Bet jaučiu, jei susitikčiau su savo dėde* (mamos broliu) po daugiau nei 10 m. pertraukos, nenustebčiau jei vienas pirmųjų jo klausimų man kaip 25 metų sūnėnui, būtų "Kas yra leburbas?". Tai aš jam atsakyčiau jog taip, prisimenu, kaip būdamas darželinuko amžiaus jei ne dar seniau, kaip tikras autistas sugalvojau šį žodį, kuriuo vadinau po seno modelio Škoda troleibuso apačia esantį (iš lauko pusės matomą) pailgą užapvalintą mechanizmą maždaug ties vidurinėmis durimis. Be leburbo, esu sugalvojęs dar 2 po jų apačia esantiems agregatams apibūdinti skirtus žodžius - tai tarp galinio rato ir jo arkos, gilumoje pasimatantis statmenas apvalus įrenginys - driokcerinas bei bazemas - pailgas kažką jungiantis įtaisas, berods irgi kažkur šalia galinio (o gal priekinio?) rato.
* - mama su juo irgi nebendrauja, nes laiko jį artimu močiutės sąjungininku, kuris ištraukęs iš manęs informaciją, vėliau pasidalins ja su močiute. Aš į ją žiūriu kiek nuosaikiau, ideologinio priešiškumo iš mano pusės jai tiek pat, kiek tai Aulai-Magnai.
-
Bet kaip man patinka, kai greitu metu po mano kliedesio parašymo šitoje temoje, jį perskaito šitas rimtas vyras. Šūstrius. Šustrauskas.Attached FilesKomentuoti:
-
-
Aš dažnai mintyse įsivaizduoju vargingiau atrodantį gyvenantį vyrą/moterį, sėdintį savo troškiame būste ir su šaukštu iš stiklainuko kopinėjant majonezo likučius, o kažkur mintyse viršuje tokiu šilkiniu švelnumu skamba, tirta žodžiai "Inga Ruginienė", "Antroji pakopa", "Viską pravalgysim". T.y. žmonės, atsiėmę tuos pinigus, viską ištratins kasdieniams poreikiams, tuomet senatvėje verks, kad pentzyja maža, tuomet į valdžią vėl sulindusios visokios rudai populistinės partijos vedamos R. Žemygų, didins mokesčius išmaniems ofisų planktonams, kad patenkinti darba liaudzes norą gyventi, kaip sakė Blinkė, ORIAI! Ar ne taip ir bus? Bet mums su mama tai labai džiugi naujiena, kad nuo sausio bus galima teikti paraišką atsiimti visą leidžiamą sumą. Juk iš kur kitur susiremontuoti butą? Taip, mama pati neseniai pripažino, kad nėra finansiškai raštinga, o aš kai nedirbu, ji viena viską išlaiko, tai iš kur mums susitaupyti paties kukliausio buto, pačiame kukliausiame Lietuvos miestelyje, remontui? Todėl tikrai reiks pasakyti "Ačiū Ingai, ačiū... Ingridai?".Komentuoti:
-
Bet tikrai atsimenu, stoviu tame apšviestame 6 juostų kelyje ir tie vilkikai nuo kalno, tie jų puspriekabių ratai tik "PŪMVŪMVŪMVŪMVŪMVŪMVŪMVŪMVŪMVŪM" prisiridena pro pirmąjį žaliai degantį šviesoforą ir perėją, kurie sveikina juos įvažiavus į Vilnių, tačiau kažkuris sekantis, ko gero, degs jau raudonas ir teks sustoti. Ir kad tos baisios mašinos savo ratais pravoliojo kelią, iš kurio atkarpos, esančios ties Ausieniškėmis, į Vaduvos stotelę taip paprastai ir dažnai su viešuoju nenusigausi, teks persėsti arba ilgai laukti. Tai vat ir kilo tokios mintys, kad nuo ausienų iki Vaduvos viešojo transporto stotelės prieigų ta pati mašina iš inercijos prarieda, prašvilpia, prasisuka jos ratai... O su viešuoju į ten taip paprastai nepateksi, visas tarpmiestinis transportas kreipiamas pro Gariūnų sankryžą.Komentuoti:
-
Skubu patikslinti: išsiaiškinau, kad pora mano sukurtų terminų jau egzistuoja, tačiau reiškia visai ką kita. Tai "KAUZACIJA" ir AUSIENAS". Dėl kauzacijos - jos apibrėžimo rasti taip ir nepavyko, kažkas su lingvistika bus susiję. Tačiau ausienas tai kaip suprantu kažkokia medžiaga-plastmasės atmaina, iš kurios gaminamos priešpiečių dėžutės, kokias vaikai mėgsta nešiotis į mokyklą. Tačiau mano galvoje, žodis "ausienai" (kirčiuojame raidę "e') gimė dar 2016-2017 m. sandūroje, kuomet, pirmaisiais gyvenimo Oršos (tuomet - Žalgirio) g. metais, būdamas dešimtoku, kiekvieną dieną po pamokų važiuodavau miesto transportu, Panerių maršrutais - 8 arba 25. Tai apsukęs vieną ratą, išlipęs Vaduvos stotelėje ir laukdamas 4, 12 ar 18 troleibusų, neišsimiegojęs nuo pat rytinio kėlimosi į mokyklą, atsimenu stovėdavau jau tamsoje skendinčiame užterštame Savanorių prospekte ir ten nuo to miškingo kalno įsibėgėję https://www.google.com/maps/@54.6443...oASAFQAw%3D%3D viens po kito pro tą pirmąjį (jei atvažiuojame nuo Kauno, o ne Trakų Vokės pusės) leisdavosi įvairių rūšių transportas, tame tarpe - ir fūros, apie kurias tuomet tiek daug dar nežinojau. Bet žinojau, kad Vaduvos stotelė yra oficialioje kelio A1 atkarpoje, ir dar tuomet susimąstydavau, jog tas pats kelias A1 yra virš 300 km ilgio ir viena šalia jo esanti gyvenvietė - tai kažkur netoli Vievio esančios Ausieniškės. Tai aš ten išlipęs iš privežamųjų 8/25 autobusų ir laukdamas troleibusų į miesto pusę, ir matydamas, kaip jos įsibėgėjusios kerta pirmąjį po daugiau nei 300 kilometrų, šviesoforą ir žiūrėdamas į 3 vieną šalia kito suglaustus greitai prariedančius balninės puspriekabės padangų ratlankių diskus, pagalvojau: "Va, prasisuk(inėj)a pro čia visokie ausienai...". T.y. vilkikas, kuris vos prieš kelioliką minučių riedėjęs autostrada, šalia kurios - visiška dykynė, dideli greičiai, mažai autobusų, Vilniaus miesto VT nesiekia, nėra šaligatvių, neapšviesta, o pėstiesiems eiti draudžiama, praėjus vos keliolikai minučių su tais pačiais ratais jau prasisuka pro miesto gatvę, su degalinių ir kebabinių infrastruktūra, gausiai keleivių laukiama stotele. Žodžiu, aš toks apdujęs nuo mokyklos rūpesčių, nuo neišsimiegojimo, stoviu darbo dienos piko metu tose vėlyvo rudens sutemose, ir kokioje antroje ar trečioje juostoje nuo šaligatvio, nuo kalno, per ilgai degantį žalią šviesoforo signalą pralekia fūra, kuri neaišku kada paskutinį kartą buvo sustojusi (jei atskriejo nuo lenkų šalies, tai Via Baltica šviesoforų ar kitų stabdžių nėra išvis), jei nuo Klaipėdos uosto kokį jūrinį konteinerį perveža - prieš 3 valandas dar buvo autoritarinėmis baltarusiškomis trąšomis prasmirdusių angarų kaimynystėje stoviniavęs, o dabar jau link savo kelionės pabaigos atskriejęs riaumojantis monstras, ir dar baisumo prideda tas, kad nėra autobuso, kuris nuo Vievio ar jo prieigose esančių ausienų į Vilnių atvežtų Savanorių prospektu - juk teks išlipti Gariūnuose, pereiti į kitą gatvės pusę ir tuomet laukti 20 autobuso, kuris ratais kvadratais atveš tave iki Vaduvos. Na yra 4 EAP (tuomet - EKŪ) reisai per dieną, bet tai mažoka.Komentuoti:
-
Na mes su mama tai esame motina & sūnus, o toji Prienų gėda* labiau kalbėjo apie JAUNAS šeimas, t.y. ką tik susikukavusias poreles, kurios negimdo vaikų, nes jaučiasi nesaugiai dėl būsto neįperkamumo arba pasigimdo vaikų, o tuomet pamato, kaip sunku mokėti už nuomą, žinant, kad visą gyvenimą taip nesinuomosi ir kažkada vis tiek reikės turėti savo būstą, bet iš kur paimti pradinį įnašą? Gabenti narkotikus į Singapūrę, iš kurios grįši jau tik karste su perlaužtu sprandu ir virvės žymėmis ant kaklo? O štai mano mama dar prieš rinkimų naktį sakė, jog norėjo, kad Ruginienė būtų ne ministrė, bet premjerė iš pat pradžių. Ir gerai, kad ji atveria antrą pakopą, iš kurioje sukauptų pinigų pasidirbsime remontą bute Didžiasalyje, kur galėsime gyventi iki pat savo mirties.
* - taip šią ponią kažkas pavadino komentaruose, kur ji Seime tada užklausė Kaščios, kaip jis vertina savo tinklalaidėje su Svaru išsakytą nuomonę apie nelojalių piliečių šaudymą. Tipo ji vatnikė, galvoja, kad "nelojalus pilietis" - tai bet kuris asmuo nepriklausantis TS-LKD, nebalsuojantis už juos, nepritariantis jų partijos programai.Komentuoti:
-
Šioje "mano" temoje, čia šiaip tai reiktų ne dėstyti savo prolatviškas tiesas apie geležinkelius, o leisti būti kamantinėjamam tokiais kristupiškais blėniais kaip "kurios Europos krepšinio arenos sirenos garsas jums gražiausias", skirti obradą nuo ausieno, suvokti, kad tolimųjų reiso vairuotojo darbas - tai nenutrūkstamo variklių riaumojimo ir oro gūsio sukelto švilpesio keliuose kūrimas, taip pat žinoti, kad nuo šiol mus visus pinigais apipils nebe Blinkevičiūtė, o Jūratė Zailskienė (jos vienas pagrindinių kaip SADM ministrės tikslų bus parama jaunoms, būsto įpirkti neišgalinčioms šeimoms).Komentuoti:
-
Šiąnakt sapnavau, kad Ernestas Andriušis... pasikorė!
Antra, Bilotaitė tai tikrai... konservatorė - o pati su gyvenimo draugu gyvena nesusituokusi.
Galiausiai smagu, kai kitoje temoje kažkas pamini mano vardą ir šitą temą! Neabejoju, kad yra tokių, kurie užsiblokavę mane, kad jiems nemestų šitos temos. Tai tokia (anti)reklama man labai praverčia, nes ji primena kitiems forumiečiams, kad egzistuoja tokia tema, kurioje laukiu visų norinčių aptarti mano dėstomus gyvenimo vingius.Attached FilesKomentuoti:
-
-
Aula Magna vakar nebuvo pasiruošusi manęs nukalti. Ir ne tik todėl, kad jau pati pražudyta, bet ir todėl, kad vykau maršrutu, vedančiu link Trakų Vokės. Ta kryptimi vykstantys tolimojo susisiekimo autobusai pagal taisykles turėtų vykti Panerių, Naugarduko, Vilkpėdės, Savanorių, Abejų Tautų Respublikos plentu, tačiau vairuotojas kažkodėl iš Panerių gatvės nusprendė pašauti tiesiai į Tūkstantmečio g. ir tuomet tuo iki skausmo pažįstamu viaduku virš to žiedo ir pro Gariūnus. Tai nusiunčiau pranešimą LTSA, kad nesilaikoma nustatytos trasos mieste. Buvau informavęs jau seniau, tai nors vežėjai buvo įspėti, ir ne po vieną kartą, realiai vairuotojai kaip nori taip važiuoja.Komentuoti:
-
Bet tikrai kaip didingai žiauru: gimiau ir augau Šilutėje tarp gėlių, baigęs mokyklą užsiauginau garbanotus plaukus ir įstojau į teisę, buvau šarmingas studenčiokas, bet ne stukačiokas. Paskui praslydau į Seimą, dažnai pasisakinėdavau per TV, mane pradėjo pastebėti, reitingai augo, kalbėjimo maniera darėsi vis labiau masinanti rinkėjus, subūriau rudą partiją, su kuria išsiplėšėme 19 mandatų, tokiu būdu paskandinau ir užvėriau duris į parlamentą vaivorykštinių idėjų kupinai šaltibarščių partijai ir man jos nei kiek negaila.
Čia apie Ž. Remygą jei kas nesupratote.Komentuoti:
-
O techniškai įmanoma kaip nors reabilituoti visam laikui išperstą forumo narį? Ar tam reikalinga kur kas sudėtingesnė procedūra, pvz. rašyti malonės prašymą Prezidento komisijai, perprogramuoti pačią platformą, kad leistų prikelti narį, kuris jau amžiams pažymėtas kaip utilizuotas...?Komentuoti:
-
Bet ten kaip 2024 metais siaučiau baisėdamasis bejausmiais keleivių kontrolieriais, taip dabar man ikona yra ta pirmajame šio 390-ojo puslapio pranešime įkelta foto, kone vienintelė viešai išplatinta vaizdinė medžiaga, kur parodyta, kaip singapūriečiai karia narkotikų kurjerius. Tai norėčiau su kuo nors padiskutuoti apie pakorimo, kaip mirties bausmės būdo, baisumą - pradedant nuo to, kaip įmanoma užmigti paskutinę naktį, likus dienai iki paskirtos egzekucijos, kai žinai, kad sekančią dieną 5 val. ryto jau būsi pakaruoklis, baigiant - ar paskutinę kritimo sekundę, kai kilpa užsitraukia ir pilnai užsmaugia tavo kaklą, ar per tas kelias milisekundes įmanoma pajusti, kaip užsitraukusi virvė perplėšia tavo kaklą ir tu užgesti? Aš jaučiu, prieš mirtį efektas būna panašus kaip prieš užmiegant - jautiesi mieguistas ir nepajauti kaip nulūžti ir pradedi nieko nebejausti. Gal atsiras, kas, kaip tada su tuo raudonuoju autobusiuku, patars: "Jei tamstai taip įdomu, kas ten vyksta, pabandyk ...>".Komentuoti:
-
Bet tai tikrai, nu kaip valdžioje gali būti ne konservatoriai? Kai jiems tenka dirbti opozicijoje, tai jau nedemokratiška, ane? O kai jie vėl (laikinai) grįžta į valdžią, tai jau viskas veikia "teisingai", ane? Kodėl ta Radvilaitė-Morkūnaitė dangstė saldžias Bartoševičiaus nuodėmes, kodėl jam būnant Čilėje, siuntė žinutę, kad maždaug, ė tu, atsisakyk parlamentaro mandato, nes tau kels bylą? Čia nesiskaito, čia atleistina? Kad bene dažniausiai Šimonytės FB paskyroje vartojama sąvoka - zimagoras, čia irgi normalu? Kad Lietuvoj yra kaimų, į kuriuos autobusas užsuka tik kartą per mėnesį po 15 dienos - viskas tvarkoje? Negalėtų dabartinis jų pirmininkas, aktyvusis Laurynas, padažninti grafiko? Ar čia daugiau savivaldos kompetencijos klausimas? Na o jei skursti ir kenti - tavo problemos! Sakau, kaip šaiba, kaip eldyšaina, kaip dušna, kaip trošku tiems edukuotiems-vakcYnuotiems, kad valdžioje dabar truputėlį pabus kiti, gal kiek mažiau sisteminiai, tačiau Lietuvos rusams neparduos. Daugiau dėmesio paprastam žmogui, o ne vien Briuselio kopūstų fabriko centriukui. Kaip pastebėjo mano mama - Šimonytė buvo orientuota į Briuselį, dirbo jam, o kad kažkokia bobulytė, gyvenanti viena 3 kambarių bute Šeškinėje, vos turi už ką nusipirkti kruopų - jai neįdomu? Negali įpirkti - nu ir numirk neėdusi - taip ciniškai galėtų toji Antakalnio politikė pasakyti. Nors juk mūsų visų tikslas yra, kad Kristupas0220 įgytų profesiją ir nemistų vien senelio (Purtino) pensija, kad nieks nesižudytų, kad į Singapūrą skristų paragauti lakuoto ryklio peleko, o ne pasimatuoti kilpą ant kaklo Changi kaliūzėje, kad būtume nacionalsaugumiški, kad bobos gyvenančios krasnūchoje, nuvažiuotų į Vilniaus autobusų stotį, ten pirktų bilietą į vieną pusę kažkur į vieną prie kelio A4 esančių stotelių, ten miškuose pagrybautų, ir grįždama atgal į Vilnių, pirktų bilietą pas vairuotoją, ir išliptų Vaduvos netarifinėje stotelėje, kur persėstų į troleibusą, kuris parpers ją atgal namo. Ir, aišku, kad @DJ+ pašalinimas visam laikui yra skaudus, bet pelnytas. Nors manau, kad net Vietname įmanoma išvengti mirties bausmės, pakliuvus su narkotikais.Komentuoti:
-
Bet gerai su Kurtiniu priešakyje vakar nupypinome nuo vaizdo graikus*? Aš atsimenu, paties mano domėjimosi krepšiniu piko metu ~2012-~2015 m. jis treniravo Maskvos srities "Chimki" klubą. Labiau už viską atsimenu tos padmaskovinės sirenos garsą jų namų arenoje. Jis toks tryškiantis būdavo, gal net kiek į triedimo pusę būdavo. Išgirdus jį norėdavosi sakyti, kad jis pralaimėjusią svečių komandą tarsi ištriedžia lauk Trydenio būdu (@Trydenis). Atsimenu, kaip tas tuomet jo treniruotas klubas vienu metu buvo pakibęs ant bankroto ribos, visi žaidėjai skendėjo nežinioje, kol galiausiai, pačioje pabaigoje komandą iš pražūties ėmė tempti dvi statybų bendrovės. Ir tos jo treniruotos komandos pavadinimas man asocijuojasi su narkomanų žargone naudojamu žodžiu "Chimkė", kuris reiškia purkštą žolytę, kuri apipurškiama kažkokiais chemikalais, dėl ko ją rūkant, apsinešimo pojūčiai tampa dvigubai aštresni. Kai 9 klasėje, Viršuliškių mokykloje, tos klasiokės Herpijos draugė Karolina papasakojo, kaip fainai ji ten parūkė tos chimkės, o dar kai pasiuntė biologijos mokytoją visiems žinoma kryptimi, tai buvo ir į policijos komisariatą kviečiama pamokų metu, anglų kalbos mokytojai į akis pasakė, kad jos dėstomas dalykas yra nesvarbus, sakė, Mėnulio gatvėje ją ten jau mintinai žino kaip nusikaltėlę. Tai vat, po tokių patirčių ir nebesinori ieškotis jokio darbo. Taip, dabar suaugę žmonės, gal nieks padnoškių nekaišios, į spintą tavęs nestumdys ar nepravardžiuos, bet patyčios suaugusiųjų tarpe - kur kas subtilesnės, labiau užmaskuotos. Tai vadinama mobingu.
* - pagal antraštes naujienų portaluose tikrai pamaniau, jog laimėjome. Bet apie nesėkmę žiniasklaida neūžia, kaip kad 2011 m. Gal dėl gaisro Vilniuje, gal dėl dronų antpuolio pas lenkus...Komentuoti:
-
ŠARKA LABAMBYNA! ŠARKA LABAMBYNA! Aš sugrįžau, aš sugrįžau, po 3 dienų, po 3 dienų! Sakau, jei turėjau vilčių, kad Liūzė dar gyva, nenutrenkta, tai po šios dienos įvykių su dronu Lenkijoje, neabejoju, kad jo sveikata dėl artėjančio karo taip pašlijo, kad jis tikrai gavo infarktą dėl nepakeliavo egzistavimo ir... nusibaigė. Jaučiu šiandien vėl būtų įdėjęs kokį nors pranešimą šia tema, su viduriavimo prieskoniu, ir už tai vėl būtų išmestas. Bet tikriausiai jau mirė. Nors labai tikiuosi, kad iki šių metų galo spėsime prikepti bent 500 puslapių ir ta proga uždainuoti autobuso vairuotojo, kuris dirbo su garaž. nr. 500 himną: Spyri dūri kupra stati, susirytus kap gyvati, spyri dūri...Komentuoti:
-
Bet aš jaučiu, jei aš, +- atitikdamas reikalavimus, įsitrinčiau į kokį taip vadinamą "paslapčių subjektą", kur gaučiau priėjimą prie tam tikros srities įslaptintos informacijos, jaučiu ten perskaitęs kokį nors dokumentą pagalvočiau: "Ką? Čia tik tiek? Ir viskas? Ir toks paprastas žodžių kratinys (sakinys) apie tam tikrus veiksmus kaip kas kada ir kur būtų daroma X atveju, vadinamas valstybės paslaptimi?" Tai, kad čia pvz. parašyta, kad karo padėties metu tiesioginis valdymas būtų įvestas tik pasienio savivaldybėse - tose savivaldybėse, kurios ribojasi su nedraugiškomis šalimis. Arba kad IAE apsauga organizuojama taip, kad su fotoaparatu palei tvorą slankiojantį, iš už krūmų išnirusį tipą VST smogikai pastebi ne per per plika akimi lengvai pastebimas vaizdo stebėjimo kameras, bet per to betoninio monstro sienoje išgręžtas, vos įžiūrimas, aukštai esančias miniatiūrinio dydžio skylutes, prie kurių sėdėdami iš vidaus prie sienos, jie prikišę žiūronus/plika akimi stebi, ar nieks nefotografuoja šio strateginio objekto, ir pastebėję kažką įtartino, per raciją informuoja toje zonoje patruliuojantį ekipažą, kad privažiuotų patikrinti. Ai, ir Kasčiūno laidoje pas Tapinienę minėtos šio branduolinės energetikos objekto raketų apsaugos, kurios skris atgal į priešo valstybę, iš kurios į mūsiškę paleista raketa, siekiant sukelti ekologinę katastrofą, yra paslėptos tuose neberūkstančiuose kaminuose. Tikiuosi, kai 2038 m. elektrinės pastatas bus nugriautas, duomenys bus išslaptinti ir galėsim patikrinti, ar iš tikrųjų taip yra, kaip aš sugalvojau, ar ne. O gal jie neatskleis šių duomenų, nes netolimoje ateityje Lietuva vėl planuoja tapti branduoline valstybe ir tuomet naująją atominukę vėl reikės saugoti, tad vėl reikės, kad niekas nežinotų, kokie fizinės apsaugos metodai jai taikomi?Paskutinis taisė Kristupas0220; 2025.09.07, 10:12.Komentuoti:
-
Vienas vienoje barikadų pusėje, o kitas priešingoje ar abu toje pačioje?Komentuoti:
Komentuoti: