EU. Eurozonos ekonomikos aktualijos

[mantasm]

Taip, nieks nesuinteresuoti euro žlugimu ir persitvarkymais, todėl pakankamai išradingi dėdės iš ECB ir EWG rasdavo kaip problemą nukelti, bet ji nuo to nesumažėdavo. Dabar ji jau tokio lygio, kad reik ieškoti kaip tą problemą spręsti rimtai, o būdų yra, tik jie reikalauja didelės politinės valios, ar tai būtų didesnė valstybių integracija, ar beprecedentės investicijos į tarkim žaliąją revoliuciją sąjungos lygmenyje.

Kuo didesnė integracija pagelbėtų eurui? Ne ilgoj 300 metų perspektyvoj kai europa virs unitarine vienos europiečių tautos valstybe su bendrais papročiais, kalba, kultūra ir požiūriu į istoriją, bet artimiausius 5-10-20 metų.

[themanual]

Kokios yra prielaidos euro žlugimui? Bent jau grynai iš monetarinės-finansinės pusės?

Monetarinė politika turi bendradarbiauti su fiskaline, dabar ne tik kad nebendradarbiauja bet ir turime ne vieną, o kelioliką fiskalinių politikų. Italija ir Vokietija yra skirtingos ekonomikos, kurioms užsiimant sava fiskaline politika reikalinga skirtinga monetarinė politika, kuri šiuo metu negalima. Italai negali nusistatyti savo bazinių palūkanų, negali prekybos deficitų subalansuoti nuvertėjant valiutai, galų gale negalės devalvuotis kai bus visiškai šikna, ar defaultinti ant skolų.
Tarkim jeigu italams reikia bail out'int kokį nors jų banką, tai ši našta krenta ant Italijos gyventojų pečių, o ne ant visos eurozonos, nors saugomas būtent jos stabilumas. Gyvename jau keli dešimtmečiai po finansializacijos revoliucijos, bet apie bankų bail out'us supratimas lyg XIX amžiuje, jog gelbėjame kažkokius privatininkus, o ne visą ekonomiką. Bankininkus reikia reguliuoti iki bail out'o, bet tuomet juk ekonomika klesti, "laisva" rinka ir nieks nesikiša. Kalbant apie laisvos rinkos ir USA kapitalizmo mylėtojus, tai pažiūrėkit kaip po 2008 metų FED'as kapitalistiškai susitvarkė su bankininkais. ECB dar mokytis ir mokytis iš amerikiečių.
Šiaip rimtesnei eurokrizei ir italų nereikia, pažiūrėsim pirma kaip vokiečiai susitvarkys su Deutsche banku, jei pritrūks politinės valios, tai gal čia ir bus euro pabaigos pradžia, o jei ne - tai gal kaip tik tuomet patogiai ir bus nuspręsta pradėti dalintis bankų našta visoje eurozonoje ir lietuviai gelbės ne tik graikų pensininkus bet ir vokiečų. Būtų pirmas žingsnis griaunt sienas ir leidžiant eurams tekėti laisvai.

Kol kas vienintelis įmanomas status quo yra stagnaciją, kurią vis sunkiau palaikyti. Mes su savo nykštukine ekonomika dėl patenkinamų valstybės finansų ir aukštesnio investicijų lygio tos stagnacijos nejaučiame, todėl bet kokia eurozonos krizė toliau savo nosies nematantiems bus kaip perkūnas iš giedro dangaus.
Kad euras būtų sėkmingas reikia arba pilnos federalinės fiskalinės integracijos kaip JAV arba mažų mažiausiai ECB privalo tapti tikru banku (dabar tik eilinė reguliacinė institucija) ir apsiimti didelio mąsto investicijomis eurozonoje visų jos narių sąskaita.
Federacija atrodo kuo toliau tuo labiau nepasiekiama, nes eurobiurokratai bandė link jos judėti nedemokratiniu būdu ir anksčiau jai prijautę europiečiai dabar nusiteikę priešiškai ir dėl to pagrinde kaltas savo laiko neišlaukęs euras (migrantų krizė ir su ja susiję politiniai sprendimai yra palyginus menkniekis, kuris ekonomikos klestėjimo metu būtų labai greit pamirštas).
Bet ir be federacijos galima bendrai vystyti didelio masto aktualius projektus, pavyzdžiui elektromobilių gamyklas, vėjo jėgainių parkus ir pan. ir tuose projektuose įdarbinti visus europiečius paskirstant investicijas pagal jų reikalingumą ir aktualumą su sąlygą, kad po to visi draugiškai kartu raškysim tų investicijų sukuriamos gerovės vaisius, nepriklausomai nuo jų geografinės lokacijos sąjungoje. Visą tai padėtų sureguliuoti prekybos balansus neturint stipriai integruotos fiskalinės politikos ir tikimąsi vėl užkurtų ekonomikos augimą.
O kol tai nevyksta, belieka laukti, ką nauja ECB prezidentė suderės su vokiečiais.

Jeigu visgi sulauksim dienos, kai euras žlugs, tuomet greičiausiai su vokiečiais turėsim naują valiutą, gal euras v2, gal markė. Turėsim labai stiprią valiutą, galėsim pigiai importuotis, bet nebus kam eksportuot, tapsim per brangūs. Vietinės produkcijos prekių ir paslaugų kainos užkils, dirbantieji per neramumus išsilaikiusiose versluose įgaus neregėtą Lietuvoje perkamąją galią pasaulinėje rinkoje, bet valstybės tarnautojams ir pensininkams gyvenimas pablogės; užtat bus dar paprasčiau retire'inti kur nors Kanaruose ar Kretoje.

[Lettered]

Kokios yra prielaidos euro žlugimui? Bent jau grynai iš monetarinės-finansinės pusės?

Turbūt skirtingos valstybių finansinės situacijos? Vokietija turi didelį einamosios sąskaitos pliusą, o Prancūzija minusą. Pvz. UK turėdama savo nuosavą valiutą gali tą skirtumą padengti emituodama valiutą, o Prancūzija ne.

[Sula]

Taip, nieks nesuinteresuoti euro žlugimu ir persitvarkymais, todėl pakankamai išradingi dėdės iš ECB ir EWG rasdavo kaip problemą nukelti, bet ji nuo to nesumažėdavo. Dabar ji jau tokio lygio, kad reik ieškoti kaip tą problemą spręsti rimtai, o būdų yra, tik jie reikalauja didelės politinės valios, ar tai būtų didesnė valstybių integracija, ar beprecedentės investicijos į tarkim žaliąją revoliuciją sąjungos lygmenyje.

Kokios yra prielaidos euro žlugimui? Bent jau grynai iš monetarinės-finansinės pusės?

[themanual]

Seniau buvo - "už metų keisime eurus į markes...", po to buvo "už poros metų keisime eurus į markes...". Dar vėliau - "už penkių metų keisime eurus į markes", dabar jau "už dešimt metų keisime eurus į markes".
O už poros netų išgirsime kad "už dvidešimt metų keisime eurus į markes".

Taip, nieks nesuinteresuoti euro žlugimu ir persitvarkymais, todėl pakankamai išradingi dėdės iš ECB ir EWG rasdavo kaip problemą nukelti, bet ji nuo to nesumažėdavo. Dabar ji jau tokio lygio, kad reik ieškoti kaip tą problemą spręsti rimtai, o būdų yra, tik jie reikalauja didelės politinės valios, ar tai būtų didesnė valstybių integracija, ar beprecedentės investicijos į tarkim žaliąją revoliuciją sąjungos lygmenyje.

[sankauskas]

už dešimties metų keisim eurus į markes ir šluosim NT pietų Europoje. Tik įdomu kas bus su tais eurais, kuriuos žmonės laiko grynais.

Seniau buvo - "už metų keisime eurus į markes...", po to buvo "už poros metų keisime eurus į markes...". Dar vėliau - "už penkių metų keisime eurus į markes", dabar jau "už dešimt metų keisime eurus į markes".
O už poros netų išgirsime kad "už dvidešimt metų keisime eurus į markes".

[themanual]

Vokietijos bankai sukaupė tiek eurų, kad nebeužtenka saugyklų https://www.delfi.lt/plius/verslas-i....d?id=83433677

grynas vargas su tais pinigais. Greit degins.

Nevykusio eksperimento pavadinimu "euras" rezultatas šitai tęsiasi jau ilgai ir kas blogiausia niekam jų nereikia. Vokiečių bankininkai maldauja, kad juos kas paimtų, bet niekas nebesiryžta investuoti iš skolintų. Jei naujoji ECB prezidentė, kuri yra visai protinga moteris, nesugalvos ko nors naujo, už dešimties metų keisim eurus į markes ir šluosim NT pietų Europoje. Tik įdomu kas bus su tais eurais, kuriuos žmonės laiko grynais.

[Sula]

Vokietijos bankai sukaupė tiek eurų, kad nebeužtenka saugyklų https://www.delfi.lt/plius/verslas-i....d?id=83433677

grynas vargas su tais pinigais. Greit degins.

Aha, Lietuvoje fiziniams asmenims kreditų palūkanos nesikuklinant siekia 20% (prieš kelis metus buvo mažesnės). Suteikia galimybę...

[Arunasx]

Vokietijos bankai sukaupė tiek eurų, kad nebeužtenka saugyklų https://www.delfi.lt/plius/verslas-i....d?id=83433677

Vokietijos bankai kemša į saugyklas augančią neigiamų palūkanų normų kainą kompensuoti turinčius eurus – o kai kuriems iš jų jau ėmė trūkti vietos. Pasak penktadienį paskelbtų Vokietijos centrinio banko duomenų, gruodį grynųjų pinigų atsargos Vokietijos bankuose pasiekė rekordinę 43,4 mlrd. eurų sumą. Ši suma beveik triskart didesnė už atsargas 2014 m. gegužę – mėnesį prieš Europos centriniam bankui (ECB ) priimant sprendimą imti mokesčius už indėlius ir didinti spaudimą jau ir taip smarkiai kritikuojamiems Vokietijos bankams.Dėl tarptautinių nesutarimų prekybos srityje susilpnėjus ekonomikai ECB nuleido palūkanų normas žemiau nulio, kad paskatintų infliaciją suteikdamas įmonėms ir fiziniams asmenims galimybę skolintis dar pigiau.

grynas vargas su tais pinigais. Greit degins.

[Dovydas]

Matai, manau, kad reikia keisti regionų vystymo būdą t.y. ne pumpuoti pinigus už kuriuos sutavarkomos aišktės ir įrengiami fontanai, o rūpintis verslo ir darbo vietų kūrimu. Ir tam reiktų ne duoti provincijai daugiau pinigų, o galbūt įteisinti dalinį suvereniteto perėmimą (atiduodant jį vyriausybei), jei savivaldybė nesusitvarko. T.y. jei tavo rajone nedarbas kažkiek didesnis, o vidutinis atlyginimas kažkiek mažesnis už Lietuvos vidurkį - gauni investicijų patarėją iš Vilniaus ir kurio sprendimų panaikinti negali pvz. duoti sklypą gamyklos statyboms, nors ten pats sodybą planavai pasistatyti.

Geriausiai veikia bizūno ir meduolio principas. Tu aprašei bizūną - patarėją iš sostinės, kurio privalu klausyti. O meduolis galėtų būti finansinis. Tarkime, dalis investuotojų sumokėtų mokesčių atitektų savivaldybei, premijų pavidalu, arba centrinė valdžia už kiekvieną investuotojų sumokėtą mokesčių eurą primokėtų į savivaldybės biudžetą po eurą iš centrinio biudžeto, arba kaip nors panašiai. Žodžiu, jei savivaldybė stengiasi ir gerai elgiasi - gauna finansinį meduolį, o jei blogai elgiasi - gauna prievaizdą iš sostinės.

[index]

Į regionus dabar (ypač prie šitos valdžios) kaip tik investuojama neproporcingai daug, daug kur mažesniuose miestuose visokios savivaldybės ir pan. viešosios įstaigos ar įmonės yra didžiausi darbdaviai, išlaikomos didžiulės tuščios mokyklos, ligoninės, tvarkoma infrastruktūra, kuria mažai kas naudojasi, renovuojami pastatai, kuriuose nelabai kam belieka gyventi bet dirbti, bet visa tai kažkodėl nepadeda regionams suklestėti.

Matai, manau, kad reikia keisti regionų vystymo būdą t.y. ne pumpuoti pinigus už kuriuos sutavarkomos aišktės ir įrengiami fontanai, o rūpintis verslo ir darbo vietų kūrimu. Ir tam reiktų ne duoti provincijai daugiau pinigų, o galbūt įteisinti dalinį suvereniteto perėmimą (atiduodant jį vyriausybei), jei savivaldybė nesusitvarko. T.y. jei tavo rajone nedarbas kažkiek didesnis, o vidutinis atlyginimas kažkiek mažesnis už Lietuvos vidurkį - gauni investicijų patarėją iš Vilniaus ir kurio sprendimų panaikinti negali pvz. duoti sklypą gamyklos statyboms, nors ten pats sodybą planavai pasistatyti.

[J.U.]

Į regionus dabar (ypač prie šitos valdžios) kaip tik investuojama neproporcingai daug, daug kur mažesniuose miestuose visokios savivaldybės ir pan. viešosios įstaigos ar įmonės yra didžiausi darbdaviai, išlaikomos didžiulės tuščios mokyklos, ligoninės, tvarkoma infrastruktūra, kuria mažai kas naudojasi, renovuojami pastatai, kuriuose nelabai kam belieka gyventi bet dirbti, bet visa tai kažkodėl nepadeda regionams suklestėti.

Tikrasis tikslas yra visiškai ne paribio regionų, tokių kaip Vilnija klestėjimas. Tikslas yra vienas, išlaikyti esamą padėtį - ten jie, o čia mes, lenkai. Tikslas išlaikyti protomaševskinį rinkėją bet kuriuo būdu.

[Lettered]

Dabar, kad visi jaustųsi geriau reiktų per kurį laiką pabandyti išlyginti netolygumus šalyje tiek, tarp regionų (gal labiau kontroliuojant savivaldybes ir taip paskatinant pvz. pramonę kurtis regionuose), tiek tarp atlyginimų tame pačiame regione (galima būtų padaryti per GPM: nulinis mažiems atlyginimams, kažkiek aukštesnis dideliems atlyginimams ir didelėms kapitalo pajamoms, galbūt drastiškai nekeliant bendro lygio; gerokai didesni atlyginimai valstybiniam sektoriui: mokytojams, gydytojams etc.). Tada tikėtina, kad išsilaikant ekonomikos augimui greitai ir būsim kaip Švedija.

Į regionus dabar (ypač prie šitos valdžios) kaip tik investuojama neproporcingai daug, daug kur mažesniuose miestuose visokios savivaldybės ir pan. viešosios įstaigos ar įmonės yra didžiausi darbdaviai, išlaikomos didžiulės tuščios mokyklos, ligoninės, tvarkoma infrastruktūra, kuria mažai kas naudojasi, renovuojami pastatai, kuriuose nelabai kam belieka gyventi bet dirbti, bet visa tai kažkodėl nepadeda regionams suklestėti.

[sankauskas]

sankauskas Kodėl GINI Lietuvoje yra šiek tiek aukštesnis nei aplinkinėse šalyse? (nu gal kai kur at par su Latvija) Gal galėtų būti kaip Lenkijos ir Estijos, būtų mažiau šaršalo žiniasklaidoje Tiesa, mūsų ir GDP per capita PPP regione, sakyčiau, išsiskiria teigiama prasme ir dar labiau gali išsiskirti ateityje. Ar čia su tuo kažkaip susiję?

Na, teoriškai tai galėtų būti susiję su tuo kad pas mus daugiau liberalumo, daugiau verslumo ir laisvės verslui. Pasaulio banko Doing Business indekse mes esame 11, o lenkai tik 40. Todėl esame turtingesni ir už lenkus, ir už latvius (na, ir už estus )

Bet tas mažesnis reguliavimas reiškia kad verslas pasiima santykinai didesnę pajamų dalį, dėl ko pajamų nelygybė pas mus didesnė.
Gal mūsų kelias ir nėra blogas - iš pradžių turime tapti turtingais, o po to jau galėsime tuos turtus bandyti dalinti tolygiau, negu kaimynų kelias, kur jie buvo visi polygiai skurdesni

[PoDV]

Na, jis atspindi pajamų lygybę. Pats savame šis rodiklis yra mažai reikšmingas. Bet jis naudingas konjunkcijoje su pajamomis. Nes jei vidutinės pajamos aukštos, bet pajamų nelygybė didžiulė, tai gyventojų gerovė irgi abejotina.

sankauskas Kodėl GINI Lietuvoje yra šiek tiek aukštesnis nei aplinkinėse šalyse? (nu gal kai kur at par su Latvija) Gal galėtų būti kaip Lenkijos ir Estijos, būtų mažiau šaršalo žiniasklaidoje Tiesa, mūsų ir GDP per capita PPP regione, sakyčiau, išsiskiria teigiama prasme ir dar labiau gali išsiskirti ateityje. Ar čia su tuo kažkaip susiję?

[sankauskas]

Pagal Gini Ukraina su 25.0 papuola į pasaulio 20-ką, Kuba iš viso pirmose vietose, PAR paskutinėje. Tai irgi nekažką atspindintis rodiklis.

Na, jis atspindi pajamų lygybę. Pats savame šis rodiklis yra mažai reikšmingas. Bet jis naudingas konjunkcijoje su pajamomis. Nes jei vidutinės pajamos aukštos, bet pajamų nelygybė didžiulė, tai gyventojų gerovė irgi abejotina.

[Lettered]

Pagal Gini Ukraina su 25.0 papuola į pasaulio 20-ką, Kuba iš viso pirmose vietose, PAR paskutinėje. Tai irgi nekažką atspindintis rodiklis.

Bet tai kam tas rodiklis naudojamas, t.y. pajamų nelygybei parodyti, tai tą puikiai atspindi, o PAR tikrai viena didžiausių pasaulyje pajamų nelygybių, tokių vaizdų nepamatysi nei Kuboje, nei Ukrainoje.

[Sula]

Geriausiai materialinę šalies padėtį atspinndi bendros gyventojų pajamos price adjusted IR Actual Individual Consumption rodiklis.
Dar verta palyginti pajamų nelygybės rodiklius (Gini coefficient ir 80:20 ratio)

Pagal Gini Ukraina su 25.0 papuola į pasaulio 20-ką, Kuba iš viso pirmose vietose, PAR paskutinėje. Tai irgi nekažką atspindintis rodiklis.

[sankauskas]

Geriausiai materialinę šalies padėtį atspinndi bendros gyventojų pajamos price adjusted IR Actual Individual Consumption rodiklis.
Dar verta palyginti pajamų nelygybės rodiklius (Gini coefficient ir 80:20 ratio)

[Sula]

Koks kosmosas yra tas PPP atlyginimas? Ar tai naujadaras?

Nesikabinėjant tai ne aš sugalvojau:

Net average monthly salary (adjusted for living costs in PPP)

https://en.wikipedia.org/wiki/List_o...y_average_wage

P.S. gal būt jis neatspindi padėties tiksliai, bet daug kas neatspindi.