EU. Eurozonos ekonomikos aktualijos

[andyour]

/\ svarbu, kad Rusija nebeturėtų pinigų ginklams ir karui, o ar rusas neįpirks iPhono tai niekam neaktualu, net ir kremliui.

[Eidvis]

Man rodos Rusijoj yra ir valiutos nuvertėjimas, ir infliacija. Šiaip valiutos nuvertėjimas Rusijai nėra nieko blogo. Tiesą sakant dauguma šalių savo ekonomines problemas sprendžia devalvuodamos valiutą. Juolab, kad įplaukos už naftą doleriais, tai biudžete rublių daug daugiau atsiranda. Pagrindinis to minusas yra tai, kad galiausiai ta nuvertėjusi valiuta smogia per kainas, nes visgi didelė dalis Rusijos suvartojamų prekių yra importinės. Taip išauga infliacija, kuri jau dabar artėja prie 20%. O tai reiškia, kad jeigu neaugs atlyginimai, vidutinis rusas nuskurs apie 20%. Taigi infliacija yra pagrindinis nuvertėjančios valiutos minusas ir kad ją sumažinti, pradedama ištraukinėti rublius iš rinkos, o tai pagrinde daroma pakeliant palūkanų normą, t.y. pabranginant skolinimąsį, kas atitinkamai kerta per investicijas ir vartojimą. Taigi tam, kad kovoti su infliacija, yra pritaikomos žiauros ir skausmingos priemonės, nes pats valiutos nuvertėjimas savaime nėra toks jau blogas dalykas, tačiau infliacija yra blogis ir netgi žiaurūs ir kenkiantys vaistai yra pateisinami.

[andyour]

Panašiai ir Rusijoje, nepaisant stringančios ekonomikos, Centrinis bankas priėmė sprendimą pakelti palūkanų normas ir taip ištraukti rublius iš rinkos. Ne dėl to, kad juos gasdintų krentantis rublio kursas, o dėl to, kad tai reiškia aukštą infliaciją ir su tuo jau reikia kovoti. Galbūt yra ir kitų rodiklių, įtakojančių pinigų spausdinimą, tačiau esu tikras, kad pats pagrindas ir esmė yra infliacijoje.

Bet ar visos rusiškos prekės nominuotos rubliais pabrango?
Rusijoje greičiau valiutos deficitas, nei infiliacija. Kadangi tai susiję, nes importinės prekės ir jų sudedamosios dalys importuojamos iš užsienio, tai nulėmė daugelį kainų.
Infiliaciją aš vadinčiau, kai vartojimas auga greičiau nei pasiūlą, o ne kai kapitalas ir vartotojai masiškai perka valiutą ir taip sukelia valiutos deficitą su tuom išplaukiančiomis pasekmėmis. Rusijoje perkamoji galia nepadidėjo, o dėl žemų naftos kainų ir biudžeto karpymo gana stipriai sumažėjo.

[index]

Nelabai žinau kas ir kokias būdais galėtų nustatyti ar rinkoje pinigų trūksta ar ne. Žinau tik vieną rodiklį, t.y. infliaciją. Jeigu jinai didelė - vadinasi pinigų rinkoje per daug. Jeigu per maža - jų rinkoje trūksta. Atitinkamai tada įsijungia centrinių bankų mechanizmai ir jie į rinką tų pinigų paduoda, arba juos išima. Kaip ir dabartiniu atveju ECB pradėjo vykdyti pinigų skatinimo politiką ne tam, kad valstybėms prispausdintų eurų ekonomikoms kelti, o tam, kad kovotų su defliacija ir artėtų prie 2% infliacijos lygio, priimto laikyti sveikiausiu ekonomikai auginti. Panašiai ir Rusijoje, nepaisant stringančios ekonomikos, Centrinis bankas priėmė sprendimą pakelti palūkanų normas ir taip ištraukti rublius iš rinkos. Ne dėl to, kad juos gasdintų krentantis rublio kursas, o dėl to, kad tai reiškia aukštą infliaciją ir su tuo jau reikia kovoti. Galbūt yra ir kitų rodiklių, įtakojančių pinigų spausdinimą, tačiau esu tikras, kad pats pagrindas ir esmė yra infliacijoje.

Infliacija iš esmės yra tik vienas iš indikatorių, padedančių nustatyti ar pinigų potencialiam BVP pasiekti yra pakankamai, per daug ar per mažai. Tik ją dabar naudoja didelė dalis centrinių bankų, nes mano, kad tai yra patogu ir teisinga.

[Eidvis]

Pinigus leidžia CB, o jų leidžia - taip, koks yra jų poreikis. Tik jis priklauso ne nuo infliacijos (ji iš esmės yra kaip šalutinis reiškinys ir indikatorius), o nuo tam tikro BVP dydžio.

Nelabai žinau kas ir kokias būdais galėtų nustatyti ar rinkoje pinigų trūksta ar ne. Žinau tik vieną rodiklį, t.y. infliaciją. Jeigu jinai didelė - vadinasi pinigų rinkoje per daug. Jeigu per maža - jų rinkoje trūksta. Atitinkamai tada įsijungia centrinių bankų mechanizmai ir jie į rinką tų pinigų paduoda, arba juos išima. Kaip ir dabartiniu atveju ECB pradėjo vykdyti pinigų skatinimo politiką ne tam, kad valstybėms prispausdintų eurų ekonomikoms kelti, o tam, kad kovotų su defliacija ir artėtų prie 2% infliacijos lygio, priimto laikyti sveikiausiu ekonomikai auginti. Panašiai ir Rusijoje, nepaisant stringančios ekonomikos, Centrinis bankas priėmė sprendimą pakelti palūkanų normas ir taip ištraukti rublius iš rinkos. Ne dėl to, kad juos gasdintų krentantis rublio kursas, o dėl to, kad tai reiškia aukštą infliaciją ir su tuo jau reikia kovoti. Galbūt yra ir kitų rodiklių, įtakojančių pinigų spausdinimą, tačiau esu tikras, kad pats pagrindas ir esmė yra infliacijoje.

[index]

Tai, ką jūs vadinat pinigais, reikėtų vadinti skola. Ar gali bet kurios ES šalies vyriausybė susiveikti pinigų, kurių vėliau nereikėtų grąžinti (ir dar su palūkanom)? Tomo žodyne žodžio skola nėra, tai ir išeina diskusija iš serijos "pirk dramblį" .

Na, pinigai patys savo esme nuo pat jų sukūrimo (dar tada kai tai buvo tik kriauklelės) visuomet buvo skola. t.y. skola kažkieno skola duoti tau prekę ar paslaugą.

[senasnamas]

Tai, ką jūs vadinat pinigais, reikėtų vadinti skola. Ar gali bet kurios ES šalies vyriausybė susiveikti pinigų, kurių vėliau nereikėtų grąžinti (ir dar su palūkanom)? Tomo žodyne žodžio skola nėra, tai ir išeina diskusija iš serijos "pirk dramblį" .

[index]

Tomai, visaip bandau, bet nebežinau kaip čia tau suprantamiau bepaaiškinti. Ar tavo sąskaitą už telefoną atsiranda iš spausdintuvo, ar iš to, kad prakalbi telefonu? Pinigai yra atspausdinami, o jeigu jau tiksliau, dauguma jų sukuriami virtualūs, tačiau atsiranda jie ne iš spausdintuvų, o iš poreikio. O poreikis atsiranda iš mažos infliacijos.

Pinigus leidžia CB, o jų leidžia - taip, koks yra jų poreikis. Tik jis priklauso ne nuo infliacijos (ji iš esmės yra kaip šalutinis reiškinys ir indikatorius), o nuo tam tikro BVP dydžio. Pinigai iš esmės yra kaip tepalas ekonomikai ir esant tam tikrai pinigų apyvartos greičiui tam tikram BVP rinkoje turi būti tam tikras kiekis pinigų. Jei jų trūksta, CB jų turi išleisti daugiau, jei per daug - dalį surinkti ir sunaikinti.

O kas dėl infliacijos, tai kai kuriais atvejais išleidus per didelį kiekį pinigų infliacija gali tapti didelė. Tai iš esmės priklauso nuo to, kiek pasiūla sugebės patenkinti paklausą. Aišku, infliacija priklauso nuo įvairių priežasčių ir vieni ją mažinantys veiksniai leidžia ją turėti mažesnę nei esant tokiam pinigų kiekiui, paklausai ir pasiūlai būtų kitu atveju.

[Sula]

Kad šiais laikais net vaikai žino, kad pinigai "iš oro" atsiranda

Duona auga ant medžio, pieną gamina pienovežis
Iš ko atsiranda Vyriausybės, Bankai? Iš oro

[Tomas]

Kad šiais laikais net vaikai žino, kad pinigai "iš oro" atsiranda

[Eidvis]

Gal tu geriau 'pirk dramblį' kažkaip panašiai vaikai būdami bendraudavo, kai jau neturėdavom ką pasakyt. Tik vaikams pinigų politika nerūpėjo, gal ir gerai, nes su tokiu požiūriu į dramblių pirkimą apie pinigų politiką nelabai ką ir būtumėm nutuokę

[Tomas]

Ne nu tai jo, bet iš kur atsiranda pinigai?

[Eidvis]

Tomai, visaip bandau, bet nebežinau kaip čia tau suprantamiau bepaaiškinti. Ar tavo sąskaitą už telefoną atsiranda iš spausdintuvo, ar iš to, kad prakalbi telefonu? Pinigai yra atspausdinami, o jeigu jau tiksliau, dauguma jų sukuriami virtualūs, tačiau atsiranda jie ne iš spausdintuvų, o iš poreikio. O poreikis atsiranda iš mažos infliacijos.

[Tomas]

Galima būtų sakyti, kad pinigai atsiranda iš spaudinimo mašinos, bet tai netiesa (...) Tačiau taip nėra.

Daug raidžių. Bet visgi iš kur atsiranda pinigai?

[Eidvis]

Eurostato GDP I ketv. duomenys.

metinis I ketv. pokytis / ketvirčio pokytis.
Lietuvos +1.5% / -0.6%
Latvijos +2.1% / +0.4%
Estijos +1.8% / -0.3%

Nuviliantys Lietuvos rodikliai, pagal pateiktus duomenis Lietuvos BVP pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, tarp ES šalių traukėsi sparčiausiai. Tai turėjo įtakos ir metiniams duomenims, tačiau iš esmės tai yra labai žemas metų pradžios startas, kuris turės neigiamos įtakos ir sekančių ketvirčių augimui.

[Eidvis]

Galima būtų sakyti, kad pinigai atsiranda iš spaudinimo mašinos, bet tai netiesa. Pinigai atsiranda iš mažos infliacijos, kuri leidžia Europos centriniam bankui prispausdinti daugiau eurų. Dabartiniam konkrečiam atvejui, kai ECB pradėjo kiekybinio skatinimo programą, pinigų prispausdinimo pagrindinė priežastis tikriausiai yra kritusios naftos kainos, kurios atitinkamai sumažino infliaciją ir atitinkamai suteikė erdvės į rinką įlieti daugiau pinigų, taip pakeliant infliaciją iki rekomenduotino lygio. Tačiau jeigu infliacija bus aukščiau rekomenduotino lygio ir tuo metu bus pradėti spausdinti pinigai, tai tokiu atveju išaugs infliacija iki kenkėjiško lygio ir tai duos neigiamą efektą. Jeigu tik pinigų spausdinimas būtų lengvas būdas praturtėti, tai tokiu atveju visame pasaulyje pinigų spausdinimo mašinos veiktų be perstojo. Tačiau taip nėra.

[Tomas]

O dar svarbiau būtų suprasti, kad pinigai iš oro neatsiranda.

O iš kur jie atsiranda?

[Eidvis]

Tomai, tau reiktų kažkaip įsisąmoninti, kad valstybės, bent jau ES narės, pinigų nespausdina ir tam neturi jokių teisių. Tą daro Europos centrinis bankas. Šalių centriniai bankai vistiek turi instrumentus monetarinei politikai reguliuoti, tačiau jie nėra pinigų spausdinimas ir jeigu jie daro kiekybinį skatinimą, tai daro iš skolintų lėšų ar kokių kitų šaltinių, bet ne 'pinigų spausdinimo'. Jeigu kokia Graikija nuspręstų prispausdinti eurų, tai būtų tolygu vagystei. Panašiai, kaip kad kokia Rusija nuspręstų pasistatyti dolerių spausdinimo mašiną. O dar svarbiau būtų suprasti, kad pinigai iš oro neatsiranda. Juos spausdinti galima tada, kai maža infliacija, kitu atveju pinigų spausdinimas atitinkamai išaugina infliaciją.

[Tomas]

Niekas tokiomis prezumcijomis nesivadovauja. Yra kur kas papraščiau - sumažinti valstybės išlaidas suma X reikia todėl, kad jinai tos sumos X neturi, gali pasiskolinti, taip neva šiek tiek paskatindama vartojimą, tačiau vėliau turės gražinti, taip sumažindama ir atimdama iš vartojimo + dar primokėdama paskolų procentus, kitaip sakant kiek skolintais pinigais yra sukuriama 'gėrio', atitinkamai tiek pat ir dar daugiau vėliau bus sukuriama blogio, kai tą skolą ir palūkanas reikės gražinti. Koažkodėl panašių 'vartojimo skatinimo' idėjų šalnininkai pamiršta, kad skolos turi būti gražinamos, o jų gražinimas mažina vartojimą.

Valstybės deficitines išlaidas (atmetus finansines alchemijas) visada finansuoja centrinis bankas ir tai nesukuria jokios naštos privačiam sektoriui, nes CB kuria pinigus on demand. Privataus sektoriaus sukaupti pinigai procese nedalyvauja, netgi atvirkščiai - yra valstybės deficitinių išlaidų rezultatas.
Taigi jei valdžia aiškina, kad mokesčius reikia didinti skolų grąžinimui - ji skiedžia ir tokią valdžią reikia vyt lauk.

[Eidvis]

Eurozonoje matome aklą prezumpciją, kad sumažinus valstybės išlaidas suma X, privataus sektoriaus išlaidos automatiškai padidės mažiausiai tuo pačiu X ...

Niekas tokiomis prezumcijomis nesivadovauja. Yra kur kas papraščiau - sumažinti valstybės išlaidas suma X reikia todėl, kad jinai tos sumos X neturi, gali pasiskolinti, taip neva šiek tiek paskatindama vartojimą, tačiau vėliau turės gražinti, taip sumažindama ir atimdama iš vartojimo + dar primokėdama paskolų procentus, kitaip sakant kiek skolintais pinigais yra sukuriama 'gėrio', atitinkamai tiek pat ir dar daugiau vėliau bus sukuriama blogio, kai tą skolą ir palūkanas reikės gražinti. Koažkodėl panašių 'vartojimo skatinimo' idėjų šalnininkai pamiršta, kad skolos turi būti gražinamos, o jų gražinimas mažina vartojimą.

Taip, vartojimą kartais reikia skatinti, kaip ir kartais reikia paskatinti netgi kainų kilimą, t.y. infliaciją, kuri šiuo metu yra mažesnė rekomenduojamai. Tačiau nuolatos skatinti infliaciją, nekreipiant dėmesio į jos dydį, būtų labai kvaila. Kaip ir nuolatos skatinti vartojimą, nes galiausiai tas 'vartojimo skatinimas' skolintų pinigų sąskaita vistiek būtų nusvertas 'vartojimo mažinimu, dėl gražinamų skolų ir procentų'. Skirtumas yra tada, kai vartojimą galima paskatinti fiskalinėmis priemonėmis arba pinigų spausdinimu, t.y. kai maža infliacija leidžia tai daryti, nes prispausdinti pinigai pakelia infliaciją.