Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Šiaip nesąmonės ir kliedesiai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Nežinau, kažkada labai seniai, dar buvau visai mažas, mama man įgarsino tai, ką girdėjo per radiją: tipo, kad kažkoks kunigas (turbūt girtas) partrenkė žmogų. Tai mama sakė man - tą kunigą į kalėjimą, o žmogų - į ligoninę. Gal numanote, apie kokį ten kunigą buvo kalbama? Bet tikriausiai ne vienas dvasininkas yra taip susiteršęs savo reputaciją...
    O iš 2015 m. rudens atsimenu tokį keistą nutikimą (net nežinau kaip vadinasi). Žodžiu, reikalas toks, kad dar būdamas mažas, kai važiuodavome 16 troleibusu link stoties, pro tą žiedą, aš ilgesingai žvelgdavau į tą Savanorių pr. dalį, kur prasideda kelias A1, nu žodžiu tą pramoninį, kur išvažiuoti iš miesto. Mane domino, kad ten toliau už dar kelių kilometrų, kas slypi už tų miškų ir t.t. Tai 2015 m. vasarą pravažiavau ten kelis kartus, Vaduvos st. persėsdamas į dar toliau už miesto vedančius maršrutus - 8, 20, 25, 51. Tai kai tų pačių metų rudenį atėjau 9-on klasėn į VVM, kur buvau sutiktas itin nedraugiškai tarp klasės draugų (nors santykiai su mokytojais kaip tik buvo kone auksiniai), tai kaip rašiau "Forumiečių kūryboje", specialiai laukiau mokslo metų galo, po pamokų nevažiuodavau, nes nenorėdavau patirti to kontrasto - t.y. kad malonius Aukštųjų Panerių miškų įspūdžius išpurvintų nemalonūs incidentai ir patyčios mokykloje. Tai su nekantrumu kentėjau iki mokslo metų galo. Ir tų `15-ųjų lapkritį mamai kambary pasidarė šalta, tad ji skelbimuose internete rado moterį, kuri pardavinėja kažkokias plokštes, kišamas už radiatorių. Tai mama jau žinojo, kad aš tobulai išmanau visus miesto maršrutus ir pan., tai užklausė manęs, kaip nuvykti į tą Savanorių pr., kažkur netoli Norfos bazės, kur ta moteris dirba ir ten jai perduos tuo ale apšiltinimus kažkokius. Tai aš jai taip vangiai burbtelėjau kažką panašaus į (rodydamas pirštu pro langą į stotelę):
    - Nu va ten va, į Justiniškių gatvę nueini ir su 18 arba 13 troleibusu važiuoji..."
    Mama pasakė supratusi ir tiek, bet išsyk pajuto tą mano vangumą ir kitą dieną supratusi susitarė su ta moterimi, kad geriau nuvažiuos atsiimti tų plokščių prie Ozo, nes ir tai moteriai ten tapo staiga patogiau. Tai mama suvokė visą tiesą (kurią viduje slėpiau ir aš) - ji teigė supratusi, kad aš jai užpavydėjau, kad ji važiuoja į mano mylimiausią Vilniaus miesto vietą ("mano teritoriją"). Man beliko tik pritarti. Nu nes maždaug ten aš važinėju, ten aš jaučiuosi pakylėtas, kietas, o dabar mano mama važiuoja ten pat. Žinau, kad pašaliečiui suvokti tokį mano mąstymą bus sunku, bet vis tiek dalinuosi, gal kam pravers. Na o kitais metais, 10 klasėje, perėjęs į Senvagę, atsigriebiau kaip reikiant už tuos prarastus praėjusius metus - ten visus mokslo metus, kiekvieną dieną parėjęs po pamokų namo, paruošęs namų darbus ir pavalgęs, iškart skubėdavau į Saltoniškių stotelę laukti 24-o, kuris mane priveš iki Vaduvos st., nuo kurios 8 autobusas mane nuskraidins iki Vaidotų arba 25 iki V. A. Graičiūno gatvės galo. Kaip tais metais mane mokiusi matematikos mokytoja Jurga, jei būtų žinojusi apie tokius mano viražus, tikriausiai sukaltų 3 vienetus į dienyną iškart. Ji gi taip spaudė mus mokytis, pykdavo dėl tingėjimo, skatino ruoštis egzaminams ir t.t.
    Paskutinis taisė Kristupas0220; 2023.05.21, 01:32.

    Comment


      Atsimenu būdamas darželinuku, turėjau kažkokį keistą krizinį periodą, kai man dėl nežinomų priežasčių kažkodėl itin nepatiko Lenkija. Tai netgi buvo toks, prikolas, kai vakare atsisakiau eiti maudytis į vonią, nes joje buvo įsukta nauja lenkiška elektros šviesos lemputė. Kai močiutės paklausiau, kokioje šalyje ji pagaminta, ji gal rimtai, o gal specialiai atsakė:
      - Lenkijoj...

      Taigi nežinau kodėl man tai buvo taip svarbu, kad net nenorėjau eiti maudytis į vonią, apšviestą lenkiška lempute, tačiau tikrai jau tada domėjausi geografija, dar kažkaip keistai grupuodavau šalis po dvi, neatsimenu pagal ką, gal pagal vėliavas. atsimenu tik vieną pvz. Vengrija-Bulgarija.
      Paskutinis taisė Kristupas0220; 2023.05.22, 00:20.

      Comment


        Dabar pakalbėkime apie tai, kuo dalintis vengdavau kone su bet kuo apskritai - pakalbėkime apie pačius nemaloniausius nutikimus su kitais žmonėmis - giminėmis, kaimynais, mokyklos bendruomenės nariais, atsitiktiniais praeiviais ir kt. Čia neaprašysiu tik situacijų su mama, nes jų buvo tiek daug, kad nė nežinau, nuo ko pradėti. Tai tam tikri pokalbiai su asmenimis, po kurių mano adresu išsakytų žodžių man dingdavo noras gyventi:

        1. Giminės:

        a) mano atros eilės teta Džiuljeta iš Klaipėdos (tiksliai net nežinau, kaip tiksliai rašosi šis vardas) - kaime ji buvo atvykusi paviešėti pas mus irgi. Kadangi ten vandentiekio nebuvo, vandenį semdavome iš šulinio. Na ir ta Džiuljeta, semdama vandenį, man pasirodė, kad ji išsuko per daug metrų tos grandinės, apvyniotos ir pritvirtintos prie volo, kuris sukamas. Paprastai leidžiant kibirą žemyn, pasiekus patį žemiausią tašką, kuomet kibiras jau pūkšteli į vandenį, ant volo lieka kokios 4-5 grandinės apvijos, o vat po p. Džiuljetos sėmimo jų liko gal tik 2 ar išvis 1,5. Man tas vaizdelis atrodė žiauriai ir aš jos paklausiau, kaip čia taip dabar yra. Tai ji atšauna:
        - Kaip aš noriu, taip ir darau, ir tu čia man neaiškink!

        b) Močiutė. Ji buvo ne šiaip kokia kriošena, bet energinga - matyt 8 tremties metai Sibire, Igarkoje ją užgrūdino, kaip pat senelis kažkada sakė - tokiame atšiauriame klimate "užsikonservavo", tad gyvens ilgai. Tai kaime mėgdavo padirbti darbus darže ir prie ūkio, lipdavo kopėčiomis, periodiškai degindavome laužus, kur sukūrendavome ties savo atliekas iš buities, tiek šakas ir kitą atliekamą mantą. Tai gal kokiais 2010 m. bedeginant, nuo laužo po orą skraidė daug juodų atplaišų. Tai aš, kaip autistiška asmenybė, kuria būdingas žavėjimasis, domėjimasis kitiems net nepastebimais mažareikšmiais reiškiniais, išspraudžiau klausimą: "Wow, kiek čia tų juodų dalelių skraido"
        - Suskaičiuok! - ciniškai ramiu balsu atkirto man močiutė.

        c) Melitukas, kita antros eilės teta. Kaime šalia to paties šulinio buvo tokia paaukštinta plyta pasidėti kibirui. Aš ant jos sėdėjau ir bandžiau trinant šakelę į šakelę, įžiebti ugnį, ir šalia stovėjo mažasis Melituko sūnus Modis. Jai pasirodė (bet kažkiek ir aš iš tikrųjų perteklinai) staigius judesius alkūnėmis dariau, tai ji sako:
        - Vaitiekau Rimša, nu nu nu!

        2. Atsitiktiniai žmonės:

        a) 447-oji HER`a (Subaru Legacy). Iš mano gyvenamoje gatvėje esančio kelkraščio, kur visi parkuojasi mašinas, panoro išvažiuoti tėtukas su vaiku - mano kaimynas. Ir kaip tik tuo metu į priešais jo mašiną esančią dar vieną laisvą vietą atvažiavo jauna pana, kuri atvažiavo gydytis dantų pas "Dantų specialistai, UAB" - pačią geriausia dantklinikę in the city of Vilnius. Žodžiu, vienas nori išvažiuoti, o kita - įlįsti, prisišvartuoti. Ir ten nė vienas jų nenorėjo nusileisti, tad ta boba keliskart pasignalino, nors aplinkui yra gyvenamųjų namų, kurių gyventojams tie nuolatiniai pypinimai trukdo. Supratęs, kad signalas sklido iš jos geldos, jai išlipus paklausiau, kodėl ji taip agresyviai triukšmavo, kodėl atvamabylių vadyteliai tokie nekantrūs. Tai ji atsakė:
        - Eik nakuj!

        Prieš daugiau nei 2 metus po ženklu prisiparkavo mašina. Sekmadienio vakaras. Sėdėjo vyras pusamžis, ir bobela analogiškai panašaus amžiaus. Priėjau perspėti, kad čia yra sustoti draudžiantis ženklas, nes per čia esančias paliktas mašinas nepravažiuoja fūros. Tai jis atsakė:
        - Nu gal sekmadienį nevažiuos fūros ir nereikia čia knisti proto?! Mes tik valandai čia.

        Taigi tąkart taip ir palikau nenufotkinęs, nors manau jog kažkada vėliau tikrai atsiėmiau.

        b) Kaime, tie patys 2013 metai. Dar birželį tas traktoristas, vartydamas šieną, pakvietė mane į kabiną be durų, rugpjūtį jau sustojęs pagrindiniame kaimo vieškelyje su virve ruošėsi kažką tempti. Tai man priėjus paklausti kas ir kaip, jo atsakymas pribloškė:
        - Paklausk mamos!

        Absurdas tame, kam mama kaime kartu su manim nevažiuodavo, jai ten nešvaru, smirda, visur aplink musės, lauko tualetas, vasaros kaitra ir pan. tiesiog atbaido, gal tik trumpam yra kažko užsukusi.

        c) Kaimas, berods tie patys 2013 metai, LT pirmininkauja Europos Sąjungai. Ėjau gruntiniu keliuku iki pagrindinio kaimo vieškelio (apie 100 m). Juo zuja kažkokie 2 paugligaliai su pyrda (motoroleriu). Tik sekundės dalį pakėliau akis, o tie iškart negailestingai:
        - Ko žiūri?

        3. Mokykloje:

        a) Gal kokia 6-7 klasė, matem. mokytoja pravarde "Šamas". Šiaip ji žinodamas, kad man matematika nesiseka, nekviesdavo manęs prie lentos spręsti uždavinių, kad neapsijuokčiau prieš visą klasę, bet kartą matyt tikrai pyktelėjo dėl mano lėtumo:
        - Kristupai, purpsai čia kaip... <> Tiksliai nepamenu, bet tikrai buvo žodis "purpsai".

        b) 7-8 klasės, geogr. mokytoja pravarde "Kruša" (matyt nuo Kruševo Respublikos (Крушевската Република) (pirmieji makedonų bandymai įkurti savarankišką nuo Osmanų valstybę) toks pavadinimas atskilo). Taip, pripažinsiu, pliurpiau, rodžiau nesąmones priešais sėdinčiam Aleksui, po kažkiek laiko ji pakvietė atsakinėti, tada išryškėjo, kad nichrina aš nieko nepadaręs, tai pradėjo savo auklėjamą kalba:
        - <... kai sėdėjai nusisukęs į Aleksą ir plepėjai.... > !

        c) Muzikos mokytojas, pravarde Lazas. 5 klasė, pirmieji metai ištrūkus nuo mus ganiusios pradinių klasių mokytojos - nuo šiol vaikštom po kabinetus pas mokytojus-dalykininkus. Aiškino apie tai, ko iš mūsų reikalaus ir pan. Tai aš išdidžiai iškeliu ploną 12 lapų sąsiuvinį, norėdamas parodyti, kad iš anksto pasiruošęs pamokai. Jis mane nusodino:
        - Nu tai ko tu čia man rodai tą ploną sąsiuvinuką, kaip be galvos... >
        Beje, mano pradinių klasių mokytoja buvo to muzikoriaus žmona - netgi dūdelę iš pradinių klasių laikų buvau atsinešęs. Maniau, kad už neturėjimą jau pirmą pamoką sukals visiems dvejetus. Pamenu, kaip 1 klasėse mokytoja klausė, kieno tėčiai turi mašiną, tai mokytoja patikėjo Luko (to, kur pasiskundė mano mamai dėl IDOKIH) tėčiui nuvažiuoti kažkur į Žirmūnus ir paimti dūdeles iš meistro to. Tai atsimenu, kaip viena klasiokė Agata įkišo pirštą į dūdelės angą ir jis... užstrigo... nebeištraukė. Bet paskui kažkaip ištraukė be medikų pagalbos.

        d) Matematikos mokytojas Peliukas (čia irgi pravardė). Jo pusiau juokais paklausiau, ar kitąmet į matematikos pamokų turinio programą įeis baletas, tas paklausė:
        - Kas, kas toks? Ir dar pasiūlė pažiūrėti paštalioną Pečkiną.

        Comment


          O kur dabar mūsų name, iš administratoriaus administravimą kur perėmė bendrija, tai ji dabar mums siunčią sąskaitas kas mėnesį ir ten apačioje parašyta, kad nesumokėjus iki nurodytos datos, jūsų duomenys bus perduoti skolas administruojančiai bendrovei "Sergel". Pavadinimas tai tikrai nekažką - skamba itin rusiškai, kaip koks nors Sergėj ar pan.
          O jei būčiau mažesnis, tai įtariu jog painiočiau Kasčiūną ir Kriščiūną. Abu tokie pilnoko sudėjimo, karštakošiai, galintys savo oponentams leptelėti ką nors ne itin malonaus, bet tuo pačiu tai yra savo srities profesionalai - pirmasis atsidavęs rūpinasi mūsų nacionalinio saugumo, gynybos reikalais, o antrasis nepaliaujamai fiksuoja KET pažeidėjus.

          Comment


            Pamenu dar prieš kažkiek metų per televizijas būdavo tokia reklama "UTENOS. ALUS... UŽVEDA!". Paskui matyt uždraudė taip alkoholį reklamuoti. Dar vėliau - ir degalinėse pardavinėti alutį. Kaip sakė tuometis premjeras Algirdas Butkevičius - "Degalinių paskirtis - pardavinėti degalus". A, tai paskui žinai būna, į baką užsipila kuro, o į skrandį - alelio. Ir drožia autostrada be dvidešimt popiet.

            Comment


              Tai ir pardavinėja dabar žmonių degalus - kavą.

              Comment


                https://www.google.com/maps/@54.7360...7i13312!8i6656

                P.S. Čia labiau tiktų į šiuo metu dar neegzistuojančią temą "Šiaip baisu". T.y. man baisu, ne kad kažkam dingo šuniukas ar kačiukas, bet kad apie tai klijuojami skelbimai neleistinose vietose, pažeidžiant taisyklių reikalavimus. Planuoju šiandien apvažiuoti 15 autobusu aplink Valakampius, tad norėjosi prisiminti, kuriose stotelėse yra stikliniai paviljonai - jaukas klijuoti skelbimus. Tose grupėse apie dingusius augintinius yra tokia lengvai kvanktelėjusi gyvūliukų mylėtoja iš Vievio Marytė Andrjiejievskienė ar kaip ten... Man ji primena tą susivėlusią kačių mylėtoją iš serialo "Simpsonai". Tai ji po kiekvienu nauju postu kursto pažeisti taisykles rašydama "Skelbimus klijuokite". Tipo, kažkas pamatys tą popiergalį, pamatys gyvūną ir paskambins? Maždaug tokio scenarijaus tikisi žmonės?

                Comment


                  Dabar kur šiomis savaitėmis per LRT televiziją leidžia tą reklamą, kur uždainuoja "Pasaulio vaikai, PASAULIO VAIKAI! Geras daiktas yra... televizorius >", tai žinote, aš tai iš karto surišu su virš mano galvos 2 nuostabias mergytes auginančiais tėveliais - M. Š. ir V. A. - kad tos dainelės fone vyksta tų dviejų mergaičių gražiausias laikotarpis - vaikystė. Kada kažkuomet jos užaugusios ir išgirdusios šią dainelę, amintir`ins savo vaikystę - kad va - kai aš buvau maža, buvo ta dainelė, nu ar kažkas tai tokio.

                  Comment


                    O ten ta Anglijos karalienės (dabar jau karaliaus sargyba) kur tose nuotraukose, kur jie sau į petį atrėmę pozuoja su tais ginklais, tai kas ten per agregatas? Kaip suprantu šautuvas, bet iš jo vamzdžio kyšo kažkoks kaip nusmailintas durklas. Žodžiu šautuvas šaudantis ne kulkomis, bet durklais. Tipo čia jei kas norės kėsintis Į Jo Didenybės gyvybę, tai turėtų atminti, kad tau į pilvą ar šoną smigs ne įprasta kulka, bet į ilgį platėjantis durklas, kas šansus išgyventi daro praktiškai nulinius.
                    O dar man juokinga, kuomet sako, rodo kaip pavyzdį "Va, pirmasis lietuvis perplaukęs/perskridęs... >", "Greičiausias lietuvių sprinteris...> ar pan. Gal aš irgi esu nuveikęs kažką itin unikalaus, tik mėgstu privatumą ir nesigiriu apie tai žiniasklaidai, nededu nuotraukų ir todėl nieks apie mane nesužino? Gal kažkada ir esu, tarkime, kasdamas žemę vien pirštais ir nagais (nenaudodamas kastuvo) gilyn, prasikasęs ir išlindęs Naujojoje Zelandijoje (ar kur ten atsidurtum, jei būdamas Lietuvos teritorijoje taip kastumeisi iki pat dugno)?

                    Comment


                      Gal kokiais 2009 m. per TV3 televiziją darbo dienomis būdavo rodoma tokia laida apie visokias įdomybes (vadinosi berods "Norite tikėkite, norite - ne"), tai atsimenu buvo rodoma ištrauka, kaip Taivane per kažkokį politikų posėdį buvo mėtomasi kėdėmis. Tik pagriebia nuo žemės ir sviedžia kitoje stalo pusėje sėdinčiam oponentui į veidą. Ten ne šiaip tos juodos biuro kėdės, bet tokios dar pasunkintos, kur kojelės tokios sidabrinės spalvos, kas prideda dar daugiau svorio. O dabar Taivaną pateikia kaip demokratiją. Kokia čia gali būti demokratija, jei tokio aukšto lygio įstaigose skraido kėdės?

                      Comment


                        Užvakar mačiau, kaip viena būsima VT keleivė išdavė kitus keleivius - kadangi tądien 15 maršrute vietoje dviejų autobusų dirbo tik vienas, viena ponia, Žuvėdrų stotelėje, dirbanti matyt aplink esančiose ugdymo įstaigose ir nesulaukusi autobuso, šūkteli kitoje kelio pusėje į savo vyro mašiną lipančią kolegę:
                        - Nijole (tikslaus vardo nepamenu), paimsi mane, nes autobuso nėra?
                        - Gerai!

                        Tai va kaip niekšiškai paielgė -stovėjo stotelėje drauge su likusiais keleiviais, o vėliau spjovė jiems į snukį įsėsdama pas savo pažįstamą. Tai kodėl kitų nepakvietė?

                        O 2019 m. vasarą, po mokyklos baigimo dar rašiau laišką į VSAT (į kurį man nieks neatsakė), klausdamas, ar galima užpildyti prašymą neleisti išvykti iš Lietuvos (panašiai kaip su prašymu neleisti lošti), kad užkirsti kelią neapgalvotiems sprendimams, galintiems padaryti žalos visam likusiam gyvenimui. Turiu omeny vykimą į kurią nors 3-iojo pasaulio šalį pasiprašyti įkalinimo už dalyką, kuris "normaliame" pasaulyje jau dekriminalizuotas. Bet ir tai turbūt galiotų tik vykstant per LT pasienio punktą - tarkime jei keliaučiau fūroje į mano avatare pavaizduoto političar`o šalį, tai nieks manęs nesustabdytų...
                        Paskutinis taisė Kristupas0220; 2023.05.25, 02:00.

                        Comment


                          Parašė Kristupas0220 Rodyti pranešimą
                          Gal kokiais 2009 m. per TV3 televiziją darbo dienomis būdavo rodoma tokia laida apie visokias įdomybes (vadinosi berods "Norite tikėkite, norite - ne"), tai atsimenu buvo rodoma ištrauka, kaip Taivane per kažkokį politikų posėdį buvo mėtomasi kėdėmis. Tik pagriebia nuo žemės ir sviedžia kitoje stalo pusėje sėdinčiam oponentui į veidą. Ten ne šiaip tos juodos biuro kėdės, bet tokios dar pasunkintos, kur kojelės tokios sidabrinės spalvos, kas prideda dar daugiau svorio. O dabar Taivaną pateikia kaip demokratiją. Kokia čia gali būti demokratija, jei tokio aukšto lygio įstaigose skraido kėdės?
                          Tai kad Britai ir Ispanai parlamente taip pat mušasi. Normali demokratijos išraiška, kai nepavyksta, kaip svernelis sakė, užčiaupti prelegentui burną.

                          Comment


                            Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

                            Tai kad Britai ir Ispanai parlamente taip pat mušasi. Normali demokratijos išraiška, kai nepavyksta, kaip svernelis sakė, užčiaupti prelegentui burną.
                            Tamstos nuomone, žmogaus sekiojimas tai gerai ar blogai? Na turiu omeny ne tuos įžūliausius atvejus, kai užstoja kelią ir neduoda praeiti ar grasina apipilti rūgštimi, nepaliaujamai atakuoja skambučiais (lyg tai auka negalėtų užblokuoti persekiotojo numerio), bet aš apie labiau tokius latentinius atvejus kaip savo - kuomet periodiškai praeini pro vietą, kurioje gali sutikti tą asmenį, bet be tikslo susitikti akis į akį. Gi daug kartų rašiau, kad man adrenalinas būdavo praeiti pro pat, kuomet žinai, jog galbūt ji akies krašteliu kažką pamatė ar pan. Jokių žinučių ar laiškų nesiunčiau, nes tokiu atveju žmogus turėtų screenshot`us kaip šimtaprocentinį įrodymą, kad va kaip nuo manęs neatstoja. O dabar... ką jis įrodys prieš mane, jei neturi jokios vaizdinės medžiagos, pagrindžiančios mano reguliarius apsilankymus prie jo būnamų vietų? Viską vykdžiau tik fizinėje erdvėje, ne virtualioje. Mašinos padangų negadinau, jokios pasiklausymo įrangos kaip Filipčenka pas Grybauskaitę (kaip rašė vienas komentatorius - gal pasipiršti norėjo?)- įrengti nesikesinau. Tiesiog per atstumą pastovėdavau prie jo langų...

                            Comment


                              O jeigu aš pamačiau kažkokį negerą, man nepatinkantį vaizdą - kaip jį atmatyti atgal?
                              Ar liūtass dar sugrįš į forumo amfiteatrą diskusijoms ir kliedesiams?
                              Tomizmas - jei uoliai dėvėjote kaukę, skiepiNotės (kas rodo jūsų atsakingą pilietinybę), kodėl tuomet į gimtąją Nalšią vystate automobiliu (bent jau kiek supratau iš pranešimų), o ne viešuoju transportu? Nepatogu? Šalta? Ar vis dar likęs įsitikinimas, kad viešajame labai smirda prakaitu ir kad tai vaikų bei socialiai remtinų transportas?
                              Beje, o dar kur nors įmanoma susišauti vakciną ar COVID jau nebe madoj?

                              Comment


                                Parašė Kristupas0220 Rodyti pranešimą
                                Ar liūtass dar sugrįš į forumo amfiteatrą diskusijoms ir kliedesiams?
                                Taip, bet tik tada, kai praeis jo bano laikas. Norėjau atbaninti anksčiau, bet užkniso tamstos klausimai, tai atsibanins pats kažkada automatiškai.

                                Comment


                                  Dėkoju už atsakymą, tik vienintelė jo paslaptį gaubianti paslaptis - kuo jis nusidėjo? Pašalinimo dieną diskutavo lyg ir tik šioje temoje, tik praėjo 3 minutės po paskutinio jo posto ir žiūriu - liūto nebėra. Nejaugi vėl parašė kažką ne į temą ar įdėjo kokią propagandinės laidos ištrauką?
                                  Taip pat, toje stotelėje, kur prieš kelias dienas įvykio viena didžiausių VT keleivių išdavystė jų pačių akyse - kartu su visais stovėjusi moteris nesulaukė autobuso, tad šūktelėjo savo kolegei, kuri kitapus gatvės lipo į jos atvažiavusio paimti vyro automobilį, ar jie priimtų ir ją. Ir ji nubėgo, o likę nabagėliai, vargšeliai, liko laukti autobuso. Tad nuotaiką kažkiek pataisė nebent ant paviljono buvę užrašai:
                                  Attached Files

                                  Comment


                                    Parašė Kristupas0220 Rodyti pranešimą

                                    Tamstos nuomone, žmogaus sekiojimas tai gerai ar blogai? <...>
                                    Manau blogai, nes tai rodo nesveiką psicohloginę fiksaciją.

                                    Parašė Kristupas0220 Rodyti pranešimą
                                    O jeigu aš pamačiau kažkokį negerą, man nepatinkantį vaizdą - kaip jį atmatyti atgal?
                                    Prisigerti tiek kad prarastum atmintį.

                                    Comment


                                      Parašė Kristupas0220 Rodyti pranešimą
                                      Tomizmas - jei uoliai dėvėjote kaukę, skiepiNotės (kas rodo jūsų atsakingą pilietinybę), kodėl tuomet į gimtąją Nalšią vystate automobiliu (bent jau kiek supratau iš pranešimų), o ne viešuoju transportu? Nepatogu? Šalta? Ar vis dar likęs įsitikinimas, kad viešajame labai smirda prakaitu ir kad tai vaikų bei socialiai remtinų transportas?
                                      Važiuoju kartais ir traukiniu, ir autobusu. Bet dažniausiai su mašina, todėl kad tiesiog patogiau - jei reikia pakeliui užvažiuoti ir pasiimti šeimos narius, jei reikia parsivežti kokius daiktus, jei atvažiavus į tėviškę yra noras palėkti pvz. prie Ignalinos ežerų ir t. t.
                                      ​​​​​​
                                      ​​​​​​
                                      Snowflakes will attack U <3

                                      Comment


                                        Jei važiojate autobusu, tai kažkaip anksčiau kai maniau, kad gyvenate Antakalnyje, tai maniau, jog įlipate st. Nemenčinės plentas. Dabar turėsiu galvoti, jog įsėdate autobusų stotyje, kur visokie rusiškai kalbantys valkatos iš normalių naivesnių žmonių prašinėja centų.

                                        Ir aš kažkur taip esu, kad tipo dar kažkiek liko iki mokyklos baigimo liko visi kiti metai ir kapeikos dabartinių, arba kad liko kelios savaitės ir tuoj patirsiu, koks tai jausmas - baigti mokyklą paskutiniuoju skambučiu. Ai, pala, taigi čia tik sapnas būv`. Nuo užvakar jau skaičiuoju 4-us metus po baigimo.

                                        Comment


                                          Dar keletas gėdingesnių, niekam nepasakotų nutikimų:
                                          1. Mokykloje, gal kokia 5 klasė, ar tik ne tas pats 2011 m. ruduo. Anglų kalbos mokytoja L. B., dabar einanti tos pačios mokyklos direktorės pareigas. Kai per jos pamoką berods buvo kažkokia užduotis kur reikėjo kažką nuspalvinti, tai aš rankose laikiau pieštukų dėžutę (ranką laikydamas po suolo apačia) ir matyt pakreipiau dėžutę ne į tą pusę ir visi pieštukai su trenksmu tik šlumšt ant žemės... Tada puoliau jų susirinkti. Ir pačiam buvo gėda dėl tokios sukeltos avarijos. Mokytoja tuoj mane užsipuolė:
                                          - Kristupaiii! Nu kas čia dabar?

                                          Nu tikrai, galima pagalvoti, kad aš kaltas, kad man nutiko tokia nelaimė. Taip, pripažįstu, kad kartais būnu nerangus, kažko neapsižiūriu ar pan.

                                          Antra - tai buvo tikrai tie patys 2011 metai, 4 klasė - kaip drebėdavau sekmadienio vakarais - ryt pirmadienis, kur etikos pamokas vesdavo ne ta pati pradinių klasių mokytoja, su kuria augau nuo pat pirmos klasės, bet reikdavo lipti į 3 aukštą pas tokią mokytoją Marytę. Tai drebėdavau dėl jos reiklumo - griežtų užduočių ir reakcijų. Kartą į sąsiuvinį reikėjo nupiešti savo geriausią draugą!!! Ką man piešti, nebuvo tokio, su kuriuo jausčiau itin artimą ryšį. Toks užsimezgė nebent 12 klasėje su tuo, kurį sekiojau. Tai su parkeriu kažką pakeverzojau, ta priėjo mane apibarti, maždaug "ką čia pieši tai nevykusiai". O dar "smagiau" buvo pavasarį, kuomet buvo uždavusi namų darbą - ji liepdama mums rašytis, pradėjo diktuoti tokį sakinį: Mano močiutė kartais mane stebina, pavyzdžiui ... - ir, pabaikite! - sako. Tai kitą pirmadienį, kai atėjau prieš pamoką, prie manęs pristojo toks tos mokytojos Marytės klasės kietiakas, kurio vardas buvo Algirdas, o pavardė - Butkevičius. Kaip ir po 1,5 metų tapsiančio LRV Ministro Pirmininko - sutapimas? Žodžiu, jis pačiumpa mano sąsiuvinį ir pradeda varyti - ir pasižiūri, kuo aš užbaigiau tą sakinį - ir cituoja garsiausiai: Mano močiutė kartais mane stebina, pavyzydžiui ... yra gera. Cha cha cha cha cha!
                                          Na žinote, aš nesugalvojau nieko geresnio, todėl ir parašiau tokį pezalą. Bet viskas baigėsi tuo, kad mokytoja neprašė paskaityti savo atsakymo visų iki vieno, o tiesiog kaip kokia 1-ojo PK tyrėja Raizgytė, apklausė gal 3 mergaites. Ir štai, tik tuomet, kai viena jų perskaitė savo atsakymą, aš supratau, kaip reikėjo: "Mano močiutė kartais mane stebina, pavyzdžiui anksti atsikelia, dirba namų ruošos darbus...>. Tuomet aš supratau - pala, va kaip reikėjo parašyti! Man tai buvo taip įprasta, kad vasaromis, nuvykus į kaimą, ji tampo šakas ant laužo, grėbia šieną, grįžus į Vilnių ir palangę ar balkoną perdažinėja, tvarko apsileidusio senelio kambarį, žodžiu, jėgų nestinga. Matyt tremtyje patirtas šaltas klimatas užgrūdino organizmą. Bet aš taip bijodavau tos mokytojos, būdavau toks susikaustęs. O ką apie savo močiutę turėtų rašyti viena klasiokė, kuri buvo į Lietuvą atvežta iš Čečėnijos, kur per karą liko našlaite ir gyveno SOS vaikų kaime? Ką jai laikyti savo močiute? Žiauru... O kur dar muzikos pamokos, kur dainuodavome dainas "Aš širdyje labai myliu savo mamą". Kas per nevispročiai kuria tokį pamokų turinį, neįvertinę, kad kai kurie gali būti praradę savo artimuosius ir tokios dainos juos žeidžia?
                                          Paskutinis taisė Kristupas0220; 2023.05.27, 14:55.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X