Tomai, tau reiktų kažkaip įsisąmoninti, kad valstybės, bent jau ES narės, pinigų nespausdina ir tam neturi jokių teisių. Tą daro Europos centrinis bankas. Šalių centriniai bankai vistiek turi instrumentus monetarinei politikai reguliuoti, tačiau jie nėra pinigų spausdinimas ir jeigu jie daro kiekybinį skatinimą, tai daro iš skolintų lėšų ar kokių kitų šaltinių, bet ne 'pinigų spausdinimo'. Jeigu kokia Graikija nuspręstų prispausdinti eurų, tai būtų tolygu vagystei. Panašiai, kaip kad kokia Rusija nuspręstų pasistatyti dolerių spausdinimo mašiną. O dar svarbiau būtų suprasti, kad pinigai iš oro neatsiranda. Juos spausdinti galima tada, kai maža infliacija, kitu atveju pinigų spausdinimas atitinkamai išaugina infliaciją.
Niekas tokiomis prezumcijomis nesivadovauja. Yra kur kas papraščiau - sumažinti valstybės išlaidas suma X reikia todėl, kad jinai tos sumos X neturi, gali pasiskolinti, taip neva šiek tiek paskatindama vartojimą, tačiau vėliau turės gražinti, taip sumažindama ir atimdama iš vartojimo + dar primokėdama paskolų procentus, kitaip sakant kiek skolintais pinigais yra sukuriama 'gėrio', atitinkamai tiek pat ir dar daugiau vėliau bus sukuriama blogio, kai tą skolą ir palūkanas reikės gražinti. Koažkodėl panašių 'vartojimo skatinimo' idėjų šalnininkai pamiršta, kad skolos turi būti gražinamos, o jų gražinimas mažina vartojimą.
Valstybės deficitines išlaidas (atmetus finansines alchemijas) visada finansuoja centrinis bankas ir tai nesukuria jokios naštos privačiam sektoriui, nes CB kuria pinigus on demand. Privataus sektoriaus sukaupti pinigai procese nedalyvauja, netgi atvirkščiai - yra valstybės deficitinių išlaidų rezultatas.
Taigi jei valdžia aiškina, kad mokesčius reikia didinti skolų grąžinimui - ji skiedžia ir tokią valdžią reikia vyt lauk.
Eurozonoje matome aklą prezumpciją, kad sumažinus valstybės išlaidas suma X, privataus sektoriaus išlaidos automatiškai padidės mažiausiai tuo pačiu X ...
Niekas tokiomis prezumcijomis nesivadovauja. Yra kur kas papraščiau - sumažinti valstybės išlaidas suma X reikia todėl, kad jinai tos sumos X neturi, gali pasiskolinti, taip neva šiek tiek paskatindama vartojimą, tačiau vėliau turės gražinti, taip sumažindama ir atimdama iš vartojimo + dar primokėdama paskolų procentus, kitaip sakant kiek skolintais pinigais yra sukuriama 'gėrio', atitinkamai tiek pat ir dar daugiau vėliau bus sukuriama blogio, kai tą skolą ir palūkanas reikės gražinti. Koažkodėl panašių 'vartojimo skatinimo' idėjų šalnininkai pamiršta, kad skolos turi būti gražinamos, o jų gražinimas mažina vartojimą.
Taip, vartojimą kartais reikia skatinti, kaip ir kartais reikia paskatinti netgi kainų kilimą, t.y. infliaciją, kuri šiuo metu yra mažesnė rekomenduojamai. Tačiau nuolatos skatinti infliaciją, nekreipiant dėmesio į jos dydį, būtų labai kvaila. Kaip ir nuolatos skatinti vartojimą, nes galiausiai tas 'vartojimo skatinimas' skolintų pinigų sąskaita vistiek būtų nusvertas 'vartojimo mažinimu, dėl gražinamų skolų ir procentų'. Skirtumas yra tada, kai vartojimą galima paskatinti fiskalinėmis priemonėmis arba pinigų spausdinimu, t.y. kai maža infliacija leidžia tai daryti, nes prispausdinti pinigai pakelia infliaciją.
Progresyviai mastantys (nesvarbu ar "kairieji", ar "dešinieji") kaip tik ir ragina aktyviau remtis fiskalinėmis priemonėmis, o ne užsiiminėti monetarinėmis alchemijomis
Su salyga, jog progresyviai mastanciais tu laikai Keynes'o pasekejus, nes kolkas progresyviausiai mastantys visi kalba apie stabilia pinigu pasiula ir stabilu jos prieaugi, o ne viskalini skatinima, kuris yra irodyta, jog neveikia
Eurozonoje matome aklą prezumpciją, kad sumažinus valstybės išlaidas suma X, privataus sektoriaus išlaidos automatiškai padidės mažiausiai tuo pačiu X ...
/\ Bet ar apie tą pačią fiskalinę politiką kalbam?
Aš, kaip Froido pasekėjas, manau, kad individo (ir kolektyvinės) psichologijos faktoriai yra esminiai apsprendžiant, be kita ko, ir mokesčių mokėtojų elgesį. Politika nukreipta būtent į mokesčių mokėtojų motyvaciją mokėti mokesčius ir tuo pačiu jų elgesio reguliavimą turi žymiai daugiau sėkmės šancų, nei politika, kuri aklai preziumuoja, kad mokesčių didinimas proporcingai papildo biudžetą paprasta aritmetine '2 + 2 = 4' formule ...
Na ekonomikos tvarumo argumentas lieka, kurio tikrai nesukurs monetarinė alchemija. Vienas dalykas, kurio aiškiai nesupranta kairieji ir kiti voodoo tikėtojai - tai, kad monetariniai svertai ekonomikai įtakoti yra geriausiu atveju tik laikina priemonė ir jie niekada nepakeis fiskalinės politikos ir valdymo kokybės svertų, nuo kurių ir priklauso ilgalaikė bet kokios šalies ekonominė raida.
Progresyviai mastantys (nesvarbu ar "kairieji", ar "dešinieji") kaip tik ir ragina aktyviau remtis fiskalinėmis priemonėmis, o ne užsiiminėti monetarinėmis alchemijomis
Na ekonomikos tvarumo argumentas lieka, kurio tikrai nesukurs monetarinė alchemija. Vienas dalykas, kurio aiškiai nesupranta kairieji ir kiti voodoo tikėtojai - tai, kad monetariniai svertai ekonomikai įtakoti yra geriausiu atveju tik laikina priemonė ir jie niekada nepakeis fiskalinės politikos ir valdymo kokybės svertų, nuo kurių ir priklauso ilgalaikė bet kokios šalies ekonominė raida. Graikijos pavyzdys geriausiai įrodo šią aksiomą.
Norint žmogų priversti daug dirbti pvz. 50% greičiau, turi jam pasiūlyti daugiau nei jis duotuoju momentu gauna, tada jis iš to džiaugsmo versis per galvą. Bet po kurio laiko pripras ir jam reikės pasiūlyti dar didesnę sumą, kad vėl pradėtų verstis per galvą. Taip pasaka turi suktis be galo. O infiliacija yra visos tos karuselės šalutinis produktas, kuris visai nereikšmingas.
Jeigu žmogus nemato perspektyvos, nebėra jokios motyvacijos stengtis daugiau dirbti.
Na ekonomikos tvarumo argumentas lieka, kurio tikrai nesukurs monetarinė alchemija. Vienas dalykas, kurio aiškiai nesupranta kairieji ir kiti voodoo tikėtojai - tai, kad monetariniai svertai ekonomikai įtakoti yra geriausiu atveju tik laikina priemonė ir jie niekada nepakeis fiskalinės politikos ir valdymo kokybės svertų, nuo kurių ir priklauso ilgalaikė bet kokios šalies ekonominė raida. Graikijos pavyzdys geriausiai įrodo šią aksiomą.
Beje, klausimas, ar Lietuva dar turi keletą neatiduotų brangių kreditų iš 2008-2009 eros, kurie nebuvo roll-ver'inti pigesnėmis palūkanomis paskutiniu metu?
Kredito reitingai nelabai aktualūs, kai nereikia skolintis iš privačių bankų ir tą gali padaryti šalies CB, o papildomi milijardai labai sėkmingai išjudintų ekonomiką.
/\ Negali - jei nori išlaikyti kredito reitingus ir tvarų ekonomikos augimą.
Kredito reitingai nelabai aktualūs, kai nereikia skolintis iš privačių bankų ir tą gali padaryti šalies CB, o papildomi milijardai labai sėkmingai išjudintų ekonomiką. Beje, tą dabar ir bando daryti Europos CB išspausdinęs 1 trilijoną €.
Kodėl nesąmonės? Tipo, Graikija taip niekada nepasielgtų, nes čia būtų neatsakingas elgesys ir Eurozonos partnerių beigi pasaulinių finansų rinkų apgaudinėjimas?
Įsivaizdavau centralizuotą spausdinimą, atstovaujama visų šalių CB.
Banktnotai niekur nedings, kažkada praeis pro kitų ES narių bankus ir tada bus galima kaupti duomenis, kiek jų buvo išleista. Jeigu graikai yra vagys, tai taip ir turės būti paskelbta ir įrašyta į istorijos vadovėlius.
Kodėl nesąmonės? Tipo, Graikija taip niekada nepasielgtų, nes čia būtų neatsakingas elgesys ir Eurozonos partnerių beigi pasaulinių finansų rinkų apgaudinėjimas?
Dabar jau ir Lietuva gali sau leisti tokius fokusus daryti.
Kodėl nesąmonės? Tipo, Graikija taip niekada nepasielgtų, nes čia būtų neatsakingas elgesys ir Eurozonos partnerių beigi pasaulinių finansų rinkų apgaudinėjimas?
Graikai turi grynųjų eurų spaustuvę (ne tokią kaip Kaune, kur gaudo ir uždarinėja, bet originalią), jei ką. Nepražus. Gali visus bedarbius įdarbinti valstybiniame sektoriuje ir mokėti 13 algų per metus grynais. Tuo pačiu stimuliuosis ir Eurozonos (ypač Vokietijos) ekonomika - visokie dantistai beveik be pajamų ir toliau galės pirktis poršus bei mersus.
Komentuoti: