Linke ir FDP.

Puikios naujienos realiai reiškiančios, kad ir LT saugumas bus gerokai aukštesniame lygyje, nes vokiečiams taika Europos Sąjungoje bet kokiu atveju kur didesnis kas didesnis interesas nei Trumpui, Harris ar bet kam kitam kitoje Atlanto pusėje.

[mantasm]

Labai į temą švieži Merkel interviu apie Putiną.

„Suprasti Putiną nėra blogai“: Angelos Merkel interviu pribloškė vokiečių analitikus

Šį savaitgalį dienraštis „Berliner Zeitung“ paskelbė dvi publikacijas, skatinančias dar kartą atidžiau pažvelgti į Angelos Merkel santykius su Rusija. Interviu leidiniui buvusi Vokietijos kanclerė kritikuoja terminą „Putino supratėjas“, o štai „diskursą apie Rusijos interesus“ laiko reikalingu.

riekaištus dėl jos padarytų Rusijos politikos klaidų buvusi šalies lyderė eilinį kartą atmeta. Jos poziciją remia ir dienraštyje skelbiamas straipsnis, pabrėžiantis emocinius A. Merkel ryšius su Rusija bei jos gebėjimą bendrauti su Vladimiru Putinu. „Merkel vadovaujant, karas nebūtų kilęs“, – skelbia straipsnio antraštė.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/worl...ikus-120094652

[Tomas]

Vokietijos parlamentas pakeitė Pagrindinį įstatymą (aka Konstituciją) iš dalies panaikindamas Maskvos agentės A. Merkel prieš kelioliką metų įvestą "Schwarze Null" (t.y. jokių deficitinių išlaidų) taisyklę. Tai leis Vokietijai vėl investuoti į gynybą ir baigiančią griūti infrastruktūrą.

Pakeitimus palaikė krikdemai CDU/CSU, socdemai SPD ir žalieji, už paramą gavę pažadą 100 milijardų investicijoms į žaliąjį kursą. Prieš - usual suspects AfD, Die Linke ir FDP.

[MedinisStrazdas]

Tūkstančiai vartotojų viešojoje erdvėje ragina teikti pirmenybę Europos, o ne JAV prekėms https://www.lrt.lt/naujienos/verslas..

Deje siūlomos laternatyvis dažnai būna prastesnės arba visai negirdėtos. Šiaip truputi juokinga kai amerikonų socialiniame tiksle bazuojasi tie, kurie nori nevartoti amerikoniškų socialinių tinklų.

[Arunasx]

Tūkstančiai vartotojų viešojoje erdvėje ragina teikti pirmenybę Europos, o ne JAV prekėms https://www.lrt.lt/naujienos/verslas..

Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui įvedus muitus prekėms iš kitų valstybių, Kanados, kai kurių Europos valstybių piliečiai buriasi į grupes, kuriose ragina pirmenybę teikti europietiškoms, o ne JAV prekėms.
Štai socialiniame tinkle „Reddit“ sparčiai populiarėja judėjimas, skatinantis rinktis Europoje pagamintas prekes ir paslaugas. Grupė „r/BuyFromEU“ kviečia vartotojus remti vietinius gamintojus ir dalytis informacija apie įsigytas ar planuojamas įsigyti europietiškas prekes.

[RokasLT]

Gal turi omenyje divizijas, nes brigadų tai realiai Lietuva tiek turi (GV, Žemaitija, Aukštaitija, karo metu KASP'as).

Visi kalba apie vokišką brigadą LT, tai sumaišiau.

[Laure23]

Nors 1989 m. V. Vokietija turėjo 34 brigadas, dabar turi vos 4.

Gal turi omenyje divizijas, nes brigadų tai realiai Lietuva tiek turi (GV, Žemaitija, Aukštaitija, karo metu KASP'as).

[digital]

Kubilius: Europa turi ryškų pasaulio lyderį

Ilgas ir įdomus interviu:

Europos Komisija paskelbė apie 800 mlrd. vertės persiginklavimo planą, kuriuo siekiama sustiprinti gynybos pajėgumus. Gynybos ir kosmoso eurokomisaras Andrius Kubilius pabrėžė, jog tai yra istorinis įvykis. Jo teigimu, bus skatinama, kad lėšos ginkluotės pirkimui liktų Europoje, o ne būtų išleidžiamos Amerikoje pagamintai technikai ir ginklams. Nors sprendimas ir istorinis, tačiau ar Europa nevėluoja?

„Na, kaip pasakyti. Europa gyvena savo ritmu, kur kokių nors sprendimų greitis priklauso nuo krizės suvokimo. Aš visą laiką cituoju Jean Monnet (ES pradininką – red.), kuris dar 1958 metais pasirašant Romos sutartį, pagal kurią buvo įkurta Europos Bendrija, sakė labai paprastai, kad Europos Bendrija bus kuriama krizių metu ir tai, kas bus sukurta krizių metu, tai ir bus Europos Bendrija.

Kitaip sakant, ir mes tai matome iš visiškai nesenos istorijos. Po 2008-2012 metų finansų krizės atsirado Bankų sąjunga, paskui po 2015 metų pabėgėlių krizės atsirado „Frontex“, per pandemijos krizę ES pirmą kartą skolinosi tarptautinėse rinkose. Dabar turime gynybos ar saugumo krizę ir štai pradedame labai sparčiai judėti stiprinant gynybą. Būtų buvę geriau, jei anksčiau būtų suvokta, kad tokia krizė artėja, bet bent jau gerai, kad vis tik, kad ir vėlai, bet yra daromi dideli žingsniai“, – „Delfi“ TV laidoje „Iš esmės“ konstatavo už gynybą atsakingas eurokomisaras A. Kubilius.