Aukštas GINI, sakyčiau ,yra dėl jaunimo emigracijos bangų (viso: -11%), kai sunkiau pajudančius (pensininkus) tokiu būdu paliko ant ledo. Be tokios emgracijos GINI turbūt būtų artimas Lenkijai (pas lenkus berods tik -0,3% dėl migracijų). Dirbančiųjų nelygybė, kiek domėjausi, netgi po truputį mažėja, bet dėl socialiai išlaikytinų, nebus daug vietos GINI mažėjimui, greičiausiai ir liksim su vienu aukščiausiu GINI bent keletui dešimtmečiui, nebent ES skirs kažkiek pensininkų išlaikymui.
Nemanau, kad Lietuvoje nuotaikos apskritai panašios kaip Lenkijoje ar Estijoje. Sutinku, kad paskutinis laikotarpis neblogas, bet tas track record su emigracija numuša visą optimizmą, o dar yra ir neigiamų kultūrinių niuansų, kurie trukdo mums kilti aukščiau. Manau, tik Vilniuje nuotaikos artimos Lenkijai (bent jau jos didmiesčiuose) ar Estijai, bet Kaune, o juolabiau likusioje Lietuvoje tas nesijaučia. Jei ir yra Kaune vilnietiškų LT ekonomikos nuotaikų, tai mažiau nei Vilniuje.
-
Reikia lyginti vidutines pajamas (i.e. GDP per capita PPP).Parašė Sula Rodyti pranešimą
O bet tačiau, tas indikatirius dažnai būna iškreipiamas įvairiu mokestinių lengvatų. Airija čia yra chrestomatinis pavyzdys - visokie Apple, Google, Microsoft, farmacijos gigantai dėl palankios mokestinės politikos čia deklaruoja savo europinius pelnus, ir, žinoma, tas pajamas išsiveža į JAV. Padalinus tuos milijardinius pelnus penkiems milijonams airių, gaunasi įspūdingi skaičiai, kurie neatitinka tikrovės. Estai iš dalies taip pat turi šitą problemą.
Kad eliminuoti šituos neatitikimus, galima naudoti Actual Individual Consumption. Šitas indikatorius parodo realų prekių/paslaugų vartojimą. Eliminuoja dirbtines pajamas, plius padeda įvertinti šešėlinę ekonomiką.
Bet kaip jau ir minėta, pajamų nelygybė irgi svarbi. Galima naudoti GINI koeficientą, galima naudoti s80/s20 arba Palma ratio.
Taip kad idealiausia yra kai pajamos atitinka išlaidas, ir yra daugmaž tolygiai pasiskirsčiusios visuomenėje
Komentuoti:
-
O tai kitose šalyse šešėlis įvertintas?O kaip ta GINI tiksliai gali apskaiciuot, kad pirmiausia neivertintas seselis, kuris realiai pas mus kone didziausias EU. Pvz., Islandijoje, Norvegijoje ar Danijoje jis tikriausiai mažesnis, bet žemą Gini turi ir į Lietuvą panašesnės šalys: Slovakija, Čekija, Lenkija. Seniau forume buvo aiškinama, kad ir Estijoje šešėlis nėra mažesnis nei Lietuvoje, bet Gini Estijoje taip pat mažesnis.
Komentuoti:
-
Jeigu Nyderlandų ir Bangladešo GINI yra lygūs, tai ko gero taip.Parašė Milwaukee Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
O kaip ta GINI tiksliai gali apskaiciuot, kad pirmiausia neivertintas seselis, kuris realiai pas mus kone didziausias EU. O dar ir tie patys desimtys tukstanciu vairuotoju, kurie oficialiai gauna minimuma ir smukdo si indeksa, o i rankas 5-6k daugiau. Taigi GINI sureiksminimas tam tikra prasme irgi yra niekinis.Komentuoti:
-
Kaip gyvas negirdėjau, kad mes vejamės anglus ar čekoslovakus. Mes gi vejamės švĖdus.Komentuoti:
-
Tai reiktų apsispręsti, ką lyginame, BVP, vidutines algas, GINI, medianines algas, pajamas, išlaidas ar dar velniai žino ką.Komentuoti:
-
Ta prasme geriau būti skurdiems, bet lygiems kaip slovakai? Ar turtingiems, bet nelygiems kaip britai? Ačiukas, renkuosi antrą variantą. Ai, nu dar Liuksemburge baisi nelygybė. Kaip jie ten vargšai kenčia...Parašė Blaze Rodyti pranešimąPaskutinis taisė sankauskas; 2020.03.01, 20:53.Komentuoti:
-
Jeigu jūs bandote apskaičiuoti kaip gyvena vidutinis Lietuvos gyventojas, tuomet darote vieną esminę klaidą. Neatsižvelgiate į pajamų nelygybę, kuri antra didžiausia visoje Europos sąjungoje po Bulgarijos. Gini koeficientas:
Bulgarija - 0,40
Lietuva - 0,37
JK - 0,36
Latvija - 0,35
Rumunija - 0,35
Italija - 0,33
...
Slovakija - 0,24
Šaltinis - https://data.oecd.org/inequality/income-inequality.htm
Algos mediana:
2018 2017 Rank Country Gross Net TAX NET % 1 Denmark €5,191.00 €3,270.00 37.01% €3,095.00 5.35% 2 Luxembourg €4,412.00 €3,159.00 28.40% €3,009.00 4.75% 3 Sweden €3,340.00 €2,570.00 23.05% €2,465.00 4.09% 4 Finland €3,380.00 €2,509.00 25.77% €2,509.00 0.00% 5 Ireland €3,133.00 €2,479.00 20.87% €2,464.00 0.61% 6 Austria €3,632.00 €2,324.00 36.01% €2,009.00 13.55% 7 Germany €3,703.00 €2,270.00 38.70% €2,270.00 0.00% 8 France €2,957.00 €2,225.00 24.75% €2,157.00 3.06% 9 Netherlands €2,855.00 €2,155.00 24.52% €2,263.00 -5.01% 10 United Kingdom €2,498.00 €1,990.00 20.34% €2,102.00 -5.63% 11 Belgium €3,401.00 €1,920.00 43.55% €2,091.00 -8.91% 12 Italy €2,534.00 €1,758.00 30.62% €1,762.00 -0.23% 13 Spain €2,189.00 €1,749.00 20.10% €1,718.00 1.77% 14 Cyprus €1,779.00 €1,658.00 6.80% €1,658.00 0.00% 15 Slovenia €1,626.00 €1,062.00 34.69% €1,074.00 -1.13% 16 Malta €1,379.00 €1,021.00 25.96% €1,021.00 0.00% 17 Estonia €1,221.00 €957.00 21.62% €945.00 1.25% 18 Portugal €1,158.00 €925.00 20.12% €984.00 -6.38% 19 Greece €1,092.00 €917.00 16.03% €947.00 -3.27% 20 Czech Republic €1,149.00 €873.00 24.02% €837.00 4.12% 21 Croatia €1,081.00 €802.00 25.81% €792.00 1.25% 22 Poland €1,102.00 €784.00 28.86% €752.00 4.08% 23 Slovakia €980.00 €748.00 23.67% €755.00 -0.94% 24 Latvia €1,013.00 €738.00 27.15% €703.00 4.74% 25 Lithuania €885.00 €693.00 21.69% €637.00 8.08% 26 Hungary €955.00 €635.00 33.51% €622.00 2.05% 27 Romania €787.00 €565.00 28.21% €515.00 8.85% 28 Bulgaria €586.00 €457.00 22.01% €406.00 11.16%
Šaltinis - https://www.reinisfischer.com/averag...ean-union-2018
Ir galiausiai Vaido Navicko įžvalgos apie algas Lietuvoje:
https://www.delfi.lt/verslas/mano-eu....d?id=83422539
Tad įvertinus kaip Lietuvoje sukurtas BVP pasiskirsto po kišenes išaiškėja visai kitas vaizdas. Iki tokio gyvenimo lygio kokį turi Slovakijos vidurinė klasė Lietuvai dar toli. Tiesiog Lietuva yra Europos sąjungos Bangladešas - labai daug pigios, nekvalifikuotos, neišsilavinusios darbo jėgos gauna labai žemas algas, o vidurkį gerokai pakelia vadovai ir užsienio kompanijų mokamos aukštesnės algos.Komentuoti:
-
Daugumai lietuvių 10-15 metų BMW konstrukturius yra "žizn udalos" ženklas. Su naujais fokusais, corollom ir ceed'ais važinėja tik nevykėliai ir vadybininkai. Dažnu atveju Garliavoje kėbulisto Almanto surinktas ir dažytojo Vytskos perdažytas BMW X5 kainuoja brangiau nei salone stovintis Nissan Qashqai.Komentuoti:
-
Tai ir britai neperka naujo automobilio kas 5 metus, čia tik figure of speech. Pati skaičiavimo metodologija gana sofistikuota, nesu girdėjęs jai didekės kritikos.Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Reikia suprasti kad pats PPP turi savo trūkumų, ir naudoti jį taip, kaip dera, pvz galima lyginti tik panašaus išsivystymo šalis, nes akivaizdu kad prekės ir paslaugos Kopenhagoje ir Nairobyje skirsis ne tik kaina, bet ir kokybe. Todėl lyginti galima Daniją vs Švediją, arba Keniją vs Ugandą, bet ne Daniją vs Keniją.
Taip pat PPP yra skirtas tik lyginti skirtingas šalis tam tikru laiko momentu, o ne šalių ekonominę raidą laiko tekmėje.Komentuoti:
-
Dauguma lietuvių neperka naujo automobilio kas 5 metus, važinėja senais laužais, tai skiriasi tų suvestinių ne tik išlaidų sumos, bet ir turinys.Parašė sankauskas Rodyti pranešimą
Tai tie 28% skirtumas ar tikrai yra tokio pačio turinio krepšelio?Komentuoti:
-
Tai taip. Vienus dalykus vieniems lengviau įpirkti, kitus dalykus kitiemsParašė Evier Rodyti pranešimą
Paskačiuojama statistinių išlaidų suvestinė (nes automobilį perki kas 5 metus, batoną kas dieną, o kerpiesi kartą per mėnesį) ir paskaičiuojama tavo pajamų dydis, t.y. vertė.
Visada būna statistinių outlier, kurie pavyzdžiui perka naują automobilį kas 2 metus. Tada jų perkamosios galios paritetas neatitiks statistinio vidurkio, bet tai neturi jokios įtakos bendram pajamų lygiui. Britas gali pirkti naują automobilį dažniau, tu gali kirptis ir važinėti taksi dažniau. Summa summarum, vidutiniškai britas gali pirkti prekių ir vartoti paslaugų 28 procentais daugiau nei lietuvis.Komentuoti:
-
Nu jei automobilis kainuoja sakysim visur +- 20 000, tai britui j lengviau įpirkt, nei lietuviui.Parašė sankauskas Rodyti pranešimą
Taip pat ir į Paryžių nuvykus britui bus lengviau pragyvent, nei lietuviui.
Tai tas aišku irgi svarbu vertinant šalies garovės lygį.
EDIT: Ai dar iPhoną sunkiau įpirkt teoriškai, nors tie 40 eur per mėnesį (jei išsimokėtinai), tai nei britui, nei lietuviui nėr labai daug.Paskutinis taisė Evier; 2020.02.29, 23:14.Komentuoti:
-
Tai automobiliai ir kelionės taip pat įeina į Price indicies.Parašė Evier Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Ir į tą, ir į tą reiktų atsižvelgti. Nors maistą perkam turbūt dažniau, nei keliaujam ar automobilius iš salono perkam (nors ir tie skirtingose šalyse ne vienodai kainuoja), tai PPP vistiek svarbiau.Parašė deep'as Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
CCE šalių kontekste, nelabai velkames. Jei PPP aplenkėm Slovakiją, tai čia vienintelis skirtumas, kad neaplenkėm, galbūt aplenksim dar po 5 m.Parašė deep'as Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Pagal nominalu bvp vis dar velkames siknoj, o siuo atveju butent ta ir reiktu vertintiKomentuoti:
Komentuoti: