EU. Eurozonos ekonomikos aktualijos

[PoDV]

Ta prasme kai bėga varžybose 100 metrų, greičiausias yra ne tas, kuris pirmas atbėgo, bet tas, kurio šukuosena gražiausia?

Na, manau, galima matuot ne tik kas greičiausiai atbėga, bet ir įvertinti apklausomis ar kokiais nors kitais objektyviais ar subjektyviais įvertinimais keno šukuosena gražiausia ar dar kažkas Gal man, ar mano draugams, rūpi ne kas greičiausiai atbėgo, o pvz. keno šukuosena gražiausia

Mano vertinimas yra visiškai subjektyvus Taip, pagal BVP liniuotę su Lietuva kaip ir viskas gerai

Gal ir galima įvertinti, kad vakariau esančios Centrinės Europos šalys daugiausia buvo turtingesnės bent pora amžių, o mes turėjom kiek tamsesnę istoriją, tai pavyt kuo daugiau rodiklių, kad ir "teisės mušti vaikus" dalykai, vyresnių žmonių gerbūvis, silpnesnių žmonių gerbūvis ir pan., gali būti ne taip jau ir lengva. Gal ir pavysim, o manau tam tikrus regionus jau aplenkinėjam.

[sankauskas]

Mąstysiu ne pagal BVP, o pagal savo įspūdžius

Ta prasme kai bėga varžybose 100 metrų, greičiausias yra ne tas, kuris pirmas atbėgo, bet tas, kurio šukuosena gražiausia?

[PoDV]

Ar mes jau turtingiausi CEE regione?

Mąstysiu ne pagal BVP, o pagal savo įspūdžius

Vengriją gal ir aplenkinėjam po truputį. Dėl Slovakijos reiktų truputį pasitempt, tiesa Rytų Slovakiją gal irgi aplenkinėjam po truputį.

Latviją irgi čiut čiut aplenkę. Vilniui ir Kaunui dar reiktų patvarkyt šiek tiek infrastruktūrą, lyginant su Ryga. Vilnius kaip suprantu auga greičiau nei Ryga, tai galbūt po kelių metų bus ne "čiut čiut".

Lenkijos gal kokius nors užkampius ir aplenkėm, bet prieš kai kuriuos didžiuosius miestus reiktų ir Vilniui pasitempt, nors gyventojų skaičiumi panašūs. Estijos techniškai neaplenkėme, nebent kokia nors hipotetinė Vilniaus liberalų respublika bandytų varžytis su visa Estija iš karto.

Čekijos neaplenkėm turbūt niekaip pro niekur. O jei ir kur lenkiam, tai ne esminiai dalykai. Slovėnijos berods irgi. Tas pats su Vakarų Europa. Tik labiausiai atsilikusius Pietų Europos kraštus po truputį aplenkinėjam. Gal yra vilčių ir nueiti tiek, kad pas mus atvažiuotų dirbti.

Rumuniją jei ir aplenkėm, tai dar prie Sniečkaus, ir tai turbūt tik tam tikras istoriškai turtingesnes sritis. Dabar vėl vejasi mus, ir ne tik mus. Dėl Bulgarijos ir kelių Balkanų užkampių nežinau, turbūt irgi atsilikinėja dar nuo sovietmečio, o gal net anksčiau.

Manau, kad turtingiausi vis dar Čekija arba Slovėnija. Iš paskos dėl savo gero track record seka Estija

Dėl Lietuvos, tai jausmas ne tas. Per daug apleistos arba neprižiūrėtos infrastruktūros bei šiaip tam tikros priežiūros sritys. Nors tikriausiai tiesa, kad turime aukštesnį BVP ne iš lempos Tam tikros grupės uždirba labai daug, lyginant su pažeidžiamomis sritimis, kurių gaunamos pajamos nelabai aukštesnės nei Rusijos vidurkis

Jeigu kokiais 2015 m. galėjom daryt išvadas, kad trečia nuo gala, dabar gal net penkta. Aplenkėm Latviją, ir gal iš dalies Vengriją. Jei Vengrija neturėtų turtingo Budapešto, turbūt jau būtume aiškiai aplenkę.

Maskvičkos, galit neatsakinėt

[OptimusPrime]

Pagal BVP Čekija aukščiau, pagal AIC Lietuva aukščiausią vietą užima.

[sankauskas]

Ar mes jau turtingiausi CEE regione?

[OptimusPrime]

TVF jau paskelbė 2019 metų apytikslius valstybių BVP duomenis. Lietuva aplenkė Slovakiją:

https://en.wikipedia.org/wiki/List_o...PP)_per_capita

Praėję metai Lietuvos ekonomikai buvo labai geri. Lietuvos ekonomika pernai augo 3.9%, bet vis dėlto aukščiausią augimą Baltijos šalyse parodė Estija.

Estijos ekonomika pernai augo 4.3%:

https://rus.delfi.ee/daily/business/...-3?id=89075831

Latvija praėjusiais metais atrodė silpniausiai. Augimas 2.2%:

https://rus.delfi.lv/biznes/bnews/ro....d?id=51924877

[Arunasx]

Iškreipta realybė: Graikijos ir Italijos obligacijos graibstomos kaip saugumo užuovėja
https://www.vz.lt/rinkos/2020/02/18/...ugumo-uzuoveja

Britų leidinys „Financial Times“ rašo, kad paklausa stipriai įsiskolinusių ir fiskaline drausme negarsėjančių Graikijos ir Italijos obligacijoms pastaruosiuose vertybinių popierių platinimo aukcionuose buvo ypač didelė.
Pavyzdžiui, Italija sulaukė rekordinės – 50 mlrd. Eur vertės – investuotojų paraiškų, kai praėjusią savaitę platino 16 m. trukmės 9 mlrd. Eur vertės obligacijas. O Graikija sulaukė 14 mlrd. Eur vertės paraiškų, kai neseniai platino 15 m. trukmės obligacijų emisiją, per kurią teplanuota pritraukti 2-2,5 mlrd. Eur. „Italijos ir Graikijos vyriausybių obligacijos dabar yra lyg steroidų pavartojusios Vokietijos obligacijos: suvokiamos kaip saugios, bet tuo pačiu dar užtikrinančios teigiamą grąžą“, – „Financial Times“ sako Antoine Bouvet, Nyderlandų banko ING strategas.
Dar per 2010-2012 m. euro zonos valstybių skolų krizę tokių šalių, kaip Graikija, Italija, Portugalija ar Airija, obligacijos buvo laikomos antrarūšėmis. Graikijos vyriausybės 10 m. trukmės obligacijų pajamingumas antrinėje rinkoje dėl menkos obligacijų paklausos tada buvo perlipęs ir 20%. Italijos ir Graikijos ekonominė situacija dabar yra kitokia, nei buvo praėjusią valstybių skolų krizę, pastebi analitikai. Pavyzdžiui, 180% nuo BVP skolą turinčiai Graikijai Europos Komisija šiemet prognozuoja 2,4% augimą, o 130% skolą nuo BVP turinčiai Italijai – 0,3% augimą.

[rat]

Chana.

Coronavirus Brings Recession Risk Back to the German Economy

[themanual]

Būtent to aš ir nesuprantu. Nesuprantu, kodėl nestabili valiuta, kurią sužlugdyti gali bet kuri populistinė valdžia, yra kažkoks gėris. Nesuprantu kaip tai tarnauja pritraukiant investicijas. Mano supratimu yra kaip tik priešingai, kad stabili valiuta ir stabili fiskalinė politika traukia investicijas, nes investuotojams svarbiausia yra patikimumas ir kai šaliai yra skolinama už neigiamas palūkanas - tai yra pagrindinis ženklas, kad šalis yra patikima ir pyk nepykęs, bet su litu tokio patikimumo nebūtų buvę.

Vien stabilumas valiutos gera nepadaro. Jeigu vertint eurzoną vien kiekybiniais parametrais, bazinė palūkanų norma per žema, infliacija per žema, skolinimas per žemas, taupymas per didelis, vertė per didelė/per maža vertinant atskiras valstybės nors valiuta ta pati. Nieko neprimena? Euras yra ne kas kita kaip XXI amžiaus aukso standartas. Kaip gali moderni ekonomika būti sveika su tokia valiuta?

[mantasm]

Būtent to aš ir nesuprantu. Nesuprantu, kodėl nestabili valiuta, kurią sužlugdyti gali bet kuri populistinė valdžia, yra kažkoks gėris. Nesuprantu kaip tai tarnauja pritraukiant investicijas. Mano supratimu yra kaip tik priešingai, kad stabili valiuta ir stabili fiskalinė politika traukia investicijas, nes investuotojams svarbiausia yra patikimumas ir kai šaliai yra skolinama už neigiamas palūkanas - tai yra pagrindinis ženklas, kad šalis yra patikima ir pyk nepykęs, bet su litu tokio patikimumo nebūtų buvę.

Kas patikimo jei tokia stagnacija, kad tenka dar ir primokėt, kad paimtų palaikyti pinigus ir vyktų kažkoks judėjimas? Patikimumas yra su sveika infliacija kai pinigų skolintojas uždirba, o pasiskolinęs irgi uždirba tiek susimokėti už skolą, tiek papildomai. Dabar svarbiausia varyti į mažesnį nuostolį nei tau primoka už pinigų pasiskolinimą. Ir vistiek teoriškai būsi pliuse.

[Eidvis]

themanual siūlau nevargti atrašinėjant į Eidvio pasąmonės srautą, nes atsakydamas jis sukurs dar didesnį kliedesių rinkinį ir bus pasaka be galo.

Aš džiaugiuos, kad tu ėmeisi šios neatrašinėjimo taktikos, nes kai įsivaizduoji, kad pinigai auga ant medžių - tai yra viena, bet kai bandai tai įrodyti kitiems - tai jau visai kas kita, tai tiesiogine to žodžio prasme yra šūdinas nusišnekėjimas. Tai tu jau labai ant manęs nepyk, jeigu aš tuos šūdus sumurkdau atgal ir dar į veidą, nes būtent tokios kalbos ir nulinilis ekonomikos išmanymas priveda iki Graikijos scenarijaus, kai per trumpą laiką šalis, priklausiusi labiausiai išsivysčiusių šalių klubui, tampa visiška outsidere..

[Eidvis]

Tačiau jeigu tikslas kuo spartesnis augimas, tai skaičiavimai sudėtingesni ir galbūt mes irgi pralaimime ir sveikoje ekonomikoje pritrauktume dar daugiau investicijų.

Būtent to aš ir nesuprantu. Nesuprantu, kodėl nestabili valiuta, kurią sužlugdyti gali bet kuri populistinė valdžia, yra kažkoks gėris. Nesuprantu kaip tai tarnauja pritraukiant investicijas. Mano supratimu yra kaip tik priešingai, kad stabili valiuta ir stabili fiskalinė politika traukia investicijas, nes investuotojams svarbiausia yra patikimumas ir kai šaliai yra skolinama už neigiamas palūkanas - tai yra pagrindinis ženklas, kad šalis yra patikima ir pyk nepykęs, bet su litu tokio patikimumo nebūtų buvę.

Mintis, jog turėdami eurą neuždirbinėjame pinigų JAV yra gana naivi

Nežinau iš kur ta mintis, nes mano mintis buvo, kad euras sugebėjo pateikti alternatyvą doleriui ir kad didžioji mūsų užsienio prekybos dalis yra vykdoma ne doleriais, o eurai, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad euras nukonkuravo dolerį ir pan.

. ECB ekonomistai jau išmetė visus matematinius modelius, ten nekvaila chebra susirinkus, jie puikiai žino, ką daro ir greit susigaudo, kai viskas vyksta ne pagal planą.

Mano supratimu tai labai svarbi mintis. Esmė, kad žaibas du kartus į tą pačią vietą netrenkia ir norint išvengti kažkada būsimos krizės, reikia nedurnų galvų, kurios nors ir ne durnos, bet vistiek nėra stebuklingos išpranašauti tiksliai kas ir kada bus. Bet nemažai daliai šalių alternatyva yra išsirinkti populistus ir paskirti tokius centrinio banko ekonomistus, kurie atitinką jų įsivaizdavimą apie ekonomiką. Mes kalbam apie tai, kad net didžiausiems profesionalams yra labai sunku nuspėti ateitį, o čia ateina tokie, kurie nė nebando nuspėti kada ir kodėl kokia krizė ateis, jie krizę tiesiog sukuria lygioje vietoje.

Faktas, bet yra populistiška manyti, jog tik populistai leidžia pinigus, o rimti politikai taupo. Kažkodėl su 2008 metų krize, kurios kaltininkė JAV pati susitvarkė per metus, o taupiojoje nepopulistinėje Europoje kai kur ji dar tebesitęsia ir galo nematyti.

Aš nenoriu per daug apie plėstis, nes nelabai suprantu kodėl Europa 'nepopulistinė'. Tiesą sakant didžiausios problemos Europoje kilo būtent ten, kur valdžia buvo labiausiai populistinė, skirtumas nuo JAV yra tas, kad ten populizmas ganėtinai sėkmingai yra užkardomas nepriklausomų institutų, tas pats Trump'as FED'ą vos ne į teismą norėjo paduoti.

Nu tikrai nepasiteisinęs reikalas, tiktais galingiausia pasaulio valstybė pastoviai nukreipinėja didžiausio pasaulyje militaristinio komplekso pinigus ten, kur jų reikia labiausiai; taip pat nurodinėja visokiems privatininkams lėktuvų gamintojams, kur statyti gamyklas ir t.t. Tikra planinė ekonomika, Leninas nubraukia ašarą.

Yra milžiniškas skirtumas tarp to, kai ta pati JAV nori sužlugdyti Nord Stream tuo pagelbėjant ir savo dujų tiekėjams ir tarp to, jeigu dujų tiekėjai JAV būtų valstybiniai, taip kaip yra Rusijos, kur Gazpromo vadovais tampa Putini draugeliai.

[Tomas]

themanual siūlau nevargti atrašinėjant į Eidvio pasąmonės srautą, nes atsakydamas jis sukurs dar didesnį kliedesių rinkinį ir bus pasaka be galo.

[sankauskas]

Šiais laikais nurodinėjimas praktiškai bet kam gali būti įpakuotas į state incentive's, o valstijų konkurenciją jais "prižiūri" federalinė valdžia. Anksčiau buvo tiesiog įkuriamos kariuomenės bazės ir kontraktų laimėtojai patogiai įsikurdavo šalia jų, pvz Lockheed Martin Virdžinijoje ar Džordžijoje, nors jau turėjo gamyklą Kalifornijoje su visomis galimybėmis plėstis. Ir žinoma visą tai tebuvo laisvos rinkos pasekmė, kurios nepaneigsi be įslaptintų kontraktų detalių. Dabar kai gamyklos jau stovi, pakanka padalinti kontraktus kam reikia (juos laimi ne šiaip gamintojas, o praktiškai konkreti jo gamykla, nes jau žinoma, kur yra reikalingų komponentų gamybos infrastruktūra). Atėjus gamyklų uždarymo metui, politikai susigalvojo naują žaidimą, kuriuo sugeba "išsaugoti" darbo vietas privatininkų (!) įmonėse vienose valstijose bet kažkodėl ne kitose. Tai nėra blogai, priešingai, tai netgi yra būtina siekiant tolygiai vystyti valstijas ir įdarbinti neišnaudojamą darbo jėgą, ten kur stambus privatus verslas nesiryžta eiti tik dėl pigesnės bet dažnai mažiau kvalifikuotos darbo jėgos neturėdamas kažkokių garantijų iš federalinės valdžios.

Tai čia panašiai, kaip Lietuvoje valdžia privačiam verslui liepia kur statyti kokius nors bankų paslaugų centrus - pvz. 1579 įkurdama Vilniaus universitetą, ir sukoncentruodama ten kvalifikuotą darbo jėgą, privertė Barklajų įsikurti Vilniuje, nors galbūt jie labiau norėjo įsikurti Skuode.

[themanual]

šaltinis?

Šiais laikais nurodinėjimas praktiškai bet kam gali būti įpakuotas į state incentive's, o valstijų konkurenciją jais "prižiūri" federalinė valdžia. Anksčiau buvo tiesiog įkuriamos kariuomenės bazės ir kontraktų laimėtojai patogiai įsikurdavo šalia jų, pvz Lockheed Martin Virdžinijoje ar Džordžijoje, nors jau turėjo gamyklą Kalifornijoje su visomis galimybėmis plėstis. Ir žinoma visą tai tebuvo laisvos rinkos pasekmė, kurios nepaneigsi be įslaptintų kontraktų detalių. Dabar kai gamyklos jau stovi, pakanka padalinti kontraktus kam reikia (juos laimi ne šiaip gamintojas, o praktiškai konkreti jo gamykla, nes jau žinoma, kur yra reikalingų komponentų gamybos infrastruktūra). Atėjus gamyklų uždarymo metui, politikai susigalvojo naują žaidimą, kuriuo sugeba "išsaugoti" darbo vietas privatininkų (!) įmonėse vienose valstijose bet kažkodėl ne kitose. Tai nėra blogai, priešingai, tai netgi yra būtina siekiant tolygiai vystyti valstijas ir įdarbinti neišnaudojamą darbo jėgą, ten kur stambus privatus verslas nesiryžta eiti tik dėl pigesnės bet dažnai mažiau kvalifikuotos darbo jėgos neturėdamas kažkokių garantijų iš federalinės valdžios.

[themanual]

Aš norėčiau ir perskaityti visą tavo atsakymą ir į jį atsakyti, bet šiandien tam laiko neturiu, dėl to atsakysiu tik tai, kas manau, jog dažnai didelė problema yra tai, kad dėl ekonominių problemų kaltė yra suverčiame centriniam bankui, tai beje yra labai populiaru Rusijoje - dėl krizės kaltas ne Putinas, kuris lėmė didelę korupciją, sankcijas, nepagerino verslo sąlygų, o neva dėl daugiametės ekonominės stagnacijos kaltas centrinis bankas ir palūkanų normos. Taip kad mes ant to nepasimaukim ir nemaišykim apelsinų su bulvėmis.

Aš ECB ir nekaltinu dėl euro trūkumų, centrinis bankas yra toks koks buvo sukurtas ir jis dėl to nėra kaltas. Palūkanų normos tėra įrankis, o Draghi apskritai laikau stebūkladariu. Jeigu sudariau klaviatūros riterio imidžą, kuris gali išspręsti visas eurozonos problemas, tai tikrai toks nesu suprantama, kad viskas ekonomikoje yra spekuliacija, kol to nepatikriname realybėje, bet euras yra limbo būsenoje ir lengva būti optimistu Lietuvoje. Iš mūsų taško tikrai galima patikėti, jog visos euro problemos savaime susitvarkys, reikia tik palaukti...

[Eidvis]

Nevykęs, nes pusė Europos turi santaupų ir žiūri kaip jos neinvestuojamos nyksta, kita pusė jų beveik neturi ir bando taupyti, kai jiems reikėtų kaip tik skolintis ir kurti produktą. Valstybes sieja bendra valiuta, bet ekonominiai santykiai tarp jų panašūs į kariaujančiųjų tarpusavyje, kur pralaimėtojai papildomai dar gauna mokėti visokias reparacijas nesigilinant kieno kaltė. Mes ir dar keli nykštukai esam praktiškai vieninteliai išlošiantys šioje situacijoje, jeigu tikslas yra vytis vidurkį. Tačiau jeigu tikslas kuo spartesnis augimas, tai skaičiavimai sudėtingesni ir galbūt mes irgi pralaimime ir sveikoje ekonomikoje pritrauktume dar daugiau investicijų.

Mintis, jog turėdami eurą neuždirbinėjame pinigų JAV yra gana naivi, kai visa svarbiausia pasaulio prekyba vyksta doleriais ir jokia valiuta nėra alternatyva USD. Kol Wall St. yra pasaulio finansų centras, tol mes, vokiečiai, kinai ir visi kiti uždirbinėjam pinigus amerikonams. Keturiasdešimt metų po Antro pasaulinio visi pirko amerikiečių prekes, dabar paskutinius keturiasdešimt perkam amerikietišką svajonę; čia nelabai ką pakeisi ir neverta to kvestionuoti gilinantis į euro problemas. O kokia valiuta keičiamės regione nelabai svarbu, euras turi savo patogumą, aš jo įsivedimo Lietuvoje niekad nekvestionavau ir net jam žlugus manau jog buvimas Vokietijos ekonominiu satelitu būtų naudingesnis, nei bandymas atkurti litą. Ekonominė kaip ir bet kokia kita nepriklausomybė yra siekiamybė, bet esant reikalui ir tautos apsisprendimui šauti sau į koją (na nebent aplinkybės būtų kardinaliai kitos nei dabar) mūsų maža svarba greičiausiai leistų susigrąžinti šias laisves.



Skolinimo skatinimas ir buvo pirminė normos mažinimo priežastis, defliacijos niekas nesitikėjo. Pesimisto požiūriu pavyko tik užstagnuoti ekonomiką, optimisto - išvengti dar gilesnių krizių, o ką manė realistai tik laikas parodys. ECB ekonomistai jau išmetė visus matematinius modelius, ten nekvaila chebra susirinkus, jie puikiai žino, ką daro ir greit susigaudo, kai viskas vyksta ne pagal planą. Ekonomika yra socialinis mokslas, jeigu ekonomistas to nesupranta, tai jis niekam tikęs ekonomistas, o tokių ECB mažai. Galima juos pasveikinti, kad pavyko suvaldyti situaciją su svertais kuriuos jie turi, bet kol eurobiurokratai realiais veiksmais neišsklaidys rinkose vyraujančių baimių ir nesudaužys užburto taupymo rato, tol ECB ir bus tik krizių valdymo centras degančiame pastate su keliais gesintuvais.



Faktas, bet yra populistiška manyti, jog tik populistai leidžia pinigus, o rimti politikai taupo. Kažkodėl su 2008 metų krize, kurios kaltininkė JAV pati susitvarkė per metus, o taupiojoje nepopulistinėje Europoje kai kur ji dar tebesitęsia ir galo nematyti. Aišku eurobiurokratai nori, kad visi manytų, jog alternatyva jiems yra Venesuela ar Baltarusija ir didžiausia svajonė būtų, kad jokia naujai atėjusi valdžia negalėtų keisti valstybių ekonominės politikos nuleistos iš Europos. Ir viskas su tuo būtų gerai, jeigu ta politika būtų protinga ir kuriama taip kaip tai daroma JAV, o ne kreiva ir primetama šantažo būdu post factum saugant ne visos eurozonos interesus, o tik žaidžiant politniius žaidimėlius


Eurozonoje veikiančio banko problemos yra visos eurozonos problema. Bandymas lokalizuoti jų bailout'us yra politinis populizmas ir tiek, o prasta kontrolė yra tik nevykęs pasiteisinimas bei nepasiruošimas kuriant monetarinę sąjungą. Kai amerikonai bailout'ino savo bankus nieks nežiūrėjo į kiekvienos valstijos atskirą kredito balansą (nors tokia informacija yra FED'e renkama ir pagal tai federalinė valdžia skirsto investicinius pinigus).




Nu tikrai nepasiteisinęs reikalas, tiktais galingiausia pasaulio valstybė pastoviai nukreipinėja didžiausio pasaulyje militaristinio komplekso pinigus ten, kur jų reikia labiausiai; taip pat nurodinėja visokiems privatininkams lėktuvų gamintojams, kur statyti gamyklas ir t.t. Tikra planinė ekonomika, Leninas nubraukia ašarą.



Tai pats parašėte, kad dabar spausdina ir supirkinėja skolą, nors pinigų ir taip nėra kur dėti (!). O galėtų tiesiog leisti specialias obligacijas ir sąjungos lygmeniu investuoti į XXI amžiaus technologijų ir visokios žaliosios revoliucijos projektus. Valstybėms pačioms dėl to nereiktų papildomai skolintis šiems projektams ir atlikusius pinigus panaudotų savo skolos apsitarnavimui, kad skola mažėtų realiai, o ne ant popieriaus. Ir apskritai tas valstybės skolų supirkimas yra nevykęs žaidimas, makroekonomiškai eurozonos valstybių skolos yra niekas kai toje pačioje eurozonoje yra belekaip aukštas taupymo lygis. O dabar Europai neinvestuoti į žalias technologijas ir neišspręsti visų eurozonos problemų būtų tas pats kaip neinvestuoti į Tesla akcijas prieš keturis mėnesius

Aš norėčiau ir perskaityti visą tavo atsakymą ir į jį atsakyti, bet šiandien tam laiko neturiu, dėl to atsakysiu tik tai, kas manau, jog dažnai didelė problema yra tai, kad dėl ekonominių problemų kaltė yra suverčiame centriniam bankui, tai beje yra labai populiaru Rusijoje - dėl krizės kaltas ne Putinas, kuris lėmė didelę korupciją, sankcijas, nepagerino verslo sąlygų, o neva dėl daugiametės ekonominės stagnacijos kaltas centrinis bankas ir palūkanų normos. Taip kad mes ant to nepasimaukim ir nemaišykim apelsinų su bulvėmis.

[sankauskas]

tiktais galingiausia pasaulio valstybė <...> nurodinėja visokiems privatininkams lėktuvų gamintojams, kur statyti gamyklas

šaltinis?

[themanual]

Aš nelabai suprantu dėl ko euras yra nevykęs, tiesą sakant euras bene vienintelis sugebėjo pateikti alternatyvą JAV doleriui. Jeigu ne euras - tai mūsų užsienio prekyba vyktų ne litais ir ne markėmis, o doleriais, t.y. uždirbinėtumėm pinigus ne sau, o JAV, kai dabar ir patys iš to uždirbam, kai kitos šalys eurą naudoja.

Nevykęs, nes pusė Europos turi santaupų ir žiūri kaip jos neinvestuojamos nyksta, kita pusė jų beveik neturi ir bando taupyti, kai jiems reikėtų kaip tik skolintis ir kurti produktą. Valstybes sieja bendra valiuta, bet ekonominiai santykiai tarp jų panašūs į kariaujančiųjų tarpusavyje, kur pralaimėtojai papildomai dar gauna mokėti visokias reparacijas nesigilinant kieno kaltė. Mes ir dar keli nykštukai esam praktiškai vieninteliai išlošiantys šioje situacijoje, jeigu tikslas yra vytis vidurkį. Tačiau jeigu tikslas kuo spartesnis augimas, tai skaičiavimai sudėtingesni ir galbūt mes irgi pralaimime ir sveikoje ekonomikoje pritrauktume dar daugiau investicijų.

Mintis, jog turėdami eurą neuždirbinėjame pinigų JAV yra gana naivi, kai visa svarbiausia pasaulio prekyba vyksta doleriais ir jokia valiuta nėra alternatyva USD. Kol Wall St. yra pasaulio finansų centras, tol mes, vokiečiai, kinai ir visi kiti uždirbinėjam pinigus amerikonams. Keturiasdešimt metų po Antro pasaulinio visi pirko amerikiečių prekes, dabar paskutinius keturiasdešimt perkam amerikietišką svajonę; čia nelabai ką pakeisi ir neverta to kvestionuoti gilinantis į euro problemas. O kokia valiuta keičiamės regione nelabai svarbu, euras turi savo patogumą, aš jo įsivedimo Lietuvoje niekad nekvestionavau ir net jam žlugus manau jog buvimas Vokietijos ekonominiu satelitu būtų naudingesnis, nei bandymas atkurti litą. Ekonominė kaip ir bet kokia kita nepriklausomybė yra siekiamybė, bet esant reikalui ir tautos apsisprendimui šauti sau į koją (na nebent aplinkybės būtų kardinaliai kitos nei dabar) mūsų maža svarba greičiausiai leistų susigrąžinti šias laisves.

Bazinės palūkanų normos visų pirma buvo sumažintos dėl to, kad tai leido padaryti maža infliacija, t.y. pakelti infliacijai į rinką yra paduodama daugiau pinigų ir tai daroma sumažinant palūkanas, kurios atitinkamai turi paskatinti skolinimąsi. Jeigu mažos palūkanos neskatina investuoti - tai problemos yra kažkur kitur, nes būtų labai naivu tikėtis, jog didesnį investavimą galėtų lemti didesnės palūkanos.

Skolinimo skatinimas ir buvo pirminė normos mažinimo priežastis, defliacijos niekas nesitikėjo. Pesimisto požiūriu pavyko tik užstagnuoti ekonomiką, optimisto - išvengti dar gilesnių krizių, o ką manė realistai tik laikas parodys. ECB ekonomistai jau išmetė visus matematinius modelius, ten nekvaila chebra susirinkus, jie puikiai žino, ką daro ir greit susigaudo, kai viskas vyksta ne pagal planą. Ekonomika yra socialinis mokslas, jeigu ekonomistas to nesupranta, tai jis niekam tikęs ekonomistas, o tokių ECB mažai. Galima juos pasveikinti, kad pavyko suvaldyti situaciją su svertais kuriuos jie turi, bet kol eurobiurokratai realiais veiksmais neišsklaidys rinkose vyraujančių baimių ir nesudaužys užburto taupymo rato, tol ECB ir bus tik krizių valdymo centras degančiame pastate su keliais gesintuvais.

Tvirta ir patikima valiuta yra ne minusas, o pliusas. Jeigu italus valdo populistai, kurie nemoka su ekonomika elgtis - tai tokiai šaliai euras kaip tik priduoda stabilumo ir patikimumo. Žinom kaip batka Baltarusijoje buvo pamėgęs valiutos nuvertėjimą, kelis kartus taip ekonomiką skatino ir tai gali duoti trumpalaikį teigiamą efektą, tačiau ilgainiui kainos atsistato, o neigiami aspektai išlieka - niekas jų valiuta prekiauti nenori, o žmonės santaupas į dolerius ar tuos pačius eurus išsikeičia taip savai ekonomikai dar labiau kenkiant. Tvirtumas yra euro pliusas, o ne minusas.

Faktas, bet yra populistiška manyti, jog tik populistai leidžia pinigus, o rimti politikai taupo. Kažkodėl su 2008 metų krize, kurios kaltininkė JAV pati susitvarkė per metus, o taupiojoje nepopulistinėje Europoje kai kur ji dar tebesitęsia ir galo nematyti. Aišku eurobiurokratai nori, kad visi manytų, jog alternatyva jiems yra Venesuela ar Baltarusija ir didžiausia svajonė būtų, kad jokia naujai atėjusi valdžia negalėtų keisti valstybių ekonominės politikos nuleistos iš Europos. Ir viskas su tuo būtų gerai, jeigu ta politika būtų protinga ir kuriama taip kaip tai daroma JAV, o ne kreiva ir primetama šantažo būdu post factum saugant ne visos eurozonos interesus, o tik žaidžiant politniius žaidimėlius

Bankų bail out'inimo problema yra ne ECB, o silpnos ir nepakankamai kvalifikuotos vietinės šalių valdžios. Snoras ir Ūkio bankas bankrutavo ne dėl to, kad ECB kažkaip blogai dirbo ir jeigu juos būtų reikėję bail'outinti - tai būtų ne ECB, o Lietuvos klaidos. Po visų krizių prie bankų priežiūros prisijungė ir ECB, dėl ko jie tapo patikimesni - vėlgi, čia euro pliusas, o ne minusas.

Eurozonoje veikiančio banko problemos yra visos eurozonos problema. Bandymas lokalizuoti jų bailout'us yra politinis populizmas ir tiek, o prasta kontrolė yra tik nevykęs pasiteisinimas bei nepasiruošimas kuriant monetarinę sąjungą. Kai amerikonai bailout'ino savo bankus nieks nežiūrėjo į kiekvienos valstijos atskirą kredito balansą (nors tokia informacija yra FED'e renkama ir pagal tai federalinė valdžia skirsto investicinius pinigus).

Čia jau kažkoks planinės socialistinės ekonomikos modelis, kur į gamyklas investuoja ne verslas, o valstybė. Kaip žinom iš istorijos, tai nepasiteisina.

Nu tikrai nepasiteisinęs reikalas, tiktais galingiausia pasaulio valstybė pastoviai nukreipinėja didžiausio pasaulyje militaristinio komplekso pinigus ten, kur jų reikia labiausiai; taip pat nurodinėja visokiems privatininkams lėktuvų gamintojams, kur statyti gamyklas ir t.t. Tikra planinė ekonomika, Leninas nubraukia ašarą.

Bet čia svarbus ir kitas aspektas - jeigu ECB užsiimtų investicijomis, tai iš kur jis gautų pinigų toms investicijoms? Ūkiškai kalbant - reikėtų įjungti eurų spausdinimo mašiną.

Tai pats parašėte, kad dabar spausdina ir supirkinėja skolą, nors pinigų ir taip nėra kur dėti (!). O galėtų tiesiog leisti specialias obligacijas ir sąjungos lygmeniu investuoti į XXI amžiaus technologijų ir visokios žaliosios revoliucijos projektus. Valstybėms pačioms dėl to nereiktų papildomai skolintis šiems projektams ir atlikusius pinigus panaudotų savo skolos apsitarnavimui, kad skola mažėtų realiai, o ne ant popieriaus. Ir apskritai tas valstybės skolų supirkimas yra nevykęs žaidimas, makroekonomiškai eurozonos valstybių skolos yra niekas kai toje pačioje eurozonoje yra belekaip aukštas taupymo lygis. O dabar Europai neinvestuoti į žalias technologijas ir neišspręsti visų eurozonos problemų būtų tas pats kaip neinvestuoti į Tesla akcijas prieš keturis mėnesius

[mantasm]

Ne, sakau kad tai buvo politinis sprendimas be jokios realios bendros fiskalinės politikos strategijos, tačiau jam kažkodėl politinės vienybės ir valios užteko. O kai reikia taisyti to sprendimo žalą, kažkodėl valios nebeužtenka, vienybės nelieka.

Kai buvo politinis sprendimas kurį visi interpretavo kaip jiems patogu - tol viskas ir tiko. Kai pradėjo matytis kažkokios centralizuotos gairės - prasidėjo tryda iš visų pusių. Kas būtų jei reiktų tokias gaires pritaikyti plačiau? Ar galima tikėtis kitokio vaizdelio nei su Graikija?