EU. Eurozonos ekonomikos aktualijos

[Sula]

Bet kai kur ta ekonomika vėsta, tai kas čia pas mus per unikumas (Kirkilo Lietuva?)
2-2.5% sakyčiau yra padoru mūsų rinkai.

[mantasm]

~2,2-2,4%. Čia taip komerciniai Lietuvos bankai, susitarę tarpusavyje, saugo Lietuvą nuo ekonominio perkaitimo.

Čia pavasario skaičiai. Dabar kiek girdžiu labiau 2.5-2.7 ir po pusmečio niekas nenustebs jei bus pasiekti 3%.

[sankauskas]

O kokios dabar Lietuvoje vidutinės būsto paskolos palūkanos?

~2,2-2,4%. Čia taip komerciniai Lietuvos bankai, susitarę tarpusavyje, saugo Lietuvą nuo ekonominio perkaitimo.

Čia būtų panašu kaip Lietuvos degalinių vakdytojai susitartų tarpusavyje ir visi pakeltų degalų kainas 30%, saugodami Lietuvos gamtą nuo taršos.

Dar Maxima, IKI, Norfa ir Lidlas galėtų susitarę pakelti maisto kainas kokiais 50%, saugodami lietuvius nuo antsvorio.

[Sula]

O kokios dabar Lietuvoje vidutinės būsto paskolos palūkanos?

[Arunasx]

„Nordea“ Danijoje siūlys 20 metų trukmės būsto paskolas su fiksuotomis 0 proc. palūkanomis. Tai yra pirmasis toks atvejis Danijos istorijoje.
Anksčiau šią savaitę kitas Danijos „Jyske“ bankas paskelbė siūlysiantis 10 metų trukmės būsto paskolas su -0,5 proc. palūkanomis. Danai jau dabar gali džiaugtis 30 metų trukmės būsto paskolomis su 0,5 proc. palūkanomis, o „Nordea“ taip pat svarsto siūlyti 30 metų trukmės būsto paskolas su neigiama palūkanų norma, rašo „Bloomberg“.
„Niekada nebuvo taip pigu skolintis. Tikimės, kad tai prisidės prie būsto kainų augimo“, – tvirtino „Nordea“ vyriausioji analitikė Lise Nytoft Bergmann. Vis dėlto, nors tai yra itin geros žinios būstą įsigyjantiems žmonėms, tokius įvykius L. N. Bergmann vadino „beveik baisiais“. „Nemalonu matyti, kad yra investuotojų, kurie yra pasirengę skolinti pinigus 30 metų ir gauti tik 0,5 proc. grąžos. Tai rodo, kaip investuotojai nerimauja dėl dabartinės situacijos finansų rinkose. Jie mano, kad praeis dar daug laiko, kol reikalai pagerės“, – tikino analitikė.

https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=81940915

[senasnamas]

Nausėda irgi parašė straipsniuką tuo pačiu metu, ta pačia tema. SEB'as turi kažkokių asmeninių intencijų ragindamas taupyti.

Nausėda turi intencijų tapti prezidentu ir puikiai atsimena, kaip augo Grybauskaitės reitingai, kai ši kritikavo socdemų vyriausybę.

[Paukšis]

https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...tm_medium=Copy

Valdantieji nematė reikalo turėti rezervą, Kirkilas trinasi aplink valdžią. Valdžion vėl gali ateiti konservatoriai.

Dabartiniai valdantieji kaupia rezervą. Jis kol kas sąlyginai nedidelis (iki 2019 m. numatomas ~1,5 mlrd. EUR), bet darbai šia linkme vykdomi. Įvertinus, kiek trunka jų kadencija, padėtis yra labiau teigiama nei smerktina. Priminkit, kokius rezervus sukaupė ankstesnės vyriausybės?

[Lettered]

https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...tm_medium=Copy

Istorija kartojasi. Valdantieji vėl nemato artėjančios krizės ir sėkmingai iššvaistė pinigus, visai kaip Kirkilui būnant premjeru. Po to atėjo Kubyyylius ir tapo atpirkimo ožiu. Dabar lygiai ta pati padėtis. Valdantieji nematė reikalo turėti rezervą, Kirkilas trinasi aplink valdžią. Valdžion vėl gali ateiti konservatoriai.

Lietuva viena iš nedaugelio ES šalių, turinčių šiemet perteklinį biudžetą.

[liutass]

Neateis

[Tomas]

https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...tm_medium=Copy

Istorija kartojasi. Valdantieji vėl nemato artėjančios krizės ir sėkmingai iššvaistė pinigus, visai kaip Kirkilui būnant premjeru. Po to atėjo Kubyyylius ir tapo atpirkimo ožiu. Dabar lygiai ta pati padėtis. Valdantieji nematė reikalo turėti rezervą, Kirkilas trinasi aplink valdžią. Valdžion vėl gali ateiti konservatoriai.

Lietuva dar vieno kubiliukų atėjimo į valdžią gali neatlaikyti.

[andyour]

https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...tm_medium=Copy

Istorija kartojasi. Valdantieji vėl nemato artėjančios krizės ir sėkmingai iššvaistė pinigus, visai kaip Kirkilui būnant premjeru. Po to atėjo Kubyyylius ir tapo atpirkimo ožiu. Dabar lygiai ta pati padėtis. Valdantieji nematė reikalo turėti rezervą, Kirkilas trinasi aplink valdžią. Valdžion vėl gali ateiti konservatoriai.

Nausėda irgi parašė straipsniuką tuo pačiu metu, ta pačia tema. SEB'as turi kažkokių asmeninių intencijų ragindamas taupyti.

Gitanas Nausėda įvertino biudžetą: proveržio tikėtis neverta, o grėsmės auga

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien...1048096?copied

[J.U.]

Ekonomistai konstatavo skaudžią tiesą – krizę pasitiksime nieko nesutaupę

https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...tm_medium=Copy

Istorija kartojasi. Valdantieji vėl nemato artėjančios krizės ir sėkmingai iššvaistė pinigus, visai kaip Kirkilui būnant premjeru. Po to atėjo Kubyyylius ir tapo atpirkimo ožiu. Dabar lygiai ta pati padėtis. Valdantieji nematė reikalo turėti rezervą, Kirkilas trinasi aplink valdžią. Valdžion vėl gali ateiti konservatoriai.

[andyour]

Na, vidutinis debt 300% metinių pajamų jau nemanau, kad yra labai sveika. Iš esmės turbūt reiškia, kad visi gyventojai prisiėmę kreditų su 10 metų į priekį einančiomis įmokomis.

Jų ekonomika nebeauga - yra pike. Tuo tarpu mums skolintis apsimoka, nes ateityje uždirbsime daugiau.

[Tomas]

Nu, o kai bankrutuos, tai valstybė bailoutins.

[senasnamas]

Kol bankai nebankruotuoja, tol tvariai

[Tomas]

Tamstos nuomone estai tvariai skolinasi, ar netvariai?

[senasnamas]

Yra toks dalykas kaip tvarus skolinimas. Bet kam jo reikia, kai žinai, kad valstybė vis tiek išgelbės.

[Tomas]

Papasakokok tai airiams:
https://en.wikipedia.org/wiki/Post-2...banking_crisis

[senasnamas]

Maža valstybės skola reiškia didesnes galimybes skolintis prispaudus bėdai. O kuo blogai didesnės privačios skolos? Privačios skolos yra tik privatininkų reikalas, o valstybės skolą dengia visi.

[Tomas]

udrius Grafikas taip puikiai parodo, kodėl Estijos valstybės skola gali būti mažesnė nei Lietuvos.