Vilnius - ne visa Lietuva

[andyour]

Įdomu, kam ir kiek išleidžiama miesto pinigų.

[music]

Reikia kažkaip Vilniuje sutvarkyti šį reikalą. Pavyzdys iš Niujorko

Niujorkas nusitaikė į turtingus ir žymius

2011-01-24 07:01 Pinigų Karta (Šaltinis: nydailynews.com)

Niujorkui trūksta pinigų. Miesto valdžia ėmėsi gerinti mokesčių surinkimą.

Žymus aktorius Alec Baldwin prisijungė prie tų, kurie turi pasiaiškinti dėl nesumokėtų mokesčių. Tokių kaip jis daugybė, mat Niujorko miesto valdžia griebėsi agresyvios taktikos norėdama pagerinti mokesčių surinkimą. Pastaraisiais metais auditoriai nustatė daugybę pažeidimų, kuriuos daro ne tik niekam nežinomi turtuoliai, bet ir labai garsūs pramogų pasaulio atstovai.

Niujorko miestui pastaruosius kelis metus sunkiai sekėsi rinkti mokesčius. Teigiama, jog tokia padėtis susiklostė todėl, kad žmonės mėgsta leisti laiką Niujorke, tačiau nedeklaruoja miesto kaip gyvenamosios vietos. Daugelis šiame mieste gyvenančių žmonių, teigia, jog oficialūs jų namai nėra Niujorke ir jie čia praleidžia vos kelias dienas per metus. Miestui tokie gyventojai kainuoja brangiai, o šie mokesčius moka tam miestui, kurį laiko savo nuolatine gyvenamąja vieta. Tačiau Niujorkas sugalvojo būdą, kaip surinkti mokesčius ir iš “laikinųjų” gyventojų. Daugeliui mieste viešinčių asmenų, tarp jų ir įžymybėms, buvo pateiktos tam tikros mokesčių administratoriaus parengtos formos, kuriose reikia nurodyti, kiek žmogus dienų per metus praleidžia Niujorke. Kuo daugiau dienų gyvena mieste, tuo reikia daugiau sumokėti mokesčių į miesto biudžetą. Galima sakyti, kad kritinė riba – 183 dienos, jeigu Niujorke praleidi daugiau laiko, mokesčiai žymiai išauga.

Aktorius A. Baldwin NBC televizijos žvaigždė Niujorke turi prabangų būstą netoli Centrinio parko. Jam taip pat priklauso ir namai Hamptone, kartais jis įsikuria Los Angeles. Aktoriaus tvirtinimu, jo tikrieji namai Hamptone, o Niujorke jis praleidžia ne tiek daug laiko. Atrodo, kad skaičiuodama aktorius suklydo, nes šiuo metu sprendžia problemas, kurios iškilo po to, kai pateikė 2009 metų pajamų taigi ir sumokėtų mokesčių deklaraciją. „Nuo to momento, kai tik pradedi reguliariai dirbti mieste, mokesčių administratoriai nuolat šalia“, – sako aktorius. Tačiau daugiau detalių atskleisti atsisakė, nekalbūs buvo ir miesto interesą ginantys auditoriai.

Mokesčių ekspertas Barry Horowitz atvirai sako, kad miestas nori surinkti daugiau mokesčių, todėl visi mokėtojai ir miesto nuolatiniai gyventojai ar Niujorke būnantys ne ištisus metus, turėtų susipažinti su teisės aktais ir pradėti sąžiningai deklaruoti mieste praleidžiamą laiką. Niujorkas tvirti pasiryžęs pagerinti mokesčių surinkimą ir jau investavo nemažai žmogiškųjų resursų, jog šis tikslas būtų pasiektas. “Dabar visi ieško pinigų ir Niujorkas ne išimtis. Pajamų deklaracijų patikrinimas tikrai duoda naudos – į miesto biudžetą surenkamų mokesčių dalis auga. Nemažai mano klientų taip pat padarė klaidų. Taip vadinamos rezidencijos Niujorke taisyklės pažeidė net 40 procentų visų, kuriuos konsultuoju mokesčių klausimais“, – sakė ekspertas.

[music]

Be Vilniaus valstybės ekonomika neatsigaus

Vilnius – Lietuvos Respublikos sostinė, taip teigia Lietuvos Respublikos Konstitucija. Ekonominis ir kultūrinis centras – tai rodo statistikos duomenys.
Vilniuje sukuriama apie 35 proc. viso Lietuvos valstybės bendro vidaus produkto. Vilnius ir Vilniaus apskritis iki 2009 metų kasmet pritraukdavo apie pusę visų tiesioginių užsienio investicijų, pasiekiančių Lietuvą, taip sostinėje buvo surenkama apie 5 milijardai litų visų mokesčių, kurios sumokėdavo įmonės ir miesto gyventojai. Pagal LR Statistikos departamento duomenis, per laikotarpį nuo 1990 metų iki 2010 Lietuvos miestuose drastiškai mažėjo gyventojų skaičius: Vilniaus gyventojų skaičius sumažėjo 7,5 proc.( 45 tūkstančiai gyventojų), Kaune sumažėjo 20 proc. (85 tūkstančiai gyventojų), Klaipėdoje 12 proc. Vilniuje pastaraisiais metais gyventojų skaičius nustojo mažėti ir buvo gana stabilus. Sostinė tarsi tapo buferiu į užsienį norintiems išvykti mūsų tautiečiams, ypač jaunimui.

Taigi valstybės ekonomikos padėtis yra tiesiogiai susijusi su Vilniaus miesto savivaldybės veikla bei investicijomis į miesto infrastruktūrą. Pati liaudies išmintis skatina „sėti ten, kur auga“, t.y. investuoti ten, kur gaunama didžiausia grąža, kur galima surinkti daugiausia mokesčių. Politikai daug spekuliavo kurdami Vilniaus „baubą“, kuriam esą buvo neproporcingai skiriamos biudžeto ar ES lėšos, kartu dirbtinai skatinama Vilniaus ir likusios Lietuvos priešprieša. Deja, skaičiai ir faktai rodo ką kitą. Raginčiau Vyriausybę bei Seimą formuojant 2011 metų biudžetą atkreipti į tai dėmesį.

Pagrindinis savivaldybių biudžetų formavimo šaltinis – gyventojų pajamų mokestis (GPM), tiksliau - mokesčio dalis, kurią LR Vyriausybės teikimu Seimas palieka savivaldybėms. 2010 metais Vilniaus miesto gyventojams palikta 40 proc. GPM, Kaunui - 94 proc., o Klaipėdai - 86 proc. Įdomiausia, kad 2009 metais, Seime tvirtinant 2010 metų biudžetą Kauno miestui GPM atskaitymai buvo padidinti nuo projekte numatytų 74 proc. iki 94 proc., o Klaipėdai nuo 64 proc. padidėjo iki 86 proc. Vilniui liko tie patys 40 proc., nors puikiai buvo žinomos sparčiai augančios miesto skolos ir įsiskolinimai ūkio subjektams, apie kuriuos pakalbėsime atskirai. Keista, kodėl Vyriausybė išgirdo tik svarius Kauno ir Klaipėdos argumentus, o sostinę paliko nuošalyje.

ES lėšos. Finansų ministerija (FM) 2010 gegužę pateikė ataskaitą apie ES sanglaudos politikos įgyvendinimą Lietuvoje. Iš nurodytų duomenų aiškiai matyti, kad ir čia Vilnius buvo skriaudžiamas. Iš apačioje pateiktos lentelės aiškiai matyti, jog ES struktūrinių fondų paramos vienas Vilniaus gyventojas gaudavo mažiau nei bendras vidurkis. Taigi, skaičiai įrodo, kad Vilnius niekada neturėjo išskirtinio Vyriausybės ir Seimo dėmesio, greičiau atvirkščiai.

Vilnius buvo finansuojamas akivaizdžiai nepakankamai, o įvertinus sostinės indėlį į valstybės ekonomiką ir sumokamus mokesčius, tai yra neteisinga Vyriausybės politika visų miesto gyventojų atžvilgiu. Argumentas, jog Vilnius gauna didelį kiekį užsienio investicijų ir to turėtų užtekti yra nerimtas. Pirmiausia užsienio investicijas reikia aptarnauti, neatsilikti nuo investicijų į inžinerinę ar kelių infrastruktūrą, o be to šių investicijų naudą gaudavo visa Lietuva. Prisiminkime laikotarpį, kai Vilniuje dirbo įmonės ir darbuotojai iš visos Lietuvos.
Teisingiau Vilnių, kaip sostinę, lyginti ne su kitais Lietuvos miestais, o su regione esančiomis kitų valstybių sostinėmis, pavyzdžiui Ryga ir Talinu. Taigi, lyginant vienam gyventojui tenkančias biudžeto lėšas, akivaizdžiai matome, kad Vilniui skiriamos ženklai mažesnės lėšos ir sostinė neturi galimybių konkuruoti dėl lyderystės regione. Pagal 2005 metų duomenis kiekvienam vilniečiui tais metais tekdavo 1276 lt. biudžeto lėšų, kai Rygoje - 1786 lt, Taline - 2743 lt, o Varšuvoje - net 3014 lt.
Vilnius 2001-2006 metais augo gaudamas papildomas pajamas iš aukcionuose parduodamo turto bei aktyviai skatindamas privataus ir viešo kapitalo bendradarbiavimą. Be abejonės, svarbią dalį sudarė ES paramos ir valstybės investicijų programos (VIP) lėšos, tačiau norint jas gauti būtinos koofinansavimo lėšos bei profesionaliai parengti projektai, žemės išpirkimas. Nuo 2007 metų, po rinkimų Vilnius praktiškai sustabdė privatizavimo procesą ir jau net kalbos nebuvo apie PPP (privataus ir viešo verslo bendradarbiavimas) projektus, o po reorganizacijos savivaldybės administracijos specialistus pakeitė partijų deleguoti kadrai, prasidėjo keisčiausi viešieji pirkimai, kurių atgarsius girdime po Valstybės kontrolės patikrinimų ir pradėtų ikiteisminių tyrimų. Pradėti nauji projektai be jokio finansavimo.

Manau, savo klaidų planuojant Vilniaus biudžetus prognozėse padarė ir Finansų ministerija, nes Vilniaus miestas pastaraisiais metais stipriai atsilieka nuo planuotų pajamų plano. O kur dar krizės poveikis, įmonių bankrotai, ypač reikia išskirti „Fly LAL“ bankrotą, nes ir taip izoliuotą sostinę pasiekti tapo begalo sunku bei brangu. Užsienio turistų išlaidos svarbi miesto verslo ir miesto žmonių pajamų dalis, kurios ženkliai sumažėjo nuo 2009 metų, o taip apsunkino turto mokesčio mokėjimą bei surinkimą.

Formuojant 2011 metų biudžetą Vyriausybė ir Seimas Vilniaus miestui būtinai turi padidinti GPM dydį nuo 40 iki 60 proc. GPM dalies didinimas - ne pageidavimas, o galimybių atkurti pasitikėjimą savivaldybe. Pakartosiu, Vilniuje investuotas litas su kaupu grįžta mokesčių pavidalu į valstybės biudžetą. Lietuvos ekonomikos atsigavimas be Vilniaus atsigavimo neįmanomas.

http://www.lrytas.lt/-12866247301285...neatsigaus.htm

Niekas neišgirdo- Vilniui šakės

[Sula]

Sostinės valdžia pyksta, kad iš miesto „atimama“ per daug pinigų

Kiek tada Vilniuje iš tiesų yra gyventojų?

Kalba apie dirbančiuosius (pvz.: iš rajono ar aplinkinių miestelių nuolat važinėjančių dirbti į Vilnių), bet ir neužsiregistravusių gyventojų yra nemažai - pastarieji padaro disdžiausią "žalą", nes naudojasi visa infrastruktūra, o moka mokesčius kitur.
Manau, kad viso susidarytų apie 700 tūkst.

[music]

Sostinės valdžia pyksta, kad iš miesto „atimama“ per daug pinigų

Vilniaus valdžia siekia, kad miestui atitektų ne mažiau kaip 40 proc. čia surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

Pagal dabar galiojančius įstatymus Vilniaus savivaldybei atitenka 40 proc. sostinėje surenkamo GPM. Tačiau, beveik pusė GPM lėšų, turėjusių atsidurti Vilniaus miesto biudžete, yra išdalijama kitoms savivaldybėms, kuriose yra registruoti Vilniuje dirbantys mokesčių mokėtojai.

„Iš per tris šių metų ketvirčius sostinėje surinkto beveik 1,1 milijardo litų gyventojų pajamų mokesčio, 449 milijonai litų turėjo atitekti miesto biudžetui. Tačiau 207 milijonai litų atiteko kitoms savivaldybėms. Miesto biudžetas pasipildė tik 257 milijonais litų. Palyginimui, Kaunas surenka 332 milijonus litų gyventojų pajamų mokesčio ir į savo biudžetą gauna 230 milijonų litų“, – sako Vilniaus meras Vilius Navickas.

Pajamos iš GPM sudaro kone pusę Vilniaus biudžeto. Vilnius yra vienintelis Lietuvos miestas, kuriam numatoma skirti 40 proc. čia surenkamo GPM. Kaunas gauna 94 proc., Klaipėda 86 proc., Panevėžys 100 proc., Šiauliai 100 proc. surenkamo GPM.

„Suprantama, kad Vilniuje daugiau įmonių, čia stipresnė, stabilesnė ekonomika negu kituose šalies miestuose, todėl pajamomis reikia dalintis su kitomis savivaldybėmis. Tačiau po to, kai pasidalijame, turime atiduoti dar apie pusę miesto biudžeto“, – sako meras.

Siekdami keisti esamą situaciją, savivaldybės vadovai Finansų ministerijai paruošė raštą, kuriame išdėstoma finansinė situacija Vilniaus mieste ir pateikiami siūlymai keisti GPM procentinę dalį.

„Vilniaus miestui tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį 2011 metų biudžete siūlome didinti iki 80 proc. Arba Vilniaus miestui turi atitekti ne mažiau kaip 40 proc. gyventojų pajamų mokesčio, surinkto mieste, o kitoms savivaldybėms galėtų būti pervesta iš 60 proc. dalies, tenkančios perskirstymui“, – sako Vilius Navickas.

2011-ais metais Vilniaus mieste planuojama surinkti apie 1,5 mlrd. litų gyventojų pajamų mokesčio. Vilniaus biudžetas galėtų tikėtis 324 mln. įplaukų, tačiau, jei nebus pakeista GPM paskirstymo sistema, Vilniaus savivaldybė ir vėl negaus dalies savo planuojamų pajamų.

Pagal dabar galiojančius įstatymus Vilniaus savivaldybei atitenka 40 proc. sostinėje surenkamo GPM. Tačiau, beveik pusė GPM lėšų, turėjusių atsidurti Vilniaus miesto biudžete, yra išdalijama kitoms savivaldybėms, kuriose yra registruoti Vilniuje dirbantys mokesčių mokėtojai.

Kiek tada Vilniuje iš tiesų yra gyventojų?

[music]

Surink bendraminčius ir į talką Taip ir neatsakei kokį parką norėtum matyti

~ tokį:









Prieš karą taip ir buvo. Na dar norėčiau atstatyto moderno stiliaus muzikinio paviljono, ne naujoviško kokio. Būta labai įspūdingo pastato:



ir t.t.

[andyour]

Ne, nugriauti nachren ir užstatyti Perkūnkiemiais.

Surink bendraminčius ir į talką Taip ir neatsakei kokį parką norėtum matyti

[pablonis]

Ko Vilniui reikia? Atkurti tai, kas per marus, karus, okupacijas ir kitas negandas prarasta.

[andyour]

Taip. O tau ten viskas ir taip gerai? Na kiekvienam savo. Kažkam ir Kaliningrado parkai nuostabūs, bet aš renkuosi Vieną, Potsdamą, Krokuvą, Varšuvą, Dresdeną, ar Vilnius kitoje, postsovietinio užkampio kategorijoje, žemesniame segmente nei Utena ar Alytus?

Arba išsiaiškinkim ką vadiname parku. Lietuvoje vyrauja iškrypėliškas požiūris, kad teritorija, kur auga medžiai,jau yra parkas. Deja, parkas yra žmonių veiklos produktas ir nesvarbu jo tipas- laisvas angliškas parkas, ar klasicistinis reguliarus ar japoniškas sodelis.

Visas senamiesčio namų sienas irgi pertinkuoti ir perdažyti? Nesu antikvaro mėgėjas.

[Lettered]

Tai, kad Sereikiškių parkas yra nesutvarkytas, lemia ne mieste gyvenantys ir pinigus leidžiantys žmonės, o valdžios ypatumai su Navicku ar Imbrasu priešaky.
Mažesniuose miestuose palaikyti tvarką paprasčiau. Mažesni dydžiai, daugiau galimybių tvarkyba užsiimti miesto gyventojams, paprastesnė organizacija, lengviau priimami vietos meno žmonės (skulptūros, mažosios architektūros elementai), dažnai su malonumu nemokamai kuriantys konkrečiai viešajai erdvei. Tuo ir žavūs mažesni miestai ir miesteliai, kur ŽMOGUS reiškia šiek tiek daugiau negu pinigų šaltinį.

Tuose mažesniuose miesteliuose gerbūvis bei infrastruktūra tvarkoma tik Europiniais ir visos šalies, kitaip tariant didžiųjų miestų, pinigais.
Grįžtant prie Vilniaus, valdžia irgi nemažai reiškia, bet jei toks pajamų skirtumas tarp kitų šalies miestų ir kaimyninių valstybių (kurios turi panašius visus kitus ūkio rodiklius), kaip miestas gali klestėti ir būti puikiai prižiūrimas?

Vilniuje sukuriama apie 35 proc. viso Lietuvos valstybės bendro vidaus produkto. Vilnius ir Vilniaus apskritis iki 2009 metų kasmet pritraukdavo apie pusę visų tiesioginių užsienio investicijų, pasiekiančių Lietuvą, taip sostinėje buvo surenkama apie 5 milijardai litų visų mokesčių, kurios sumokėdavo įmonės ir miesto gyventojai. Pagal LR Statistikos departamento duomenis, per laikotarpį nuo 1990 metų iki 2010 Lietuvos miestuose drastiškai mažėjo gyventojų skaičius: Vilniaus gyventojų skaičius sumažėjo 7,5 proc.( 45 tūkstančiai gyventojų), Kaune sumažėjo 20 proc. (85 tūkstančiai gyventojų), Klaipėdoje 12 proc. Vilniuje pastaraisiais metais gyventojų skaičius nustojo mažėti ir buvo gana stabilus. Sostinė tarsi tapo buferiu į užsienį norintiems išvykti mūsų tautiečiams, ypač jaunimui.

Pagrindinis savivaldybių biudžetų formavimo šaltinis – gyventojų pajamų mokestis (GPM), tiksliau – mokesčio dalis, kurią LR Vyriausybės teikimu Seimas palieka savivaldybėms. 2010 metais Vilniaus miesto gyventojams palikta 40 proc. GPM, Kaunui – 94 proc., o Klaipėdai – 86 proc. Įdomiausia, kad 2009 metais, Seime tvirtinant 2010 metų biudžetą Kauno miestui GPM atskaitymai buvo padidinti nuo projekte numatytų 74 proc. iki 94 proc., o Klaipėdai nuo 64 proc. padidėjo iki 86 proc. Vilniui liko tie patys 40 proc., nors puikiai buvo žinomos sparčiai augančios miesto skolos ir įsiskolinimai ūkio subjektams, apie kuriuos pakalbėsime atskirai. Keista, kodėl Vyriausybė išgirdo tik svarius Kauno ir Klaipėdos argumentus, o sostinę paliko nuošalyje.

Teisingiau Vilnių, kaip sostinę, lyginti ne su kitais Lietuvos miestais, o su regione esančiomis kitų valstybių sostinėmis, pavyzdžiui Ryga ir Talinu. Taigi, lyginant vienam gyventojui tenkančias biudžeto lėšas, akivaizdžiai matome, kad Vilniui skiriamos ženklai mažesnės lėšos ir sostinė neturi galimybių konkuruoti dėl lyderystės regione. Pagal 2005 metų duomenis kiekvienam vilniečiui tais metais tekdavo 1276 lt. biudžeto lėšų, kai Rygoje – 1786 lt, Taline – 2743 lt, o Varšuvoje – net 3014 lt.

Daugiau informacijos ir statistikos čia:

http://www.zuokas.lt/2010/10/10/be-v...ka-neatsigaus/

[LBP]

Tai, kad Sereikiškių parkas yra nesutvarkytas, lemia ne mieste gyvenantys ir pinigus leidžiantys žmonės, o valdžios ypatumai su Navicku ar Imbrasu priešaky.
Mažesniuose miestuose palaikyti tvarką paprasčiau. Mažesni dydžiai, daugiau galimybių tvarkyba užsiimti miesto gyventojams, paprastesnė organizacija, lengviau priimami vietos meno žmonės (skulptūros, mažosios architektūros elementai), dažnai su malonumu nemokamai kuriantys konkrečiai viešajai erdvei. Tuo ir žavūs mažesni miestai ir miesteliai, kur ŽMOGUS reiškia šiek tiek daugiau negu pinigų šaltinį.

[Franas]

O ką reiškia Sereikiškių parko sutvarkymas Vilniaus masteliais? Tai tas pats kas Utenai sutvarkyti nedidelį skverelį. Apsileidimas ir tiek... Kam vienkiemių miestui viešosios erdvės, užtenka akropolių?..

[tivoli]

Pagal tamstą išeina Vilniaus parkus galima bus pradėti tvarkyti tik tada, kai sutvarkys paskutinius apleistus Bezdoniškyje- t.y. niekada?
Bezdoniškio 2000 gyv. turi daugiau teisių į sutvarkytą parką nei 690 000 vilniečių? Na gal tik 560 000, kiti lai bezdoniškių parkų suolus trina ir ten šiukšles meta
Kalbėjau apie Sereikiškes. Sostinėje turėtų būti Europietiškas parkas. Utenai pagal miesto dydį- kokie 30 000 gyv. jos parkai yra nuostabūs. Ką ir bekalbėti kai jie atrodo daug geriau nei Vilniaus centre esantis šunparkis...

Kad geriau atrodo galbūt neabejoju ir manau, jog tu žinai ką kalbi. Taip Vilniaus parkai galbūt ir yra "šunparkiai", taip sakant, tu žinai - tu sakai. Bet iškyla man klausimų, nes būtent tokioje "konceptų" mėsmalėje aš nematau prasmės kažką diskutuoti.
Vilniuj reikia sutvarkyto ar europietiško parko? Ar tikrai egzistuoja Utenoje europietiškas parkas (kuo aš abejoju), ar sutvarkytas parkas? Ir svarbiausias klausimas:kas tada slepiasi po tuo "europietiškas parkas"?

Kiti du svarbūs klausimai:
Ar Vilniuj reikia tik sutvarkyti parkus? Ar Vilniuj reikia kažkokio išskirtinio (su brangiais kaštais) parko?
Mano supratimu tavo logika parodo ne tik, jog kitos savivaldybės yra "abžoros", bet ir prastą suvokimą apie pačio Vilniaus miesto sav. distribucinį lėšų skirstymo/finansų planavimo aparatą ar blogai pasirinktus prioritetus. Kuomet kvestionuoji pirmąjį, tarsi viskas atrodo tvarkoje su antruoju ir įsivaizduoji, jog antrasis veikia nepriekaištingai. Kaip minėjau, jei Vilniuj atitektų tarkim bent 96proc. GPM, ar tikrai manai, jog visi parkai taptų "europietiškais parkais". Kaip minėjau, gal reikėtų klerkams pastangas įdėti visų pirma pinigus iš šešėlinės ekonomikos ištraukiant, o ne kapojantis ir taip dėl jau surinktų mokesčių?

Jaučiuosi Lietuvos dalis, bet Vilniuje gyvenu turbūt kokias 300 dienų per metus. Galiu ir aš apversti klausimą. Iš kurio tu miesto?

Ramučiai. Gal dabar gatvės kai kurios Ramučiuose buvo sutvarkytos Kauno miesto sąskaita, nes Kauno mieste gyvenu 7 metus ir nebuvai daugiau kaip 3 metus pačiuose Ramučiuose? Jei atvirai, tai kas aš? vagis? nusikaltėlis? kenkėjas? Kokiu epitetu galėtum mane įvardinti?

Kauną kažkas skriaudžia, girdėjau? O kas Jonavoj ar Akmenėj?

Prie ko čia Kaunas? Dėl to kad pats asmeniškai esu neregistruotas Kaune; ar nusikaltimas būti registruotas Jonavoj ar Akmenėj, jeigu gyvena ir dirba žmogus Kaune; ar čia (asmeninės) fobijos lenda?
Kokia čia potektste užduoti šie klausimai? Nes kiek suprantu aš, aš diskutuoju "atvirom kortom".

Kita vertus ar nėra prioritetas pagerinti padėtį didesniam žmonių skaičiui, ne kad Ignalina su 6500 gyventojų blizgėtų, kai kas šeštas Lietuvos gyventojas neturėtų normalaus parko savo mieste?

Didžiulė logikos klaida. Jau žmogus iš Ignalinos, tai dar nereiškia, kad negali patekti kaip kas šeštas žmogus Lietuvoje (o ypač apibrėžiant statistine reikšme).

[Lettered]

Music teisus, Vilnius šiuo metu prasčiausiai tvarkoma sostinė iš visų esančių aplinkui mus, jau nekalbant apie Vakarų Europą.

[Silber418]

Visada yra iki ko tobulėti. Aš, asmeniškai, Vilnių įsivaizuduoju kaip jaukų ir šiuolaikiškai įrengtą miestą, kuriame viešojo transporto pagrindu būtų aplinką tausojantys autobusai bei kelios šiuolaikiško tramvajaus arba lengvojo geležinkelio linijos. Taip pat mieste būtų labai populiarus dviračių transportas ir tam pritaikyta infrastruktūra - daug parkavimo aikštelių ir dviračių eismui skirtų kelių bei takelių.
Žinoma, norėčiau, kad ir Klaipėda neatsiliktų, nes ten būtų dar legviau tai įgyvendinti.
Ech, tai būtų tikrove bent po 10 metų.

[Silber418]

Jeigu iš pačio miesto pakraščio iki centro vos 30min kelio su autobusu ar troleibusu. Gatvių tinklo VT pilnai pakanka, tik jas užima kam nepriklauso

Būtent dėl šios priežasties manau, jog Vilnius galėtų būti puikiu dviračių miestu, tik labai kalvotose vietovėse ir tam tikrais maršrutais galėtų kursuoti kitos transporto rūšys. Deja, kol kas pas mus tai yra 'kaimetiška' ir geriau kiekvienas abiturientas važinės iki netoliese esančios mokyklos savo pustuščiu 'monstru', kad draugai pavydėtų. Na, yra ir daugiau panašaus neadekvataus elgesio pavyzdžių, bet visi ir taip juos žino.

[andyour]

Vilnius, pavyzdžiui, panašus į Oslą arba Helsinkį (pagal gyventojų skaičių miesto ribose), tačiau tik tiek. Nei infrastruktūra, nei miestų reputacija nesulyginamos.

Kuo daugiau gatvių - tuo daugiau automobilių, tuo daugiau taršos ir triukšmo. Jeigu iš pačio miesto pakraščio iki centro vos 30min kelio su autobusu ar troleibusu. Gatvių tinklo VT pilnai pakanka, tik jas užima kam nepriklauso

[andyour]

Klaipėda kol kas atrodo, kad aplenks Kauną (dauguma dalykų ir dabar lenkia išskyrus tokį "neesminį" dalyką kaip gyventojų skaičius ir kt.), tačiau tai nėra labai didelis miestas, vos kiek didesnis už Šiaulius, kurie yra dar mažesnis miestas Na tik toks "nedidelis" bet-> uostas.

Kažkodėl iki krizės darbuotojai iš to uosto bėgo dėl žemų atlyginimų. Pastaruoju metu laivų statyklos net ir atsivežusios kinų darbuotojų, neatlaikė pačios Kinijos laivų statyklų konkurencijos. Uostas tik perkrauna krovinius, kaip kokia maxima perparduoda produktus. Kaune yra KTU bei poreikis inžinerių, projektuotojų, mokslo darbuotojų, bent jau kiek pamenu prieš 5 metus stendai lužo nuo darbo pasiūlymų.

[andyour]

Kodėl 20 metų negali sutvarkyti Sereikiškių chronių su bambaliais susitelkimo vietos ir paversti normaliu europietišku parku?

O ką ten norėtum pakeisti, reikia gėlių, golfo aikštės vejos ir betoninių trinkelių?

[tivoli]

Tai čia tokia visuomenės gerovė kai už Vilniuje uždirbtus pinigus kur nors Utenoje sutvarkomas parkas ar Telšiuos aikštė, o sostinė merdi?? Kodėl 20 metų negali sutvarkyti Sereikiškių chronių su bambaliais susitelkimo vietos ir paversti normaliu europietišku parku, o Utenoje viską puikiausiai įrengia, kad net pavydu žiūrėti kaip gražu ar ne dėl tų pačių priežasčių?

Telšiuose ar Utenoje egzistuoja europietiškas parkas? Kur parodykite? Kad sutvarko senus sovietinius parkelius - tai reiškia, jog sostinė merdi? Kiek tokių miestelių su sutvarkytais parkais, ir kiek rajonų centrai jau turi tų parkų? Tada palaukite, apie ką mes čia kalbame? Tai gal kaip tik, tai įrodo dabartinės Vilniaus miesto sav. impotenciją finansų tvarkyme?

Kodėl mano gyvenamas miestas turi būti, kaip išsireiškei, šiknos skylėj, kad Utena ar Telšiai klestėtų kai tie patys uteniškiai ir iš Telšės čia atvyksta ir įsikuria bei dėvi infrastruktūrą ir viskuo naudojasi nemokamai t.y. blogina mano gyvenimo sąlygas, už kurias aš moku- prisidedu prie jų kūrimo?

Galiu apversti klausimą? Tai kodėl lietuviai emigrantai, kurie ten dirba ir nemoka mokesčių naudoja tenykštę JK infrastruktūrą? Žmogus egoistinis gyvūnas, bet tam tikras suvokimas apie visuomenę ir kad jis yra jos dalis, manau tik padeda visiems sugyventi kartu. Ar tu nesijauti Lietuvos visuomenės dalimi, o jautiesi priklausantis tik vilniečių kastai, kuomet kiti tik ir taikosi pasinaudoti visa Vilniaus teikiama gerove?