Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

EU. Eurozonos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • senasnamas
    replied
    Yra toks dalykas kaip tvarus skolinimas. Bet kam jo reikia, kai žinai, kad valstybė vis tiek išgelbės.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Papasakokok tai airiams:
    https://en.wikipedia.org/wiki/Post-2...banking_crisis

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Maža valstybės skola reiškia didesnes galimybes skolintis prispaudus bėdai. O kuo blogai didesnės privačios skolos? Privačios skolos yra tik privatininkų reikalas, o valstybės skolą dengia visi.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    udrius Grafikas taip puikiai parodo, kodėl Estijos valstybės skola gali būti mažesnė nei Lietuvos.
    Paskutinis taisė Tomas; 2018.09.22, 08:42.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Ir tuo pačiu turi stagnuojančius atlyginimus bei gyvena prasčiau nei besiskolinantys kaimynai.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Išvada paprasta: kuo turtingesni gyventojai, tuo daugiau gali pasiskolinti. Nes ubagas nepajėgs aptarnauti didelės skolos . Iš išsivysčiusių šalių mažu skolos lygiu išsiskiria vokiečiai. Nes yra racionalūs ir praktiški.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Liuksemburgo ir Kipro statistiką turbūt iškreipia didelis užsieniečių/nerezidentų įmonių kiekis. Airijai ir Nyderlandams tas turbūt irgi tinka. Realiai turbūt pirmautų Švedija su šimtametėm būsto paskolom...

    Komentuoti:


  • tajus3
    replied
    Na, vidutinis debt 300% metinių pajamų jau nemanau, kad yra labai sveika. Iš esmės turbūt reiškia, kad visi gyventojai prisiėmę kreditų su 10 metų į priekį einančiomis įmokomis.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Labiausiai prasiskolinusios ES šalys (tiek eurozonos, tiek ne):

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Konstatavo Latvijos banko ABLV indėlių nepakankamumą: tai reiškia likvidavimo pradžią
    https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=77260197
    p.s. panašu, kad Latvija gaus dar vieną (po Parex) bankinę klizmą, bus gera proga išsiplauti neaiškius finansus iš rytų. Centrinio banko vadovo dienos taip pat manyčiau suskaičiuotos.

    Komentuoti:


  • Zosys
    replied
    Bulgaria Is Testing the Ground for Euro Area Accession
    http://www.euinside.eu/en/news/bulga...area-accession

    nu va, tiek sykių neigė atsikalbinėjo bulgarai, kad euro jie nenori, bet iš visų likusių labiausiai rėžia sparną

    Bulgaria is cautiously preparing to join the euro area. This was confirmed by Prime Minister Boyko Borissov after it became evident last week from his letter to European Commission President
    kita vertus, ką ten išsiderėsi, jei sąlygos seiniai žinomos ir visiems vienodos. Toks jausmas, kad čia priešrinikimė protus jaukia. Va pralėks šįvakar kiaurai Ciocka Ciačeva, ir Bulgarai turės naują pro-rusišką lakūną raudonais batais. Ir pasibaigs visos eurozonos.

    Komentuoti:


  • Zosys
    replied
    yAHOOO!!! šį mėnesį mes, lietuvaičiai, esam šviežiai priskaičiuoti naujam geopolitiniam AkRoNiMui, kuris tiksliau sakant - "eurozoninis", todėl ir talpinu jį čia:

    Dabar ... visi mes ... SELL'ai !!!

    Kas beje labai netgi malonu, lyginant kad ir su to lenkiūkščio Balcėrovičiaus populiarinta insinuacija - BELL's (Bulgaria+Estonia+Latvia+Lithuania). THE SELL's skamba kur kas geriau už THE BELLS, o ir "kompanija bardžėj pšyjemna" (Slovakija+Estija+Latvija+Lietuva).

    SELL SIGNALS
    http://agetimes.net/business-and-finance/sell-signals/

    megapolis of Kaunas. copyraitas "Ekonomist'o"

    HAS a euro predicament dissuaded other countries from adopting a singular currency? Not a bit of it. Since 2009, when euro-zone GDP shrank by 5%, 4 countries—Slovakia, Estonia, Latvia and Lithuania (let’s call them a “SELLs”) have joined. Their knowledge suggests that a euro still has a benefits, yet also some informed risks.
    Autorius tiek įsijautė į savo SELL'us , kad net supriešino juos su Baltic States

    The large doubt for a destiny is either a SELLs can equivocate a mistakes done by other euro-zone countries. In a 2000s low borrowing costs helped increase a credit burble in southern Europe. Happily, a SELLs are not on a borrowing binge, as a Baltics were in a 2000s.
    O šiaip, kaip galima spręsti, "The Economist" yra apimta tokios 'brexit-desperacijos', kad jau antrą kartą per mėnesį graudžiai angažuoja eurozoniniu Lietuvos pavyzdžiu ne šiaip sau kokius ten, o britus (!)

    Komentuoti:


  • Silber418
    replied

    Šaltinis

    Komentuoti:


  • TH1
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
    Tiesiog joks save gerbiantis danas nepirks importinio sviesto.
    Tas tikrai tiesa. Nezinau kaip jie to pasieke, bet danai viskuo apsirupina patys. Parduotuvese beveik viskas vietines produkcijos. Ir svarbiausia, kad zmones noriai perka vietine, savo produkcija. Toks zmoniu mentalitetas turbut.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Aha, užtenka. Pvz., Iki prekybos centre mačiau net daniško sviesto. Lietuviško sviesto Danijoje kažkodėl nemačiau, nors Danijos prekybos centruose yra vos kelios sviesto rūšys (ir tos prisūdytos), tai erdvės kaip ir būtų, bet ta vieninga rinka ne visiems vieninga .
    Tiesiog joks save gerbiantis danas nepirks importinio sviesto.

    Komentuoti:


  • andyour
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    Kas tie mes? Visų eksportuotojų vardu kalbate? Jeigu užtektų ES, tuomet tokia rizikinga rinka kaip Rusijos nebūtų pagrindinė eksporto rinka. Apskritai apsiribojimas ES labai apriboja šalies eksporto galimybes.
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Tai aišku, kad maisto produktus eksportuoti ne lygis, melžėjas perkvalifikuosim į programuotojas, o patys pirksim danišką sviestą ir olandiškas kriaušes. Žinau, kad tavo vaizduotėje pienas pykstasi su kompiuteriais, bet ekonomikoje tie sektoriai vienas kitam nemaišo. Šiaip didžiausios žemės ūkio produkcijos eksportuotojos yra labiausiai išsivysčiusios šalys.


    Gal be propagandos apsieinam?

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Aš puikiai žinau, kad daugelis kalbėdami apie Lietuvos ekonomiką, visada kalba apie pieną
    Tai aišku, kad maisto produktus eksportuoti ne lygis, melžėjas perkvalifikuosim į programuotojas, o patys pirksim danišką sviestą ir olandiškas kriaušes. Žinau, kad tavo vaizduotėje pienas pykstasi su kompiuteriais, bet ekonomikoje tie sektoriai vienas kitam nemaišo. Šiaip didžiausios žemės ūkio produkcijos eksportuotojos yra labiausiai išsivysčiusios šalys.
    Paskutinis taisė senasnamas; 2015.05.21, 21:44.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė andyour Rodyti pranešimą
    /\ Mums ir ES rinkos užtenka. Tik reikia prisikviesti kapitalo gebančio konkuruoti ES. Iš prekybos su Rusija nauda labai abejotina, pridėjus jos daroma žalą. Nekalbu vien apie higienos embargus, bet ir apie politiką, t.y. žlugdymą mūsų valstybės.
    Kas tie mes? Visų eksportuotojų vardu kalbate? Jeigu užtektų ES, tuomet tokia rizikinga rinka kaip Rusijos nebūtų pagrindinė eksporto rinka. Apskritai apsiribojimas ES labai apriboja šalies eksporto galimybes.
    Paskutinis taisė Lettered; 2015.05.21, 21:16.

    Komentuoti:


  • andyour
    replied
    /\ Pats paklausei - pats ir atsakei Aš puikiai žinau, kad daugelis kalbėdami apie Lietuvos ekonomiką, visada kalba apie pieną

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Mums ir ES rinkos užtenka.
    Aha, užtenka. Pvz., Iki prekybos centre mačiau net daniško sviesto. Lietuviško sviesto Danijoje kažkodėl nemačiau, nors Danijos prekybos centruose yra vos kelios sviesto rūšys (ir tos prisūdytos), tai erdvės kaip ir būtų, bet ta vieninga rinka ne visiems vieninga .

    Komentuoti:

Working...
X