Už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Andrius Kubilius penktadienį įsitraukė į Lenkijos vidaus politinę diskusiją ir paragino Varšuvą pritarti dalyvavimui Bendrijos gynybos paskolų programoje Security Action for Europe (SAFE), skelbia „Euronews“.
„Esu gana nustebintas diskusijų Lenkijoje apie SAFE“, – Varšuvoje sakė A. Kubilius, pradėdamas savo vadinamąjį „Raketų turą“ po Europos Sąjungos (ES) šalis, – pasakyti „ne“ SAFE reiškia pasakyti „ne“ lenkiškoms darbo vietoms lenkams.“
Pagal 150 mlrd. eurų vertės SAFE programą, kurią EK sukūrė siekdama iki dešimtmečio pabaigos sustiprinti Bendrijos gynybinį pasirengimą, Lenkijai numatyta didžiausia dalis – 43,7 mlrd. Eur. Kai kurios žvalgybos tarnybos mano, kad būtent tuo laikotarpiu Rusija galėtų būti pasirengusi galimam išpuoliui prieš ES valstybę narę.
Lenkijos gynybos investicijų planas, reikalingas šioms lėšoms gauti, jau gavo EK ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pritarimą, taip pat jį patvirtino šalies parlamentas ir Senatas. Tačiau dabar procesą stabdo prezidentas Karolis Nawrockis, kuris turi pasirašyti įstatymą.
Lenkijos prezidentas trečiadienį pasiūlė, kad šalies kariuomenės stiprinimas būtų finansuojamas padedant Lenkijos nacionaliniam bankui, o ne naudojantis SAFE paskolų programa.
K. Nawrockis teigė, kad yra „konkreti, lenkiška, saugi ir suvereni alternatyva“ SAFE programai, kuri nereikalautų mokėti palūkanų. Kartu su centrinio banko vadovu Adamu Glapinskiu jis pasiūlė su banko pagalba užtikrinti apie 185 mlrd. zlotų – tiek pat, kiek Lenkija planuoja skolintis pagal SAFE.
Prezidentas ir jį remianti partija „Taika ir teisingumas“ kritikuoja SAFE programą, teigdami, kad ji ilgam laikui įstums šalį į skolas, sukurs valiutos riziką (nes paskolos būtų eurais, o ne zlotais) ir gali leisti Briuseliui kelti politines sąlygas, skelbia „Politico“.
Taip pat nuogąstaujama, kad pagal SAFE finansuojami gynybos kontraktai gali labiau būti naudingi Vakarų Europos gynybos įmonėms, o ne Lenkijos gamintojams. Vyriausybė tai neigia ir tvirtina, kad apie 80% lėšų liks Lenkijoje.
Dar viena baimė – galimas JAV nepasitenkinimas. JAV yra pagrindinė Lenkijos sąjungininkė ir ginklų tiekėja, o Vašingtonui nepatinka SAFE taisyklės, ribojančios ne ES šalių dalyvavimą.
Kubilius penktadienį atmetė kai kuriuos Lenkijos prezidento argumentus, teigdamas, kad programa, kurioje numatytas griežtas „Made in Europe“ reikalavimas, pirmiausia būtų naudinga vietos ekonomikai. Jis citavo premjero Donaldo Tusko žodžius, kad apie 80% lėšų atitektų vietos pramonei ir „stipriai paskatintų ekonomiką“.
„Kas pralaimės, jei Lenkija nepatvirtins SAFE? Lenkijos žmonės, Lenkijos kaimai, miestai ir regionai“, – sakė A Kubilius.
Pasak jo, be šios programos gali būti nepastatytos gamyklos, o galimybė plėtoti Europos raketų pramonę gali būti prarasta.
„Jei Lenkija nuspręs naudoti mokesčių mokėtojų pinigus ginklams pirkti ne iš Lenkijos pramonės, o iš kitur, tai reikš, kad Lenkijos mokesčių mokėtojų pinigai kurs darbo vietas ir kitose šalyse“, – pridūrė jis.
Komisaras taip pat teigė, kad Lenkija turi potencialo sukurti „stipriausią gynybos pramonę Europoje“, glaudžiai bendradarbiaudama su Ukraina.
Šalia jo stovėjęs Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, Lenkijos gynybos ministras, dar kartą paragino pasirašyti šalies SAFE planą, pabrėždamas, kad „sutartys jau pasirašytos“ ir „programa yra parengta“.
Skirtingai nei SAFE, kurią jis apibūdino kaip „labai pažengusią“, prezidento siūloma alternatyva tėra „pažadas apie naują projektą“, sakė W. Kosiniakas-Kamyszas. Vis dėlto vėliau jis pridūrė, kad „nesiekia rinktis tarp šių dviejų“, o programos galėtų viena kitą „papildyti“. „Jei taip atsitiks, iki 2030 m. turėsime geriausią kariuomenę Europoje“, – sakė ministras.
„Esu gana nustebintas diskusijų Lenkijoje apie SAFE“, – Varšuvoje sakė A. Kubilius, pradėdamas savo vadinamąjį „Raketų turą“ po Europos Sąjungos (ES) šalis, – pasakyti „ne“ SAFE reiškia pasakyti „ne“ lenkiškoms darbo vietoms lenkams.“
Pagal 150 mlrd. eurų vertės SAFE programą, kurią EK sukūrė siekdama iki dešimtmečio pabaigos sustiprinti Bendrijos gynybinį pasirengimą, Lenkijai numatyta didžiausia dalis – 43,7 mlrd. Eur. Kai kurios žvalgybos tarnybos mano, kad būtent tuo laikotarpiu Rusija galėtų būti pasirengusi galimam išpuoliui prieš ES valstybę narę.
Lenkijos gynybos investicijų planas, reikalingas šioms lėšoms gauti, jau gavo EK ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pritarimą, taip pat jį patvirtino šalies parlamentas ir Senatas. Tačiau dabar procesą stabdo prezidentas Karolis Nawrockis, kuris turi pasirašyti įstatymą.
Lenkijos prezidentas trečiadienį pasiūlė, kad šalies kariuomenės stiprinimas būtų finansuojamas padedant Lenkijos nacionaliniam bankui, o ne naudojantis SAFE paskolų programa.
K. Nawrockis teigė, kad yra „konkreti, lenkiška, saugi ir suvereni alternatyva“ SAFE programai, kuri nereikalautų mokėti palūkanų. Kartu su centrinio banko vadovu Adamu Glapinskiu jis pasiūlė su banko pagalba užtikrinti apie 185 mlrd. zlotų – tiek pat, kiek Lenkija planuoja skolintis pagal SAFE.
Prezidentas ir jį remianti partija „Taika ir teisingumas“ kritikuoja SAFE programą, teigdami, kad ji ilgam laikui įstums šalį į skolas, sukurs valiutos riziką (nes paskolos būtų eurais, o ne zlotais) ir gali leisti Briuseliui kelti politines sąlygas, skelbia „Politico“.
Taip pat nuogąstaujama, kad pagal SAFE finansuojami gynybos kontraktai gali labiau būti naudingi Vakarų Europos gynybos įmonėms, o ne Lenkijos gamintojams. Vyriausybė tai neigia ir tvirtina, kad apie 80% lėšų liks Lenkijoje.
Dar viena baimė – galimas JAV nepasitenkinimas. JAV yra pagrindinė Lenkijos sąjungininkė ir ginklų tiekėja, o Vašingtonui nepatinka SAFE taisyklės, ribojančios ne ES šalių dalyvavimą.
Kubilius penktadienį atmetė kai kuriuos Lenkijos prezidento argumentus, teigdamas, kad programa, kurioje numatytas griežtas „Made in Europe“ reikalavimas, pirmiausia būtų naudinga vietos ekonomikai. Jis citavo premjero Donaldo Tusko žodžius, kad apie 80% lėšų atitektų vietos pramonei ir „stipriai paskatintų ekonomiką“.
„Kas pralaimės, jei Lenkija nepatvirtins SAFE? Lenkijos žmonės, Lenkijos kaimai, miestai ir regionai“, – sakė A Kubilius.
Pasak jo, be šios programos gali būti nepastatytos gamyklos, o galimybė plėtoti Europos raketų pramonę gali būti prarasta.
„Jei Lenkija nuspręs naudoti mokesčių mokėtojų pinigus ginklams pirkti ne iš Lenkijos pramonės, o iš kitur, tai reikš, kad Lenkijos mokesčių mokėtojų pinigai kurs darbo vietas ir kitose šalyse“, – pridūrė jis.
Komisaras taip pat teigė, kad Lenkija turi potencialo sukurti „stipriausią gynybos pramonę Europoje“, glaudžiai bendradarbiaudama su Ukraina.
Šalia jo stovėjęs Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, Lenkijos gynybos ministras, dar kartą paragino pasirašyti šalies SAFE planą, pabrėždamas, kad „sutartys jau pasirašytos“ ir „programa yra parengta“.
Skirtingai nei SAFE, kurią jis apibūdino kaip „labai pažengusią“, prezidento siūloma alternatyva tėra „pažadas apie naują projektą“, sakė W. Kosiniakas-Kamyszas. Vis dėlto vėliau jis pridūrė, kad „nesiekia rinktis tarp šių dviejų“, o programos galėtų viena kitą „papildyti“. „Jei taip atsitiks, iki 2030 m. turėsime geriausią kariuomenę Europoje“, – sakė ministras.
O #kurVilija, paskolucko, užingutės lyderšypų gerbėjai gal pareikš savo visažinę nuomonę susiejant su lyderšypų koalicijos strateginiais veiksmais geopolitinėje transgalaktinėje erdvėje bei detalizuojant Planas A, B, C?
Komentuoti: