EU. Eurozonos ekonomikos aktualijos

[John]

Labiausiai turbūt bijo Europos centrinis bankas, jei nusprendė paklausyti P. Krugmano patarimo pradėti spausdinti pinigus ir taip pabandyti išsivaduoti iš 7 metus besitęsiančios recesijos.

Jeigu visi rodikliai leidžia tai daryti, tai why not.

[Lettered]

O tai kas labiausiai "bijojo" defliacijos? Tie patys haliucinacijų ir silpnaprotystės kamuojami Keynsianistai, kurių visas ekonomikos supratimas susiveda į monetarinę politiką.

Labiausiai turbūt bijo Europos centrinis bankas, jei nusprendė paklausyti P. Krugmano patarimo pradėti spausdinti pinigus ir taip pabandyti išsivaduoti iš 7 metus besitęsiančios recesijos.

[John]

Krizė Europoje ir pagirios po jų jau tęsiasi beveik 7 metus. Mano supratimu to pagrindinė priežastis yra Kinija, į kurią masiškais kiekiais buvo perkeliama gamyba. Jeigu ankščiau Kinija garsėjo kaip nekokybiškų prekių gamintoja, tai šiuo metu joje gaminama kone viskas, tame tarpe ir tie patys iPhonai. Kadangi Europai pramonė yra daug svarbesnė, nei nemaža dalimi iš dolerių spausdinamo gyvenančiai JAV, tai ir krizė čia buvo didesnė. Beto prie JAV ekonomikos augimo smarkiai prisidėjo skalūnų dujų ir naftos bumas, kuris ne tik pildė biudžetą, tačiau ir smogė per energetinių resursų kainas, atitinkamai padėdamas verslui. Tačiau mano supratimu tas procesas, kai Kinija perima gamybą iš Europos, jau pasiekė piką ir turi pradėti mažėti. Kinijos atlyginimai jau nebėra tokie konkurencingi, ekonomikos augimo pagreitis mažėja, neseniai buvo paskelbta ir tai, kad Lenkija aplenkė Kiniją pagal pritraukiamų paslaugų centrų kūrimą. Tikėtina, kad depresijos laikotarpis Europoje baiginėjasi.

O tai kas labiausiai "bijojo" defliacijos? Tie patys haliucinacijų ir silpnaprotystės kamuojami Keynsianistai, kurių visas ekonomikos supratimas susiveda į monetarinę politiką.

Defliacija dėl krentančių naftos kainų, šiaip, yra pageidautinas ir netgi sveikintinas dalykas (nebent esi naftos eksportuotojas). Lietuva čia viena iš labiausiai išlošusių šalių.

[Eidvis]

Krizė Europoje ir pagirios po jų jau tęsiasi beveik 7 metus. Mano supratimu to pagrindinė priežastis yra Kinija, į kurią masiškais kiekiais buvo perkeliama gamyba. Jeigu ankščiau Kinija garsėjo kaip nekokybiškų prekių gamintoja, tai šiuo metu joje gaminama kone viskas, tame tarpe ir tie patys iPhonai. Kadangi Europai pramonė yra daug svarbesnė, nei nemaža dalimi iš dolerių spausdinamo gyvenančiai JAV, tai ir krizė čia buvo didesnė. Beto prie JAV ekonomikos augimo smarkiai prisidėjo skalūnų dujų ir naftos bumas, kuris ne tik pildė biudžetą, tačiau ir smogė per energetinių resursų kainas, atitinkamai padėdamas verslui. Tačiau mano supratimu tas procesas, kai Kinija perima gamybą iš Europos, jau pasiekė piką ir turi pradėti mažėti. Kinijos atlyginimai jau nebėra tokie konkurencingi, ekonomikos augimo pagreitis mažėja, neseniai buvo paskelbta ir tai, kad Lenkija aplenkė Kiniją pagal pritraukiamų paslaugų centrų kūrimą. Tikėtina, kad depresijos laikotarpis Europoje baiginėjasi.

Euro zona po ilgos pertraukos privertė aiktelėti

Euro zona rodo kur kas daugiau gyvybingumo, nei buvo tikėtasi, todėl manoma, kad baimė dėl įsisuksiančios defliacijos buvo perdėta.

Daugiau nei pusė svarbiausių ekonominių rodiklių metų pradžioje aplenkė ekspertų prognozes arba pasiekė maksimalią prognozę, rodo „Reuters“ atlikta analizė.
Šis naujas posūkis rodo, kad, nepaisant krizių Graikijoje ir Ukrainoje, defliacijos baimė buvo perdėta.

Analitikai beveik neabejoja, kad ECB, atsižvelgęs į šiuos rezultatus, ketvirtadienį ryšis padidinti euro zonos augimo prognozes.

Be to, nekantraujama sužinoti daugiau detalių apie kovą prasidedančią 1 trln. Eur vertės kiekybinio skatinimo programą.

„Turint omenyje laiką, ECB pasisekė, – tvirtina p. Schulzas. – Jei, nepaisant puikių rezultatų, ECB vis tiek paskelbs programos pradžią, ji turės kur kas daugiau įtakos, nei buvo įsivaizduojama dar sausį.“

[Silber418]

Paskelbti Europos Sajungos 2014 metu visu ketvirciu ekonomikos duomenys:

http://ec.europa.eu/eurostat/documen...4-4d240889a723

+ Švedija.

[andyour]

Per kurį laiką buvo susidariusi Lietuvos 4 mlrd. EUR skola ir Graikijos 224 mlrd.?
Kai Lietuvos BVP auga kokiais 3%, tuomet visi džiaugiasi, kad augam sparčiausiai Europoje, nors jei žiūrėtumėm į augimą eurais, tuomet gautume, jog vokietis ar suomis paaugęs 1% praturtėja eurais žymiai labiau nei mes augdami 3%. Pvz. 1% nuo 5000 yra 50 EUR, o 3% nuo 1000 yra tik 30 EUR.

Jie turi globalias kompanijas, kurios siurbia pelną iš viso pasaulio. Turi patentus, franšizes, sweatshopus pietryčių azijoje. Ir apskritai pas juos yra labai didelė kapitalo koncentracija, kuris konkuruoja dėl žmogiškųjų išteklių.

[Aleksio]

Pats matai 25 metų rezultatus. Mano visi pažįstami specialistai jau gauna europietiškas algas nuo 1000eur/mėn. Kokios buvo specialistų algos prieš 25 metus, ar ne 1000lt?

Prieš 25 metus 200 rublių buvo labai gera alga.

[andyour]

O kiek kartų pagerės per 50 metų?

Pats matai 25 metų rezultatus. Mano visi pažįstami specialistai jau gauna europietiškas algas nuo 1000eur/mėn. Kokios buvo specialistų algos prieš 25 metus, ar ne 1000lt?
Net ir tie patys emigrantai nemažai parsiveža pinigų bei turi apskritai galimybę nuvykti užsidirbti gana nemažus pinigus.

[Lettered]

Man "patinka", kai operuojama santykiniais dydžiais.

Graikijos skola buvo 224 mlrd. EUR, tapo 329 mlrd. EUR.
Lietuvos skola buvo 4 mlrd. EUR, tapo 14 mlrd. EUR.

Per kurį laiką buvo susidariusi Lietuvos 4 mlrd. EUR skola ir Graikijos 224 mlrd.?
Kai Lietuvos BVP auga kokiais 3%, tuomet visi džiaugiasi, kad augam sparčiausiai Europoje, nors jei žiūrėtumėm į augimą eurais, tuomet gautume, jog vokietis ar suomis paaugęs 1% praturtėja eurais žymiai labiau nei mes augdami 3%. Pvz. 1% nuo 5000 yra 50 EUR, o 3% nuo 1000 yra tik 30 EUR.

[andyour]

Tai kad graikams vokiečiai primygtinai kiša pinigus, niekaip negali atsikratyti

Tai dėl to, kad prisiinvestavę ir bijo prarasti pinigus. Be to, neblogai sekasi graikams pardavinėti ginklus. Gal net į NT labai priinvestavę. Vokiečiai moka skaičiuoti, tad tikriausiai ne veltui taip daro.

[Tomas]

To absurdiško reikalavimo dėl 4% biudžeto pertekliaus jau atsisakyta

[senasnamas]

Lietuvos skola nėra baisi, žinant, kad po 20 metų pragyvenimas pagerės apie du kartus. Tuo tarpu, graikams tik po 20 metų gyvenimas gerės, po 1% per metus.

O kiek kartų pagerės per 50 metų?

Graikai tai nepanašu nei kad ruoštųsi tas skolas grąžinti, nei kad pajėgtų tai padaryti. Tai gal ir nebloga taktika visus gąsdinti ir reikalauti papildomų pinigų arba nurašymų siekiant palaikyti aukštesnį pragyvenimo lygį nei būtų galima pasiekti su esamu BVP.

Remiantis vasarį besibaigiančia finansinės pagalbos programa skirta Graikijai, kuri buvo pratęsta dar keturiems mėnesiams, ši šalis iki 2022 metų savo skolą lyginant su metinio bendrojo vidaus produkto verte turi sumažinti iki 110 procentų.
„Remiantis dabartinėmis sutarties sąlygomis, Graikijos pagrindinis biudžeto perteklius daugiau nei dešimtmetį turi būti didesnis nei keturi procentai. Nei viena šalis, kurios ekonomika buvo sveika, nesugebėjo to pasiekti. Todėl manau, kad dabartinės sąlygos, kurios keliamos Graikijai, yra nerealios“ - pridūrė Kingsley Jones.

http://www.traders.lt/page.php?id=20496

[Tomas]

Tai kad graikams vokiečiai primygtinai kiša pinigus, niekaip negali atsikratyti

[andyour]

Galima pagalvoti, kad Lietuvos tai jau iš šventos dvasios

Bet graikai daugiau nebegaus skolų Lietuvos skola nėra baisi, žinant, kad po 20 metų pragyvenimas pagerės apie du kartus. Tuo tarpu, graikams tik po 20 metų gyvenimas gerės, po 1% per metus.

[Tomas]

O tas BVP nebeatsistatys, nes buvo tiesiog sudarytas iš skolų

Galima pagalvoti, kad Lietuvos tai jau iš šventos dvasios

[nesekasi]

Lietuviško ir graikiško "taupymo" ypatumai:
Atvaizdas

Oh my, tu rimtai kątik tokį paveiksliuką įmetei?

Šiaip supratau, ką tu man primeni.

https://www.youtube.com/watch?v=Bx5Sc3vWefE

1:1 sakyčiau.

[andyour]

Skola/BVP irgi santykinis dydis Pvz. Graikijoje šio rodiklio kilimas nulemtas didele dalimi ne skolos nominalios vertės augimo, o BVP kritimo.

O tas BVP nebeatsistatys, nes buvo tiesiog sudarytas iš skolų

[Tomas]

2006-i metai kaip bazė parinkti dėl to, kad eurostatas neduoda senesnių Graikijos duomenų (juos žino tik Goldman Sachs ).

Čia kitas grafikas parodantis, kad tos šalys kurios agresyviausiai stimuliavo ekonomiką greičiausiai išėjo iš krizės, na o tos kurios taupė - prisitaupė ... :

Man "patinka", kai operuojama santykiniais dydžiais.

Skola/BVP irgi santykinis dydis Pvz. Graikijoje šio rodiklio kilimas nulemtas didele dalimi ne skolos nominalios vertės augimo, o BVP kritimo.

[Arunasx]

/\ Aha.Plius reikia Žiūrėti kokią dalį nuo BVP sudaro. Graikija gal 175%, Lietuva ~40%.

Blogas Kubilius, net peliukai taip sako.

[Sula]

Lietuviško ir graikiško "taupymo" ypatumai:
Atvaizdas

Man "patinka", kai operuojama santykiniais dydžiais.

Graikijos skola buvo 224 mlrd. EUR, tapo 329 mlrd. EUR.
Lietuvos skola buvo 4 mlrd. EUR, tapo 14 mlrd. EUR.