Va šiandien nemokamas VT, tai aplankiau tą legendinę sankryžą, prie kurios atsimenu kaip 2014 m. rugsėjo 1 d. stovėjau su raudona gėle laukdamas žalio signalo į 8 klasę, o per mirksintį žalią praskriejo garbanota 19 maršruto troleibuso vairuotoja su 1111 (BNA 451), nors dar vakar sėdėjau 7 aukšte prie TV ekrano, kur V. Šiškauskas dainavo "Ūsus merkdavo į alų, geso lempa nuo kalbų". Tai galvoju, ar ta troleibuso vairuotoja per išeigines irgi įmerkia savo ūsus į alų?
Tai sankryža, kurią pirmuosius 16 savo gyvenimo metų matydavau neišėjęs iš namų.
Tai ta pati sankryža, kurią nostalgiškai prisiminiau 2023 m. vasarą, praėjus tobulumo skaičiui - 12 metų, prisiminiau, kaip 2011 m. vasarą su nerimu belaukdamas 5 klasės su naujais vaikais ir mokytojomis, kažkurį sekmadienio savaitgalį sėdėdamas prie mamos kompiuterio ir atsakinėdamas į portalo apklausa.lt anketas, matydavau kaip galimai 11 maršrutu dirba galimai 1592 su vairuotoja Božena (galimai) priešakyje.
Tai ta pati sankryža, kurioje pagal mano sukurtą legendą 2024 Seimo rinkimų išvakarėse LSDP ir VVT darbuotoja Vilija Blinkevičiūtė analogiškai norėdama prašokti sankryžą, praskuodė per mirksintį žalią ir partrenkė per raudoną šviesą per gatvę patraukusią TS-LKD darbuotoją Ingridą Šimonytę. Tai stovėdamas prie sankryžos mintyse girdėjau skambinat frazę:
- Neabejingi rinkėjai iškvietė pagalbą! Taip teta Baba Jadzė aiškinosi teisme apgirtusiam teisėjui Tomui Liūtsui, kai jis paklausė ar ji ėmėsi kokių nors veiksmų tuomet, kai pajuto, kad užkabino l.e.p. Ingridos koją ir taip ją nubloškė.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Šiaip nesąmonės ir kliedesiai
Collapse
X
-
O kai rytą išburzgino žalgiris tose lemiamose rungtynėse rezultatu 76:69, tai ar galima teikti, kad jį birbino ne tik gniuždantis arenos pranešėjo-užvedinėtojo balsas, bet ir GO3 logotipas, besipuikuojantis ant marškinėlių? Beje, mažiau čia reiškiuosi, nes vis daugiau bendros kalbos randu su dirbtiniu intelektu, jis net atsakė, kodėl daugumoje Europos arenų laikrodyje pernelyg greitai peršokama iš 1:01 į 59.9. T.y. kai 1:00 sekundė trunka akivaizdžiai per trumpa ir labai greitai pasileidžia persti dešimtosios paskutinės minutės sekundžių dalys.
Komentuoti:
-
Na va kad ir vakar viename naujienų portale iššoka vieno degalinių tinklo reklama ir čia tas Bešird[v]is makaluojasi. Gal man irgi kreiptis į policiją dėl persekiojimo? Bet tai, kad jis sutiko nusifilmuoti reklamai rodo, kad nėra jis jau visiškas nežmogus, kaip kad buvo galima pagalvoti tose praeitų metų LKL sezono finalų serijose, kai jis ten rankomis trumpam susikibo su Margiriu Normantu ar kai paskutinėse 5 serijos rungtynėse pirmoje pusėje įdėjo į kašį, o antroje vienas persivarė kamuolį per aikštelę ir nupjovė "Ryto" pranašumą nuo 10 iki 8 taškų. Bet tas mane sukrėtęs finalas tai tikrai kaip Matijošaičio pergalė prieš Bankunską.
Komentuoti:
-
Kiek daugiau nei prieš mėnesį, kai savo daugiabučio kieme išgirdau cypiant turginę automobilio signalizaciją (buvau garantuotas, kad ji veikia be priežasties), todėl dar sugaišau laiko, pakol nustačiau, kuris tai automobilis, nes pro langą nesimatė. Tai per padorų laiką nei savininką sutikau, nei iš policijos skambutį gavau, kad susisiekta. Taigi, teko parašyti į uždarą namo susirašinėjimą su savo netikra paskyra "Rimša Vaitiekus". Ten skubiai parašiau, kad automobilio, kurio valstybinis numeris toks ir toks, durniuoja signalizacija, parašiau, kad policijai pareiškimas bus pateiktas ir paklausiau, kas man atlygins moralinę žalą už sukeltus nepatogumus, kuomet signalizacija suveikė tokiu neįprastu paros metu. Tai vienas toks Tiškė (aliuzija į šio su minėtu automobiliu niekaip nesusijusio niekšo pavardę) man kitą dieną atrašė "Kas man atlygins moralinę žalą sukeltą skaitant šitą žinutę?" (pridėdamas šypsenėlę). Jo postas surinko 9 patiktukus. Tuomet į savo istorijos šiukšlyną nurašiau keletą jo pašaipią žinutę pamėgusių kaimynų, kuriuos iki šio incidento laikiau gan dorais piliečiais. Ir pagalvojau: va dėl to ir žudosi žmonės Lietuvoje, vat todėl mes esam šito negarbingo dalyko lyderiai Europoje. T.y. dėl mobingo, dėl tos patyčių kultūros, kuomet kažką protingo parašęs žmogus vietoje palaikymo yra sudirbamas. Aš taip suprantu, kad jei bendruomenėje nori būti priimtas ir vertinamas, jei nori gauti aukštas pareigas, gerai apmokamą darbą, turi būti durnas.
Komentuoti:
-
O įdomu, kodėl Beširvyžių sirvydžiui taip patinka 91 numeris ant marškinėlių? Gal jo svajonė buvo gimti 1991 metais?
Komentuoti:
-
Bet kokia neteisybė, kad Liūzė pastoviai daužomas pašalinimais už bijojimą dėl karo, o paklodžių rašytojas Eidvis rodos nė karto net nebuvo dingęs su raudona žvaigždute už savo paklodžių rašymą. Kokia neteisybė, ar ne? Nu nors kartą bent su šluota iššluotų jį lauk. Labiausiai jo nemėgstu už tai, kad šita tema jam ne lygis, jis pabrėžtinai joje niekada nerašė, negana to, dar subtiliai išreiškė pageidavimą, kad jos nebeliktų.
Komentuoti:
-
Gal jaučiu daug kas juokiasi
Iš temos šios, gal tyčiojasi net
Norėtų sužinoti manau kas
Tas užrašas paslaptingas po
Avataru mano - Lina40
Bet atskleisiu paslaptį šią tik
Kai Liū TASS sugrįš, šianakt va
Sapnavau, kad parašė ilgą
Postą ne į temą ir
Visus forumiečius alkoholikais išvadino
O pats?
Sekantis parašas po nuotrauka bus "Socialdemokratų troleibusas". Kaip teisingai pastebėjo dirbtinis intelektas, konservatoriai prieš rinkimus planavo, kad Šmon toliau bus PM, kad proteguos asmeninę, o ne social-kolektyvinę atsakomybę, labiau minės frazę "valstybė", o ne "žmogus", tačiau Bartoševičiaus skandaliukas padarė savo ir raudonas bomžinis socialdemokratų trūlas nubloškė Tėvynės Sąjungą į šalį. Bet man tikrai per debatus pasidarydavo gerai, kai akimirkai Ingridutė su Vilyte nustodavo vaidytis ir nusišypsodavo viena kitai. O, kad taip būtų visada.
Komentuoti:
-
Pastaruoju metu mane intriguoja ta Liudo Mažylio knyga "99 šimtosios". Sako, ten kažkoks įmantrus rašymo stilius. Kai per krepšinio rungtynes Kaune, "Žalgirio" arenos laikrodyje perdžia paskutinės minutės sekundės ir milisekundės, kaip jos ten greitai vartaliojasi tame laikrodyje, šiomis dienomis man kilo tokia asociacija, kad ten vos ne tas Liudas mažylis jas ir suka. Nu jis visgi kaunietis iš senų laikų, aistringas "Žalgirio" fanas, ir kai šeimininkų komanda pirmauja nedideliu skirtumu, o varžovai desperatiškai bando gelbėtis ant jų švilpiant žaliai-baltų miniai, aš ir galvoju, kad va, tuoj laikas sutiksės ir sirena išpers jus atgal į miestą, kuriame registruotas jūsų klubas.
Komentuoti:
-
Įdomu, o ką žemaitiškai gali reikšti frazė "Remėgėjuos Žėmaitajtės"?
Komentuoti:
-
Aš sakau, kaip 2016 m. rudens-2017 m. vėlyvo pavasario sezonu su 24 autobusu atvažiuodavau iki Vaduvos st., o tuomet laukdavau 8 arba 25 autobuso pasivažinėti, tai kai pamatydavau, kad privažiuoja tas 500 su tuo įdomiu vairuotoju, iškart pagalvodavau "vat dabar tai duosime "Polka spyri dūri"". Bet sakau, kai įsėdi į jo vairuojamą autobusą pirmoje stotelėje, visuomet jaučiasi rūkalų aromatas, ypač kai nueini į priekį ir autobuso kabina nėra pilnai atskirta nuo salono. O kas ten ką jam paaiškins, juk jis - Spyris-Dūris! Įdomu, jei netektų darbo, tai gal pradėtų ne tik rūkyti, bet ir pats gabenti kontrabandines cigaretes? Vis tik lieka mįslė, ką praėjusių metų gegužę jam Kazbėjų žiede ten perdavė kažkoks kitas diedas.
Komentuoti:
-
Buvau pas senelį vakar jo namuose. Gavau pinigų, ir gan nemažai. Iš anksto neskelbiau apie vizitą, kad neatsirastų forumo narių, kurie patykoję, nuspręs juos atimti, nes gi reikia dozei. Pamiršau jo paklausti, kas yra tie obradai...
Komentuoti:
-
Jau taip nelauktai iškilo grėsmė - prisijungė Kristupas0220, jau bus ir pranešimas šitoje temoje - o taaaaaip! Va o čia dar vienos giliausiai mane sukrėtusių rungtynių. Baisumai prasideda nuo 2:15 minutės. Kraupina faktas, kad lemiamą metimą pataikė žaidėjas, kuris savo išvaizda visiškai neprimena titulinės tautos, kurios rinktinę atstovauja, atstovo:
https://www.youtube.com/watch?v=SUib_SVqhc4
Ir dar ta nesėkmę patyrusios svečių rinktinės žaidėjo neviltis, išreiškiama gestais tarp 3:55-4:07 minutės. O kaip daugiau elgtis, kai šeimininkai išplėšę pergalę, šėlsta savo arenoje? Kaip nejauku pralaimėjusiems svečiams ją palikti nulestomis galvomis. Užtat man labai patinka stebėti, kaip šeimininkai patiria nesėkmę savo namuose, stebint įtūžusiai kelių tūkstančių savų sirgalių, besitikinčių sumindyti varžovus, miniai. Na kad ir tos mūsiškių rungtynės su makedonais, kur galvojau, kad Kaukėnas ten paskraidino kamuolį per visą aikštę, paskui kurį nusekė visų TV kameros.
Komentuoti:
-
Juokas juokais, bet kažkada esu susimąstęs, kad "Auksinio proto" ve(i)d(ėj)as Valinskas, kurį iki šiol dalis laiko klounu, jis savo laiku buvo "vienas iš trijų" - aukščiausių šalie vadovų, ir taip pat galėjo pamatyti 8-ąjį pasaulio stebuklą - įslaptintą informaciją. Kadangi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas galioja nuo 1999 metų, taip išeina, kad prieiti prie slapčiausių dokumentų galėjo ir tuometis Seimo pirmininkas, bei premjeras, atkurtos Lietuvos patriarchas Vytautas Landsbergis [senasis]. Gal jis, kaip mūsų valstybės tėvas (panašiai kaip Singapūre - Lee Kuan Yew) ir pats prisidėjo prie slapčiausių gynybos planų kūrimo, Lietuvos šnipų Rusijoje (kurių tapatybės atskleidimas reikštų jų mirtį) tinklo kūrimo, kriptografinių metodų kuriais užšifruoti valstybingumo pamatai, šifravimo darbų atlikimo ir t.t. Kas ten žino tas slaptumo baisybes...
Komentuoti:
-
Aš kokiais ikikompiuteriniais savo laikais (maždaug iki 2012 metų) įsivaizduodavau į krepšį atakuojantį Arvydą Pocių. Kodėl? Tuomet jis buvo LK vadas, o dar anksčiau - VSD vadas, taigi valstybės paslačių žino tikrai pakankamai (tikriausiai ir apie radijo dažnių ir šaukinių naudojimą). Ir kitas dalykas, tuomet jau buvau girdėjęs apie krepšininką Martyną Pocių. Todėl išgirdęs šią pavardę, pirmiausia ją susiedavau su krepšininku, o ne su mūsų gynybą užtikrinančios institucijos vadovu. Panašiai kaip ir tą gašlųjį prokurorą Kunigėlį įsivaizduodavau kabinant dvitaškį iš nuotole vidutine su savo ryžais garbanotais plaukais, kadangi mes daug geriau žinome krepšinio komentatorių Liną Kunigėlį, nei prokurorą Dainių Kunigėlį. Man tik įdomu, kodėl žmonės iš vieno paslapčių subjekto migruoja į kitą? Pvz. Darius Jauniškis buvo bene slapčiausiame padalinyje SOP "Aitvaras", vėliau - VSD direktorius, dabar LT ambasadorius NATO. Įdomu, kaip tokių asmenų, dirbančių su slapta informacija, vaikai elgiasi mokykloje? Ar nešioja tuos plačius džinsus, kurių apimtis - dvigubai platesnė už koją? Ar nešioja normalius plaukus ar "brokolio" šukuoseną? Pagal idėją, turėtų būti labiau ne šarmingi mokiniokai ar studenčiokai, o stukačiokai kaip aš. Pvz. pranešti mokyklos administracijai, kas tualete ar persirengimo rūbinėje prieš kūno kultūros pamokas pašniaukė elektroninę cigaretę ir pan.
Komentuoti:
-
Na gal gi šis pirmadienis bus tasai, kurio metu įvyks stebuklas - atsidarau forumą vos prabudęs, ir pamatau, kad šioje temoje paskutinį pranešimą parašė žmogus, kuriam esu prilipdęs pravardę, kuria jam esant forume, vadinu sulūžusią mašiną visiškai be galo, tik su važiuojančiu priekiu, kurio galas braukia per žemę - ir tokią mašiną aš dar nuo 1 klasės vadinu ne kitaip tik LIŪZE.
Komentuoti:
-
Dirbtinio intelekto įžvalgos šįkart neprastesnės negu Liūzo. Užklausiau apie tai, ką jis galvoja apie tai, jog darydamasi politinę reklamą sau, Daukanto aikštės šeimininko Gitano krikšto dukra Vilija prieš rinkimus būtų įsidarbinusi į VVT troleibuso vairuotoja ir mirksint žaliam skubėdama per sankryžą, partrenktų per raudoną patraukusią, pareigas eiti bebaigiančią ministrę pirmininkę:
Tai skamba kaip scenarijus politiniam satyros trileriui arba labai tirštai juodojo humoro pjesei! Jūsų sugalvotas siužetas turi visus „skaitytiniausio straipsnio“ elementus: dvi ryškiausias politines figūras, lemtingą atsitiktinumą prie šviesoforo ir teisinę dramą.
Jei nagrinėtume šią istoriją kaip politinę alegoriją, joje užkoduota daug ironijos:
Simbolinis susidūrimas: Tai būtų ne tik troleibuso ir pėsčiojo susidūrimas, bet ir dviejų pasaulėžiūrų (kairės ir dešinės) kaktomuša tiesiogine prasme. Vairuotoja Blinkevičiūtė „skubanti į ateitį“ prieš pėsčiąją Šimonytę, kuri „baigia kadenciją“.
Teismo procesas: Įsivaizduokite liudininkus. Kas būtų kviečiami? Galbūt G. Nausėda kaip „krikštatėvis“ bandytų užstoti vairuotoją, o konservatorių prezidiumas reikalautų aukščiausios bausmės už „sustabdytą valstybės progresą“?
Moralinė dilema: Mirksinti žalia prieš raudoną. Teisiškai tai būtų labai paini byla – viena per anksti pradėjo bėgti, kita per vėlai bandė pralėkti. Politikoje, kaip ir tame jūsų šviesoforo sankryžos momente, viskas priklauso nuo to, kas pirmas paspaus stabdžius (arba gazą).
Tokia istorija puikiai iliustruoja Lietuvos politikos poliarizaciją – kai atrodo, kad abi pusės važiuoja skirtingais greičiais ir skirtingomis kryptimis, kol galiausiai susitinka viename taške, kurio niekas neplanavo.
Jūsų scenarijuje pavaizduotas susidūrimas Laisvės prospekte simboliškai atspindėjo tą tikrąją rinkimų kovą: konservatoriai (Ingrida) bandė eiti savo keliu, bet juos „nunešė“ didelis, raudonas socialdemokratų „troleibusas“.Paskutinis taisė Kristupas0220; 2026.03.01, 18:22.
Komentuoti:
-
Va čia šitose atrankos rungtynėse nenaudėlis žalgirietis Silvenas FranCisko (arba kaip kauniečiai jį mėgsta kažkodėl vadinti tiesiog Cisco - skamba kaip Disco) nuskandino Magyarorszag`ą (nedrįskite pataisyti į durną "Vengriją") https://www.youtube.com/watch?v=cpsbR54LD8A nuo 2:40 sekundės. Tikras niekšas, tokiai ne krepšinio šaliai kaip Orbanistanas, pergalė prieš Prancūziją ar bent jau pratęsimas, netoli kurio jie ir buvo, buvo taip ranka pasiekiamas, o čia jiems tokį durį įdūrė žaidėjas, kuris savo išvaizda nė kiek neprimena prancūzo. Kiek daug svečių komandų jis, kaip Žalgirio žaidėjas jau yra nu`молим`inęs... Baisu. Kai kažkada, rodos praėjusį sezoną irgi buvo lygu 81:81, tai tas nusivarė kamuolį ir įsūdė dvitaškį berods savo tėvynainių komandai toje Nemuno saloje. Bet aš dar nuo 6 klasės sakiau, kad [tik] dvitaškio įmetimas lemiamomis sekundėmis suteikia šansą varžovams tritaškiu išsiveržti į priekį.
Komentuoti:
-
Kągi, su dirbtinio intelekto pagalba pavyko atsekti, kad tai Papageno arija iš "Užburtosios fleitos"Parašė Kristupas0220 Rodyti pranešimąMatyt neiškęsiu ir uždainuosiu pats sau. Taigi, išlieju viską, ką vaikystėje, girdėdamas per kompaktinį diską, kurio viršelis - ranka liečianti medinį paukščio narvelį, vieną pagal Mocartą sukurtą ariją, atliktą svetima kalba (greičiausiai vokiečių) ausimis girdėdavau sakinių kratinius, nė pats nesuprasdamas, kur baigiasi vienas žodis ir prasideda kitas ir apie ką čia:
BIEJFŪ GERBENGĖR BINIŠVAIŠ TACOU - SYVAISAOPSAISAI, DIEFŪ GERBENGĖR BINIŠIAIŠ TŪ TŪ - PAVAI CIŪCIŪ IKARSINGAI - PAM PYM PYRIM PYRIMPIMPIM! INLES DA VIN CIŪCIŪ, LEBYAUZYG TYRAI - URLYP - PIRLY, URLYP-PIRLYP! BELEMAIDZER BERODĖU COCAU - ŠYLYŠ BRACŪKORNAI - YJĖBĖZDA MYROTAU COCAU - TEKĖJ TYZNA - YSŪVOŽTĖIN - TAM TYM TYRIM, TYRIMTIMTIM! AJZNOU PER DA CŪ, LEBĖJDER ZYROTAU COCAU! URLAP - URLAP- MM!
O dabar, naujametinis sveikinimas...
https://www.youtube.com/watch?v=U6S9cQNbENI (uždainuoja maždaug nuo 0:40 minutės - nu pradžia tikrai tokia, kaip užrašiau!!!).
Šį kūrinį dar eidamas į darželį, o gal 1 klasėje būdamas, paskelbiau autobuso vairuotojo "Galvono" iš 400 (1 foto: https://fotobus.msk.ru/photo/232915/ , 2 foto: https://fotobus.msk.ru/photo/95761/) himnu.
Komentuoti:
-
Gera pasismaginti su dirbtiniu intelektu,
Ar be mano atminties dar kur nors galima rasti informaciją, kaip 2007 m. vasarojant kaime su močiute, ėjau žiūrėti, kaip po tvenkinio, kurio koordinatės 55.107352, 24.590400, iškasimo ekskavatoriumi, buvo pasamdytas vietos ūkininkas Radzevičius, kuris atvažiavo su traktoriumi "Belarus" ir akėčiomis, kad sulygintų aplink tvenkinį besivoliojusius didžiulius žemės grumstus, likusius po tvenkinio kasimo? Ar vienintelis būdas tai įamžinti - istorinė atmintis žmonių, kurie dalyvavo tame veiksme? Nes tais laikais vaizdo stebėjimo kameras nelabai kas naudojo, o tokiame atokiame kaime nebuvo kur ir dėl ko jų įrengti. Jei ne aš, ar dar kas nors prisimintų, kaip tai vyko? >>>
Tai, ką aprašote, yra nuostabus, autentiškas mikroistorijos pavyzdys. Nors skaitmeniniame amžiuje mums atrodo, kad viskas yra kažkur užfiksuota, tokie kasdieniai įvykiai dažniausiai lieka tik asmeninėje atmintyje.
Štai realistiška apžvalga, kur tokia informacija galėtų „gyventi“ už jūsų prisiminimų ribų:
1. „Minkštieji“ įrodymai (Žmonės)
Be jūsų, šį įvykį teoriškai galėtų prisiminti:- Pats ūkininkas Radzevičius: Jei jis vis dar gyvas, tokie darbai jam buvo kasdienybė, tačiau konkretus tvenkinys ir užduotis su „Belarus“ traktoriumi gali būti įstrigusi atmintyje kaip sėkmingas (arba sunkus) uždarbis.
- Močiutė ir kaimynai: Kaimo bendruomenėse technikos pasirodymas visada būdavo įvykis. Vyresniems žmonėms „kas ką samdė“ ir „kas pas ką važiavo“ būdavo pagrindinės pokalbių temos.
Nors vaizdo kamerų nebuvo, gali egzistuoti netiesioginiai pėdsakai:- Palydovinės nuotraukos (Google Earth Pro): „Google Earth Pro“ darbalaukio versija turi funkciją „Historical Imagery“. Įvedus jūsų nurodytas koordinates, galite rasti nuotraukų iš 2000-ųjų vidurio. Nors traktoriaus ten nepamatysite, galite pamatyti žemės paviršiaus pokytį: vienais metais toje vietoje žolė, kitais – iškasta ruda dėmė (tvenkinys) ir šviesesni plotai aplink jį (išlygintas gruntas). Tai būtų jūsų prisiminimų fizinis patvirtinimas.
- Ūkio žurnalai ar kvitai: Jei ūkininkas Radzevičius vedė oficialią apskaitą (nors 2007 m. kaimuose tai buvo reta), jo senuose užrašuose gali būti žyma: „Tvenkinio lyginimas, [Data], [Kaina]“.
- Tvenkinio projektas: Jei tvenkinys buvo kasamas legaliai su projektu, savivaldybės ar aplinkosaugos archyvuose turėtų būti leidimas kasimo darbams. Ten būtų nurodyta data ir sklypo savininkas.
- Asmeninis fotoalbumas: Ar kas nors iš šeimos narių tuo metu neturėjo skaitmeninio „muilinės“ tipo fotoaparato ar pirmojo telefono su kamera? Dažnai tokie kadrai (vaikas prie traktoriaus ar močiutė fone) lieka senuose kompiuteriuose ar išspausdintose nuotraukose, apie kurias pamirštame.
Kodėl jūsų atmintis yra svarbiausia?
Objektyviai žiūrint – jūs esate šio įvykio metraštininkas. Jei niekas nepadarė nuotraukos, detalė apie „Belarus“ traktorių ir akėčias greičiausiai egzistuoja tik jūsų galvoje. Istorikams tokie pasakojimai yra neįkainojami, nes jie parodo tikrąjį to meto kaimo gyvenimą, technologijas ir kaimynystės santykius.
...tačiau Liūto niekas nepakeis.
Juokingiausia prisiminus tą Radzevičiaus akėjimą, kaip ir sakiau, buvo tas, kad kai aš ėjau pasižiūrėti kaip jisai ten sukiojosi, man mintyse skambant vieno austrų kompozitoriaus simfonijai, kurios muzika primena motociklo gazavimą, močiutė buvo pradėjusi gaminti man valgyti, ir beeidama ieškoti manęs prie to prūdo, kad pakviestų mane pietų, pridegino bulves.
Komentuoti:
Komentuoti: