Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Geležinkeliai, uostai ir politika

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Shernas
    replied
    Parašė Romas Rodyti pranešimą
    BNS 2022.02.04
    Lietuvos geležinkeliai planuoja atleisti 300 darbuotojų
    "Be to, siekiant užtikrinti Grupės įmonėms svarbius procesus, šiuo metu įvairių sričių specialistams siūloma daugiau nei 100 atvirų pozicijų, todėl tiems komandos nariams, kurių darbo vietas palies ši situacija, pirmiausia bus siūloma kandidatuoti ir užimti kitas pagal kompetenciją tinkančias pozicijas."

    Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...otoju-22284126

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    BNS 2022.02.04
    Lietuvos geležinkeliai planuoja atleisti 300 darbuotojų
    „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupei vasario 1-ąją nutraukus „Belaruskalij“ trąšų tranzitą ir netekus apie 11 mln. tonų krovinių per metus, grupė iki šių metų pabaigos planuoja atleisti iki 300 įvairių sričių specialistų.

    https://www.15min.lt/verslas/naujien...ju-663-1638108
    Labiau panašu, kad LTG atleis ne "iki 300", o nuo 300 darbuotojų.
    Paskutinis taisė Romas; 2022.02.05, 19:47. Priežastis: Nuoroda

    Komentuoti:


  • CWave
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

    Dabar kalbame apie baltarusija, su kinijas viskas paprasta - kinija pažeidinėja tarptautines sutartis ir privalo būti už tai nubausta ir bet kur šalis kuri atsisako tai daryti yra ES išdavikai. Pliusas tas, kad visiems tapo aišku kad Vokietija dirba prieš ES interesus.

    Jūs norite sprendimų kad būtu ir vilkas sotus ir avys veikos. Taip nebūna. Žinoma kad norint sumažinti baltarusijos galią tam teks atsisakyti ir tam tikrų savo ekonominių galimybių. Bet panašu kad kai kurie mano jog ekonominės galimybės turėtu būti svarbiau už užsienio politiką ir valstybės gerovę.

    Poreikis elektrifikavimui aišku kad yra nes visi maršrutai turi būti elektirfikuoti. Kad su SGG buvo tas pats, irgi vatnikai verkė kaip blogai kad nedraugaujam su rusais ir kad tuoj tuoj mūsų ekonomika sugriuos o rezultate pirkom tas pačias rusiškas dujas per tarpininką - Suomiją - tik dvigubai pigiau gavosi.

    Dujų terminalą ir vienašales sankcijas gal nelyginčiau. Su Dujomis buvo labai aiškūs, apčiuopiami ir pamatuojami tikslai - nubraukti Gazprom monopolį Lietuvoje, atpiginti dujų kainą, diversifikuoti tiekėjus. Visi tikslai buvo pasiekti - ir iš ties dujos pigo 20%, nebebuvom visiškai priklausomi nuo Rusijos, padidėjo energetinis saugumas. Beje, įdomi detalė - finansų direktorius ir kiek vėliau CEO atsakingas už SGD terminalo projektą buvo... Mantas Bartuška, jau buvęs LTG direktorius.

    Kalbant apie sankcijų karą strategijos nu niekaip nematau. Labiau panašu į politinį reagavimą (paniką?), nei planavimą. Gal Baltarusijos režimas stipriai nukentės, o gal mes dar labiau nukentėsim, gal Belaruskalij nebegalės vežti, o gal rusai perims dar didesnę BY dalį, gal mes juos nubausim, o gal jie ras kitų būdų vežti.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė Romas Rodyti pranešimą
    Niekas nepalaiko nei Gudijos, nei Kinijos režimų.

    Tiesiog yra realybė, kad prieš nuspėjant situacijos paaštrėjimą reikia tam gerai pasiruošti.
    Kinijos kryptimi reikėjo išsiaiškinti ES nuotaikas ir jei įmanoma jas įtakoti. Ir tik paskui iššauti, o ne tuomet ieškoti ES paramos, kai pirmiau buvo padaryti neapgalvoti sprendimai.

    Trečdalis uosto ir geležinkelių apimčių buvo iš Gudijos. Reikia įvertinti pokyčių tiesioginį ir šalutinį poveikį.

    Krovinių įvežimas geležinkeliais į Lietuvą (įskaitant uostą) yra kelis kartus didesnis nei krovinių išvežimas geležinkeliais iš Lietuvos.
    Gudija įvedė "atsakomąsias sankcijas" tik daliai eksporto (nafta, chemija bei trąšos). Jas pajus kelios stambios įmonės - Achema, Orlen ir uostas.
    Ar kas nors skaičiavo, kokios bus pasekmės jei dalis Lietuvos įmonių sustos, jei sutriks žaliavų tiekimas iš Ukrainos, Kazachijos ir Rusijos.

    Pinigai geležinkelių infrastruktūrai ėjo daugiausia pasieniui su Baltarusija ir Vaidotų -Klaipėdos krypties modernizavimui
    Ar yra pasiruošta tam atvejui, jei dalis srautų iš Rusijos eis per Latviją, o ne Baltarusiją. Jau vakar pasirodžiusiame pirmame interviu kalbinti specialistai išreiškė abejonių dėl linijų su Latvija pralaidumo.
    Šią savaitę LRV pritarė LR SuM pasiūlytam geležinkelio į Klaipėdą elektrifikavimui. Ar jis dabar bėra reikalingas, kai trąšos ten nevažiuos?
    Ar buvo nagrinėtas krovinių vežimo per Latviją alternatyvų ir investicijų ta kryptimi poreikis?

    Priešingas pavyzdys - nevienareikšmiškai vertintas SGG terminalas. Jis buvo ilgalaikė investicija, gal kartais atrodė per brangus. Tuo tarpu dabar jis labai praverčia, kai Rusija tiekdama dujas šantažuoja Europą . Energetikos politiką vykdę valstybės veikėjai turėjo aiškesnes vizijas ir rizikų įvertinimą - bent konkrečiu dujų klausimu.

    Dabartinė Susisiekimo ministerija kol kas nerodo požymių, kad pasiruošė "netikėtumams".
    Veikiama reaktyviai ir pavėluotai.
    Dabar kalbame apie baltarusija, su kinijas viskas paprasta - kinija pažeidinėja tarptautines sutartis ir privalo būti už tai nubausta ir bet kur šalis kuri atsisako tai daryti yra ES išdavikai. Pliusas tas, kad visiems tapo aišku kad Vokietija dirba prieš ES interesus.

    Jūs norite sprendimų kad būtu ir vilkas sotus ir avys veikos. Taip nebūna. Žinoma kad norint sumažinti baltarusijos galią tam teks atsisakyti ir tam tikrų savo ekonominių galimybių. Bet panašu kad kai kurie mano jog ekonominės galimybės turėtu būti svarbiau už užsienio politiką ir valstybės gerovę.

    Poreikis elektrifikavimui aišku kad yra nes visi maršrutai turi būti elektirfikuoti. Kad su SGG buvo tas pats, irgi vatnikai verkė kaip blogai kad nedraugaujam su rusais ir kad tuoj tuoj mūsų ekonomika sugriuos o rezultate pirkom tas pačias rusiškas dujas per tarpininką - Suomiją - tik dvigubai pigiau gavosi.


    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Labai netikėti situacijos vertinimai iš politologės Margaritos Šešelgytės, kuri paprastai palankiai vertina dešiniųjų vyriausybės veiksmus

    Lrytas.lt 2022.02.03
    Pripažįsta, kad konfliktą dėl trąšų reikėjo spręsti kitaip
    Pasak M. Šešelgytės, geležinkelio tranzito sustabdymas iš tiesų yra galimas, ir iš valstybės vadovų pasisakymų girdisi, kad tai yra vertinama rimtai. Tačiau vertėtų susimąstyti, ar Lietuvos taikomos bausmės yra proporcingos.
    „Kiek mums tai bus žalinga, čia yra kitas klausimas, bet, ko gero, reikėtų šiek tiek plačiau žiūrėti į kontekstą.

    Trąšų judėjimo per Lietuvą stabdymo klausimas, jo tikslai, ar nešovėme sau į kojas, nes noras nubausti režimą yra labai sveikintinas, ir tai, ką daro Lukašenka savo valstybės viduje, yra neteisėta. Bet bausmė neturi būti neproporcinga ta prasme, kad mes neturime turėti iš tų sprendimų daugiau žalos, nei režimas.

    Dabar šis trąšų klausimas yra pakankamai komplikuotas, nes trąšos gali judėti ir po šito sprendimo įvairiomis formomis. Tarkime, kaip mes galime užtikrinti, kad trąšos, nukirptos Baltarusijoje trečiųjų šalių, nebus gabenamos per Lietuvos teritoriją? Jei mes to negalime užtikrinti, negalime pasakyti, kad trąšų judėjimas bus visiškai sustabdytas“, – teigė M.Šešelgytė (...)

    Pasak politologės, sprendimai, susiję su baltarusiškų trąšų tranzito stabdymu buvo padaryti neįvertinant vidinės rizikos, neatsižvelgiant į teisines ir su teisiniais apribojimais susijusias pasekmes. „Jeigu būtų tai padaryta, ko gero, pats sprendimas galėjo būti ir šiek tiek kitoks.

    Nubausti režimą galbūt buvo galima ir kitomis priemonėmis, tai galbūt nėra pati efektyviausia režimo baudimo priemonė. Ir dabar matome, kiek ji mums sukuria viena vertus teisinių, ekonominių klausimų, bet ir daro labai negerą įtaką vidaus politinei situacijai, didina susiskaldymą, išbalansuoja ir taip sudėtingoje situacijoje esančios Vyriausybės veiklą“, – aiškino VU TSPMI direktorė.

    http://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/a...-puti-22271342

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Pokyčiai Estijoje per savaitę

    BNS 2022.01.31
    Baltarusija, norėdama apeiti ES sankcijas, naudojasi Estija
    Europos Sąjungos sankcijų sulaukusi Baltarusija naudojasi Estija, kad apeitų suvaržymus ir galėtų toliau eksportuoti naftos produktus, pirmadienį rašo estų laikraštis „Eesti Paevaleht“. (...)

    Pernai baltarusiškų naftos produktų importas buvo beveik tris kartus didesnis nei metais anksčiau; į Estiją buvo nukreipta trečdalis baltarusiškos naftos, anksčiau gabentos į Latvijos uostus. „Eesti Paevaleht“ duomenimis, naftos produktams eksportuoti naudoti melagingi prekių kodai: naftos produktai, kuriems taikomos sankcijos, tikriausiai būdavo deklaruojami pažymint su sankcijomis nesusietais kodais.

    http://www.15min.lt/verslas/naujiena...ja-664-1635634
    BNS 2022.02.03
    Estija stabdo baltarusiškų naftos produktų tranzitą
    Estijos vyriausybė nusprendė Baltarusijai pritaikyti nacionalines sankcijas, sustabdyti jos eksportuojamų naftos produktų tranzitą per Estiją. „Nusprendėme Baltarusijai taikyti papildomas Estijos valstybės sankcijas ir sustabdyti anglių alyvos bei naftos produktų, per Estiją gabenamų muitinės kodu 2707, tranzitą“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo vyriausybės vadovė Kaja Kallas.

    „Iki šiol šioms prekėms sankcijos tiesiogiai nebuvo taikomos, todėl ši veikla buvo teisiškai korektiška. Sankcijų tikslas yra daryti spaudimą Baltarusijos režimui ir netiesiogiai Rusijai, kad jos pakeistų savo elgseną“, – paaiškino Estijos premjerė. Savo ruožtų užsienio reikalų ministrės Evos-Marijos Liimets žodžiais, „nors sankcijų taisyklės nebuvo pažeistos, bendrame politiniame kontekste tranzitas neatspindi mūsų esminio nusistatymo, mūsų vertybių politikos“. (...)

    E.M.Liimets taip pat pranešė, jog šiuo metu Europos Sąjunga rengia šeštąjį sankcijų Baltarusijai paketą, o Estija siūlys į jį įtraukti prekių, kurių kodas yra 2707, tranzito blokavimą. „Šį klausimą jau derinau su kolegomis iš Baltijos šalių“, – sakė ministrė.

    http://www.15min.lt/verslas/naujiena...ta-664-1637486

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
    Idomus esate Romai, viename poste skundžiatės kad Baltarusijoje yra virš 1000 politinių kalinių, ir tą pačią dieną jau rašote kaip blogai kad mes nepalaikome tokio baltarusių režimo.
    Niekas nepalaiko nei Gudijos, nei Kinijos režimų.

    Tiesiog yra realybė, kad prieš nuspėjant situacijos paaštrėjimą reikia tam gerai pasiruošti.
    Kinijos kryptimi reikėjo išsiaiškinti ES nuotaikas ir jei įmanoma jas įtakoti. Ir tik paskui iššauti, o ne tuomet ieškoti ES paramos, kai pirmiau buvo padaryti neapgalvoti sprendimai.

    Trečdalis uosto ir geležinkelių apimčių buvo iš Gudijos. Reikia įvertinti pokyčių tiesioginį ir šalutinį poveikį.

    Krovinių įvežimas geležinkeliais į Lietuvą (įskaitant uostą) yra kelis kartus didesnis nei krovinių išvežimas geležinkeliais iš Lietuvos.
    Gudija įvedė "atsakomąsias sankcijas" tik daliai eksporto (nafta, chemija bei trąšos). Jas pajus kelios stambios įmonės - Achema, Orlen ir uostas.
    Ar kas nors skaičiavo, kokios bus pasekmės jei dalis Lietuvos įmonių sustos, jei sutriks žaliavų tiekimas iš Ukrainos, Kazachijos ir Rusijos.

    Pinigai geležinkelių infrastruktūrai ėjo daugiausia pasieniui su Baltarusija ir Vaidotų -Klaipėdos krypties modernizavimui
    Ar yra pasiruošta tam atvejui, jei dalis srautų iš Rusijos eis per Latviją, o ne Baltarusiją. Jau vakar pasirodžiusiame pirmame interviu kalbinti specialistai išreiškė abejonių dėl linijų su Latvija pralaidumo.
    Šią savaitę LRV pritarė LR SuM pasiūlytam geležinkelio į Klaipėdą elektrifikavimui. Ar jis dabar bėra reikalingas, kai trąšos ten nevažiuos?
    Ar buvo nagrinėtas krovinių vežimo per Latviją alternatyvų ir investicijų ta kryptimi poreikis?

    Priešingas pavyzdys - nevienareikšmiškai vertintas SGG terminalas. Jis buvo ilgalaikė investicija, gal kartais atrodė per brangus. Tuo tarpu dabar jis labai praverčia, kai Rusija tiekdama dujas šantažuoja Europą . Energetikos politiką vykdę valstybės veikėjai turėjo aiškesnes vizijas ir rizikų įvertinimą - bent konkrečiu dujų klausimu.

    Dabartinė Susisiekimo ministerija kol kas nerodo požymių, kad pasiruošė "netikėtumams".
    Veikiama reaktyviai ir pavėluotai.
    Paskutinis taisė Romas; 2022.02.03, 21:29.

    Komentuoti:


  • VNS
    replied
    Va taip reikia daryti https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=89370423 Vienu kumščiu. Tada bus galima tikėtis rezultatų bent užsienio politikoje. Aišku čia estus irgi paspirgino žurnalistiniai tyrimai, nes tie apsimetinėjo šlangomis, dainuodami kaip čia reikia suriest Lukašenką, bet iš tikro slėpėsi po kodukais. Bet čia jau kiti reikalai, išsiaiškins patys.

    Komentuoti:


  • CWave
    replied
    Parašė disident Rodyti pranešimą
    O ar By jau pradėjo vežti kalį per Rusijos uostus? Ten girdėjau irgi nėra taip paprasta su jais susitarti. Gal čia toks žaidimas tarp Lt ir By - savaitei užsidarom vieni nuo kitų - o po to vėl susitariam?
    Susitarimo nebus - visa šita krizė nėra susijusi su nacionaliniu saugumu ar su priespauda režimui, ji visu pirma yra politinė TS-LKD išlaikant savo pagrindinius lojalius rinkėjus. Jei abejojate - o kokius tikslus mes pasiekiam įvesdami vienašales sankcijas? Kur yra naudos (t.y. tarakono nuvertimas, BY priklausomybės nuo RU mažinimas) ir kaštų (valstybinių strateginių įmonių silpinimas) analizė? Ar išeinam į pliusą ar visgi į minusą? Matant tolimesnę BY integraciją į RU, artėjančią rusų kariuomenę prie Lietuvos sienų ir ant mokesčių mokėtojų uždėtą naštą subsidijuoti prieš tai pelningas geležinkelių bei uosto įmones dėl neegzistuojančių sankcijų aš niekaip negaliu įžvelgti čia išminties ar ekonominės/saugumo naudos mūsų valstybei.

    Komentuoti:


  • disident
    replied
    O ar By jau pradėjo vežti kalį per Rusijos uostus? Ten girdėjau irgi nėra taip paprasta su jais susitarti. Gal čia toks žaidimas tarp Lt ir By - savaitei užsidarom vieni nuo kitų - o po to vėl susitariam?

    Komentuoti:


  • acetonas
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

    Taip, reikia duoti sankcijas latvijos ir estijos kompanijoms kurios taip elgiasi.
    Skaldyk ir valdyk.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė acetonas Rodyti pranešimą

    0 naudos, tas sienos uždarimas turės, jei Latvija,Estija ir likusios šalys toliau sėkmingai prekiaus su Baltarusija. Juk keliom žinutėm akščiau rašo, kad Indija pirks didelius kiekiu baltarusiškos druskos, o estai ir latviai periima krovinių pervežimą. Negana to Lukašenka galės mus kaltiniti dėl visų ekonominių nesėkmių, taip nusimesdams kaltę nuo savęs.
    Taip, reikia duoti sankcijas latvijos ir estijos kompanijoms kurios taip elgiasi.

    Indija tai aišku darys ką nori, sienos į kitą pusę neuždarysim ir jiems mažai rųpi europos politiniai reikalai. Lukašenka ir taip mus kaltina tai čia jokio skirtumo.

    Komentuoti:


  • VNS
    replied
    Kažkokios sutartys tranzitui tarp ES ir Baltarusijos yra kaži? Galima bus juos liuobtelt tiesiai į kokį arbitražą po Vasario 7 d, aišku jeigu jie ten ką stabdys? Nemaišyti su kinais šitos situacijos. Kitaip čia biški.

    Komentuoti:


  • acetonas
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
    Idomus esate Romai, viename poste skundžiatės kad Baltarusijoje yra virš 1000 politinių kalinių, ir tą pačią dieną jau rašote kaip blogai kad mes nepalaikome tokio baltarusių režimo.

    O siena su Baltarusija turėjo seniai būti uždaryta - nuo lėktuvo nutupdymo jei ne ankščiau.
    0 naudos, tas sienos uždarimas turės, jei Latvija,Estija ir likusios šalys toliau sėkmingai prekiaus su Baltarusija. Juk keliom žinutėm akščiau rašo, kad Indija pirks didelius kiekiu baltarusiškos druskos, o estai ir latviai periima krovinių pervežimą. Negana to Lukašenka galės mus kaltiniti dėl visų ekonominių nesėkmių, taip nusimesdams kaltę nuo savęs.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Idomus esate Romai, viename poste skundžiatės kad Baltarusijoje yra virš 1000 politinių kalinių, ir tą pačią dieną jau rašote kaip blogai kad mes nepalaikome tokio baltarusių režimo.

    O siena su Baltarusija turėjo seniai būti uždaryta - nuo lėktuvo nutupdymo jei ne ankščiau.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Yra ir pliusų - galėsim nuardyti Baltarusijon vedančius bėgius, o likusius perdaryti į standartinę vėžę. Tada ruskynas negalės lengvai geležinkeliu privežti kariuomenės.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Įdomu, ar gruodį taip ir neatstatydinti susisiekimo bei UR ministrai skaičiavo tokius variantus, kad Achemos trąšas teks siūlyti gabenti automobiliais, o Orlenui - vežti dyzeliną į Ukrainą per Lenkiją, du kartus keičiant ratus.

    Čia tik eksportas iš Lietuvos ir iš Klaipėdos uosto. Jei ministrai draugautų su skaičiais, tai gal pastebėtų, jog geležinkeliais į Lietuvą įvežama kelis kartus daugiau nei išvežama iš Lietuvos (o kelių transportu - atvirkščiai, t.y. išvežama automobiliais kelis kartus daugiau nei jais įvežama).

    Yra dar Latvija. Bet ar prieš dėliojant konflikto su Gudija scenarijus buvo pasistengta, kad padidėtų bent vienos iš keturių veikiančių jungčių su Latvija (Mažeikiai-Renģe, Joniškis, Obeliai ir Turmantas) pralaidumas. Beveik visi europiniai pinigai kelis dešimtmečius buvo investuojami į Keną, Vaidotus ir Stasylas.
    Menkas džiaugsmas tam, kas taps Lietuvos geležinkelių vadu.
    ​​​​​​
    15min.lt 2022.02.02
    „Lietuvos geležinkeliai“: tranzitas per Baltarusiją turėtų sustoti vasario 7-ąją
    ​​​​​http://www.15min.lt/m/id/verslas/tra...1637042?copied

    Komentuoti:


  • R.D.
    replied
    Sveikinu su didžiom Lietuvos geopolitėm pergalėm:

    Baltarusija uždraudžia krovinių tranzitą geležinkeliais iš Lietuvos
    https://www.alfa.lt/verslas/transpor...ujinta/244752/

    Baltarusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį išplatino pranešimą apie įvedamą draudimą krovinių tranzitui geležinkeliais iš Lietuvos. „Priėmėme sprendimą uždrausti krovinių gabenimą geležinkeliais iš Lietuvos“, – teigiama pranešime. Lietuvai nuo vasario 1-osios nutraukus baltarusiškų trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą, Baltarusijos vyriausybės vadovas Ramanas Haloučanka antradienį pareiškė, jog Minskas į tai reaguos nedelsdamas ir griežtai. „Atsakomosios priemonės bus griežtos. Mes, kaip paprastai sakoma, atsakysime simetriškai“, – kalbėjo baltarusių premjeras, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA. R. Haloučanka taip pat pareiškė, kad Baltarusija Lietuvai pasiūlė dialogą šiuo klausimu. „Pateikėme pasiūlymą surengti konsultacijas teisinėje srityje ir apibrėžti mūsų tolesnius santykius“, – pridūrė jis.
    Taip pat Indija planuoja pirkti iš BY 1 mln tonų kalio druskos:

    Click image for larger version  Name:	india.jpg Views:	0 Size:	79,5 kB ID:	1946917
    Paskutinis taisė R.D.; 2022.02.02, 19:12.

    Komentuoti:


  • VNS
    replied
    Na jei Lukašenka vistik bandys ribot lietuvišką tranzitą per bulbų laukus, kas labai tikėtina bent kuriam laikui, tai Armonaitė gal atidarys karštąją liniją nukentėjusiems???

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Lrytas.lt 2022.02.02
    G. Landsbergis naujausią Baltarusijos režimo grasinimą vertina rimtai
    Kol kas sakau, kad vertiname rimtai, žiūrime rimtai, ir esame pasidarę tam tikrus paskaičiavimus, bet jie aiškaus atsakymo neduoda.
    Dėl to, kad jeigu jis norėtų konkrečiai tik Lietuvą nubausti, tai jis turėtų stabdyti kiekvieną traukinį, žiūrėti, kur yra galutinis to traukinio tikslas, bandyti atrinkti kokius nors lietuviškus ir nelietuviškus traukinius

    http://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/a...uksta-22257204

    Komentuoti:

Working...
X