Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

EU. Eurozonos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Arunasx
    replied
    Vokietijos bankai sukaupė tiek eurų, kad nebeužtenka saugyklų https://www.delfi.lt/plius/verslas-i....d?id=83433677
    Vokietijos bankai kemša į saugyklas augančią neigiamų palūkanų normų kainą kompensuoti turinčius eurus – o kai kuriems iš jų jau ėmė trūkti vietos. Pasak penktadienį paskelbtų Vokietijos centrinio banko duomenų, gruodį grynųjų pinigų atsargos Vokietijos bankuose pasiekė rekordinę 43,4 mlrd. eurų sumą. Ši suma beveik triskart didesnė už atsargas 2014 m. gegužę – mėnesį prieš Europos centriniam bankui (ECB ) priimant sprendimą imti mokesčius už indėlius ir didinti spaudimą jau ir taip smarkiai kritikuojamiems Vokietijos bankams.Dėl tarptautinių nesutarimų prekybos srityje susilpnėjus ekonomikai ECB nuleido palūkanų normas žemiau nulio, kad paskatintų infliaciją suteikdamas įmonėms ir fiziniams asmenims galimybę skolintis dar pigiau.
    grynas vargas su tais pinigais. Greit degins.

    Komentuoti:


  • Dovydas
    replied
    Parašė index Rodyti pranešimą

    Matai, manau, kad reikia keisti regionų vystymo būdą t.y. ne pumpuoti pinigus už kuriuos sutavarkomos aišktės ir įrengiami fontanai, o rūpintis verslo ir darbo vietų kūrimu. Ir tam reiktų ne duoti provincijai daugiau pinigų, o galbūt įteisinti dalinį suvereniteto perėmimą (atiduodant jį vyriausybei), jei savivaldybė nesusitvarko. T.y. jei tavo rajone nedarbas kažkiek didesnis, o vidutinis atlyginimas kažkiek mažesnis už Lietuvos vidurkį - gauni investicijų patarėją iš Vilniaus ir kurio sprendimų panaikinti negali pvz. duoti sklypą gamyklos statyboms, nors ten pats sodybą planavai pasistatyti.
    Geriausiai veikia bizūno ir meduolio principas. Tu aprašei bizūną - patarėją iš sostinės, kurio privalu klausyti. O meduolis galėtų būti finansinis. Tarkime, dalis investuotojų sumokėtų mokesčių atitektų savivaldybei, premijų pavidalu, arba centrinė valdžia už kiekvieną investuotojų sumokėtą mokesčių eurą primokėtų į savivaldybės biudžetą po eurą iš centrinio biudžeto, arba kaip nors panašiai. Žodžiu, jei savivaldybė stengiasi ir gerai elgiasi - gauna finansinį meduolį, o jei blogai elgiasi - gauna prievaizdą iš sostinės.

    Komentuoti:


  • index
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Į regionus dabar (ypač prie šitos valdžios) kaip tik investuojama neproporcingai daug, daug kur mažesniuose miestuose visokios savivaldybės ir pan. viešosios įstaigos ar įmonės yra didžiausi darbdaviai, išlaikomos didžiulės tuščios mokyklos, ligoninės, tvarkoma infrastruktūra, kuria mažai kas naudojasi, renovuojami pastatai, kuriuose nelabai kam belieka gyventi bet dirbti, bet visa tai kažkodėl nepadeda regionams suklestėti.
    Matai, manau, kad reikia keisti regionų vystymo būdą t.y. ne pumpuoti pinigus už kuriuos sutavarkomos aišktės ir įrengiami fontanai, o rūpintis verslo ir darbo vietų kūrimu. Ir tam reiktų ne duoti provincijai daugiau pinigų, o galbūt įteisinti dalinį suvereniteto perėmimą (atiduodant jį vyriausybei), jei savivaldybė nesusitvarko. T.y. jei tavo rajone nedarbas kažkiek didesnis, o vidutinis atlyginimas kažkiek mažesnis už Lietuvos vidurkį - gauni investicijų patarėją iš Vilniaus ir kurio sprendimų panaikinti negali pvz. duoti sklypą gamyklos statyboms, nors ten pats sodybą planavai pasistatyti.
    Paskutinis taisė index; 2019.11.25, 11:06.

    Komentuoti:


  • J.U.
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Į regionus dabar (ypač prie šitos valdžios) kaip tik investuojama neproporcingai daug, daug kur mažesniuose miestuose visokios savivaldybės ir pan. viešosios įstaigos ar įmonės yra didžiausi darbdaviai, išlaikomos didžiulės tuščios mokyklos, ligoninės, tvarkoma infrastruktūra, kuria mažai kas naudojasi, renovuojami pastatai, kuriuose nelabai kam belieka gyventi bet dirbti, bet visa tai kažkodėl nepadeda regionams suklestėti.
    Tikrasis tikslas yra visiškai ne paribio regionų, tokių kaip Vilnija klestėjimas. Tikslas yra vienas, išlaikyti esamą padėtį - ten jie, o čia mes, lenkai. Tikslas išlaikyti protomaševskinį rinkėją bet kuriuo būdu.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė index Rodyti pranešimą
    Dabar, kad visi jaustųsi geriau reiktų per kurį laiką pabandyti išlyginti netolygumus šalyje tiek, tarp regionų (gal labiau kontroliuojant savivaldybes ir taip paskatinant pvz. pramonę kurtis regionuose), tiek tarp atlyginimų tame pačiame regione (galima būtų padaryti per GPM: nulinis mažiems atlyginimams, kažkiek aukštesnis dideliems atlyginimams ir didelėms kapitalo pajamoms, galbūt drastiškai nekeliant bendro lygio; gerokai didesni atlyginimai valstybiniam sektoriui: mokytojams, gydytojams etc.). Tada tikėtina, kad išsilaikant ekonomikos augimui greitai ir būsim kaip Švedija.
    Į regionus dabar (ypač prie šitos valdžios) kaip tik investuojama neproporcingai daug, daug kur mažesniuose miestuose visokios savivaldybės ir pan. viešosios įstaigos ar įmonės yra didžiausi darbdaviai, išlaikomos didžiulės tuščios mokyklos, ligoninės, tvarkoma infrastruktūra, kuria mažai kas naudojasi, renovuojami pastatai, kuriuose nelabai kam belieka gyventi bet dirbti, bet visa tai kažkodėl nepadeda regionams suklestėti.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė PoDV Rodyti pranešimą

    sankauskas Kodėl GINI Lietuvoje yra šiek tiek aukštesnis nei aplinkinėse šalyse? (nu gal kai kur at par su Latvija) Gal galėtų būti kaip Lenkijos ir Estijos, būtų mažiau šaršalo žiniasklaidoje Tiesa, mūsų ir GDP per capita PPP regione, sakyčiau, išsiskiria teigiama prasme ir dar labiau gali išsiskirti ateityje. Ar čia su tuo kažkaip susiję?
    Na, teoriškai tai galėtų būti susiję su tuo kad pas mus daugiau liberalumo, daugiau verslumo ir laisvės verslui. Pasaulio banko Doing Business indekse mes esame 11, o lenkai tik 40. Todėl esame turtingesni ir už lenkus, ir už latvius (na, ir už estus )

    Bet tas mažesnis reguliavimas reiškia kad verslas pasiima santykinai didesnę pajamų dalį, dėl ko pajamų nelygybė pas mus didesnė.
    Gal mūsų kelias ir nėra blogas - iš pradžių turime tapti turtingais, o po to jau galėsime tuos turtus bandyti dalinti tolygiau, negu kaimynų kelias, kur jie buvo visi polygiai skurdesni

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Na, jis atspindi pajamų lygybę. Pats savame šis rodiklis yra mažai reikšmingas. Bet jis naudingas konjunkcijoje su pajamomis. Nes jei vidutinės pajamos aukštos, bet pajamų nelygybė didžiulė, tai gyventojų gerovė irgi abejotina.
    sankauskas Kodėl GINI Lietuvoje yra šiek tiek aukštesnis nei aplinkinėse šalyse? (nu gal kai kur at par su Latvija) Gal galėtų būti kaip Lenkijos ir Estijos, būtų mažiau šaršalo žiniasklaidoje Tiesa, mūsų ir GDP per capita PPP regione, sakyčiau, išsiskiria teigiama prasme ir dar labiau gali išsiskirti ateityje. Ar čia su tuo kažkaip susiję?
    Paskutinis taisė PoDV; 2019.11.22, 12:46.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Pagal Gini Ukraina su 25.0 papuola į pasaulio 20-ką, Kuba iš viso pirmose vietose, PAR paskutinėje. Tai irgi nekažką atspindintis rodiklis.
    Na, jis atspindi pajamų lygybę. Pats savame šis rodiklis yra mažai reikšmingas. Bet jis naudingas konjunkcijoje su pajamomis. Nes jei vidutinės pajamos aukštos, bet pajamų nelygybė didžiulė, tai gyventojų gerovė irgi abejotina.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Pagal Gini Ukraina su 25.0 papuola į pasaulio 20-ką, Kuba iš viso pirmose vietose, PAR paskutinėje. Tai irgi nekažką atspindintis rodiklis.
    Bet tai kam tas rodiklis naudojamas, t.y. pajamų nelygybei parodyti, tai tą puikiai atspindi, o PAR tikrai viena didžiausių pasaulyje pajamų nelygybių, tokių vaizdų nepamatysi nei Kuboje, nei Ukrainoje.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą
    Geriausiai materialinę šalies padėtį atspinndi bendros gyventojų pajamos price adjusted IR Actual Individual Consumption rodiklis.
    Dar verta palyginti pajamų nelygybės rodiklius (Gini coefficient ir 80:20 ratio)
    Pagal Gini Ukraina su 25.0 papuola į pasaulio 20-ką, Kuba iš viso pirmose vietose, PAR paskutinėje. Tai irgi nekažką atspindintis rodiklis.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Geriausiai materialinę šalies padėtį atspinndi bendros gyventojų pajamos price adjusted IR Actual Individual Consumption rodiklis.
    Dar verta palyginti pajamų nelygybės rodiklius (Gini coefficient ir 80:20 ratio)

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Silber418 Rodyti pranešimą

    Koks kosmosas yra tas PPP atlyginimas? Ar tai naujadaras?
    Nesikabinėjant tai ne aš sugalvojau:

    Net average monthly salary (adjusted for living costs in PPP)

    https://en.wikipedia.org/wiki/List_o...y_average_wage

    P.S. gal būt jis neatspindi padėties tiksliai, bet daug kas neatspindi.
    Paskutinis taisė Sula; 2019.11.22, 04:55.

    Komentuoti:


  • Silber418
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Tai, kas aktualiau žmonėms, pagal PPP average salary EUR 1757 Lietuva jau aplenkė Graikiją ir Portugaliją, mina ant kulnų Italijai, Austrijai, Belgijai (!).
    Koks kosmosas yra tas PPP atlyginimas? Ar tai naujadaras?

    Komentuoti:


  • Silber418
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Švedijoje vidutinis atlyginimas krito nuo ~3000€ iki ~2500€?

    Kai per tą laikotrapį ekonomika augo pakankamai respektabiliai, ~3%?

    Pypsi mano BS detektorius.
    Skandinavijos regione Švedijos ir Norvegijos kronų vertė gerokai sumažėjusi, nors po truputį skirtumas euro atžvilgiu vėl mažėja. Žinau, kad bent Švedijoje pastaraisiais metais monetarinėje politikoje buvo taikomi netradiciniai sprendimai. Iš esmės, realiosios pajamos Švedijos kronomis nesumažėjo. Atvirkščiai, pajamos stabiliai kasmet didėja, o kainos pakankamai stabilios. Situacija palankesnė norintiems investuoti užsienio valiutomis. Statistika bus geresnė, kai valiutos kursas bus palankesnis. Krona nepririšta prie euro.

    Komentuoti:


  • Austras
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    ...danai įveda švedų patikrą pasienyje...
    Atvirkščiai. Šiemet teko į abi puses autobusu važiuoti - tikrino tik švedai, įvažiuojant.

    Komentuoti:


  • index
    replied
    Dabar, kad visi jaustųsi geriau reiktų per kurį laiką pabandyti išlyginti netolygumus šalyje tiek, tarp regionų (gal labiau kontroliuojant savivaldybes ir taip paskatinant pvz. pramonę kurtis regionuose), tiek tarp atlyginimų tame pačiame regione (galima būtų padaryti per GPM: nulinis mažiems atlyginimams, kažkiek aukštesnis dideliems atlyginimams ir didelėms kapitalo pajamoms, galbūt drastiškai nekeliant bendro lygio; gerokai didesni atlyginimai valstybiniam sektoriui: mokytojams, gydytojams etc.). Tada tikėtina, kad išsilaikant ekonomikos augimui greitai ir būsim kaip Švedija.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Evier Rodyti pranešimą

    Lietuva 34k (37k bus 2019 metais) ir 38 vieta.
    UK 45k ir 26 vieta.
    Čia dar šiurpiau. 10 metų bėgyje jei dar kas pasakys kad mes atsilikę, tai bus galima tėkšt, kad aplenkę UK
    Tai, kas aktualiau žmonėms, pagal PPP average salary EUR 1757 Lietuva jau aplenkė Graikiją ir Portugaliją, mina ant kulnų Italijai, Austrijai, Belgijai (!).

    Komentuoti:


  • Evier
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą
    PPP per capita Švedija 54K, Lietuva 37K. Biškį net nejauku darosi, kad mes jau net per pusę nuo jų nebeatsiliekam. Ar čia mes taip fenomenaliai augom, ar Švedija biškiuką pastrigo,
    Lietuva 34k (37k bus 2019 metais) ir 38 vieta.
    UK 45k ir 26 vieta.
    Čia dar šiurpiau. 10 metų bėgyje jei dar kas pasakys kad mes atsilikę, tai bus galima tėkšt, kad aplenkę UK

    Komentuoti:


  • Dovydas
    replied
    Šauliai iš įvykio vietos pabėgo dviračiu
    Aš svajoju apie laikus, kada ir Lietuvoje net ir nusikaltėlių gaujos pradės važinėti dviračiais.
    Kol kas to negaliu įsivaizduoti. Nusikaltėlių klano narys su dviračiu - šie žodžiai niekaip nesusidėlioja į vieną sakinį.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą
    PPP per capita Švedija 54K, Lietuva 37K. Biškį net nejauku darosi, kad mes jau net per pusę nuo jų nebeatsiliekam. Ar čia mes taip fenomenaliai augom, ar Švedija biškiuką pastrigo,
    Švedijoje dabar vyksta tai, kas vyko Lietuvoje 1990, nieko keisto, kad danai įveda švedų patikrą pasienyje ir kad tokias valstybes vejamės, į Lietuvą atvykę ukrainiečiai manau daugiau vertės sukuria ir tvarkingiau elgiasi nei "pabėgėliai" Švedijoje.

    „Šaudynės įvyko labai viešoje vietoje, taigi mes renkame liudininkų parodymus ir bendraujame su tais, kurie ką nors pastebėjo“, – portalas cituoja policijos atstovę Katariną Rusin.

    Vienas pašautas 15-metis atvykus policijai dar buvo gyvas, tačiau naktį mirė ligoninėje. Antras paauglys taip pat nuvežtas į ligoninę.

    Šaudynės įvyko 21 val. vietos laiku, netrukus po to, kai tą pačią dieną Malmės centre sprogo po automobiliu palikta bomba. Policija teigia, kad dar ieško įrodymų, jog šie įvykiai gali būti susiję.

    Policija šiuos įvykius sieja su gaujų veikla. Prieš savaitę mieste per vieną parą nugriaudėjo dar trys sprogimai.
    https://www.lrt.lt/naujienos/pasauly...-zuvo-paauglys

    Komentuoti:

Working...
X