Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Vilnius - ne visa Lietuva

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • D.P
    replied
    Parašė VNS Rodyti pranešimą
    Etnine Kauno m. gyventoju sudetis 1939?
    Šiaip jau iki 1918m., Kaunas buvo internacionalinis miestas. Nekalbu apie didelę žydų bendruomenę, juk buvo nemažas skaičius lenkų, rusų ir kitų tautų atstovų. Jie gi neišnyko tarpukariu. Tarpukario "iš(si)gryninimas" vyko visą nepriklausomybės laikotarpį. Kitą vertus, visas tas "lietuviškiausias" ir kitoks "-iauskas" miestas skamba juokingai ir primena sovietmečio tylią gaildelę prie armėniško konjako (tokio net nebuvo).
    Lietuvoje reikėtų vystyti kažką panašaus į Olndijos sistemą - Klaipėda-Kaunas-Vilnius pagal tų miestų privalumus. Šiaip jau, atsižvelgus į įvairius skaičius, pvz., TUI, nepanašų, kad Kaunas būtų itin skriaudžiamas. Neretai veikia obektyvios, nuo privataus sektoriaus iš dalies priklausomos aplinkybės, lemiančios tai, kodėl būtent Vilnius tampa atitinkamu "centru". Ar dabar Kaune galima rasti padorų A klasės biNors galėtų/turėtų būti atvirkščiai. Deja, viešo sektoriaus konsentracija Vilniuje nedaro įtakos Vilniaus įvaizdžiui, o galbūt net atvirkščiai - pasižiūrėkime į dalį Gedimino prospekto.

    Komentuoti:


  • Irma
    replied
    Parašė VNS Rodyti pranešimą
    Etnine Kauno m. gyventoju sudetis 1939?
    Įskaitant vilniečius?

    Komentuoti:


  • Kaštonas
    replied
    Parašė VNS Rodyti pranešimą
    Etnine Kauno m. gyventoju sudetis 1939?
    Koks skirtumas? Koks skirtumas tautinė sudėtis, kas sostinė ir taip toliau. Man tai svarbiausia, kad klestėtų taika ir laimė. Jaigu Kaunas skaito ave Lietuvos širdim , tai ir turėtų būti suinteresuotas, visų Lietuvos piliečių gerovę, vilniečių gerove ir t.t. Juk toks didis miestas..

    Komentuoti:


  • VNS
    replied
    Parašė Irma Rodyti pranešimą
    Kaunas Lietuvos sostine tebuvo apie 20 m. Tai jam davė tikrai daug, iš tuometinio Vilniaus nutekėjo/pabėgo visa inteligentija, daugelis šviesaus proto žmonių, bet tai niekaip nesumenkina Vilniaus, kuris kentėjo nuo svetimšalių viens per kitą nepasidalijančių juo. Kaunas tautiškai išsigrynino tik tarpukariu iki tol jis buvo internacionalinis ir tikrai ne lietuviškas miestas.



    Taip, kad juokingi kai kurių kauniečių svaičiojimai apie Vilniaus etninę sudėtį.
    Etnine Kauno m. gyventoju sudetis 1939?

    Komentuoti:


  • Irma
    replied
    Kaunas Lietuvos sostine tebuvo apie 20 m. Tai jam davė tikrai daug, iš tuometinio Vilniaus nutekėjo/pabėgo visa inteligentija, daugelis šviesaus proto žmonių, bet tai niekaip nesumenkina Vilniaus, kuris kentėjo nuo svetimšalių viens per kitą nepasidalijančių juo. Kaunas tautiškai išsigrynino tik tarpukariu iki tol jis buvo internacionalinis ir tikrai ne lietuviškas miestas.

    XIX a. pabaigoje Kaune gyveno labai mažai lietuvių (apie 6 proc. miesto gyventojų), o dėl Kauno tvirtovės buvo daug karių (1897 m. iš 88,6 tūkst. gyventojų 36,9 tūkst. buvo kariškiai ir jų šeimos). Tolesnę Kauno plėtrą sustabdė Pirmasis pasaulinis karas. Nuo 1915 m. pabaigos iki 1919 m. Kaune šeimininkavo kaizerinės Vokietijos okupantai.

    http://lt.wikipedia.org/wiki/Kauno_istorija
    Taip, kad juokingi kai kurių kauniečių svaičiojimai apie Vilniaus etninę sudėtį.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Garbanius Rodyti pranešimą
    Dar reikia pridurti, kad 1990 Vilniaus ribos toli grazu nesieke dabartiniu.
    Kita vertus, mažiau faktinių vilniečių gyveno už jo ribų.
    Pagal generalius planus ribas buvo ketinama plėsti šiaip ar taip. Iš tų laikų priemesčio planas tarp Lentvario ir Vokės tebelikęs kai rudimentas.

    Komentuoti:


  • Garbanius
    replied
    Dar reikia pridurti, kad 1990 Vilniaus ribos toli grazu nesieke dabartiniu.

    Komentuoti:


  • spirit
    replied
    Parašė udrius
    Beje, po 1990 pagal oficialią statistiką Vilniuje gyventojų skaičius sumažėjo nuo 700 000 iki 500 000.
    Nežinau iš kurio piršto išlaužei tu tuos 700 000, bet pagal oficialią statistiką Vilniuje net nebuvo 600 000 (tiesa, nedaug trūko iki jų).

    Komentuoti:


  • Kaštonas
    replied
    Parašė udrius Rodyti pranešimą
    Beje, po 1990 pagal oficialią statistiką Vilniuje gyventojų skaičius sumažėjo nuo 700 000 iki 500 000.
    Vilniaus miestas:
    1989m. - 576 747
    2014m. - 539 939

    Man tas keistas pasakymas pasikėlę žmones ir t.t. Man kažkaip Vilniui per gyvenimo metus neteko sutikti žmonių kurie sureikšmintų, kad Vilnius sostine, man tai tuštybe kažkokia, juk arogancija rodytų menkavertiškumą. Aš atvirkščiai didžiuojuosi, kad Lietuva turi ir Kauną ir Klaipėdą ir Uteną Tiesa sakant, tokia kai kurių kauniečių agresija nustebino, niekada nemaniau, kad tai būna kur nors plačiau, apart krepšinio. O gaila, Lietuva maža. Beje kas liečia sostines ne prie jūros, tai ir Madridas, Berlynas, Paryžius ir t.t. Lietuvos atstumai yra juokingi tiesa sakant
    Paskutinis taisė Kaštonas; 2014.06.24, 21:06.

    Komentuoti:


  • adebisi
    replied
    Parašė udrius Rodyti pranešimą
    tai nėra visiškai teisybė - iki 1990 metų atvykus į Vilnių visur - pakartosiu visur buvo girdima rusų kalba. Ir čia tapimas sostine ne prie ko. Beje, po 1990 pagal oficialią statistiką Vilniuje gyventojų skaičius sumažėjo nuo 700 000 iki 500 000.
    Nekalbėk nesamonių, aš gimęs ir užaugęs Vilniuje išmokau rusų kalbą tik tada kai prireikė darbo reikalais... Net mokykloje rusų kalbos nebuvau mokamas...

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Parašė udrius Rodyti pranešimą
    Beje, po 1990 pagal oficialią statistiką Vilniuje gyventojų skaičius sumažėjo nuo 700 000 iki 500 000.
    Bullshit.

    Komentuoti:


  • udrius
    replied
    Parašė Kitas Džiugas Rodyti pranešimą
    Jei Vilnius nebūtų tapęs sostine, gal būt galėjo jį ištikti anų dviejų rajonų likimas.
    Juk ir dabar N. Vilnioje lenkai/tuteišai/slavakalbiai dar dauguma.
    tai nėra visiškai teisybė - iki 1990 metų atvykus į Vilnių visur - pakartosiu visur buvo girdima rusų kalba. Ir čia tapimas sostine ne prie ko. Beje, po 1990 pagal oficialią statistiką Vilniuje gyventojų skaičius sumažėjo nuo 700 000 iki 500 000.

    Komentuoti:


  • J.U.
    replied
    Parašė Kitas Džiugas Rodyti pranešimą
    Lietuviško Vilniaus buvimas rytuose, kita vertus, kažkiek stabdo totalų tomaševskininkų išnaglėjimą.
    Lietuva kokia tai bedantė valstybė, kai turima reikalų su antikonstitucinėmis jėgomis. Priemonių ir teisinių galimybių tam sutvarkyti yra kiek nori, tačiau nedaroma nieko, faktiškai einant prieš Lietuvos valstybingumą.
    Lietuviamas trūksta patriotizmo jausmo, tą rašiau jau ne sykį. Kas liečia Vilniaus apskritį, tomaševskininkai siunta kad ten didėja gyvenančių lietuvių skaičius. Tuo tarpu patys lietuviai, pasistatę ten namus, dažnai lieka deklaravę savo gyvenamą vietą pačiame Vilniuje su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Leidžia vietiniams nesusipratėliams arba lenkų šovinistams rinkti visokius tomaševskius. Apskritai, koks durnius o greičiausiai parsidavėlis leido Teisingumo ministerijoje registruoti partiją tautiniu pagrindu? Kažkaip aš nesu girdėjęs, kad kokioje Vokietijoje būtų turkų partija. Žmonės jungiasi į partijas pagal įsitikinimus ir ideologiją, o ne pagal tautiškumą. Manau, kad šitai tiesiog būtina taisyti, tik ar užteks noro ir drąsos?

    Komentuoti:


  • udrius
    replied
    Na taip dėl jūrinės valstybės gan įdomiai rašoma knygoje Raimundas Baltuška Baltijos jūra ir Lietuvos laivynas. Bet anyway, mums dabar nebūtina kniaukti kas būtų jeigu būtų buvę. Klausimas ką dabar reikia daryti? Pripažinkime, kad sostinė šiuo metu yra priešiškoje aplinkoje - aplink tiek Vilniaus raj, tiek Šalčininkai, tiek Švenčionys gyvena žmonės, nepalaikantys nei LT valstybės, o kai kurie nemokantys net ir LT kalbos. Todėl visų resursų koncentravimas į sostinę, manau yra visiškai netoliaregiška politika.

    Komentuoti:


  • liutass
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Tik kur dabar kuršiai? Ir kur - Lietuva?
    barbarai lietuviai sunaikino kursius

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė J.U. Rodyti pranešimą
    Tai, kad Lietuva netapo jūrine valstybe yra didžiulė strateginė valstybės vystymosi klaida. Lietuviai įklimpo ir iššvaistė savo potencialą rytų dykvietėse, vietoje to kad būtų statę laivyną ir tapę panašia į Olandiją šalimi. Visiškai nebuvo išnaudotos to laikmečio galimybės.
    Grįžkime šimtmečius atgal. Istorija rodo, kad iš visų baltų genčių turtingiausi bei galingiausi buvo kuršiai, nes turėjo didelį laivyną, prekiavo bei kariavo jūroje konkuruodami su vikingais. Tą aiškiai rodo kapų turtingumas, palyginus su Rytų Lietuva.
    Tik kur dabar kuršiai? Ir kur - Lietuva?

    Komentuoti:


  • liutass
    replied
    Parašė sleader Rodyti pranešimą
    Ar galima būtų išgirsti bent vieną argumentą kaip vystymasis pakistų jei sostinė būtų uostamiestyje? Arba kuom uostui (pramoniniam objektui) yra svarbu būti tame pačiame mieste kaip ir politinis centras?
    Miestas butu turtingesnis, grazesnis ir laisvesnis. Lengviau pasiekiamas turistams, mielesnis gyventi ir t.t. ir pan.

    Komentuoti:


  • J.U.
    replied
    Parašė index Rodyti pranešimą
    Jei Lietuva kaip senais laikais būtų bent iki Minsko, tai Vilnius būtų pačiam centre. Aišku, valstybės su sostinėmis prie jūros dėl to laimi, bet Vilnius liks sostine vien dėl to, kad tai istorinė sostinė. O ne prie jūros jis įkurtas todėl, kad Lietuva beveik niekada jūrine valstybe ir nebuvo.
    Tai, kad Lietuva netapo jūrine valstybe yra didžiulė strateginė valstybės vystymosi klaida. Lietuviai įklimpo ir iššvaistė savo potencialą rytų dykvietėse, vietoje to kad būtų statę laivyną ir tapę panašia į Olandiją šalimi. Visiškai nebuvo išnaudotos to laikmečio galimybės.
    Grįžkime šimtmečius atgal. Istorija rodo, kad iš visų baltų genčių turtingiausi bei galingiausi buvo kuršiai, nes turėjo didelį laivyną, prekiavo bei kariavo jūroje konkuruodami su vikingais. Tą aiškiai rodo kapų turtingumas, palyginus su Rytų Lietuva.

    Komentuoti:


  • sleader
    replied
    Parašė liutass Rodyti pranešimą
    Nezinau kas cia sugalvojo, kaip cia gavosi, kad Vilnius ikurtas tokioje blogoje strategineje vietoje. Mano manymu sostinei yra geriau Klaipeda (uostas) arba Kaunas (didziausiu upiu sankirta, Lietuvos centras). Lietuva tikrai pradetu sparciau vystytis (arba butu issivysciusi). O Vilnius be sostines statuso, manau, pavirstu i paprasta rytines dalies miesta su universitetu ir senamiesciu. Tik tiek.
    Ar galima būtų išgirsti bent vieną argumentą kaip vystymasis pakistų jei sostinė būtų uostamiestyje? Arba kuom uostui (pramoniniam objektui) yra svarbu būti tame pačiame mieste kaip ir politinis centras?

    Komentuoti:


  • Perfect
    replied
    Liutai, lokacijos svarba miestams buvo reikšminga iki modernių transporto ir ryšio sistemų atsiradimo. Šiais laikais lokacija svarbi nebent pramonei ir logistikai, kuri tampriai yra susijusi su gamtiniais ištekliais. O ekonomikai dabar svarbiau yra žmogiškieji-intelekto ištekliai. Jeigu lokacija būtų tokia svarbi, tai tokie miestai kaip Roterdamas ar Hamburgas senei būtų patapę vienais svarbiausių Europos miestų, bet taip neatsitiko ir neatsitiks.

    Komentuoti:

Working...
X