Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Geležinkeliai, uostai ir politika

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • John
    replied
    Parašė digital Rodyti pranešimą
    Todėl, kad daugiausia buvo vežama trašų, kurios dabar sankcionuotos. Ar turite kažkokių kitų duomenų - būtų gerai nuorodos?

    Na čia nebent tikintis, kad karas greitai pasibaigs - kol kas kažin.
    O kodėl tu sugalvojai, kad geležinkeliais vežamos tik trąšos ar tik tranzitas? Lietuvos prekyba su Baltarusija, nors kritusi 2022 ir 2023, dabar stabilizuojasi ar net auga. Viską siūlai vežti fūromis?

    O karas anksčiau ar vėliau baigsis, kaip baigiasi visi karai.

    Komentuoti:


  • Petr
    replied
    Parašė DKL Rodyti pranešimą

    O vat dėl šito nebūčiau toks tikras. Skirtingai nuo Latvijos ar Estijos, Lietuvoje didelę geležinkelio krovinių dalį sudaro vietiniai kroviniai: gamykla (Orlen, Achema, Lifosa) - Klaipėdos uostas. Jokio skirtumo kokia vėže tai vežti. Baltarusijos tranzitas jau dingo. Beliko nuspręsti ką daryti su Kaliningradu ir kažkaip nepanašu, kad tie vargani milijonai gaunami už šį tranzitą būtų verti nors ir teorinės galimybės išnaudoti tai agresijai.
    Atsisakyti Kaliningrado tranzito = paskelbti karą Rusijai. Lietuva tokio sprendimo vienašališkai priimti be ES sutikimo negali. Nemanau kad ES suintersuotas situacijos eskalacija. Jei planuoji, kad Lietuva bus geopolitinės agresijos apsuptyje dar bent 50 metų, tada gal tavo sprendimas ir racionalus. Jei bus kitaip (o taip turėtų būti), tai kaip jau John sakė, Lietuvai tai ekonomiškai nenaudingas sprendimas.

    Suomija neskuba persiųvinėti geležinkelių net dabar:
    Narrowing Finland's rail gauge would be too costly, ministry says | Yle News | Yle

    Nepamirškim, kad tai šalis, kuri palyginus turtingesnė, nei Lietuva. Tiesa, Suomija teturi vieną jungtį su Švediją, tad nauda perdarinėti vežę yra lygi nuliui.

    Komentuoti:


  • VLR
    replied
    Mano nuomone, gerokai racionaliau būtų tureti planą kaip tą infrastruktūrą sunaikinti karo metu, kad ir užminujant tiltus (kaip Šveicarijoje) ir pan. Elektrifikuota linija Klaipėda - Baltarusija gali būti tikra aukso kasykla taikos metais ir geras geopolitinis įrankis, o rimtą jungtį į Europą pasistatysime su Rail Baltica.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą
    O kodėl tu manai, kad Baltarusijos tranzitas dingo?
    Todėl, kad daugiausia buvo vežama trašų, kurios dabar sankcionuotos. Ar turite kažkokių kitų duomenų - būtų gerai nuorodos?
    Arba kodėl manai, kad jis nedidės ateityje?
    Na čia nebent tikintis, kad karas greitai pasibaigs - kol kas kažin.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Parašė DKL Rodyti pranešimą

    O vat dėl šito nebūčiau toks tikras. Skirtingai nuo Latvijos ar Estijos, Lietuvoje didelę geležinkelio krovinių dalį sudaro vietiniai kroviniai: gamykla (Orlen, Achema, Lifosa) - Klaipėdos uostas. Jokio skirtumo kokia vėže tai vežti. Baltarusijos tranzitas jau dingo. Beliko nuspręsti ką daryti su Kaliningradu ir kažkaip nepanašu, kad tie vargani milijonai gaunami už šį tranzitą būtų verti nors ir teorinės galimybės išnaudoti tai agresijai.
    O kodėl tu manai, kad Baltarusijos tranzitas dingo? Arba kodėl manai, kad jis nedidės ateityje?

    Komentuoti:


  • ejs-ejs
    replied
    Parašė artexs Rodyti pranešimą

    Diletantai susirinkę. Vienas aiškina, kad per valandą galimą krovininį traukinį perdaryti kitai vėžei, kitas kad inžinieriai per savaitę trečią bėgį pastatys ruože. O tu bėgio skersinį pjūvį esi matęs?

    Click image for larger version

Name:	Untitled.jpg
Views:	414
Size:	69,1 kB
ID:	2123246
    Inžineriškai aš nematau jokios problemos pasigaminti reikiamą profilį ir jį pritvirtinti vietoje esamo bėgio arba greta jo. Na nebus 160 km/h, bus 80. Nebus 6k t sastatas, bus 3k t. Kol nemokama darbo jėga iš apylinkių nepakeis visos gardelės arba nesudės medinių pabėgių.

    Komentuoti:


  • DKL
    replied
    Turint omeny, kad dauguma geležinkelių krovinių Lietuvoje tiek dabar, tiek tikriausiai ir ateityje, bus iš Rytų krypties, niekas nieko į standartinę vėžę neperdarinės
    O vat dėl šito nebūčiau toks tikras. Skirtingai nuo Latvijos ar Estijos, Lietuvoje didelę geležinkelio krovinių dalį sudaro vietiniai kroviniai: gamykla (Orlen, Achema, Lifosa) - Klaipėdos uostas. Jokio skirtumo kokia vėže tai vežti. Baltarusijos tranzitas jau dingo. Beliko nuspręsti ką daryti su Kaliningradu ir kažkaip nepanašu, kad tie vargani milijonai gaunami už šį tranzitą būtų verti nors ir teorinės galimybės išnaudoti tai agresijai.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Turint omeny, kad dauguma geležinkelių krovinių Lietuvoje tiek dabar, tiek tikriausiai ir ateityje, bus iš Rytų krypties, niekas nieko į standartinę vėžę neperdarinės. Aišku kai kur gal ir būtų logika šalia (t.y. ant to paties pylimo) daryti ir standartinę vėžę, jei tam bus realus poreikis.

    Komentuoti:


  • DKL
    replied
    Ką aš tuo noriu pasakyti: praeina inžineriniai daliniai, pastato trečią bėgį, nuima arba persiuva iešmus. Tai trunka maždaug savaitę. Ir po to važiuoja kur tik nori. Jei manot, kad nerealu, pasidomėkit WWII istorija.
    Sėkmės statant trečią bėgį ar perkeliant esamą ant gelžbetoninių pabėgių. Jei pats pasidomėtumėt WWII istorija, žinotumėt kad tuo metu visur buvo naudojami mediniai pabėgiai ir taip vėžės keitimas, tada reiškė paprasčiausią esamo bėgio perkalimą ant esamų pabėgių. Šiuo metu, kai visur naudojami gelžbetoniniai pabėgiai, reikia keisti visą viršutinę kelio dalį. Nesakau, kad tai neįmanoma, bet tai iš principo visai kito lygio operacija ir WWII pavyzdžiai čia netinka.

    Komentuoti:


  • artexs
    replied
    Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą
    1520 - 1435=85mm. Bėgio galvutės plotis apie 65 mm.
    Ką aš tuo noriu pasakyti: praeina inžineriniai daliniai, pastato trečią bėgį, nuima arba persiuva iešmus. Tai trunka maždaug savaitę. Ir po to važiuoja kur tik nori. Jei manot, kad nerealu, pasidomėkit WWII istorija.
    Arba iš anksto pasiruošia reikiamą kiekį vežimėlių. Arba iš anksto užsimauna papildomą ratą.

    Tokie dalykai planuojami iš anksto, todėl vienintelis variantas yra nurinkti bėgius ir pabėgius bei nepalikti jų atsargų stotyse. Ir taip pat atitraukti visus vagonus ir bet kokią trauką. Užminuota sankasa judėti sunku.
    Diletantai susirinkę. Vienas aiškina, kad per valandą galimą krovininį traukinį perdaryti kitai vėžei, kitas kad inžinieriai per savaitę trečią bėgį pastatys ruože. O tu bėgio skersinį pjūvį esi matęs?

    Click image for larger version

Name:	Untitled.jpg
Views:	414
Size:	69,1 kB
ID:	2123246

    Komentuoti:


  • ejs-ejs
    replied
    Parašė Ignalina Rodyti pranešimą
    Gali pravažiuoti europine vėže jei yra spec pritaikytas. Nereikia išsigalvoti, kad bet kokį traukinį per valandą galima perdaryti kitai vėžei.
    1520 - 1435=85mm. Bėgio galvutės plotis apie 65 mm.
    Ką aš tuo noriu pasakyti: praeina inžineriniai daliniai, pastato trečią bėgį, nuima arba persiuva iešmus. Tai trunka maždaug savaitę. Ir po to važiuoja kur tik nori. Jei manot, kad nerealu, pasidomėkit WWII istorija.
    Arba iš anksto pasiruošia reikiamą kiekį vežimėlių. Arba iš anksto užsimauna papildomą ratą.

    Tokie dalykai planuojami iš anksto, todėl vienintelis variantas yra nurinkti bėgius ir pabėgius bei nepalikti jų atsargų stotyse. Ir taip pat atitraukti visus vagonus ir bet kokią trauką. Užminuota sankasa judėti sunku.

    Komentuoti:


  • TrippleA
    replied
    Parašė TIME Rodyti pranešimą

    Kad rusu traukinys ir europine veze gali pravaziuoti, atlikus labai nesunku traukinio pritaikyma, kuris uztrunka valanda, tad tratinti milijonus europines vezes tiesimui yra nesamone, o juos geriau skirti gelezinkelio tiesimui i Palanga, Druskininkus, Alytu, nauju traukiniu pirkimui, daznio ir greicio didinimui
    Taip imt ir pravaziuot, kazka pakeitus greit, tai tikrai ne. Ir keitimas is esmes galioja tik keleiviniam riedmenim. Lokomotyvai, cisternos, krovininiai vagonai yra sunkiai peroroientuojami arba is viso to neapsimoka daryt, todel visa logistika ir nepraeina. O del pinigu prartratinimo, tai nebutu pratratinimas, nes noritn uztikrinti didesnius keleiviu ir kroviniu srautus, bei uztikrint didesni greiti ir dazni reikia tvarkyt infrastruktura, kas reiskia tvarkyt begius, o jei keiti begius, tai keisk i Europines vezes, o ne rusiskos. Jei norim ties begius i Alytu, Palanga ar Druskininkus neapsimoka to daryt naudojant rusiska veze, nes ji nueina. Tai joks cia ne pinigu tratinimas sutvarkyt Vilnius-Daugpilis gelezinkeli, ji modenrizuot ir padaryt europines vezes standarto.

    Komentuoti:


  • Ignalina
    replied
    Gali pravažiuoti europine vėže jei yra spec pritaikytas. Nereikia išsigalvoti, kad bet kokį traukinį per valandą galima perdaryti kitai vėžei.

    Komentuoti:


  • TIME
    replied
    Parašė TrippleA Rodyti pranešimą

    Ta prasme? Man, kazkaip cia nelabai eina suprasti apie ka mintis sita.
    Kad rusu traukinys ir europine veze gali pravaziuoti, atlikus labai nesunku traukinio pritaikyma, kuris uztrunka valanda, tad tratinti milijonus europines vezes tiesimui yra nesamone, o juos geriau skirti gelezinkelio tiesimui i Palanga, Druskininkus, Alytu, nauju traukiniu pirkimui, daznio ir greicio didinimui

    Komentuoti:


  • TrippleA
    replied
    Parašė TIME Rodyti pranešimą

    tai buvo argumentas, and istratinti milijonus vezes perdarimui vietoj gelezinkelio tiesimo i butinus taskus kaip Palanga, Druskininkai, Alytus, nauju traukiniu pirkimo ir greicio didinimo reikia, nes tai sustabdytu rusu puolima. Tiesiog norejau parodyti,kad tie visi milijonai sustabdyti rusu traukinius valandai iki kol butu pritaikyti kita vezei
    Ta prasme? Man, kazkaip cia nelabai eina suprasti apie ka mintis sita.

    Komentuoti:


  • TIME
    replied
    Parašė TrippleA Rodyti pranešimą

    Tai cia tarp dvieju saliu, is kuriu viena ne ES. Siuo atveju mes turim tokia situacija, kad tiek Latvija, tiek Lietuva yra ES salys ir vyrauja konsesnsusas, kad reikia pereiti nuo rusiskos ant Europines vezes, del nac. saugumas ir geresnes integracijos i Europos logistikos tiknlus. Kadangi pats gelezinkelis prasos remonto ir truksta geru transporto jungciu tiek su Siaures Rytu Lietuva, tiek su Daugpiliu si ruoza yra logiska rekonstruot ir padaryt is jo dvikeli su Europine veze ir ekeltrifikacija. Kadangi pats kelias buvo dalis Peterburgas-Varsuva kelio, tai geleiznkelio pylimas yra tikrai normalus ir pritaikytas dvikeliui. Dviekliui pritaikytas pylimas irgi yra gerai, nes leistu vienu metu tiesti naujus begius, tuo paciu islaikant eisma esamais. O kas liecia tolimesni rusiskos vezes eklpotavima, net jei ir atmesim nac. sauguma, tai tiesiog finansiskai nepasimoka, nes laikyt dvi gelezinkelio vezes yra per brangu, taisyt rusiskos vezes neapsimoka, jei paskui ja keist planuoji. O ir del "perdarimo" nuo vienos vezes standarto and kito irgi neapsimoka, tiek laiko, tiek finansine prasme, nes viena yra "perdaryt" keleivini traukini su keliais vagonais, kita yra prekini sastata, kas yra sunkiai imanoma ir mazai apsimokai. Dar papildomi kastai del spec irangos pirkimo "perdarimui" ir paciu riedmenu, kurie tam butu pritaikomi irgi padaro tokia opcija finansiskai ir logistikai nerentabilia.
    tai buvo argumentas, and istratinti milijonus vezes perdarimui vietoj gelezinkelio tiesimo i butinus taskus kaip Palanga, Druskininkai, Alytus, nauju traukiniu pirkimo ir greicio didinimo reikia, nes tai sustabdytu rusu puolima. Tiesiog norejau parodyti,kad tie visi milijonai sustabdyti rusu traukinius valandai iki kol butu pritaikyti kita vezei

    Komentuoti:


  • TrippleA
    replied
    Parašė TIME Rodyti pranešimą

    nereikia nieko tiesti. Pvz. marsrute Bukarestas-Kisiniovas traukinys sustabdomas apie valandai ir jis "perdaromas" is standartines Europietiskos veziu i rusiskos veziu ploti. Tai tik tiek laiko uztrunka logistika pasidaryti.
    Tai cia tarp dvieju saliu, is kuriu viena ne ES. Siuo atveju mes turim tokia situacija, kad tiek Latvija, tiek Lietuva yra ES salys ir vyrauja konsesnsusas, kad reikia pereiti nuo rusiskos ant Europines vezes, del nac. saugumas ir geresnes integracijos i Europos logistikos tiknlus. Kadangi pats gelezinkelis prasos remonto ir truksta geru transporto jungciu tiek su Siaures Rytu Lietuva, tiek su Daugpiliu si ruoza yra logiska rekonstruot ir padaryt is jo dvikeli su Europine veze ir ekeltrifikacija. Kadangi pats kelias buvo dalis Peterburgas-Varsuva kelio, tai geleiznkelio pylimas yra tikrai normalus ir pritaikytas dvikeliui. Dviekliui pritaikytas pylimas irgi yra gerai, nes leistu vienu metu tiesti naujus begius, tuo paciu islaikant eisma esamais. O kas liecia tolimesni rusiskos vezes eklpotavima, net jei ir atmesim nac. sauguma, tai tiesiog finansiskai nepasimoka, nes laikyt dvi gelezinkelio vezes yra per brangu, taisyt rusiskos vezes neapsimoka, jei paskui ja keist planuoji. O ir del "perdarimo" nuo vienos vezes standarto and kito irgi neapsimoka, tiek laiko, tiek finansine prasme, nes viena yra "perdaryt" keleivini traukini su keliais vagonais, kita yra prekini sastata, kas yra sunkiai imanoma ir mazai apsimokai. Dar papildomi kastai del spec irangos pirkimo "perdarimui" ir paciu riedmenu, kurie tam butu pritaikomi irgi padaro tokia opcija finansiskai ir logistikai nerentabilia.

    Komentuoti:


  • TIME
    replied
    Parašė artexs Rodyti pranešimą
    Viena yra tiesti/pertvarkyti vėžės plotį, visai kas kita yra iškart važiuoti.
    nereikia nieko tiesti. Pvz. marsrute Bukarestas-Kisiniovas traukinys sustabdomas apie valandai ir jis "perdaromas" is standartines Europietiskos veziu i rusiskos veziu ploti. Tai tik tiek laiko uztrunka logistika pasidaryti.

    Komentuoti:


  • artexs
    replied
    Viena yra tiesti/pertvarkyti vėžės plotį, visai kas kita yra iškart važiuoti.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Parašė ignaloidas Rodyti pranešimą

    Vėžės plotis teturi minimalią įtaką karo metu, šaltojo karo metu daug simuliacijų daryta ir nustatyta (abiejų pusių) kad vėžės keitimas yra gana greitas reikalas ir vienintelis efektyvus būdas sulėtinti geležinkelių logistiką karo metu yra sudėtingų taškinių objektų (tiltų, tunelių, etc.) naikinimas. Realiai šiame ruože tik vienas toks tiltas yra, ir jau gana arti Vilniaus https://lt.wikipedia.org/wiki/Santak...inkelio_tiltas
    Būtent. Karo sąlygomis geležinkeliai gali būti tvarkomi/tiesiami ant esamų pylimų tiesiog žaibiškai greit. Norint realiai užkirsti tam kelią, reiktų išvis ten viską išardyti ir dar didelių betono blokų pritempti any pylimo

    Komentuoti:

Working...
X