EU. Eurozonos ekonomikos aktualijos

[Tomas]

Jei vokiečiai nenori žaisti pagal bendras taisykles, tai gal tegu dingsta iš komandos?

[index]

Graikija puikiai supranta, kad eurozonai ji reikalinga nemažiau nei pačiai Graikijai euras, todėl tuom naudosis. ES lyderiai kaip apie didžiausią košmarą kalba apie Graikijos pasitraukimą iš eurozonos, o euro kursas krenta vien tik nuo tokių kalbų. Įdomu kuom visa tai baigsis, ar panašios jėgos ateis ir į Ispaniją, Prancūziją bei kitas šalis ir Graikija gaus užtarimą, ar vis tik bus griežtai išmesta iš eurozonos. Kažkokio tarpinio varianto, kaip dar dalies skolų nurašymas ar naujų paskolų davimas neįmanomas, nes tokiu atveju tokios šalys kaip Lietuva, Portugalija, Ispanija liktų kvailio vietoje su savo taupymu, o kitoms turtingesnėms šalims irgi turbūt jau atsibodo finansuoti skurdesnes.

ES radikalių sprendimų niekada nebuvo ir nebus. Ne tokia čia politinė kultūra, todėl niekas graikų nei iš eurozonos mes, nei visą skolą nurašinės. Kas greičiausiai bus tai būtent dalies skolos "nurašymas" (realiai tai perskirstymas tarp valstybių), dalinis biudžeto taisyklių atlaisvinimas ir tuo pačiu Graikija prisiims vykdyti dalį reformų, gerinančių mokesčių surinkimą bei sąlygas verslui.

Išeitis yra labai paprasta, bet vokiečiai ir kiti koncervatoriai yra neįgalūs jos suvokti. Nereikia graikams duoti pinigų. Reikia iš jų pirkti realias prekes ir paslaugas. T.y. vokiečiai turi išleisti savo sukauptus eurus kurie pas juos pateko kaip graikų skola. Vokiečiai dabar turi susimokėti už tai, kad kelis metus po euro įvedimo turėjo daugiau darbo ir pinigų nei leido tuometinė pačios Vokietijos ekonominė padėtis. Vokiečiai dabar turėtų uždaryti visas MB, BMW, Audi ir VW atstovybes Graikijoje, o visus valstybės tarnautojus įpareigoti pirkti tik graikišką alyvų aliejų, brendį tik Metaxą ir mažiausiai 2 savaites kiekvienais metais atostogauti Graikijoje. Praeitų keli metai ir Graikijos skolos žymiai sumažėtų.

Iš esmės, būtent taip. Tik vokiečiai principingai daugiau vartoti nenori, o dar didesnė problema, kad graikai nelabai ką turi pasiūlyti. Pakankamai greitai aliejaus tiek nesuvartosi ir nepriatostogausi, kad tą skolą susigrąžintum. Dėl to pagrdindinė graikų skolos problema, kad jos verslas nelabai konkurencingas ir jo apskritai nelabai daug, todėl jie nesugeba padidinti savo eksporto ir grąžinti užsienio skolos.

Tuo tarpu kokioje Ispanijoje šitas mechanizmas pradėjo veikti ir jos eksportas ženkliai išaugęs, palyginus ir su ikikriziniu laikotarpiu.

[liutass]

Bet vokieciai Graikijoje jauciasi kaip namie Kazkada ginklu nepaeme, o siandien braido sau po jura ir graikai lankstosi jiems su kokteiliukais )

[Tomas]

Mažiau nuovokiems paaiškinsiu kame problema. Pvz. barterinėje, mainų ekonomikoje niekam neateitų į galvą, kad nelygiaverčiai prekių mainai, kai gauni mažiau nei atiduodi yra gerai. Grubus pvz. - iš kažko gauni 5 baltus kiaušinius, kitam atiduodi 10 rudų ir giriesi kokį zjb biznį padarei. Visi sakytų - durnius.

Tuo tarpu monetarinėje ekonomikoje, tokioje kaip ją supranta vokiečiai ir pan., tai kažkodėl laikoma gėriu. T.y. pagaminti ir išvežti į kitą šalį realų produktą (mersedesus), o atgal gauti tik spalvotus fantikus - eurus jų supratimu yra puiku, moralu ir visaip kitaip zjb. Ko nesupranta vokiečiai, kubiliai ir visi koncervatorių gerbėjai, kad monetarinėje sąjungoje norėdamas parduoti daugiau, nei pats nuperki, turi pirkėjui duoti pinigų. Tą vokiečiai sėkmingai darė iki 2008-ų metų krizės. Vokiečių bankai skolino pinigus graikams, graikai už tuos pinigus pirko mersedesus, tankus leopard, vokiškus povandeninius laivus, kreiserius ir pan. Graikai gavo mersedesus, vokiečiai eurus ir visi buvo patenkinti. Dabar situacija yra tokia pati - graikai vis dar turi mersedesus, vokiečiai vis dar turi eurus, bet visi kažko nervuoti ir pykstasi, nors patys to norėjo.

Išeitis yra labai paprasta, bet vokiečiai ir kiti koncervatoriai yra neįgalūs jos suvokti. Nereikia graikams duoti pinigų. Reikia iš jų pirkti realias prekes ir paslaugas. T.y. vokiečiai turi išleisti savo sukauptus eurus kurie pas juos pateko kaip graikų skola. Vokiečiai dabar turi susimokėti už tai, kad kelis metus po euro įvedimo turėjo daugiau darbo ir pinigų nei leido tuometinė pačios Vokietijos ekonominė padėtis. Vokiečiai dabar turėtų uždaryti visas MB, BMW, Audi ir VW atstovybes Graikijoje, o visus valstybės tarnautojus įpareigoti pirkti tik graikišką alyvų aliejų, brendį tik Metaxą ir mažiausiai 2 savaites kiekvienais metais atostogauti Graikijoje. Praeitų keli metai ir Graikijos skolos žymiai sumažėtų.

Aišku tokia politika Vokietijai yra morališkai ir ideologiškai nepriimtina, bet tokia yra monetarinės sąjungos realybė.

[Arunasx]

Graikija man primena gerokai įkaušusį žmogelį įkritųsį į kanalizacijos kolektorių. Gailestingas praeivis europietis bando tiesti lazdą, tai žmogelis vis atsumia, koliojasi arba bando pastvėręs lazdos galą ir naivų europietį įtraukt.

/\ Kaip vakar Džakilaičio (dviračio žinių personažo trobelės langelyje bobutės/dėduko įvestas Jakilaičio naujas vardas, kad žiaurus kaip Džekas skerdikas ir gali tą patį klausimą užduoti net 5 kartus) laidoje sakė tėtušis Landzbergis, kad rusai aiškiai pastoviai sako europiečiams, kad jūs esate kvailiai ir bailiai. Tiki nebūtais dalykais ir būtų labai patenkinti jei kažkuriuo momentu chuilostano puolimas sustotų, tada galėtų atšaukti sankcijas atseit pasiektas progresas derybose.

[Lettered]

Graikija man primena gerokai įkaušusį žmogelį įkritųsį į kanalizacijos kolektorių. Gailestingas praeivis europietis bando tiesti lazdą, tai žmogelis vis atsumia, koliojasi arba bando pastvėręs lazdos galą ir naivų europietį įtraukt.

Graikija puikiai supranta, kad eurozonai ji reikalinga nemažiau nei pačiai Graikijai euras, todėl tuom naudosis. ES lyderiai kaip apie didžiausią košmarą kalba apie Graikijos pasitraukimą iš eurozonos, o euro kursas krenta vien tik nuo tokių kalbų. Įdomu kuom visa tai baigsis, ar panašios jėgos ateis ir į Ispaniją, Prancūziją bei kitas šalis ir Graikija gaus užtarimą, ar vis tik bus griežtai išmesta iš eurozonos. Kažkokio tarpinio varianto, kaip dar dalies skolų nurašymas ar naujų paskolų davimas neįmanomas, nes tokiu atveju tokios šalys kaip Lietuva, Portugalija, Ispanija liktų kvailio vietoje su savo taupymu, o kitoms turtingesnėms šalims irgi turbūt jau atsibodo finansuoti skurdesnes.

[J.U.]

Graikija man primena gerokai įkaušusį žmogelį įkritųsį į kanalizacijos kolektorių. Gailestingas praeivis europietis bando tiesti lazdą, tai žmogelis vis atsumia, koliojasi arba bando pastvėręs lazdos galą ir naivų europietį įtraukt.

[Tomas]

Na jis kalba angliškai, reiškia turėtų būti pakankamai kompetetingas eiti ministro pareigas.

[John]

Nauju Graikijos finansų ministru turėtų tapti interneto blogeris Yanis Varoufakis:
http://yanisvaroufakis.eu/
Youtube video

Čia Račo brolis?

[nomad]

/\ (Ne)demaskuotas idiotas (turiu omeny ir tą nuotraukoje, ne tik postintoją) ...

[Tomas]

Nauju Graikijos finansų ministru turėtų tapti interneto blogeris Yanis Varoufakis:
http://yanisvaroufakis.eu/

[andyour]

Tokius mėgėjiškus tyrimus galima nesunkiai pakreipti į norimą pusę - jei tyrimą užsakys Maxima, paaiškės, kad pigiau Lietuvoje, jei tyrimą inicijuos vartotojai, paaiškės, kad pigiau užsienyje. Siekiant norimo rezultato galima rinktis "patogesnius" prekybos centrus, miestus, prekes. Jei kažkurioj vietoj gaunamas nepageidaujamas rezultatas, ta vieta nutylima, einama į kitą vietą ir pan. Ką reiškia pusė kepaliuko duonos? Baltos, juodos, su priedais? Kiek gramų sveria pusė kepaliuko? Tame pačiame prekybos centre tų puskepalių gali būti keliasdešimt rūšių ir jų kaina skirtis daugiau nei dvigubai. Neturint tikslaus metodo, tokie tyrimai nieko neparodo. Be to, užsienyje dažnai kainos ryškiai skiriasi miesto centre ir miesto pakraštyje. Lyginama Klaipėda su Londonu. O kodėl ne Kupiškis su Ženeva?

tu nežiūrėk pro Rusijos prizmę. Vakaruose yra konkurencija, tai reiškia, kad verslas konkuruoja ir kainos yra maksimaliai žemos. Gal pasidomėk koks mažmeninės prekybos pelningumas, kokia marža. Ir dar iškart pasakau, kad marža tai nėra grynas pelnas. Tiek kiek nuo tavęs uždirba prekybcentriai, tu jau seniai prašsvaistei tą laiką=pinigus čia kartodamasis kaip sugedusi plokštelė

[andyour]

„Vakarų ekspresas“ sausio viduryje kreipėsi į užsienyje gyvenančius draugus bei pažįstamus ir paprašė nupirkti 5 maisto produktus: litrą pieno, pakelį sviesto, dešimt kiaušinių, pusę kepaliuko duonos bei pakelį makaronų. Prašymas buvo vienas – prekes pirkti panašaus lygio prekybos centre ir rinktis vidutinio brangumo produktus.
Amsterdame gyvenanti Simona, už anksčiau išvardintą pirkinių krepšelį sumokėjusi mažiau nei Lietuvoje – 5,13 euro, tikino, kad sugebėtų įsigyti šias prekes dar perpus pigiau, jei būtų nuėjusi, kaip įprasta, „pas turkus“. Ką parodė čekiai?
Klaipėdoje, prekybos centre „Iki“, už minėtas prekes sumokėta 5,55 euro. Londone toks pat pirkinių krepšelis kainavo kiek daugiau – 5,44 svaro arba 6,85 euro, Romoje – 7,72, Hamburge – 9,35 euro, Amsterdame – 5,13 euro.
Tačiau 2015 m. sausio 1 d. Statistikos departamento duomenimis, minimali alga Lietuvoje siekia vos 300 eurų, vidutinis darbo užmokestis į rankas – 541,1 euro. Tuo metu Jungtinėje Karalystėje vidutinis atlyginimas siekia 2,2 tūkst. svarų, arba 2,78 tūkst. eurų, Vokietijoje 1-1,7 tūkst. eurų, Italijoje 1,3-1,5 tūkst. eurų. Italijoje net minimalus atlyginimas (900 eurų) kur kas didesnis nei lietuviška vidutinė alga. Nyderlanduose minimali alga dar patrauklesnė – 1,2 tūkst. eurų.
http://www.lrytas.lt/verslas/mano-pi...amsterdame.htm

tik nepaminėta, koks gyventojų procentas gauna tą UK minimalią algą. Kad UK uždirbti vidutinį, reikia turėti įgūdžių, kai Lietuvoje vidutinį gauna paprasti juodadarbiai. Apie minimumą jau pridiskutuotą, net nesikartosiu.

[John]

2,5€ už pakelį makaronų, duonos kepaliuką, litrą pieno, pakelį sviesto ir dešimt kiaušinių Amsterdame?

Bitch, please.

Perkant value segmento produktus gal ir galima priartėti prie tokios kainos. Bet tai, aišku, nebus labai geri produktai.

[nesekasi]

Amsterdame gyvenanti Simona, už anksčiau išvardintą pirkinių krepšelį sumokėjusi mažiau nei Lietuvoje – 5,13 euro, tikino, kad sugebėtų įsigyti šias prekes dar perpus pigiau, jei būtų nuėjusi, kaip įprasta, „pas turkus“.

2,5€ už pakelį makaronų, duonos kepaliuką, litrą pieno, pakelį sviesto ir dešimt kiaušinių Amsterdame?

Bitch, please.

[senasnamas]

Tokius mėgėjiškus tyrimus galima nesunkiai pakreipti į norimą pusę - jei tyrimą užsakys Maxima, paaiškės, kad pigiau Lietuvoje, jei tyrimą inicijuos vartotojai, paaiškės, kad pigiau užsienyje. Siekiant norimo rezultato galima rinktis "patogesnius" prekybos centrus, miestus, prekes. Jei kažkurioj vietoj gaunamas nepageidaujamas rezultatas, ta vieta nutylima, einama į kitą vietą ir pan. Ką reiškia pusė kepaliuko duonos? Baltos, juodos, su priedais? Kiek gramų sveria pusė kepaliuko? Tame pačiame prekybos centre tų puskepalių gali būti keliasdešimt rūšių ir jų kaina skirtis daugiau nei dvigubai. Neturint tikslaus metodo, tokie tyrimai nieko neparodo. Be to, užsienyje dažnai kainos ryškiai skiriasi miesto centre ir miesto pakraštyje. Lyginama Klaipėda su Londonu. O kodėl ne Kupiškis su Ženeva?

[Arunasx]

„Vakarų ekspresas“ sausio viduryje kreipėsi į užsienyje gyvenančius draugus bei pažįstamus ir paprašė nupirkti 5 maisto produktus: litrą pieno, pakelį sviesto, dešimt kiaušinių, pusę kepaliuko duonos bei pakelį makaronų. Prašymas buvo vienas – prekes pirkti panašaus lygio prekybos centre ir rinktis vidutinio brangumo produktus.
Amsterdame gyvenanti Simona, už anksčiau išvardintą pirkinių krepšelį sumokėjusi mažiau nei Lietuvoje – 5,13 euro, tikino, kad sugebėtų įsigyti šias prekes dar perpus pigiau, jei būtų nuėjusi, kaip įprasta, „pas turkus“. Ką parodė čekiai?
Klaipėdoje, prekybos centre „Iki“, už minėtas prekes sumokėta 5,55 euro. Londone toks pat pirkinių krepšelis kainavo kiek daugiau – 5,44 svaro arba 6,85 euro, Romoje – 7,72, Hamburge – 9,35 euro, Amsterdame – 5,13 euro.
Tačiau 2015 m. sausio 1 d. Statistikos departamento duomenimis, minimali alga Lietuvoje siekia vos 300 eurų, vidutinis darbo užmokestis į rankas – 541,1 euro. Tuo metu Jungtinėje Karalystėje vidutinis atlyginimas siekia 2,2 tūkst. svarų, arba 2,78 tūkst. eurų, Vokietijoje 1-1,7 tūkst. eurų, Italijoje 1,3-1,5 tūkst. eurų. Italijoje net minimalus atlyginimas (900 eurų) kur kas didesnis nei lietuviška vidutinė alga. Nyderlanduose minimali alga dar patrauklesnė – 1,2 tūkst. eurų.
http://www.lrytas.lt/verslas/mano-pi...amsterdame.htm

[andyour]

/\ Lygiai taip pat pinga ir mūsų darbo jėga.

Jeigu kalbant apie eksportą ne į ES.

[Arunasx]

/\ Lygiai taip pat pinga ir mūsų darbo jėga.

[andyour]

Gerai atrodo euro kurso grafikas:
http://www.bloomberg.com/quote/EURUSD:CUR/chart
Nuo praeitos gegužės dolerio atžvilgiu nukrito 18 proc.

Tai nėra labai gerai mums, nes vakarų europoje, vakarų kapitalui pinga jų darbo jėga.