EU. Eurozonos ekonomikos aktualijos

[Lettered]

Įdomu tiem trylikai tūkstančių kuom mokės - akmenim ar pažadais.

Tais eurais, kuriuos turėtų grąžinti ES kaip skolas ir palūkanas. Sprendžiant iš to, kad ES toliau linkus nurašinėti skolas, visai neblogai Graikija prasisuks. Iš esmės ES neturi svertų, ką daryti, jei Graikija nemokės. Neveltui niekas iš ES lyderių net nenori girdėti apie Graikijos pasitraukimą iš eurozonos, toliau "derėsis", t.y. mokės eurus.

[Lettered]

Kas tų vadovėlių autorius? Mugabė?

A. Smith.

[John]

Graikai šiuo metu vadovaujasi makroekonomikos vadovėliais.

Kas tų vadovėlių autorius? Mugabė?

[J.U.]

ES turėtų turėti kažkokius saugiklius, kad visokie ekonomistai graikai neturėtų galimybių tiek išsidirbinėti.

ES yra per daug amorfinė ir nerangi struktūra kad galėtų ką nors efektyviai daryti. Tai nieko gero nežada. Nemanau, kad tokia struktūra gali ilgą laiką sėkmingai gyvuoti ir konkuruoti.

[Tomas]

Graikai šiuo metu vadovaujasi makroekonomikos vadovėliais.

[sleader]

Įdomu tiem trylikai tūkstančių kuom mokės - akmenim ar pažadais.

[John]

Gal Tomas įsidarbino Tsiparo patarėju?

[Eidvis]

Graikija toliau moko kvailelius, kad ekonomiką gaivinti reikia skolintais pinigais kelinat pensijas ir pučiant valstybinį sektorių. Juk tai padidins vartojimą Tiesa, kai Graikija kalba apie ekonomiką, tai panašiai kai kad Rusija apie žmogaus teises, ar teroristas bomberis apie moralę. ES turėtų turėti kažkokius saugiklius, kad visokie ekonomistai graikai neturėtų galimybių tiek išsidirbinėti.

Graikijos vyriausybė iškrėtė dar vieną akibrokštą. Šalies parlamentas patvirtino kairiųjų populistų „Syrizos“ vyriausybės inicijuotą įstatymo projektą, kuriuo numatoma atšaukti valstybės tarnybos reformą. Pastaroji buvo skirta optimizuoti itin neefektyvų valstybės aparatą.

„Syrizos“ įstatymu numatoma iš naujo pasamdyti 13.000 valstybės tarnautojų, kurie buvo atleisti reformuojant valstybinį sektorių. Vyriausybė, kuri jau šį mėnesį gali tapti nemoki, neatskleidė kaip ketina finansuoti naujus įsipareigojimus.

Plačiau: http://vz.lt/article/2015/5/7/bankru...#ixzz3ZShIEIBc

[Tomas]

Staiga "įsisotino" 2008-ais metais?

[Torkas]

Akivaizdu, kad šitos kreivės kažkur įsisotina. Todėl užtikrintesniu balsu apie žlugimą galima būtų kalbėti turint PPP/capita skaičius.

[Tomas]

Eurozona - didžiausias civilizuoto pasaulio ekonomikos feilas:

[andyour]

/\ į tą pusę ir taikiau su baisumu

[nomad]

/\ Ar buvai Rusijoj? Lietuvoje jie baisūs - bet tikrai ne tiek baisūs. Turiu omeny ir dizainą, ir priežiūrą, bei ypač bendrasias pastatų dalis. Gebėjimas atskirti baisumo (ar gerumo) laipsnį/lygį aišku yra sunkiau pasiekiamas, nei kudakavimas, kad 'visur ta pats ...'

[andyour]

Tai priklausys nuo tolimesnės ECB politikos, kurios mes nežinome. CB gali laikyti obligacijas nors iki pasaulio pabaigos. Tai tik buhalterija.

O realią naudą galime turėti jau dabar. Pasistatyt elektros, dujų jungtis su vakarų Europa. Pagerinti kelių infrastruktūrą. Ir t.t. ir pan. Iš to padidėtų gyventojų pajamos, atitinkamai ir paklausa - būtų postūmis ir privačiam verslui.

Pas mus daugiabučiai baisus kaip Rusijoje, vien kiek čia reikia investicijų.

[Tomas]

Na Europos Sąjungoje nesubalansuoto biudžeto palaikymas (kas yra protinga žiūrint iš ekonominės pusės) yra slidus reikalas politiškai ...

[index]

Tai priklausys nuo tolimesnės ECB politikos, kurios mes nežinome. CB gali laikyti obligacijas nors iki pasaulio pabaigos. Tai tik buhalterija.

O realią naudą galime turėti jau dabar. Pasistatyt elektros, dujų jungtis su vakarų Europa. Pagerinti kelių infrastruktūrą. Ir t.t. ir pan. Iš to padidėtų gyventojų pajamos, atitinkamai ir paklausa - būtų postūmis ir privačiam verslui.

Matant panašų JAV pavyzdį tai CB dar kelis metus (greičiausiai daugiau nei planuotus 2) didins turimų obligacijų kiekį, vėliau dar kurį laiką laikys tą patį (t.y. reinvestuos iš palūkanų ir obligacijų išpirkimo gaunamus pinigus į tas pačias obligacijas), o po to iš lėto leis tas obligacijas valstybei išpirkti.

Reikalas toks, kad iki to laiko mūsų BVP tiek natūraliai nemažai paaugtų, tiek investuoti pinigai jį padidintų tiek artimuoju laikotarpiu (dėl didesnės bendrosios paklausos), tiek vėlesniu (dėl didesnės bendrosios pasiūlos). Todėl tiek tų labai mažų palūkanų mokėjimų, tiek tų obligacijų išpirkimų mes nelabai pajaustume.

Tiek, kad vyriausybė panašu to nemato ir kažkodėl planuoja žemesnius nei leidžiami 3 proc. biudžeto deficitus ir net subalansuotą biudžetą t.y. kai išlaidavo kada nereikėjo (2007-2008 m.) ir taupo kada nereikia (t.y. kai palūkanos labai žemos ).

[Tomas]

O tai savam CB skolos grąžinti nereikės?

Tai priklausys nuo tolimesnės ECB politikos, kurios mes nežinome. CB gali laikyti obligacijas nors iki pasaulio pabaigos. Tai tik buhalterija.

O realią naudą galime turėti jau dabar. Pasistatyt elektros, dujų jungtis su vakarų Europa. Pagerinti kelių infrastruktūrą. Ir t.t. ir pan. Iš to padidėtų gyventojų pajamos, atitinkamai ir paklausa - būtų postūmis ir privačiam verslui.

[index]

Lietuvai ir Estijai sunkiai sekasi įgyvendinti ECB programą



Šiuo metu LR vyriausybė tiesiog privalo vykdyti plataus masto investicines programas, nes pinigus tereikia tiesiog paimti (aišku tai moralinis smūgis manantiems, kad pinigus reikia uždirbti).

Būtent. Kai tokios palūkanos būtų gėda ir nesiskolinti. Laikas prisiminti kokia Visagino AE, keturių juostų Via Balticą ir dar ką nors. Be to, labai gera proga refinansuoti senas skolas.

[Sula]

Paėmus po to reikia ir atiduoti. Bet tikriausiai manai, kad tereikia tik paimti . Verslui gal ne tiek pinigų trūksta, kiek paklausos.

Tiksliai nežinau kriterijų, bet tai ne tiek verslo, kiek Vyriausybės reikalas. O paklausa yra ne tik kad pakankama, bet net, sakyčiau, milžiniška.
Pradedant šiukšlių perdirbimu ir aplinkos tvarkymu (kur beje galima būtų įdarbinti tūkstančius bedarbių) bei užbaigiant moksliniais-technologiniais tyrimais. Ir vieno ir kito verkiant trūksta bet nuolat verkšlenama dėl pinigų stokos.

[senasnamas]

O tai savam CB skolos grąžinti nereikės? Privalumas nebent mažos palūkanos.