EU. Eurozonos ekonomikos aktualijos

[jan]

dabar toks pamatimui, ko skiriasi Walmartas Kalifornijoje ar Dakotoje ir LIDL Vokietijoje ar Lietuvoje?

lidl be parduotuvės dar teikia debesų kompiuterijos paslaugas o walmart be parduotuvės yra tik išleidęs porą z klasės filmų.

Yra kas ir Europoje netinginiauja bet biržoje nekotiruojamos įmonės niekam neįdomios nes nėra prasmės haipinti jų jei negali investuoti.

pvz le chat niekuo neprastesnis nei amerikietiškas ai, paveiksliukų generavimas net ir pagal labai ilgus promptus niekuo nenusileidžia

[mantasm]

Atostogos neaišku ar išvis brangina, nes nepailsėję darbuotojai galimai bendroje sumoje mažiau vertės sukurs per metus be atostogų nei per 11 mėn+ 1 atostogų.
Nekalbant, kad tai yra konkreti nauda visiem žmonėm, o minėtos klimato direktyvos turi mažesnę aiškią naudą žmonėm.
Jei atimsi atostogas tai visi sukils, jei nuimsi kelias žalias direktyvas, nieko panašaus nebus, keli žalieji paprotestuos.

Ir labai keista, kad kelių klimato reguliacijų nuėmimą tapatini su arėjimu prie feodalizmo.

Būtų labiau suprantama bent jei Europą, o ne Azijos visokios būtų didžiausios teršėjos. O dabar Europą mikroskopinė teršėja, bet sau imasi visų baudų už pasaulio taršą. Tai idiotizmas.


Iš panašios temos - neseniai buvo nuimta keletas žaliųjų reguliacijų Europos fermeriams.

Tai gal ir žalinimai į naudą ilgalaikėj perspektyvoj dėl sveikesnių darbuotojų.

Jei jau šnekam abstrakčiai, tai ir imu visas reguliacijas bendrai. Arba galim imt konkrečius pavyzdžius ir juos žiūrėt.

[Gator]

Tai ir atostogos brangina. Kaip nustatyt kiek branginimo dar gerai, kiek ne?

Iš esmės turim rinktis ar bandom konkuruot kaina ir šokam į varžybas link feodalizmo. Ar bandom išsivartyti kitaip ir nesivaikom ikanomikos giniravimo.

Atostogos neaišku ar išvis brangina, nes nepailsėję darbuotojai galimai bendroje sumoje mažiau vertės sukurs per metus be atostogų nei per 11 mėn+ 1 atostogų.
Nekalbant, kad tai yra konkreti nauda visiem žmonėm, o minėtos klimato direktyvos turi mažesnę aiškią naudą žmonėm.
Jei atimsi atostogas tai visi sukils, jei nuimsi kelias žalias direktyvas, nieko panašaus nebus, keli žalieji paprotestuos.

Ir labai keista, kad kelių klimato reguliacijų nuėmimą tapatini su arėjimu prie feodalizmo.

Būtų labiau suprantama bent jei Europą, o ne Azijos visokios būtų didžiausios teršėjos. O dabar Europą mikroskopinė teršėja, bet sau imasi visų baudų už pasaulio taršą. Tai idiotizmas.


Iš panašios temos - neseniai buvo nuimta keletas žaliųjų reguliacijų Europos fermeriams.

[mantasm]

Nieko panašaus į tai. Nėra, kad arba visos įmonės konkuruoja, arba visos nepajėgia.
Yra visas spektras tarpe to. Ir yra kurios laikosi 50/50 ant konkuravimo ribos, kuriom tas papildomas pabrangimas nusveria jau į nepakonkuraviną.
Arba kitaip sakant, jei prie vienodo reguliavimo ES pajėgi eksportuoti už X milijardų, tai prie kad ir smulkaus pabrangimo gali būti pajėgi tik už 0.99 X, arba 0.98 X ir TT eksportuoti.

Kiekvienas pabrangimas įtakoja konkurencingumą, o ne tai, kad "ai ir taip brangi europa tai nesvarbu, kad dar pabrangsta".
Keista bet skaityt iš protingo žmogaus tokį banalų supaprastinimą.

Ps: ir konkuravimas nevyksta vien tik kaina.
Būna, kad galiu mokėti X už kinišką, arba iki 1.2x už europietišką. Bet jei europietis pabrangsta iki 1.22x, tada jau vėl į kinišką einu.

Yra visiškas spektras kur kiekvienas milimetras (pvz direktyva branginanti produkciją) nukerta kažkokią dalį eksporto galimybių.

Tai ir atostogos brangina. Kaip nustatyt kiek branginimo dar gerai, kiek ne?

Iš esmės turim rinktis ar bandom konkuruot kaina ir šokam į varžybas link feodalizmo. Ar bandom išsivartyti kitaip ir nesivaikom ikanomikos giniravimo.

[Taj Mahal]

Nieko panašaus į tai. Nėra, kad arba visos įmonės konkuruoja, arba visos nepajėgia.
Yra visas spektras tarpe to. Ir yra kurios laikosi 50/50 ant konkuravimo ribos, kuriom tas papildomas pabrangimas nusveria jau į nepakonkuraviną.
Arba kitaip sakant, jei prie vienodo reguliavimo ES pajėgi eksportuoti už X milijardų, tai prie kad ir smulkaus pabrangimo gali būti pajėgi tik už 0.99 X, arba 0.98 X ir TT eksportuoti.

Kiekvienas pabrangimas įtakoja konkurencingumą, o ne tai, kad "ai ir taip brangi europa tai nesvarbu, kad dar pabrangsta".
Keista bet skaityt iš protingo žmogaus tokį banalų supaprastinimą.

Ps: ir konkuravimas nevyksta vien tik kaina.
Būna, kad galiu mokėti X už kinišką, arba iki 1.2x už europietišką. Bet jei europietis pabrangsta iki 1.22x, tada jau vėl į kinišką einu.

Yra visiškas spektras kur kiekvienas milimetras (pvz direktyva branginanti produkciją) nukerta kažkokią dalį eksporto galimybių.

Sunku patikėti kad yra žmonių kurie šito nesupranta, bet stebinančiai daug politikų ir biurokratų atrodo rimtai nesupranta.

[Gator]

Dėl pramonės tai šiaip ar taip konkuruojant kaina ES negali pakonkuruoti ir reikia iškelt gamybą. Kas dar skatinama ir importuojančių šalių verčiant perkelti bent dalį gamybos pas save.

Nieko panašaus į tai. Nėra, kad arba visos įmonės konkuruoja, arba visos nepajėgia.
Yra visas spektras tarpe to. Ir yra kurios laikosi 50/50 ant konkuravimo ribos, kuriom tas papildomas pabrangimas nusveria jau į nepakonkuraviną.
Arba kitaip sakant, jei prie vienodo reguliavimo ES pajėgi eksportuoti už X milijardų, tai prie kad ir smulkaus pabrangimo gali būti pajėgi tik už 0.99 X, arba 0.98 X ir TT eksportuoti.

Kiekvienas pabrangimas įtakoja konkurencingumą, o ne tai, kad "ai ir taip brangi europa tai nesvarbu, kad dar pabrangsta".
Keista bet skaityt iš protingo žmogaus tokį banalų supaprastinimą.

Ps: ir konkuravimas nevyksta vien tik kaina.
Būna, kad galiu mokėti X už kinišką, arba iki 1.2x už europietišką. Bet jei europietis pabrangsta iki 1.22x, tada jau vėl į kinišką einu.

Yra visiškas spektras kur kiekvienas milimetras (pvz direktyva branginanti produkciją) nukerta kažkokią dalį eksporto galimybių.

[mantasm]

Pvz klimato kaitos temos direktyvos, kurios daro ES produkciją mažiau konkurencingą pasaulyje, nes didžiosios konkurentės ir didžiausios teršėjos analogiškų produkciją branginančių direktyvų neturi.

Dėl pramonės tai šiaip ar taip konkuruojant kaina ES negali pakonkuruoti ir reikia iškelt gamybą. Kas dar skatinama ir importuojančių šalių verčiant perkelti bent dalį gamybos pas save.

Su žalumais labiau problemą vietiniams kai sukelia kainas. Kita vertus atmetus parodomuosius debiliškus dangtelių pridegimus tai arklio dalis tų direktyvų toj pačioj vietoj kaip bdar ir atostogos. Ekonomiškai neefektyvu, bet visai malonu. Nežinau ar norėtųsi grįžt į senus laikus su 80ųjų dyzeliais.

[Sula]

Bei taip, Kinija yra gerokai labiau business-friendly ir ten viskas vyksta greičiau, sklandžiau ir labiau skaitmenizuota nei daugelyje ES valstybių

Tik 1 pvz. gal girdėjote ES apie "magnetinės saugos sertifikatą" (popierinį?), kuris būtinas KLR siunčiant daugelį mašinų ir elektronikos.

Kitas aktualus pavyzdukas. Oficialiai KLR dabar švenčia Naujus metus net 8 dienas (pailgino šiemet 1-a diena). Neoficialiai išeis gamybininkai tik rytoj.
T.y. nuo sausio 26 iki vasario 10 d. beveik viskas stovi.
Kažin, kur dar kitur verslas "gali sau leisti" dvi savaites nedirbti?
Analogiškai bus savaitę švenčių per "darbo diena" 5 dienas, ir spalio šventės 8-ias dienas (irgi pailgino 1-a diena).
Gamybininkai įprastai stabdo dar ilgesniam periodui.

[suoliuojantis]

Netiesa. Net komunistinėje Kinijoje niekas iš namų neišveja. Yra daug straipsnių, istorijų ir viral nuotraukų apie stoviničius senus namus viduryje greitkelio, ar kokio kito didelio projekto vien dėl to nes gyvenantys atsisakė imti šimtus tūkstančių USD kad išsikeltų. Užtenka

Ne visai taip. Netgi visai ne taip. Visų pirma iki pat 2007 metų nuo komunistų atėjimo į valdžią jokios privačios nuosavybės Kinijoje nebuvo. Ji visa buvo arba valstybės arba "komunistinių darbo kolektyvų". Kas de facto reiškia valstybės.

Nuo 2007 metų atsirado privati nuosavybė. Tačiau vėl yra skirtumų su Vakarų šalimis. Pvz. visa žemė ir dabar Kinijoje yra išimtinai arba valstybės nuosavybė arba "komunistinių žemės ūkio darbo kolektyvų" nuosavybė (de facto irgi valstybės). Privačios žemės nuosavybės nėra ir šiandien. Tas beje labai padeda Kinijos valdžiai greitai organizuojant didelius projektus nes visa žemė yra valstybės.

Statinius ant žemės galima turėti. Tačiau kaip ir visame pasaulyje esant reikalui juos galima paimti visuomenės interesui. Pagal įstatymą privaloma už tai kompensuoti. Čia vėl atsiranda ypatybės. Atskirai išskirtas visuomenės interesas yra nacionalinis saugumas arba nacionalinis interesas. Tokiu punktu gali pasinaudoti tik centrinė vyriausybė Pekine ir ji dažniausiai juo naudojasi jei reikia. Tokie nuosavybės nusavinimo sprendimai vykdomi iš karto, be diskusijų, privaloma tvarka, neginčijami ir už juos sumokama tiek, kiek pati vyriausybė nusprendžia.

Tačiau ne visus nusavinimo sprendimus priima centrinė vyriausybė: kai kuriuos (ir ko gero daugumą) priima provincijų vadovybės ir municipalinio lygio veikėjai. Jų teisės nusavinime yra labiau ribotos ir šiaip artimos toms taisyklėms kurias turi Lietuvos ir Europos šalių valdininkai. Privaloma kompensuoti, savininkas gali nesutikti su siūloma suma, tada sprendžia teismas kokia suma turi būti sumokėta. Ir galiausiai nuosavybė perimama, bet procesas užtrunka. Tačiau Kinijos ypatybė: skirtingai nei Vakaruose galima pradėti statyti nesutvarkius teisinių nuosavybės perėmimo klausimų. Pvz. jei pvz. man reikės perimti tris namus, o su vienu aš dar ginčijuosi, aš laisvai galiu statyti likusių dviejų namų vietoje. Būtent dauguma tų virusinių nuotraukų ir ateina iš tos stadijos kai daug ką perėmiau, pastačiau, tačiau dar su kuo nors ginčijuosi. Beveik visada teismas galiausiai priims sprendimą, kad savininkas privalo išsikraustyti ir tie namai bus nugriauti. Tačiau tai bus vėliau.

[Gator]

Pilna politikų kurie siũlo mažinti tiek darbuotojų apsaugą, tiek supaprastinti maisto kokybės tikrinimą. Pvz mūsų darbo kodekso liberalizavimas (kitur europoj irgi panašūs poslinkiai buvo). Arba buvo idėjų su ES-JAV laisvos prekybos sutartim įsileist amerikietišką mėsą kuri neatitinka ES reguliavimo.

O dėl direktyvų kiekio tai nuolat atsiranda visokių
pokyčių įvairiausiose srityse. Bet kaip suprantu pavyzdžių neturi.

Pvz klimato kaitos temos direktyvos, kurios daro ES produkciją mažiau konkurencingą pasaulyje, nes didžiosios konkurentės ir didžiausios teršėjos analogiškų produkciją branginančių direktyvų neturi.

[Wintautas]

Ps: aš nesakau, kad CCP stiliumi nusavinti sklypus yra gerai,

Netiesa. Net komunistinėje Kinijoje niekas iš namų neišveja. Yra daug straipsnių, istorijų ir viral nuotraukų apie stoviničius senus namus viduryje greitkelio, ar kokio kito didelio projekto vien dėl to nes gyvenantys atsisakė imti šimtus tūkstančių USD kad išsikeltų. Užtenka pagoglint ir vaizdų šimtai

Net nežinau ar Lietuvoje (ar kitose vakarų valstybėse) yra tokia nuosavybės teisę kaip Kinijoje (šiuo aspektu), galbūt kas nors gali apšviesti kaip yra Lietuvoje.

Bei taip, Kinija yra gerokai labiau business-friendly ir ten viskas vyksta greičiau, sklandžiau ir labiau skaitmenizuota nei daugelyje ES valstybių

[mantasm]

Verlsams minėti nepatogūs, bet pvz maisto kokybės ar atostogų tai absoliučiai būtini žmonėms, kad net joks ekstremaliausias politikas neadvokatautų prieš.

Iš atminties nepasakysi, nes tie pertekliniai yra menkai žinomi, su kuriais susiduria kartą per daug metų ir tik jei vykdavo specifinę veiklą.
Kad isivaizduotum jų nežinomuną - kasmet ES priima apie 2000 naujų reguliacijų ir direktyvų.
Net logiškai galvojant per metus neatsiranda tiek daug naujų problemų, kad reikia tiek naujų reguliacijų.

Pilna politikų kurie siũlo mažinti tiek darbuotojų apsaugą, tiek supaprastinti maisto kokybės tikrinimą. Pvz mūsų darbo kodekso liberalizavimas (kitur europoj irgi panašūs poslinkiai buvo). Arba buvo idėjų su ES-JAV laisvos prekybos sutartim įsileist amerikietišką mėsą kuri neatitinka ES reguliavimo.

O dėl direktyvų kiekio tai nuolat atsiranda visokių
pokyčių įvairiausiose srityse. Bet kaip suprantu pavyzdžių neturi.

[Gator]

Pateik pavyzdžių ką laikytum pertekliniais.

Dėl mano minėtų daug verslų spjaudosi. Ir juos suprantu, tikrai trukdo generuot ikanomiką.

Verlsams minėti nepatogūs, bet pvz maisto kokybės ar atostogų tai absoliučiai būtini žmonėms, kad net joks ekstremaliausias politikas neadvokatautų prieš.

Iš atminties nepasakysi, nes tie pertekliniai yra menkai žinomi, su kuriais susiduria kartą per daug metų ir tik jei vykdavo specifinę veiklą.
Kad isivaizduotum jų nežinomuną - kasmet ES priima apie 2000 naujų reguliacijų ir direktyvų.
Net logiškai galvojant per metus neatsiranda tiek daug naujų problemų, kad reikia tiek naujų reguliacijų.

[mantasm]

Aš kalbu apie perteklinius reguliavimus, o ne visus ar juolab tokius teisingus ir esminius kaip paminėti.

Pateik pavyzdžių ką laikytum pertekliniais.

Dėl mano minėtų daug verslų spjaudosi. Ir juos suprantu, tikrai trukdo generuot ikanomiką.

[Gator]

o kas yra teisinga kas ne?

Čia priklauso nuo žmogaus vertinimo.
Vieno vertinimu nereikalingas reguliavimas sudaro 10 proc, kito 20proc, trečio 40 proc.

O paminėti pavyzdžiai tai patenka į reikalingiausių ir teisingiausių reguliavimų top 1proc, tai net keista juos minėti kai visiškai ne apie tai kalba yra.

[Stadionas]

Aš kalbu apie perteklinius reguliavimus, o ne visus ar juolab tokius teisingus ir esminius kaip paminėti.

o kas yra teisinga kas ne?

[Gator]

Nu kaip. Reguliavimai pvz maistui visai nieko. BDAR irgi visai nieko. Atostogų 4 savaitės visiems irgi. Gal geriau gyventi civilizuotai, nei ginirot ikanomiką.

Aš kalbu apie perteklinius reguliavimus, o ne visus ar juolab tokius teisingus ir esminius kaip paminėti.

[mantasm]

Netikrinau, bet ar nebus, kad iš prieš 10 metų skaičiaus neišminusavo UK?

Ps: čia forume kai kalbėjom apie reguliavimus, tai atsirado ginančių ir aiškinančių, kad tai gerai

Nu kaip. Reguliavimai pvz maistui visai nieko. BDAR irgi visai nieko. Atostogų 4 savaitės visiems irgi. Gal geriau gyventi civilizuotai, nei ginirot ikanomiką.

[Gator]

tai po to ir gaunasi Novi Sad stotis

Čia kalbi apie statybų ar projektavimo kokybę, aš kalbėjau apie biurokratizmo laiką imant sklypus ir vertinant aplinką, kas nereiškia pačios statybos kokybės.
Ps: aš nesakau, kad CCP stiliumi nusavinti sklypus yra gerai, aš tik paaiškinau, kad mano supratimu, tai yra reguliavimo nebuvimas o ne reguliavimo buvimas kaip sula galvoja.

[Stadionas]

Taip, mes skirtingai suprantame reguliavimą.
Aš - kaip procedūras lelėtinančias projekto įgyvendinimą, tu kaip procedūras (arba jų nebuvimą) greitinančias projekto įgyvendinimą.

Pas mus pvz, kad pastatyti traukinio liniją ir dėl jos generuoti papildomą vertę užtrunka 10 metų visokiomis procedūroms, aplinkos vertinimas, sklypų paėmimams ir tt.
Pas juos jei CCP pasako, kad reikia linijos tai galima ir po metų pradėt statyt.

tai po to ir gaunasi Novi Sad stotis