Geležinkeliai, uostai ir politika

[Elis]

ruzzija irgi nebuvo Šengene ar ES, bet jos traukiniai stodavo Vilniuje.

Ruzzijos traukiniai stodavo Vilniuje prieš pilną invaziją į Ukrainą, dabar net jeigu pasibaigtų karas apie tai net negalima svajoti iki kol ruzyne ir Baltarusijoje nepasikeis valdžia.

[Galys]

Geležinkelis į bulbostaną išvis turėtų būti nuardytas irba užminuotas. Jokių kalbų apie belkalio vežimą negali būti.

Tas geležinkelis atneštų daug naudos ilguoju laikotarpiu, tik yra vienas BET.

[Ignalina]

Geležinkelis į bulbostaną išvis turėtų būti nuardytas irba užminuotas. Jokių kalbų apie belkalio vežimą negali būti.

[Tomizmas]

Matant dabartines tendencijas, tai 50 dienų neduočiau, ką ten 50 metų.

[ejs-ejs]

Ką čia svaigstat apie vežimą per Gardiną. Net karui pasibaigus bulbostanas liks Rusijos įtakoje, nei prie EU nei prie šengeno prisijungimas net nesišviečia dar minimum 50 metų.

ruzzija irgi nebuvo Šengene ar ES, bet jos traukiniai stodavo Vilniuje.

[B.S.]

Jei ką, tai trąšas vežėme kai Bulbostanas buvo Bulbostanu. Net ir dabar, karo metu, Europa toliau perka rusišką naftą ir dujas. Jei galvojate jog esamos sankcijos tęsis dar 50 metų, tai jūs patys nematote realybės.

[ignaloidas]

Gali viskas pasikeisti, bet tam kad pasikeistų, turi valdžia bulbostane pasikeisti, t.y. turi nebebūti bulbostanu. Kol nebus aiškaus pokyčio toje pusėje, tol planuoti kažką ta kryptimi yra bergždžias reikalas. Svajoti galima, bet reikia suprasti kokios sąlygos yra reikalingos toms svajonėms išsipildyti, ir kad pagrindinė sąlyga yra visiškai ne musų rankose.

[artexs]

Ką čia svaigstat apie vežimą per Gardiną. Net karui pasibaigus bulbostanas liks Rusijos įtakoje, nei prie EU nei prie šengeno prisijungimas net nesišviečia dar minimum 50 metų.

[John]

Karas baigsis. Ir tikrai ne už 15 metų. Bulbostano kroviniai labai smarkiai prisidėjo prie Lietuvos Geležinkelių bei uosto išlaikymo, gerai apmokamų darbo vietų, bei mokesčių surinkimo. Bulbostanas nepersikraustys ir visuomet liks mūsų kaimynu. Kai Bulbostanas galės rinktis vežti krovinius per Lenkiją, Latviją, ar Lietuvą, manau visi suprantame kad geriau jog vežtų per Lietuvą. Be to, tiesiausias kelias į Varšuvą iš Vilniaus yra per Gardiną. Gal net ir Kaunui/visoms Baltijos šalims tai būtų greitesnis variantas dėl vingių (ir mažesnio greičio geležinkelio) Lenkijoje.

Ironija ta, kad pseudopatriotai, jaučiantys pasitenkinimą dėl sustabdytų belarusiškų trąšų gabenimo per Lietuvą, nelabai sugeba ką pasakyti apie tai, kad tos pačios trąšos dabar gabenamos per Rusijos geležinkelius ir Ust Lugos uostą, už kurių naudojimąsi Lukašenka moka tiesiai į masines ukrainiečių žudynes vykdančių Putino galvažudžių sąskaitas. O galėtų tie pinigai bent jau būti naudojami LK stiprinimui ar Ukrainos rėmimui. Arba 50:50.

[B.S.]

Mūsų prioritetas tikrai neturi būti bulbostano krovinių vežimas.

Karas baigsis. Ir tikrai ne už 15 metų. Bulbostano kroviniai labai smarkiai prisidėjo prie Lietuvos Geležinkelių bei uosto išlaikymo, gerai apmokamų darbo vietų, bei mokesčių surinkimo. Bulbostanas nepersikraustys ir visuomet liks mūsų kaimynu. Kai Bulbostanas galės rinktis vežti krovinius per Lenkiją, Latviją, ar Lietuvą, manau visi suprantame kad geriau jog vežtų per Lietuvą. Be to, tiesiausias kelias į Varšuvą iš Vilniaus yra per Gardiną. Gal net ir Kaunui/visoms Baltijos šalims tai būtų greitesnis variantas dėl vingių (ir mažesnio greičio geležinkelio) Lenkijoje.

[Ignalina]

Mūsų prioritetas tikrai neturi būti bulbostano krovinių vežimas.

[B.S.]

Su dabartine situacija turbūt nelabai logiška. Bet šiaip tai nuo Lenkijos iki Gardino yra ir standartinė vežė ir visai neseniai buvo aktyviai naudojama PKP traukinių.

Karas kažkada baigsis. Tuomet maršrutas Vilnius-Druskininkai-Gardinas-Balstogė atrodo daugiau patrauklus nei Kaunas-Suvalkai-Blastogė. Paprasčiausiai toks maršrutas aptarnautų didesnius miestus su didesniais keleivių srautais. Be to, Baltarusijai gerokai sutrumpėtų (atpigtų) krovinių pervežimas.

[bato_usai]

Baltarusiškas trąšas gabenusi bendrovė arbitraže iš Lietuvos sieks prisiteisti 15 mlrd. eurų

LRT.lt duomenimis, „Hasenberg“ bandys įrodyti, kad sustabdydama kalio trąšų tranzitą iš Baltarusijos per Lietuvą mūsų valstybė neva sukėlė žalą „Hasenberg“ ir kitai I. Udovickio bendrovei „Gargždų geležinkelis“, kad šių veiksmų neva ėmėsi neteisėtai, kad tai esą lemia trąšų ir maisto trūkumą Afrikoje ir Lotynų Amerikoje ir kad apskritai Lietuva neturėtų laikytis Europos Sąjungos sankcijų, mat tarp Šveicarijos ir Lietuvos galioja dvišalė sutartis dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos.

„Keista, bet tai yra normalu. [...]Atsivertę tą sutartį mes matytume, kad arba investuotojas yra fizinis asmuo, Šveicarijos Konfederacijos pilietis, arba juridinis asmuo, registruotas Šveicarijoje. Šiuo atveju šis formalus kriterijus yra tenkinamas ir dominuoja praktika, kad to pakanka. Egzistuoja tokia praktika, kai verslininkai sąmoningai steigia įmonių kontroliuojančiąsias bendroves tose šalyse, kurios turi tokias sutartis su Lietuva, kad kilus kokių nors problemų jie turėtų galimybę savo pretenzijas reikšti ne Lietuvos valstybės teismuose. Tai jie tokias struktūras padaro, kad galėtų būti išklausyti tarptautinio arbitražo teismo“, – pasakojo [Advokatų profesinės bendrijos „Marsus“ advokatas] R. Kasparavičius.

Galutinis „Hasenberg“ naudos gavėjas yra I. Udovickis, kuriam priklauso 100 proc. Latvijos bendrovės „Fortis Asset Management“, valdančios „Hasenberg“, akcijų. [...]Lietuva savo sprendimus dėl kalio trąšų pervežimo per Lietuvos teritoriją priėmė remdamasi nacionalinio saugumo interesais dėl Baltarusijos režimo keliamų grėsmių.

„Tas aspektas kažkuriuo atveju yra investuotojo pusėje. Jeigu mes turime „Belaruskalij“, kuri yra ne Baltarusijoje įsteigta privati įmonė, bet valstybinė įmonė, kuri reikšmingai prisideda prie Baltarusijos biudžeto, tai faktas, kad tokią įmonę lengviau pripažinti kaip keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui, skirtingai nei Šveicarijos įmonę, kurios galutinis naudos gavėjas yra Lietuvos pilietis. Bet, aišku, šiuo atveju mūsų Vyriausybė turėjo kažkokių kitų duomenų apie poną I. Udovickį ir jo vykdomą veiklą, matyt, buvo remiamasi tuo, kad jis turi glaudžius komercinius ryšius su „Belaruskalij“.

[Romas]

LRT.lt 2024.12.05
„Belaruskalij“ ieškinys prieš Lietuvą – 12 mlrd. JAV dolerių

Baltarusijos kalio trąšų bendrovė „Belaruskalij“ prieš Lietuvą pateikė konkretų investicinio arbitražo ieškinį.
Šaltinių duomenimis, „Belaruskalij“ reikalauja Lietuvos atlyginti 12 mlrd. dolerių nuostolius. Tačiau advokatų profesinės bendrijos „Marsus“ advokatas Rapolas Kasparavičius teigia, kad paprastai ieškovai siekia išpūsti nuostolius, nes tarptautiniai investiciniai arbitražai retai priteisia šimtaprocentinį žalos atlyginimą, net jeigu ir nusprendžia, kad valstybė investuotojo atžvilgiu pasielgė neteisingai.
Lietuvos interesams šiame ginče atstovaujanti Susisiekimo ministerija trečiadienį išplatino žinutę, kad Lietuva nesutinka su „Belaruskalij“ ieškinyje pateiktais reikalavimais ir savo argumentus išdėstys arbitražo teismui, o nuo detalesnių komentarų susilaikė. (...)

12 mlrd. dolerių sudaro apie 11,4 mlrd. eurų, o visos konsoliduoto Lietuvos biudžeto išlaidos 2025 m. sudarys 34,4 mlrd. eurų. Vadinasi, ieškinio suma sudaro apie trečdalį konsoliduoto Lietuvos biudžeto išlaidų.

„Vertinant šitą skaičių, reikia atsižvelgti į tai, ko tokiose bylose ieškovas, tai yra užsienio investuotojas, paprastai siekia. Jis siekia žalos atlyginimo. Žala – tai jo turtiniai praradimai, kuriuos jis patyrė dėl to, kad valstybė, jo požiūriu, priėmė kažkokį neteisingą ar nesąžiningą sprendimą. Mūsų atveju, tai būtų nutraukta krovinių vežimo sutartis tarp „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“. Matyt, kad tokioje byloje jie gali reikalauti negauto pelno, kurį jie būtų uždirbę, jeigu toliau ši sutartis būtų vykdoma. Bet, kaip teisingai sakote, vargu, ar tokių būdu jie galėtų pagrįsti minėtą 12 mlrd. dolerių skaičių, jei jis yra teisingas. Matyt, kad ne“, – komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Marsus“ advokatas R. Kasparavičius.
„Antras dalykas, ko paprastai prašoma investicinio arbitražo bylose, tai priteisti prarasto verslo vertę. Taigi gali būti ieškinys dėl prarastos verslo vertės. Tas verslas gali būti „Birių krovinių terminalas“, kur „Belaruskalij“ turi 30 proc. akcijų. Aš manau, kad jie prašo arba vieno, arba kito, arba gali prašyti abiejų. Manau, kad jie bando įrodyti, jog jų kompanija dėl to sprendimo sužlugo arba beveik sužlugo“, – priduria pašnekovas.

Nuo 2022 m. birželio 3 d. „Belaruskalij“ taikomos ir visos Europos Sąjungos sankcijos. Kartu su europinėmis sankcijomis buvo įšaldytos „Belaruskalij“ akcijos „Birių krovinių terminale“. Šiuo metu 30 proc. „Birių krovinių terminalo“ akcijų priklauso „Belaruskalij“, 5 proc. – Igoriui Udovickiui ir 65 proc. Šveicarijoje registruotai įmonei „Hasenberg AG“. (...)

Iki sankcijų įsigaliojimo krovinių vežimo geležinkeliais įmonė „LTG Cargo“ per metus perveždavo apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trąšų.

https://www.delfi.lt/verslas/verslas...eriu-120070084

[DeSadas]

Kaip niekuo? Jos kažkaiup turės būti vežamos ir statistika aiškiai rodo, kad prekybos apimtys yra gana didelės ir nėra jokių priežasčių galvoti, kad prekyba sumažės iki nereikšmingo lygio. Nu čia kaip aiškintum, kad nesiimsi skėčio, nes tikiesi, kad nelis, nors už lango pila lietus ir orų prognozė rodo, kad lietaus tikimybė 100%. Gi prekyba su Baltarusija nėra priklausoma nuo tavo norų, emocijų ar kitų asmeninių dalykų, tai keista, kad tuos dalykus bandai projektuoti ant kažko, kas nuo to visiškai nepriklauso. Faktas, kad Lietuvos-Baltarusijos prekyba yra didelė ir tokia bus ateityje, net jeigu kol kas ji mažesnė, nei prieš porą metų.

labai sunku pasakyt del tos prekybos su baltarusija. Visko gali but kad mazes, nes jau dabar apmazejus, elektra, benzinas, dyzelis, visos sankcionuotos prekes. Priklausomai kaip vystysis karas.

reiketu analizes kuo dar prekiaujama, statybines prekes, skalda? smelis? plytos? smalsu tiesiog.

[digital]

Yra gana didelė galimybė ir tikimybė, kad prekyba su Baltarusija mažės.

[John]

Išvis niekuo.

Kaip niekuo? Jos kažkaiup turės būti vežamos ir statistika aiškiai rodo, kad prekybos apimtys yra gana didelės ir nėra jokių priežasčių galvoti, kad prekyba sumažės iki nereikšmingo lygio. Nu čia kaip aiškintum, kad nesiimsi skėčio, nes tikiesi, kad nelis, nors už lango pila lietus ir orų prognozė rodo, kad lietaus tikimybė 100%. Gi prekyba su Baltarusija nėra priklausoma nuo tavo norų, emocijų ar kitų asmeninių dalykų, tai keista, kad tuos dalykus bandai projektuoti ant kažko, kas nuo to visiškai nepriklauso. Faktas, kad Lietuvos-Baltarusijos prekyba yra didelė ir tokia bus ateityje, net jeigu kol kas ji mažesnė, nei prieš porą metų.

[digital]

O kodėl tu sugalvojai, kad geležinkeliais vežamos tik trąšos ar tik tranzitas? Lietuvos prekyba su Baltarusija, nors kritusi 2022 ir 2023, dabar stabilizuojasi ar net auga.

Sankcijos vis naujos priimamos, tai neturėtų labai augti.

Viską siūlai vežti fūromis?

Išvis niekuo.

O karas anksčiau ar vėliau baigsis, kaip baigiasi visi karai.

Tai čia akivaizdu, aš ne apie tai rašiau - "čia nebent tikintis, kad karas greitai pasibaigs - kol kas kažin."

[eigh]

Juk planuojama naują vėžę tiesti ir į Klaipėdą, tad turbūt populiariausi maršrutai (Vilnius-Kaunas; Vilnius-Klaipėda; Vilnius/Kaunas-Panevėžys; Vilnius/Kaunas-Marijampolė) jau bet kokiu atveju bus padengti. O regioniniai traukiniai į Šiaulius, Turmantą, Marcinkonis ar Kalvariją gali juk būti ir plačios vėžės. Labai norint, regioninius traukinius galima pagreitinti įvedant ekspresinius reisus, kurie nestotų kiekviename kaime, bet realybė tokia, kad tie kaimai turbūt ir išlaiko tokius maršrutus kaip Vilnius-Turmantas. Kalbant apie krovinius - sunku įžvelgti europinės vėžės naudą.

[John]

Nepamirškim, kad tai šalis, kuri palyginus turtingesnė, nei Lietuva. Tiesa, Suomija teturi vieną jungtį su Švediją, tad nauda perdarinėti vežę yra lygi nuliui.

Jei jau reiktų prisikabinti prie šito teiginio dėl naudos lygumo nuliui, tai yra dar viena nauda: standartinio pločio vėžės riedmenų pasirinkimas, kuris yra belenkaip didesnis už rusiškos vėžės. Taip pat yra ir tokių riedmenų antrinė rinka. Na bet, kaip bebūtų, perdarinėti visą Lietuvos geležinkelių tinklą į standartinę vėžę būtū absurdas ir absoliučiai niekaip nepagrindžiamas nei finansiškai, nei kaip nors kitaip, įskaitant ir nacionalinio saugumo "argumentą".