EU. Eurozonos ekonomikos aktualijos

[Sklansky]

Prie to, kad yra didele nelegalios migracijos problema, kuria bandoma uztusuoti geros integracijos ir sekmes pavyzdziais.

Ir pasirinkti neuztenka, nes yra labai labai daug zmogeliuku, kurie mano, kad yra entitled geram gyvenimui ir jie patys cia ateina. Nekviesti.

[Eidvis]

Turbūt nei vienas. O prie ko čia tai? Imigrantai, kaip ir žmonės, yra skirtingi, tik pasirinkti kokie žmonės gimsta šalyje yra neįmanoma, o pasirinkti kokius žmones priimti ir kviestis į savo šalį įmanoma.

[Sklansky]

Čia, teisybės dėlei, reikėtų pastebėti, kad lyginimas yra kiek iškreiptas, Lyginamas JAV/ES BVP neatsižvelgiant į tai, kad per tą laiką UK paliko ES, priedo neatsižvelgiama į tai, kad JAV gyventojų skaičius auga greičiau. Bet nepaistant to - tai vis tiek yra faktas, kad Europa augimu atsilikinėja tiek nuo JAV, tiek nuo Kinijos. Tada kyla natūralus klausmas - o kodėl? Mano supratimu pagrindinės priežastys yra tos, kad Kinija yra konkurencinga, gebanti pagaminti labai pigiai (pirmoj vietoj masto ekonomija, antros salyginai nedideli atlyginimai), o JAV dėl to, kad pritraukia daug talentų. Įdomumo dėlei paprašiau ChatGPT išvardinti top 20 JAV naujesniais laikais įsteigų JAV kompanijų, o tada paprašiau surašyti, kurias iš jų įsteigė imigrantai ir kurias vietiniai. Tai tuos, kuriuos galime laikyti amerikiečiais, jų įsteigė viso labo 6 iš 20. 50% Silicio slėnio, JAV ekonomikos garvežio, sudaro imigrantai. Talentai yra šiuolaikinio pasaulio naujoji naftas ir jei ES nori neprarasti konkurencingumo - jai reikia pritraukinėti talentus ir dabar tam yra kaip tik tas laikas, kai JAV prezidentu išrinko populistą konspirologą, kuris dažnai neigia mokslą, skelbia karus universitetams, studentams imigrantams ir t.t. ES turi realią galimybę iš JAV perimti talentų srautą.

Užbėgant už akių komentarams "galime ir be talentų pritraukimo viską išspręsti" - viskas galima, galima ir pėsčiomis iš Kauno iki Vilniaus nueiti, tiesiog su mašina tai yra daug greičiau.

Čia tas 20 įmonių sarašas, "No" reištkia ne imigrantas.

Google

Sergey Brin, Larry Page

Sergey Brin – immigrant from Russia

Meta (Facebook)

Mark Zuckerberg

No

Tesla

Martin Eberhard, Marc Tarpenning (Elon Musk joined early)

Elon Musk – immigrant from South Africa

NVIDIA

Jensen Huang (co-founder, CEO)

Immigrant from Taiwan

Amazon

Jeff Bezos

No (but of Cuban descent – adopted, not immigrant himself)

Palantir

Peter Thiel, Alex Karp, etc.

Peter Thiel – born in Germany, moved to U.S. as a child

Snowflake

Benoit Dageville, Thierry Cruanes

Both are immigrants from France

Coinbase

Brian Armstrong, Fred Ehrsam

No

Stripe

Patrick & John Collison

Immigrants from Ireland

Robinhood

Vlad Tenev, Baiju Bhatt

Tenev – Bulgarian immigrant, Bhatt – child of Indian immigrants

DoorDash

Tony Xu, Stanley Tang, Andy Fang

Tony Xu – Chinese immigrant, Tang – from Hong Kong

Uber

Travis Kalanick, Garrett Camp

Camp – Canadian immigrant

Lyft

Logan Green, John Zimmer

No

Airbnb

Brian Chesky, Joe Gebbia, Nathan Blecharczyk

No

Rivian

RJ Scaringe

No

Lucid Motors

Bernard Tse, Sam Weng

Tse – immigrant from Hong Kong

SpaceX

Elon Musk

Immigrant from South Africa

OpenAI

Sam Altman, Elon Musk, others

Elon Musk again

Snap Inc.

Evan Spiegel, Bobby Murphy, Reggie Brown

Murphy – child of Filipino immigrant

Zoom

Eric Yuan

Immigrant from China

Kurie is situ imigrantu atvyko kaip nelegalai pazeidinedami visiems priimtas ir taikomas taisykles?

[Sklansky]

Norint siekti top top, JAV visada buvo tokia destinacija. Norint gyvenimo kokybes, geru darbo valandu ir stabilumo - lieka Europa.

Comparing Europeans and Americans is dangerous terrain, but last week Nicolai Tangen, head of Norway’s giant oil fund, went there. He told the Financial Times there was a difference in “the general level of ambition. We [Europeans] are not very ambitious. I should be careful about talking about work-life balance, but the Americans just work harder.”

As economies advance, Americans have opted for more money. Europeans have stuck with the historical trend: once people rise above subsistence level, and have covered their needs, they tend to prioritise free time, rather than devoting their lives to maximising wealth.

In short, most Americans would probably prefer European working hours. It is just that their employers, and the cost of health insurance, get in the way. The US offers big prizes for finishing top, and big punishments for finishing bottom. That is partly why Europe exports its most ambitious strivers there. But few Americans win the big prizes. Many others end up overworked and unhappy, albeit in big houses and cars.

https://www.ft.com/content/4e319ddd-...2-3fb66856bb65

[Eidvis]

JPMorgan Chase chief executive Jamie Dimon warned European leaders they have a competitiveness problem and that they are currently “losing” the battle to rival the US and China. “Europe has gone from 90 per cent US GDP to 65 per cent over 10 or 15 years. That’s not good,” Dimon said at an event in Dublin organised by the Irish foreign ministry. “You’re losing.”

Čia, teisybės dėlei, reikėtų pastebėti, kad lyginimas yra kiek iškreiptas, Lyginamas JAV/ES BVP neatsižvelgiant į tai, kad per tą laiką UK paliko ES, priedo neatsižvelgiama į tai, kad JAV gyventojų skaičius auga greičiau. Bet nepaistant to - tai vis tiek yra faktas, kad Europa augimu atsilikinėja tiek nuo JAV, tiek nuo Kinijos. Tada kyla natūralus klausmas - o kodėl? Mano supratimu pagrindinės priežastys yra tos, kad Kinija yra konkurencinga, gebanti pagaminti labai pigiai (pirmoj vietoj masto ekonomija, antros salyginai nedideli atlyginimai), o JAV dėl to, kad pritraukia daug talentų. Įdomumo dėlei paprašiau ChatGPT išvardinti top 20 JAV naujesniais laikais įsteigų JAV kompanijų, o tada paprašiau surašyti, kurias iš jų įsteigė imigrantai ir kurias vietiniai. Tai tuos, kuriuos galime laikyti amerikiečiais, jų įsteigė viso labo 6 iš 20. 50% Silicio slėnio, JAV ekonomikos garvežio, sudaro imigrantai. Talentai yra šiuolaikinio pasaulio naujoji naftas ir jei ES nori neprarasti konkurencingumo - jai reikia pritraukinėti talentus ir dabar tam yra kaip tik tas laikas, kai JAV prezidentu išrinko populistą konspirologą, kuris dažnai neigia mokslą, skelbia karus universitetams, studentams imigrantams ir t.t. ES turi realią galimybę iš JAV perimti talentų srautą.

Užbėgant už akių komentarams "galime ir be talentų pritraukimo viską išspręsti" - viskas galima, galima ir pėsčiomis iš Kauno iki Vilniaus nueiti, tiesiog su mašina tai yra daug greičiau.

Čia tas 20 įmonių sarašas, "No" reištkia ne imigrantas.

Google

Sergey Brin, Larry Page

Sergey Brin – immigrant from Russia

Meta (Facebook)

Mark Zuckerberg

No

Tesla

Martin Eberhard, Marc Tarpenning (Elon Musk joined early)

Elon Musk – immigrant from South Africa

NVIDIA

Jensen Huang (co-founder, CEO)

Immigrant from Taiwan

Amazon

Jeff Bezos

No (but of Cuban descent – adopted, not immigrant himself)

Palantir

Peter Thiel, Alex Karp, etc.

Peter Thiel – born in Germany, moved to U.S. as a child

Snowflake

Benoit Dageville, Thierry Cruanes

Both are immigrants from France

Coinbase

Brian Armstrong, Fred Ehrsam

No

Stripe

Patrick & John Collison

Immigrants from Ireland

Robinhood

Vlad Tenev, Baiju Bhatt

Tenev – Bulgarian immigrant, Bhatt – child of Indian immigrants

DoorDash

Tony Xu, Stanley Tang, Andy Fang

Tony Xu – Chinese immigrant, Tang – from Hong Kong

Uber

Travis Kalanick, Garrett Camp

Camp – Canadian immigrant

Lyft

Logan Green, John Zimmer

No

Airbnb

Brian Chesky, Joe Gebbia, Nathan Blecharczyk

No

Rivian

RJ Scaringe

No

Lucid Motors

Bernard Tse, Sam Weng

Tse – immigrant from Hong Kong

SpaceX

Elon Musk

Immigrant from South Africa

OpenAI

Sam Altman, Elon Musk, others

Elon Musk again

Snap Inc.

Evan Spiegel, Bobby Murphy, Reggie Brown

Murphy – child of Filipino immigrant

Zoom

Eric Yuan

Immigrant from China

[Arunasx]

https://www.ft.com/content/cccbe89e-...4-be98351b716c

Nieko stebėtino, kai ES pagrindinės inovacijos yra pririštas kamštelis ir GDPR.
Matau 2 tikrai pozityvius tai unifikuoti USB C pakrovėjai ir mobilių tarifai nusmaugti žemyn.

[Sklansky]

JPMorgan Chase chief executive Jamie Dimon warned European leaders they have a competitiveness problem and that they are currently “losing” the battle to rival the US and China. “Europe has gone from 90 per cent US GDP to 65 per cent over 10 or 15 years. That’s not good,” Dimon said at an event in Dublin organised by the Irish foreign ministry. “You’re losing.”

https://www.ft.com/content/cccbe89e-...4-be98351b716c

[gerietis]

Kaip manot, kuo pasibaigs EU automobilių industrijai kai tokie elektromobiliai pasaulinėje rinkoje kainuoja 37k eurų?

<Žiovaujantis snukutis> Nieko jis nekainuoja, nes neparduodamas.


Australijoje supergerasirsuperpigus Geely EX5 kažkodėl stebuklų irgi nerodo,

Top 10 Best-Selling EVs in Australia – March 2025

1. Tesla Model Y – 1,725 sales
2. Tesla Model 3 – 1,104 sales
3. BYD Sealion 7 – 573 sales
4. Kia EV5 – 478 sales
5. MG4 – 444 sales
6. BYD Atto 3 – 358 sales
7. Mercedes-Benz EQE SUV – 219 sales
8. BYD Seal – 194 sales
9. Geely EX5 – 188 sales
10. Kia EV3 – 186 sales

Sąrašas iš https://zecar.com/reviews/australia-...-in-march-2025

[MedinisStrazdas]

Šitas naratyvas yra labai "misleading".

1. Kad "biržoje nekotiruojamos įmonės niekam neįdomios" nėra tiesa, visi nauji AI žaidėjai nėra biržoje (Anthropic, OpenAI, Midjourney ir t.t.). Absoliuti dauguma Sillicon Valley įmonių nėra biržoje. Ir t.t.

Gal labiau ne tiek neįdomūs, kiek tiesiog informacija nėra vieša, tai ir straipsnių daug neprirašysi. Pvz žiūrėkit kiek buvo bandymų vertinti mūsų Tesonet. Tesonet vadivai pasakė kad "visi jūs įvertinote neteisingai" bet nepasakė kiek yra iš tikro verta. tai ir strapsnių neprirašysi apie vertę ir į didelių duomenų analizę neįtrauksi.

[Dundorfas]

Taip, mes skirtingai suprantame reguliavimą.
Aš - kaip procedūras lelėtinančias projekto įgyvendinimą, tu kaip procedūras (arba jų nebuvimą) greitinančias projekto įgyvendinimą.

Pas mus pvz, kad pastatyti traukinio liniją ir dėl jos generuoti papildomą vertę užtrunka 10 metų visokiomis procedūroms, aplinkos vertinimas, sklypų paėmimams ir tt.
Pas juos jei CCP pasako, kad reikia linijos tai galima ir po metų pradėt statyt.

Čia ir slepiasi drakonai, esmė Kinijoje nuosavybės teisė na nėra visiškai garantuota, ty jei partija panorės atims viską, todėl Kinija negali tapti pasaulinio hegemonų katras užimtų JAV ar Vakarų vietą, nebent neliktų tų pačių vakarų, kas visai įmanomas variantas.
Ty tos NIMBY ir tt čia didelės privataus turto apsaugos pašaliniai efektai, ty negali taip vat paiimti turto net jei caras (Trumpas etc) labai to nori, todėl kapitalas ir plaukia į JAV, o ne pvz į Kiniją.
Netiesiogiai todėl naujos ekonomikos sritys išrandamas JAV (su Europa prasčiau) ir tik po to gali būti efektyviai vystomos kur nors Kinijoje.
Bet taip sakant nieko nėra amžino, galbūt šitas laisves sunaikins vakarai patys, pas save ir Kinijai nereikia nieko daryti tik ramiai laukti.

[Dundorfas]

lidl be parduotuvės dar teikia debesų kompiuterijos paslaugas o walmart be parduotuvės yra tik išleidęs porą z klasės filmų.

Yra kas ir Europoje netinginiauja bet biržoje nekotiruojamos įmonės niekam neįdomios nes nėra prasmės haipinti jų jei negali investuoti.

pvz le chat niekuo neprastesnis nei amerikietiškas ai, paveiksliukų generavimas net ir pagal labai ilgus promptus niekuo nenusileidžia

Jei ką vokiška ALDI labai sėkmingai ima JAV rinką

[Dundorfas]

Na jei nežinai tokio plačiai žinomo dalyko kaip ten dideli projektai stumiami (pbzgali laisvai nugriauti šimtus namų be jokių ten verkšlenimų ir dešimtmečio procedūrų kaip pas mus), tai tada dar abejoju ar galiu pasitikėti tavo kitomis žiniomis apie projektus ten.

Bet Kinijoje ir biznį atimti subankrotinti ar ištisas biznio šakas nugenėti irgi ne problema.

[MedinisStrazdas]

Taip, mes skirtingai suprantame reguliavimą.
Aš - kaip procedūras lelėtinančias projekto įgyvendinimą, tu kaip procedūras (arba jų nebuvimą) greitinančias projekto įgyvendinimą.

Tai a bu suprantate neteisingai. Reguliavimas yra procedūros nurrodančios kaip projektas turi būti įgyvendintas. Reguliavimas gali tiek greitinti, tiek lėtinti.

[jan]

dabar toks pamatimui, ko skiriasi Walmartas Kalifornijoje ar Dakotoje ir LIDL Vokietijoje ar Lietuvoje?

lidl be parduotuvės dar teikia debesų kompiuterijos paslaugas o walmart be parduotuvės yra tik išleidęs porą z klasės filmų.

Yra kas ir Europoje netinginiauja bet biržoje nekotiruojamos įmonės niekam neįdomios nes nėra prasmės haipinti jų jei negali investuoti.

pvz le chat niekuo neprastesnis nei amerikietiškas ai, paveiksliukų generavimas net ir pagal labai ilgus promptus niekuo nenusileidžia

[mantasm]

Atostogos neaišku ar išvis brangina, nes nepailsėję darbuotojai galimai bendroje sumoje mažiau vertės sukurs per metus be atostogų nei per 11 mėn+ 1 atostogų.
Nekalbant, kad tai yra konkreti nauda visiem žmonėm, o minėtos klimato direktyvos turi mažesnę aiškią naudą žmonėm.
Jei atimsi atostogas tai visi sukils, jei nuimsi kelias žalias direktyvas, nieko panašaus nebus, keli žalieji paprotestuos.

Ir labai keista, kad kelių klimato reguliacijų nuėmimą tapatini su arėjimu prie feodalizmo.

Būtų labiau suprantama bent jei Europą, o ne Azijos visokios būtų didžiausios teršėjos. O dabar Europą mikroskopinė teršėja, bet sau imasi visų baudų už pasaulio taršą. Tai idiotizmas.


Iš panašios temos - neseniai buvo nuimta keletas žaliųjų reguliacijų Europos fermeriams.

Tai gal ir žalinimai į naudą ilgalaikėj perspektyvoj dėl sveikesnių darbuotojų.

Jei jau šnekam abstrakčiai, tai ir imu visas reguliacijas bendrai. Arba galim imt konkrečius pavyzdžius ir juos žiūrėt.

[Gator]

Tai ir atostogos brangina. Kaip nustatyt kiek branginimo dar gerai, kiek ne?

Iš esmės turim rinktis ar bandom konkuruot kaina ir šokam į varžybas link feodalizmo. Ar bandom išsivartyti kitaip ir nesivaikom ikanomikos giniravimo.

Atostogos neaišku ar išvis brangina, nes nepailsėję darbuotojai galimai bendroje sumoje mažiau vertės sukurs per metus be atostogų nei per 11 mėn+ 1 atostogų.
Nekalbant, kad tai yra konkreti nauda visiem žmonėm, o minėtos klimato direktyvos turi mažesnę aiškią naudą žmonėm.
Jei atimsi atostogas tai visi sukils, jei nuimsi kelias žalias direktyvas, nieko panašaus nebus, keli žalieji paprotestuos.

Ir labai keista, kad kelių klimato reguliacijų nuėmimą tapatini su arėjimu prie feodalizmo.

Būtų labiau suprantama bent jei Europą, o ne Azijos visokios būtų didžiausios teršėjos. O dabar Europą mikroskopinė teršėja, bet sau imasi visų baudų už pasaulio taršą. Tai idiotizmas.


Iš panašios temos - neseniai buvo nuimta keletas žaliųjų reguliacijų Europos fermeriams.

[mantasm]

Nieko panašaus į tai. Nėra, kad arba visos įmonės konkuruoja, arba visos nepajėgia.
Yra visas spektras tarpe to. Ir yra kurios laikosi 50/50 ant konkuravimo ribos, kuriom tas papildomas pabrangimas nusveria jau į nepakonkuraviną.
Arba kitaip sakant, jei prie vienodo reguliavimo ES pajėgi eksportuoti už X milijardų, tai prie kad ir smulkaus pabrangimo gali būti pajėgi tik už 0.99 X, arba 0.98 X ir TT eksportuoti.

Kiekvienas pabrangimas įtakoja konkurencingumą, o ne tai, kad "ai ir taip brangi europa tai nesvarbu, kad dar pabrangsta".
Keista bet skaityt iš protingo žmogaus tokį banalų supaprastinimą.

Ps: ir konkuravimas nevyksta vien tik kaina.
Būna, kad galiu mokėti X už kinišką, arba iki 1.2x už europietišką. Bet jei europietis pabrangsta iki 1.22x, tada jau vėl į kinišką einu.

Yra visiškas spektras kur kiekvienas milimetras (pvz direktyva branginanti produkciją) nukerta kažkokią dalį eksporto galimybių.

Tai ir atostogos brangina. Kaip nustatyt kiek branginimo dar gerai, kiek ne?

Iš esmės turim rinktis ar bandom konkuruot kaina ir šokam į varžybas link feodalizmo. Ar bandom išsivartyti kitaip ir nesivaikom ikanomikos giniravimo.

[Gator]

Dėl pramonės tai šiaip ar taip konkuruojant kaina ES negali pakonkuruoti ir reikia iškelt gamybą. Kas dar skatinama ir importuojančių šalių verčiant perkelti bent dalį gamybos pas save.

Nieko panašaus į tai. Nėra, kad arba visos įmonės konkuruoja, arba visos nepajėgia.
Yra visas spektras tarpe to. Ir yra kurios laikosi 50/50 ant konkuravimo ribos, kuriom tas papildomas pabrangimas nusveria jau į nepakonkuraviną.
Arba kitaip sakant, jei prie vienodo reguliavimo ES pajėgi eksportuoti už X milijardų, tai prie kad ir smulkaus pabrangimo gali būti pajėgi tik už 0.99 X, arba 0.98 X ir TT eksportuoti.

Kiekvienas pabrangimas įtakoja konkurencingumą, o ne tai, kad "ai ir taip brangi europa tai nesvarbu, kad dar pabrangsta".
Keista bet skaityt iš protingo žmogaus tokį banalų supaprastinimą.

Ps: ir konkuravimas nevyksta vien tik kaina.
Būna, kad galiu mokėti X už kinišką, arba iki 1.2x už europietišką. Bet jei europietis pabrangsta iki 1.22x, tada jau vėl į kinišką einu.

Yra visiškas spektras kur kiekvienas milimetras (pvz direktyva branginanti produkciją) nukerta kažkokią dalį eksporto galimybių.

[mantasm]

Pvz klimato kaitos temos direktyvos, kurios daro ES produkciją mažiau konkurencingą pasaulyje, nes didžiosios konkurentės ir didžiausios teršėjos analogiškų produkciją branginančių direktyvų neturi.

Dėl pramonės tai šiaip ar taip konkuruojant kaina ES negali pakonkuruoti ir reikia iškelt gamybą. Kas dar skatinama ir importuojančių šalių verčiant perkelti bent dalį gamybos pas save.

Su žalumais labiau problemą vietiniams kai sukelia kainas. Kita vertus atmetus parodomuosius debiliškus dangtelių pridegimus tai arklio dalis tų direktyvų toj pačioj vietoj kaip bdar ir atostogos. Ekonomiškai neefektyvu, bet visai malonu. Nežinau ar norėtųsi grįžt į senus laikus su 80ųjų dyzeliais.

[Sula]

Bei taip, Kinija yra gerokai labiau business-friendly ir ten viskas vyksta greičiau, sklandžiau ir labiau skaitmenizuota nei daugelyje ES valstybių

Tik 1 pvz. gal girdėjote ES apie "magnetinės saugos sertifikatą" (popierinį?), kuris būtinas KLR siunčiant daugelį mašinų ir elektronikos.

Kitas aktualus pavyzdukas. Oficialiai KLR dabar švenčia Naujus metus net 8 dienas (pailgino šiemet 1-a diena). Neoficialiai išeis gamybininkai tik rytoj.
T.y. nuo sausio 26 iki vasario 10 d. beveik viskas stovi.
Kažin, kur dar kitur verslas "gali sau leisti" dvi savaites nedirbti?
Analogiškai bus savaitę švenčių per "darbo diena" 5 dienas, ir spalio šventės 8-ias dienas (irgi pailgino 1-a diena).
Gamybininkai įprastai stabdo dar ilgesniam periodui.