Vilnius - ne visa Lietuva

[Silber418]

Dėl ankstesnės (sovietmečiu) centralizacijos politikos LV ir EE tapo iš esmės vieno miesto valstybėmis. Buvo minėta, kad LT pavyko to išvengti ir tai yra gerai. Tai dabar reiktų stengtis pasivyti LV ir EE centralizuotumu? Panašiai ir su BY, o iki kokio Stokholmo ar Kopenhagos bet kuriam LT miestui dar reiktų nemažą sklypelį žolės patręšt.

Vilnius, pavyzdžiui, panašus į Oslą arba Helsinkį (pagal gyventojų skaičių miesto ribose), tačiau tik tiek. Nei infrastruktūra, nei miestų reputacija, nei pajamos nesulyginamos. Stokholmo su Kopenhaga neminiu, nes tai sparčiai augantys metropoliai.
Šiaurės Europoje vystomi regionai ir jų centrai, o tai lemia infrastruktūros plėtrą ir pan.
Lietuvoje, panašu, kol kas nei šis, nei tas.

[Irma]

Zuokas ne iš Vilniaus, užtat Paviržis iš Vilniaus. Daryk išvadas.

Gediminas Paviržis?

Biografija

1947–1951 m. mokėsi Kauno raj. Užmiškių pradžios mokykloje, 1951–1954 m. Kauno 8–oje septynmetėje mokykloje, 1954–1958 m. Kauno 8–oje vidurinėje mokykloje, 1958–1963 m. studijavo Kauno politechnikos institute, inžinierius kelininkas.

[oranger]

Apie infantilias asmenybes aš nekalbu. Bet toks žmogus daugiau išmanys ko reikia miestui, nes jį pažįsta iš vidaus, yra gyvenęs jo ritmu, išvaikščiojęs skersai ir išilgai. Meilė savo miestui visai kita.

Zuokas ne iš Vilniaus, užtat Paviržis iš Vilniaus. Daryk išvadas.

[Irma]

Man taip neatrodo. Kaip tik kartais pažangai gali trukdyti įvairūs prisirišimai. Pvz. noras, kad viskas atrodytų taip, kaip buvo vaikystėje

Apie infantilias asmenybes aš nekalbu. Bet toks žmogus daugiau išmanys ko reikia miestui, nes jį pažįsta iš vidaus, yra gyvenęs jo ritmu, išvaikščiojęs skersai ir išilgai. Meilė savo miestui visai kita.

[Tomas]

Vienintelis adekvatus laikmečiui meras iš visų buvusių Vilniuje. Vilniaus "aukso amžius" buvo prie Zuoko. Visi kiti jį tik apleisdavo.
O dabar galite rėkti apie "abonentą"...

Na dar Paksas buvo labai meras.

[oranger]

Vienas pagrindinių kriterijų renkant miesto merą turėtų būti tai, kad jis būtų gimęs ir užaugęs tame mieste.

Man taip neatrodo. Kaip tik kartais pažangai gali trukdyti įvairūs prisirišimai. Pvz. noras, kad viskas atrodytų taip, kaip buvo vaikystėje

[Irma]

Vienas pagrindinių kriterijų renkant miesto merą turėtų būti tai, kad jis būtų gimęs ir užaugęs tame mieste.

[oranger]

Vienintelis adekvatus laikmečiui meras iš visų buvusių Vilniuje. Vilniaus "aukso amžius" buvo prie Zuoko. Visi kiti jį tik apleisdavo.
O dabar galite rėkti apie "abonentą"...

[r08n]

Iš esmės teisingos mintys. Reiktų suvokti, kad Vilnius nekonkuruoja su Kaunu, bet konkuruoja su Ryga, Talinu, Minsku ir iš dalies kitais kaimyninių šalių miestais.

Dėl ankstesnės (sovietmečiu) centralizacijos politikos LV ir EE tapo iš esmės vieno miesto valstybėmis. Buvo minėta, kad LT pavyko to išvengti ir tai yra gerai. Tai dabar reiktų stengtis pasivyti LV ir EE centralizuotumu? Panašiai ir su BY, o iki kokio Stokholmo ar Kopenhagos bet kuriam LT miestui dar reiktų nemažą sklypelį žolės patręšt.

[John]

Iš esmės teisingos mintys. Reiktų suvokti, kad Vilnius nekonkuruoja su Kaunu, bet konkuruoja su Ryga, Talinu, Minsku ir iš dalies kitais kaimyninių šalių miestais.

[Gytaz]

Artūro Zuoko mintys:

Vilnius – Lietuvos Respublikos sostinė, taip teigia Lietuvos Respublikos Konstitucija. Ekonominis ir kultūrinis centras – tai rodo statistikos duomenys.

Vilniuje sukuriama apie 35 proc. viso Lietuvos valstybės bendro vidaus produkto. Vilnius ir Vilniaus apskritis iki 2009 metų kasmet pritraukdavo apie pusę visų tiesioginių užsienio investicijų, pasiekiančių Lietuvą, taip sostinėje buvo surenkama apie 5 milijardai litų visų mokesčių, kurios sumokėdavo įmonės ir miesto gyventojai. Pagal LR Statistikos departamento duomenis, per laikotarpį nuo 1990 metų iki 2010 Lietuvos miestuose drastiškai mažėjo gyventojų skaičius: Vilniaus gyventojų skaičius sumažėjo 7,5 proc.( 45 tūkstančiai gyventojų), Kaune sumažėjo 20 proc. (85 tūkstančiai gyventojų), Klaipėdoje 12 proc. Vilniuje pastaraisiais metais gyventojų skaičius nustojo mažėti ir buvo gana stabilus. Sostinė tarsi tapo buferiu į užsienį norintiems išvykti mūsų tautiečiams, ypač jaunimui.

Taigi valstybės ekonomikos padėtis yra tiesiogiai susijusi su Vilniaus miesto savivaldybės veikla bei investicijomis į miesto infrastruktūrą. Pati liaudies išmintis skatina „sėti ten, kur auga“, t.y. investuoti ten, kur gaunama didžiausia grąža, kur galima surinkti daugiausia mokesčių. Politikai daug spekuliavo kurdami Vilniaus „baubą“, kuriam esą buvo neproporcingai skiriamos biudžeto ar ES lėšos, kartu dirbtinai skatinama Vilniaus ir likusios Lietuvos priešprieša. Deja, skaičiai ir faktai rodo ką kitą. Raginčiau Vyriausybę bei Seimą formuojant 2011 metų biudžetą atkreipti į tai dėmesį.

Pagrindinis savivaldybių biudžetų formavimo šaltinis – gyventojų pajamų mokestis (GPM), tiksliau – mokesčio dalis, kurią LR Vyriausybės teikimu Seimas palieka savivaldybėms. 2010 metais Vilniaus miesto gyventojams palikta 40 proc. GPM, Kaunui – 94 proc., o Klaipėdai – 86 proc. Įdomiausia, kad 2009 metais, Seime tvirtinant 2010 metų biudžetą Kauno miestui GPM atskaitymai buvo padidinti nuo projekte numatytų 74 proc. iki 94 proc., o Klaipėdai nuo 64 proc. padidėjo iki 86 proc. Vilniui liko tie patys 40 proc., nors puikiai buvo žinomos sparčiai augančios miesto skolos ir įsiskolinimai ūkio subjektams, apie kuriuos pakalbėsime atskirai. Keista, kodėl Vyriausybė išgirdo tik svarius Kauno ir Klaipėdos argumentus, o sostinę paliko nuošalyje.



ES lėšos. Finansų ministerija (FM) 2010 gegužę pateikė ataskaitą apie ES sanglaudos politikos įgyvendinimą Lietuvoje. Iš nurodytų duomenų aiškiai matyti, kad ir čia Vilnius buvo skriaudžiamas. Iš apačioje pateiktos lentelės aiškiai matyti, jog ES struktūrinių fondų paramos vienas Vilniaus gyventojas gaudavo mažiau nei bendras vidurkis. Taigi, skaičiai įrodo, kad Vilnius niekada neturėjo išskirtinio Vyriausybės ir Seimo dėmesio, greičiau atvirkščiai.

Vilnius buvo finansuojamas akivaizdžiai nepakankamai, o įvertinus sostinės indėlį į valstybės ekonomiką ir sumokamus mokesčius, tai yra neteisinga Vyriausybės politika visų miesto gyventojų atžvilgiu. Argumentas, jog Vilnius gauna didelį kiekį užsienio investicijų ir to turėtų užtekti yra nerimtas. Pirmiausia užsienio investicijas reikia aptarnauti, neatsilikti nuo investicijų į inžinerinę ar kelių infrastruktūrą, o be to šių investicijų naudą gaudavo visa Lietuva. Prisiminkime laikotarpį, kai Vilniuje dirbo įmonės ir darbuotojai iš visos Lietuvos.

Teisingiau Vilnių, kaip sostinę, lyginti ne su kitais Lietuvos miestais, o su regione esančiomis kitų valstybių sostinėmis, pavyzdžiui Ryga ir Talinu. Taigi, lyginant vienam gyventojui tenkančias biudžeto lėšas, akivaizdžiai matome, kad Vilniui skiriamos ženklai mažesnės lėšos ir sostinė neturi galimybių konkuruoti dėl lyderystės regione. Pagal 2005 metų duomenis kiekvienam vilniečiui tais metais tekdavo 1276 lt. biudžeto lėšų, kai Rygoje – 1786 lt, Taline – 2743 lt, o Varšuvoje – net 3014 lt.

Vilnius 2001-2006 metais augo gaudamas papildomas pajamas iš aukcionuose parduodamo turto bei aktyviai skatindamas privataus ir viešo kapitalo bendradarbiavimą. Be abejonės, svarbią dalį sudarė ES paramos ir valstybės investicijų programos (VIP) lėšos, tačiau norint jas gauti būtinos koofinansavimo lėšos bei profesionaliai parengti projektai, žemės išpirkimas.
Nuo 2007 metų, po rinkimų Vilnius praktiškai sustabdė privatizavimo procesą ir jau net kalbos nebuvo apie PPP (privataus ir viešo verslo bendradarbiavimas) projektus, o po reorganizacijos savivaldybės administracijos specialistus pakeitė partijų deleguoti kadrai, prasidėjo keisčiausi viešieji pirkimai, kurių atgarsius girdime po Valstybės kontrolės patikrinimų ir pradėtų ikiteisminių tyrimų. Pradėti nauji projektai be jokio finansavimo. Miesto skolos drastiškai šoko aukštyn.

Manau, savo klaidų planuojant Vilniaus biudžetus prognozėse padarė ir Finansų ministerija, nes Vilniaus miestas pastaraisiais metais stipriai atsilieka nuo planuotų pajamų plano. O kur dar krizės poveikis, įmonių bankrotai, ypač reikia išskirti „Fly LAL“ bankrotą, nes ir taip izoliuotą sostinę pasiekti tapo begalo sunku bei brangu. Užsienio turistų išlaidos svarbi miesto verslo ir miesto žmonių pajamų dalis, kurios ženkliai sumažėjo nuo 2009 metų, o taip apsunkino turto mokesčio mokėjimą bei surinkimą.
Formuojant 2011 metų biudžetą Vyriausybė ir Seimas Vilniaus miestui būtinai turi padidinti GPM dydį nuo 40 iki 60 proc. GPM dalies didinimas – ne pageidavimas, o galimybių atkurti pasitikėjimą savivaldybe. Pakartosiu, Vilniuje investuotas litas su kaupu grįžta mokesčių pavidalu į valstybės biudžetą. Lietuvos ekonomikos atsigavimas be Vilniaus atsigavimo neįmanomas.

http://www.facebook.com/notes/artura...50284984010582

[deep'as]

Man nieko neatrodo, todel ir prasau ekonomistu pasidalinti mintimis. Jei yra nusimananciu siame forume, butu idomu.
Ar tu cia is kitos puses uzsiminei, kad bus ivairiu ne telwsiskiu subrangovu ir panasiai?

Šioje temoje daug kartų aptarti mokesčiai patenkantys į savivaldybių biudžetus,tad nereikia būti ekonomistu. Kadangi į savivaldybių biudžetus tiesiogiai patenka gyventojų pajamų mokestis, šiuo konkrečiu atveju Telšiams papildoma nauda būtų jei Vėtrūna priimtų papildomų darbininkų registravusių savo gyvenamąją vietą Telšių mieste. Papildoma nauda galėtų būti jei Vėtrūna turėtų Telšiuose gamybinę bazę ir ketintų projekto vykdymui ją išplėsti, bet tai skamba labai neįtikinamai.

[Gator]

Gerokai mažesnė nei tau atrodo :-)

Man nieko neatrodo, todel ir prasau ekonomistu pasidalinti mintimis. Jei yra nusimananciu siame forume, butu idomu.
Ar tu cia is kitos puses uzsiminei, kad bus ivairiu ne telwsiskiu subrangovu ir panasiai?

[ACC]

Ekonomistai, paskaiciuokit kokia cia bus mokestine nauda Telsiams, kad ju bendrove pasirinkta projektui vietoj Rangos.

Gerokai mažesnė nei tau atrodo :-)

[ACC]

Deja, bet nei Vilniaus, nei kiti Akropoliai nedaro tiek, kiek Kauno. Vien smėlio skulptūrų festivalis Kaune ko vertas.

Tai berods Kauno Akropolis prieš kelis metus buvo parduotas kažkokiai užsienio bendrovei, tai čia matomai jai nuopelnus priskirti reikia.

Tokie 'apsipirkimo' festivaliai manau yra labai gerai. Aš kartais pažiūriu kiek prie Vilniaus prekybos centrų stovi automobilių su baltarusiškais numeriais, kai kurie išvažiuoja atgal į Baltarusiją 'užkrauti iki langų'. Atvažiuotų jie ir į Kauną. Plius dar Kaliningrado sritis, kuriems irgi netoli. Kuo daugiau užsieniečių paliks pinigų Lietuvoje tuo mums visiems geriau.

[Wycka]

Nesuprantu apie kokį burbulą einą kalba. Realiai prekybos ir pramogų sostinė "Kauno Akropolis" organizuoja pirmąjį šopingo festivalį ir iš tikrųjų jame bus neralios nuolaidos, nes tokios festivalio taisyklės. Pliusas, kad tokiu būdu stipriai reklamuojamas Kaunas, ko miesto valdžia arba nesugeba, arba nenori daryti. Pažiūrėkite, kas Rusijos ir Baltarusijos portaluose darosi, kur apie festivalį paskelbė maždaug 300 resursų. Va taip!

Festivalis yra kultūrinis renginys. Kokia kultūra propaguojama masiškai šluojant lentynas? Tik bukas vartojimas. Skatinamas liguistas kai kurių žmonių potraukis pirkti ar bent jau slampinėti po parduotuves... Kiek iš tų šopoholikų per paskutinius metus buvo kultūriniame renginyje, muziejuje, teatre, parodoje? Manau, akd didžioji dalis nebuvo niekur, išsskytus "Akropolius" ar "Megą", naująsias Lietuvos kultūros sostines ir "dvasines šventoves"...

Man atrodo kad pakankamai aiškiai paaiškinau, bet jeigu jau taip reikia, galiu trumpai pakartoti
Nemokamus renginius organizuoja daug Lietuvos miestų. Štai kad ir Panevėžys — kiekvieną vasaros penktadienio vakarą Laisvės aikštėje vyksta nemokamas dūdų orkestro pasirodymas. Tai gražu ir miela miestelėnams, tačiau turistas iš užsienio vien dėl tokio renginio tikrai nevažiuos.
Šiuo atveju Kaunas nušauna du zuikius — atvyksta shopfanai + jie atvyksta iš anksto tikėdamiesi išleisti pinigų. Sakote pirks pagrinde tik rūbus ir avalynę? Labai gerai, bet jiems ir valgyti reikės, keliems ir pernakvoti. Keli pasinaudos funikulieriais ar miesto VT. Kaip bebūtų, jie atvažiuoja ne stiklų daužyti ar naudotis LA medžiais kaip tualetu. Plius jau vien ši diskusija įrodo, kad tai nemažai daliai įdomus projektas, gal kai kurie atvyks į Kauną dar tik pirmą kartą. Nuostabus PR'as
Kas dėl kultūros, tik pop kultūra kėsinasi į plačiąją visuomenę. Niekada 'runkeliai' neis į dramos teatrą ar operą, o 'elitas' — nemokės pinigų už DJ'ų koncertus ar „kovos be taisyklių“ pasirodymus. Nuvalkiota frazė 'kiekvienam savo'.

[Silber418]

Dėl to, kad komercinis teatras klesti ir teigiu, kad tikrasis tapo pogrindiniu. Paprasti žmonės gal ir eitų stebėti įdomų spektaklį, bet dažniausiai jiems paisūlomas "produktas".

[Al1]

Gerai pagalvojus, beveik visa kultūra ir yra sutelkta prekybos ir pramogų centruose. Tarkime, geresni kino teatrai būna juose. Žinoma, Vilniuje dar yra alternatyvų, Kaune gal taip pat, o Klaipėdoje buvo, tačiau dabar beveik visos pramogos yra minėtame "Akropolyje". Parkuose nebeliko karuselių, teatrai tapo labiau pogrindine kultūra, tad lieka "dirbtinis pasaulis".
Liūdna, bet taip yra.

Iš kultūros objektų tik kino teatrai yra PPC. Bet ir jų repertuaras - didžiąja dalimi yra tik masinės kultūros antrarūšis šlamštas. Todėl aš į juos einu vos kelis kartus per metus. Tiesiog nėra ką žiūrėti. Tą patį šlamštą už dyką galima parsisiųsti iš interneto ir pasižiūrėti namie. Teatrai nėra pogrindinė kultūra. Tačiau ir ten daug pigios komercijos. Ypač tai pasakytina apie privačius teatrus Vilniuje (pavyzdžiui, Ūkio banko teatro arena ar kt.). Jie įkurti pigiems komercinio teatro spektaklėliams demonstuoti bei jų rėmėjų pelnų išmokestinimui pasinaudojant neva tai kultūros rėmimu...

[Silber418]

Gerai pagalvojus, beveik visa kultūra ir yra sutelkta prekybos ir pramogų centruose. Tarkime, geresni kino teatrai būna juose. Žinoma, Vilniuje dar yra alternatyvų, Kaune gal taip pat, o Klaipėdoje buvo, tačiau dabar beveik visos pramogos yra minėtame "Akropolyje". Parkuose nebeliko karuselių, teatrai tapo labiau pogrindine kultūra, tad lieka "dirbtinis pasaulis".
Liūdna, bet taip yra.

[tadux]

Manau, kad nedidelė. Buduliams nereikia meno. Ir niekas poreikio menui jiems neskatina ir neformuoja. Užtat skatinamas poreikis pirkti...
Moskleivių ekskursijos iš rajonų važiuoja į Vilnių, Kauną neva tai šviestis, aplankyti kultūros objektus, meno renkginiu. Bet dažniausiai mėgstamiausia moksleivių ekskursijos dalis yra apsilankymas "Akropolyje"... Na gal jie į kiną atvažiavo, gal...

Kulturai suprasti reikia tureti truputi proto ir subrendimo ko daugumas moksleiviu neturi ir nereikia buti naiviam ir tiketis kad jiem tai labiausiai patiks. Dauguma moksleiviu i tokias ekskursijas vaziuoja kad galinej autobuso sedyneje isiurbtu buteli alaus ir tai yra normalu. Kas yra svarbu kad paugeje is ju kai kurie prisimins ka mate ir galbut taps nuolatiniais kulturiniu renginiu lankytojais o i parduotuve eis tik kai reikes konors nusipirkti.