Vilnius - ne visa Lietuva

[Aleksio]

Tai kad pats sau prieštaraujate. Štai visiems žinomos Cytackos vyras, Lenkijos pilietis, dirba savivaldybėje ir nemoka lietuviškai. Tai kaip gi man tektų su juo kalbėtis, jei neduok Dieve ko prireiktų toje įstaigoje?

O jeigu tenka kreiptis į žmogų, kuris lietuviškai moka, bet nieko neišmano apie kuruojamą sritį?

[J.U.]

Kur prieštarauju? Kauno gaspadorius teigė, kad Šalčininkuose ar Salininkuose negalima susišnekėti lietuviškai. Mano patirtis kita: darbo reikalais tenka bendrauti tiek su Vilniaus, tiek su Šalčininkų rajono įstaigomis ir nors žmonės ten dažnai su toli gražu ne lietuviškom pavardėm, susikalbėti problemų niekada nebuvo. Kiek teko važinėti po Vilniją (Vilniaus rajone daugiau, Šalčininkų - mažiau), tai irgi su kažkokiu kalbiniu barjeru bent jau krautuvėse nesusidūriau.

Vienas apie akėčias, kitas apie vežėčias. Klausimas buvo konkretus, apie poną Cytackį, o ne apie parduotuves.

[senasnamas]

Delfi vykdo kažkokią akciją - kas dieną vis po straipsnį, kaip Vilniuje sunku susikalbėti lietuviškai:
Apsilankiusi Vilniuje per dieną išgirdo tik penkis lietuviškai kalbančius gyventojus
http://www.delfi.lt/pilietis/naujien...#ixzz37i7W6MGK
Matyt, gavo užsakymą pakiršinti lietuvius su rusais.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Tai kad pats sau prieštaraujate. Štai visiems žinomos Cytackos vyras, Lenkijos pilietis, dirba savivaldybėje ir nemoka lietuviškai. Tai kaip gi man tektų su juo kalbėtis, jei neduok Dieve ko prireiktų toje įstaigoje?

Kur prieštarauju? Kauno gaspadorius teigė, kad Šalčininkuose ar Salininkuose negalima susišnekėti lietuviškai. Mano patirtis kita: darbo reikalais tenka bendrauti tiek su Vilniaus, tiek su Šalčininkų rajono įstaigomis ir nors žmonės ten dažnai su toli gražu ne lietuviškom pavardėm, susikalbėti problemų niekada nebuvo. Kiek teko važinėti po Vilniją (Vilniaus rajone daugiau, Šalčininkų - mažiau), tai irgi su kažkokiu kalbiniu barjeru bent jau krautuvėse nesusidūriau.

[Lettered]

Nelabai supratau Tamstos pozicijos. Jei aš nusipirksiu tame rajone namą ir man prireiks eiti savivaldybėn tvarkyti reikalų pas tūlą Cytackį, tai prieš tai turėčiau išmokti lenkų kalbą?

Aš tik pasakiau kokia yra situacija, beabejo dirbantys valdžios institucijose turėtų mokėti valstybinę kalbą.

[J.U.]

Lenkiškai arba rusiškai. Šalčininkuose teko būti kelis kartus, tai dirbantys normalesnį darbą lietuviškai moka, bet visi kiti praktiškai ne.

Nelabai supratau Tamstos pozicijos. Jei aš nusipirksiu tame rajone namą ir man prireiks eiti savivaldybėn tvarkyti reikalų pas tūlą Cytackį, tai prieš tai turėčiau išmokti lenkų kalbą?

[Lettered]

Tai kad pats sau prieštaraujate. Štai visiems žinomos Cytackos vyras, Lenkijos pilietis, dirba savivaldybėje ir nemoka lietuviškai. Tai kaip gi man tektų su juo kalbėtis, jei neduok Dieve ko prireiktų toje įstaigoje?

Lenkiškai arba rusiškai. Šalčininkuose teko būti kelis kartus, tai dirbantys normalesnį darbą lietuviškai moka, bet visi kiti praktiškai ne.

[J.U.]

Laisvai. Su vietiniais dar kaip kur kada, o parduotuvėse ar kokiose įstaigose kiek teko susidurt lietuviškai šnekėt moka visi.

Tai kad pats sau prieštaraujate. Štai visiems žinomos Cytackos vyras, Lenkijos pilietis, dirba savivaldybėje ir nemoka lietuviškai. Tai kaip gi man tektų su juo kalbėtis, jei neduok Dieve ko prireiktų toje įstaigoje?

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Matosi žmogelis niekada nebuvo išvykęs iš ministerijos ar departamento sienų. Nuvažiuokite iki Šalčininkų ir pasižiūrėkite ar sugebėsite lietuviškai pašnekėti. Na geria nereikia iki Šalčininkų, iki Salininkų ir kaip ten parduotuvėje pasiseks pakalbėti.

Laisvai. Su vietiniais dar kaip kur kada, o parduotuvėse ar kokiose įstaigose kiek teko susidurt lietuviškai šnekėt moka visi.

[Sula]

Teisingai. Vilniaus krašto lietuviai nusileido lenkų spaudimui ir tapo tuteišiais. Dabar turim problemą su tuo kraštu ir Lenkijos spaudimą.

Debilizmas yra tame, kad lenkakalbis nebūtinai turi būti lenkas!
Kaip frankofonų belgų niekas nei laiko prancūzais, nei jie patys tokiais jaučiasi. Juolab koks meksikietis nelaiko savęs ispanu-kastiljiečių!
Tas terminas "tuteišas" ir reiškia, kad žmogus nėra tikras lenkas ir nelaiko savęs Lenkijos pavaldiniu. O pas mus ypač per 1920-1939m. įteigta, kad Lietuvos lenkakalbiai yra vos niekuo nesiskiriantys lenkai mazoviečiai, vietiniai šokiai/rūbai/papročiai tapatūs rytų aukštaičiams pradėti naikinti. Varšuvoje vietiniai lenkai nežino, kas yra verba!
Kad ir mano kaimynai, lenkiškai nesuprantantys nė bum-bum, - įrašyti "oriais" lenkais pasuose, nors šiaip yra LDK totorių kilmės.

[udrius]

Faktas šiandien - etniniai Lietuvos lenkai ir rusai visi kalba lietuviškai ir yra žymiai labiau integrąvęsi į Lietuvos visuomenę (tiek šeimos, tiek draugų, tiek platesniame visuomenės ar politinio gyvenimo lygyje), negu Latvijoje ar Estijoje, kur iš esmės išlieka susiskaldymas į 'dvi visuomenes'. Tas lietuvių 'nuolaidžiavimas' yra šios sėkmingos politikos priežastis.

Matosi žmogelis niekada nebuvo išvykęs iš ministerijos ar departamento sienų. Nuvažiuokite iki Šalčininkų ir pasižiūrėkite ar sugebėsite lietuviškai pašnekėti. Na geria nereikia iki Šalčininkų, iki Salininkų ir kaip ten parduotuvėje pasiseks pakalbėti.

Beje, kas yra etniniai rusai ? Atvykę iki 1940 ar visi ?

[J.U.]

Toks jausmas, kad 1920 metais gyveni.

Su tamsta kiaulių neganiau ir jūsų netujinu. Kai išmoksite elementarios kultūros diskusijose, galėsim kalbėti toliau.

[nomad]

Teisingai. Vilniaus krašto lietuviai nusileido lenkų spaudimui ir tapo tuteišiais. Dabar turim problemą su tuo kraštu ir Lenkijos spaudimą.

Toks jausmas, kad 1920 metais gyveni. Koks Lenkijos spaudimas? Lenkija yra artimiausia Lietuvai valstybė by far ... Tiek kiek didesniam kaimynui įmanoma būti 'artimam' ...

Beje, viena iš priežasčių, dėl ko Lietuvos (Vilniaus) etniniai rusai iš esmės skiriasi nuo Latvijos ir Estijos etininių rusų yra būtent tai, kad nespausdami ir jausmingai nešokinėdami dėl savo įgimtų 'teisių į protėvių žemę', davėm jiems galimybę gauti Lietuvos pilietybę, o tuo pačiu ir sudarėm salygas jiems lituanizuotis, ką jie visi ir padarė. Faktas šiandien - etniniai Lietuvos lenkai ir rusai visi kalba lietuviškai ir yra žymiai labiau integrąvęsi į Lietuvos visuomenę (tiek šeimos, tiek draugų, tiek platesniame visuomenės ar politinio gyvenimo lygyje), negu Latvijoje ar Estijoje, kur iš esmės išlieka susiskaldymas į 'dvi visuomenes'. Tas lietuvių 'nuolaidžiavimas' yra šios sėkmingos politikos priežastis.

Mano galva didžiausia grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui visada kilo ne nuo etninių lenkų ar rusų, bet nuo Kauno ir jo apylinkėse persidauginusių grynalietuvių 'bendruomenininkų', kurie netiki jokia valstybe, centralizuotom struktūrom ar bendrom taisyklėm vienoje visuomenėje, bet gyvena pagal kažkokį stepių ar kalnų gyventojų (o labau eilinės mafijos grupuotės ar kalėjimo lygio) 'kodeksą', paremtą labai keistais 'garbės', 'lojalumo' ir 'teisingumo' supratimais ... Nesu matęs jokio etninio ruso ar lenko Lietuvoje, kuris taip kvescionuotų elementarius valstybės pamatus, kaip tie incesto aukos ...

Kaip pasakytų Nietzsche: skurdus kraujas yra to priežastis ...

[J.U.]

Tas dar kartais vadinama pragmatizmu ... Nematau problemos tame, atvirkščiai - vertybę.

Kad tik lietuviai dažniau nusileistų, kai tikrai reikia

Teisingai. Vilniaus krašto lietuviai nusileido lenkų spaudimui ir tapo tuteišiais. Dabar turim problemą su tuo kraštu ir Lenkijos spaudimą.

[nomad]

Pavyzdys tik iliustruoja lietuvišką mentalitetą, atseit geriau nusileisime dėl šventos ramybės.

Tas dar kartais vadinama pragmatizmu ... Nematau problemos tame, atvirkščiai - vertybę.

Kad tik lietuviai dažniau nusileistų, kai tikrai reikia

[J.U.]

Paklausiau savo kolegas, kurie dirbo tais laikais. Sako, kad lietuvis su lietuviu (o kartais ir su rusu) visada kalbėjo tik lietuviškai.

Gal buvo ir tokių kontorų, man bent Vilniuje neteko tokių sutikti. Pabandykit Vilniuje tais laikais pardavėjos su aukštu kuodu, populiariai vadinamu karviašūdžiu, ko nors paprašyti lietuviškai. Kaune iš dalies buvo lengviau.

[Aleksio]

Dėl tokios situacijos patys lietuviai kalti. Štai sovietmetis, imam kokią nors kontorą. Sėdi 10 žmonių, 9 lietuviai ir vienas rusas. Tai visi burbuliuoja tarpusavyje rusiškai.

Paklausiau savo kolegas, kurie dirbo tais laikais. Sako, kad lietuvis su lietuviu (o kartais ir su rusu) visada kalbėjo tik lietuviškai.

[MikasRidikas]

Lazdynai tikrai yra "pensininkų rajonas", po sovietmečio patyręs bene mažiausiai pokyčių Vilniaus kontekste, todėl aš sakau, kad lazdynuose tarsi sustojęs laikas. Ar galėtų kas nors keistis? Galėtų, jeigu atsirastų lėšų, investuotojų ir šiaip drąsių žmonių. Taip pat turėtų keistis ir verslumą skatinanti valstybės politika.
Šiaip pats rajonas gana vaizdingoje vietoje, daug miškų, pievų, yra skardis. Visų pirma reikėtų įrengti dviračių takus, pakeisti šaligatvius, sutvarkyti aplinką, o tada jau galvoti apie kavinę. Ji gal ir visai tiktų prie skardžio, jeigu atvažiuotų žmonių, ar atmintų su dviračiais. Kita neišnaudota vieta - "Pasakų parkas". Jame taip pat galima įžvelgti kažkiek potencialo ir tai puiki poilsio vieta vilniečiams.

Jau kelis metus gyvenu Lazdynuose ir džiaugiuosi. Lyg ir ne pensininkas, bet man patinka šis ramus, žalias ir vaizdingoje aplinkoje įsikūręs rajonas. Ir jis netgi po truputį tvarkosi. Vietomis keičiami šaligatviai, tvarkomos gatvės, įkurtas skverelis prie Aguonėlės.

[J.U.]

Dabar taip nebėra.

Pavyzdys tik iliustruoja lietuvišką mentalitetą, atseit geriau nusileisime dėl šventos ramybės. Tuo ir skiriamės kad ir nuo lenkų.
Dabar yra kiek kitaip, užaugo nauja rusų karta ir moka lietuviškai. Tačiau lygiai tokius pat nuolaidžiavimus "dėl šventos ramybės" matome mūsų valdžios sluoksniuose.

[digital]

Dėl tokios situacijos patys lietuviai kalti. Štai sovietmetis, imam kokią nors kontorą. Sėdi 10 žmonių, 9 lietuviai ir vienas rusas. Tai visi burbuliuoja tarpusavyje rusiškai.

Dabar taip nebėra.