Parašė Wintautas
Rodyti pranešimą
Nuo 2007 metų atsirado privati nuosavybė. Tačiau vėl yra skirtumų su Vakarų šalimis. Pvz. visa žemė ir dabar Kinijoje yra išimtinai arba valstybės nuosavybė arba "komunistinių žemės ūkio darbo kolektyvų" nuosavybė (de facto irgi valstybės). Privačios žemės nuosavybės nėra ir šiandien. Tas beje labai padeda Kinijos valdžiai greitai organizuojant didelius projektus nes visa žemė yra valstybės.
Statinius ant žemės galima turėti. Tačiau kaip ir visame pasaulyje esant reikalui juos galima paimti visuomenės interesui. Pagal įstatymą privaloma už tai kompensuoti. Čia vėl atsiranda ypatybės. Atskirai išskirtas visuomenės interesas yra nacionalinis saugumas arba nacionalinis interesas. Tokiu punktu gali pasinaudoti tik centrinė vyriausybė Pekine ir ji dažniausiai juo naudojasi jei reikia. Tokie nuosavybės nusavinimo sprendimai vykdomi iš karto, be diskusijų, privaloma tvarka, neginčijami ir už juos sumokama tiek, kiek pati vyriausybė nusprendžia.
Tačiau ne visus nusavinimo sprendimus priima centrinė vyriausybė: kai kuriuos (ir ko gero daugumą) priima provincijų vadovybės ir municipalinio lygio veikėjai. Jų teisės nusavinime yra labiau ribotos ir šiaip artimos toms taisyklėms kurias turi Lietuvos ir Europos šalių valdininkai. Privaloma kompensuoti, savininkas gali nesutikti su siūloma suma, tada sprendžia teismas kokia suma turi būti sumokėta. Ir galiausiai nuosavybė perimama, bet procesas užtrunka. Tačiau Kinijos ypatybė: skirtingai nei Vakaruose galima pradėti statyti nesutvarkius teisinių nuosavybės perėmimo klausimų. Pvz. jei pvz. man reikės perimti tris namus, o su vienu aš dar ginčijuosi, aš laisvai galiu statyti likusių dviejų namų vietoje. Būtent dauguma tų virusinių nuotraukų ir ateina iš tos stadijos kai daug ką perėmiau, pastačiau, tačiau dar su kuo nors ginčijuosi. Beveik visada teismas galiausiai priims sprendimą, kad savininkas privalo išsikraustyti ir tie namai bus nugriauti. Tačiau tai bus vėliau.

Komentuoti: