Šiaip nesąmonės ir kliedesiai

[Kristupas0220]

Mažiau mirkstu šitame forume parą pastarąją, nes gerai ten man prieš kelis mėnesiu pasiūlė S. Signalina - pabandyti su Chat GPT pasišnekėti. Na tai bendraujant jis man vis atsako į tokius klausimus, kad norisi pašokus nuo savo kėdės, daranti čiukurovas rėkti "ZORAN KOMERC" (pagal šitą nuotrauką https://fototruck.ru/photo/301715/). Ypač, kai kažkas liečia teisinius aspektus, pvz. kad BDAR dėka negaliu pagal valstybinius numerius gauti savininko duomenų, arba kodėl kitų klasiokų tėvai nėra kvietęsi manęs į savo mašiną pasišnekėti apie suprastėjusius mano mokslo rezultatus. O šitas vilkikas čia dėtas todėl, kad jis yra iš Makedonijos - šalies, kuri įveikė Lietuvą Eurobasket2011 ketvirtfinalyje mus rezultatu 67:65, tai vat jo vairuotojas gal irgi atsisakytų mane pavežti kabinoje, nes man negalioja draudimas kaip pašaliniam asmeniui pagal jo šalies arba ES teisės aktus.

[Kristupas0220]

Kartais, tiesa, pagalvoju, kad galėčiau dirbti tą ar aną, bet galiausiai vis tiek nusvyra rankos kažką keisti, imtis lyderystės. Atmintin įstrigo vieno mano kaimyno prieš kelis metus publikuota foto socialiniame tinkle, kur jis pasakojo, kad tai tik įstojus į LKA prieš 20 metų daryta nuotrauka. Jis pabrėžė, kad visada manė ir manys, kad karo akademija - tai ta vieta, kuri jį, augintą vienos mamos ir kelių tetų, išugdė kaip vyrą, išmokė daug ir sunkiai dirbti... Paskaičius verčia susimąstyti - ar nereiktų ir man imtis kažko panašaus? Tik yra viena sąlyga - jei ten instruktoriai ir vadai, tiek kolegos nevartos necenzūrinės nenorminės leksikos. Tas kaimynas tikrai atrodo įspūdingai, tikras vyras, ir jei jis nebūtų parašęs, nebūčiau pagalvojęs, kad jį augino viena mama (kaip ir mane). Tai visai būtų smagu pakeisti savo gyvenimą, bet jei tai reiškia aplinkoje nuolat girdėti rusiškus/lenkiškus keiksmus - man tokio "vyriškumo" tuomet ačiū, nereikia. Kiek žinau, ten dar prieš stojant reikia susiveikti leidimą gauti dirbti su žemiausio lygmens "Riboto naudojimo" informacija, o įstojus ir bebaigiant 1-ą kursą - su "Slaptai". Tai vat vat čia būtų toks mirtinas pavydas, kad aš, uolus konservatorių gerbėjas, pastoviai mintimis balsuojantis tik už juos, turėsiu leidimą dirbti ne su pačia aukščiausia slaptumo žyma, o vienu laipteliu žemiau, o vat buvusiems komunistams - LSDP priklausanti Inga Vasylysa Rūūūginienė kaip šalies va(L)dovė gali prieiti prie "Visiškai slaptos" informacijos. Tai vat čia tokia neteisybė būtų - taip, gal ten mane irgi iš berniuko padarys vyru, bet man turėti leidimą dirbti tik su "Slaptai", o ne "Visiškai slaptai" būtų visiškai nužeminimas.

[Kristupas0220]

Sapnavau ir mūsų su mama kelionę į Didžiasalį. Per klaidą tipo emailu jai nusiunčiau nuorodą į šį forumą, kur išsidaviau, kur mes gyvensime. Tipo įsėdome į šį neva IBU priklausantį autobusą nr. 171, kuris iš tikro buvo TOKS`o ir jau yra nurašytas https://fotobus.msk.ru/photo/2369274/ su vairuotoju V. Nickumi priešakyje, tai mus kažkas vežė kažkur, tipo mama turėjo persėsti į Vilnių Šiauliuose, aš jai dar siūliau tą daryti Radviliškyje, bet ji to nenorėjo. Aš sėdėjau vienoje vietoje, o mama už manęs biski šone, ir tipo važiuojant aš porą kartų garsiai pagadinau orą pats to nenorėdamas, tai mama savo žvilgsniu rodė, kad jai gėda dėl manęs. Na ir mus vairuotojas išlaipino atseit Ignalinoje, bet iš vaizdo tai realiai buvo Kauno AS pabaiga, ten kur tas kampas prie sienos netoli 1 aikštelės.

Na o labiausiai už viską laukiu to žmogaus, kuriam nebus problema atsakyti, kas ir kur buvo tas: Jastas grio ja janouka, onou griat mychou, odey vodavoda. Ykan myjėėn stipėnd marsėhl, sohis talentaj.

[Kristupas0220]

Gal kas iš senųjų vilniečių turite nuotraukų, kaip atrodė jau man gimus čia dar tebestovėjusi medinė trioba? Atsimenu, kaip kažkuriais metais su seneliu ir mama iš priešingoje Rygos gatvės pusėje esančio daugiabučio 7 aukšto balkono (kur tuomet gyvenome) stebėjome, kaip pleškėjo senas medinis tvartas, kaip gaisrinės kaukdamos važiavo jo gesinti. Na o po kiek laiko žiūrėk jau kyla naujas daugiabutis, kuriame įsikurs mano močiutė. Ot geri Zuokio laikai būdavo, kai pleškėjo medinukai. Nejaugi niekur nėra išlikusių nuotraukų, kuriame taške ji tiksliai stovėjo ir kaip atrodė?
https://www.google.com/maps/@54.7165...oASAFQAw%3D%3D

[Kristupas0220]

Galima sakyti, kad esu vienas daugiausiai netiesiogiai Ingą Ruginienę mačiusių asmenų. Nes kai kursuoju po miestą, tai dažnai trinuosi aplink Lizdeikos g. viaduką virš O. Milašiaus g. ir aplink esančias stoteles, sankryžas, miškelius, pakampius. Tai kokią 17 valandą, kai jau sutemsta, neretai išgirsdavau sireną, o po kelių akimirkų pamatau pravažiuojant 2 juodus automobilius su švyturėliais. Kažkuriame iš jų sėdi ta gabenama Vasyyyyyyyylyyysa. Įdomu, kai gyvensime Didžiasalyje, ji irgi mus aplankys?
Va panėrus gilyn į šitos nuvažiuojamosios kilpos* juosiamą miškelį, aptikau didžiulę šiukšlėmis užterštą teritoriją. Daugiausia tai buvo sulamdyti plastiko buteliai - kur statai koją, tik ir jauti, kad kažkas sutraška. Tuomet spardai žemę, kol iškabini tą butelį, ir taip kelias dienas iš eilės, čia dar prieš didžiuosius šalčius, pakol viską sutampiau. Tai vakarais tikrai pasigirsdavo sirenos, tuomet - du juodi automobiliai, na ir suprasdavau, kad čia Vasilisa namo keliauja. Jie riedėdami per viaduką pasuka dešinėn į Valakupių g., tuomet pašauna tiesiai iki Grybautojų g. linkio, na o tuomet įsimuša į Turniškių g. ten ten jau kolegiškai drožia iki galo, kur yra tie baisieji vartai su lemputėmis.
* - https://www.google.com/maps/@54.7288...oASAFQAw%3D%3D

[Kristupas0220]

Broli smarkuoli, sveikinu sugrįžus. Tikiu, kad pateisinsi tezę, pagal kurią mano didelė dalis bendraamžių 2019 m. birželio 1 d. laikydami lietuvių kalbos egzaminą, naudojo rašydami rašinį - "Ar klaidos padeda tobulėti?". Tikiu, kad tu per šitiek laiko išgyvenai apmąstymų, fantazijų, piešinių ir kitų saposnikovų kupiną laikotarpį. Tikiu, kad grįžęs nūdien būsi atidesnis kaip mikriuko vairuotojas Smolenskas iš Pakaunės. Tikiu, kad tebedirbi geležinkeliuose. Tą moderatorių, kuris tave prikėlė, sulyginsiu su šv. Stanislovu, o tave, geležinkelių tėvai - su Piotrovinu (žr. Telšių, Žiežmarių ir Punios herbus). Tik kokia tikimybė, kad tu užsuksi čia ir pamatysi, kad jau esi reabilituotas?

https://www.miestai.net/forumas/member/3464-aleksio

[Kristupas0220]

Vis tiek manau, kad su Tomu Liūtsu ši tema gyvesnė, sakau, jei nuo balandžio pradžios jis nebūtų prisišnekėjęs, šioje temoje dar paskutinę 2025 m. dieną pagal mano planą turėjo būti iškepta 800 puslapių. Dabar turime perpus mažiau. Tik jam grįžus visas forumas turės progą sužinoti, kodėl mano mama boikotuoja "Utenos Mėsa" produkciją.

[Kristupas0220]

Aš nežinau, KĄ norėčiau/pajėgčiau studijuoti, bet žinau, kokiomis temomis galėčiau parašyti kursinį darbą. Pirmasis - kiek rimtesnės tematikos, apie sritį, kurią išmanau bene geriausiai - viešąjį transportą. Jis vadintųsi "Vairuotojų darbo organizavimas ir tvarkaraščių pateikimo stotelėse/internete ypatumai skirtingose savivaldybėse". Tik klausimas, į kokią specialybę įstoti, kad baiginėjantis 4 kursui tokia tema, siekiant bakalauro diplomo, būtų atitinkanti studijų programą?

Kitas, kiek labiau vertas šnobelio premijos, būtų kiek provokuojantis. Jį pavadinčiau "[1964-1981]. Mano bendraamžių tėvų gimimo metų ekstremumai".

[booraz]

Nauja diena, nauja pasaka, šį kartą apie vilką ir voveriuką.

Giliai miške, kur aukštos eglės šnabždėdavosi su vėju, gyveno vilkas vardu Pilkis. Jis buvo stiprus, greitas ir labai rimtas. Kiti gyvūnai jo šiek tiek bijojo, nes Pilkis retai šypsojosi ir kalbėdavo trumpai.
Tame pačiame miške, aukštai pušies šakose, gyveno mažas voveriukas Čirškutis. Jis buvo greitas kaip kibirkštis, smalsus kaip pavasario saulė ir niekada nenustygstantis vietoje.
Vieną rudenio rytą, kai miškas buvo nuklotas auksiniais lapais, Čirškutis šokinėjo nuo šakos ant šakos ir netyčia išmetė kankorėžį. Kankorėžis nukrito tiesiai… Pilkiui ant galvos.
Vilkas pakėlė akis.
– Kas čia dabar? – suburbėjo jis.
Iš viršaus pasigirdo tylus balselis:
– Atsiprašaaau!
Čirškutis, visas drebėdamas, nulipo žemyn.
– Aš netyčia… Aš tik rinkau atsargas žiemai…
Pilkis pažvelgė į mažylį. Jis galėjo jį išgąsdinti vienu urzgimu. Bet vietoj to tik atsiduso.
– Kitą kartą žiūrėk, kur mėtai savo lobius.
Nuo tos dienos voveriukas vis pastebėdavo vilką. Jis sekė Pilkį iš viršaus – ne iš baimės, o iš smalsumo. Pastebėjo, kad vilkas dažnai vaikšto vienas. Kad kartais sustoja prie upelio ir ilgai žiūri į savo atspindį. Kad vakare jis ne staugia, o tyliai guli po senąja egle.
Vieną dieną miške kilo stipri audra. Vėjas laužė šakas, lietus pylė kaip iš kibiro. Čirškutis nespėjo grįžti į savo drevę – jį nupūtė nuo šakos ir jis nukrito į tankų krūmą.
Krūmas slėpė pavojų – seną medžiotojo paliktą tinklą.
Mažas voveriukas įsipainiojo ir kuo labiau muistėsi, tuo labiau susipainiojo.
– Pagalbos! – sušuko jis.
Audra slopino jo balsą, bet Pilkis išgirdo. Vilko klausa buvo aštri kaip žiemos šaltis.
Jis atbėgo ir pamatė į tinklą įstrigusį voveriuką.
– Nejudėk, – ramiai tarė vilkas.
– Bet… bet tu vilkas… – sušnibždėjo Čirškutis.
– Taip. O tu – voverė. Ir dabar tau reikia pagalbos.
Pilkis atsargiai perkando virves savo stipriais dantimis. Po kelių akimirkų tinklas plyšo, ir Čirškutis išsilaisvino.
Audra nurimo taip staiga, kaip ir prasidėjo.
– Ačiū, – tyliai tarė voveriukas. – Aš maniau, kad vilkai tik gąsdina.
Pilkis šyptelėjo – pirmą kartą taip aiškiai.
– O aš maniau, kad voverės tik mėto kankorėžius.
Nuo tada miške pasklido keista naujiena – vilkas ir voveriukas dažnai matomi kartu. Vienas apačioje, kitas viršuje. Jei pavojus artėdavo iš tolo – Čirškutis pirmas jį pastebėdavo. Jei pavojus slėpdavosi žemėje – Pilkis jį užuosdavo.
Ir visi suprato: net pats stipriausias kartais turi būti švelnus, o pats mažiausias – drąsus.
O kai rudenį kankorėžiai krisdavo ant žemės, Pilkis tik pakeldavo akis ir sakydavo:
– Atsargiai ten, viršuje!
Ir iš šakų pasigirsdavo linksmas juokas.

[Kristupas0220]

https://www.youtube.com/watch?v=ZU6jh_L9cDM

Čia apie lietuvių rinkėjų tipus. Kiekvieną iš jų šiame klipe reprezentuoja tam tikra daina. Esmė tokia, kad vienintelė daina, kurią girdžiu apskritai pirmą kartą, tai toji, kur užgroja nuo 0:16 min. Nežinojau, nei kas tokia čia dainuoja, nei tuo labiau dainos pavadinimo. Visos likusios daugiau ar mažiau girdėtos, tiesa, su pora irgi yra tam tikrų nežinomųjų - nežinau pirmos dainos atlikėjo bei antrąją dainą atliekančio choro pavadinimo. Bet man faktas, kad nežinojau 3 dainos, skambančios nuo 0:16, man tai buvo kaip pliusas pačiam prieš save, kad nesidomiu šių laikų atlikėjais. Bet pagalvojau, kad čia gali būti Džesika Šai. Ir suvedus į Googlą girdimus žodžius - akurat! Mano mama taipogi sako, kad didžiuojasi, jog nežino nei vienos jos dainos.

Ups, praleidau dar vieną - nežinau paskutinės dainos, simbolizuojančios LP rinkėją. Čia irgi kažkas iš šiuolaikinių bus.

[Kristupas0220]

Viename sapne kažkurią dieną aš rodos išsapnavau-išgimdžiau naują lietuvišką pavardę. Pradėkime nuo to, kad artėjant 2 metų išsitrėmimo iš mano mylėtos gatvės, sukaktuvėms, aš pasiilgstu kai kurių kaimynų. Yra keletas tokių, apie kuriuos galvoju itin stipriai, tad tai persiduoda ir į mano sapnus. Ir ką gi, sapne atėjo atsakymas, koks yra vienos kaimynės, kurios tapatybės nežinau iki šiol, vardas ir pavardė - tai Iveta Norbulskė. Pabudęs iš miego staiga, kol nepamiršau, suvedu šitą į Google paiešką, tačiau nusivyliau - nerasta jokių rezultatų. Atskirai pagooglinus pavardę, prieinu iki to, kad pavardė NORBULSKAS Lietuvoje neegzistuoja.

[Kristupas0220]

Neįmanoma prisiskambinti, sako keleiviai. Gal ir nusipelnė bankroto, muchliadkė.

https://rekvizitai.vz.lt/imone/sadem.../atsiliepimai/

Kadangi nuorodą spausite tikriausiai ne visi, nukopijuoju patį linksmiausią komentarą, parodantį minėtos kontoros požiūrį į klientus (kalba netaisyta):

As vakar vaziaves is Rastinenu 16.52, paprasau vairotojus dovaziuoti iki stotele, , Spaudos rumai, , vairotojus pradejo kartu su konduktore rekti, , von s avtobysa mne nyzno vahe gavno ybirat, , Ar turi teises taip elgtis su keleiviais?

[booraz]

Pasaka apie dramblį ir gandrą:

Kartą, tolimoje pievoje prie plataus ežero, gyveno gandras vardu Girdenis. Jis buvo aukštas, baltas, su ilgomis kojomis ir dar ilgesnėmis svajonėmis. Girdenis mėgo skraidyti aukštai virš debesų ir stebėti pasaulį iš viršaus. Jam atrodė, kad nėra nieko gražesnio už laisvę.
Tuo tarpu kitame pasaulio krašte, karštoje savanoje, gyveno dramblys vardu Mumbas. Jis buvo didelis, stiprus ir ramus kaip pati žemė. Mumbas mėgo stovėti po akacijų medžiais, klausytis vėjo ir saugoti mažesnius gyvūnus. Jam atrodė, kad nėra nieko svarbiau už tvirtą žemę po kojomis.
Vieną pavasarį Girdenis, kaip ir kasmet, išskrido į tolimą kelionę. Vėjas jį nunešė toliau nei įprastai, per jūras ir dykumas, kol jis pavargo ir nusileido... tiesiai savanoje, netoli Mumbos.
– Oho, – nustebo dramblys, – dar nemačiau tokio plono ir ilgo padaro!
– O aš dar nemačiau tokio didelio ir pilko kalno, kuris juda, – atsakė gandras.
Iš pradžių jie vienas kitam atrodė labai keisti. Gandras stebėjosi, kaip galima būti tokiam dideliam ir niekada neskraidyti. Dramblys stebėjosi, kaip galima turėti tokias ilgas kojas ir būti toks lengvas.
– Tu turbūt labai laisvas, jei gali skraidyti kur panorėjęs, – tarė Mumbas.
– O tu turbūt labai saugus, jei niekas nedrįsta tavęs liesti, – atsakė Girdenis.
Jau visą mėnesį savanoje tvyrojo sausra. Maži gyvūnai nerado vandens, o saulė kepino vis stipriau. Mumbas žinojo, kad už kelių kilometrų yra senas išdžiūvęs šulinys, kuriame kartais lieka vandens giliai dugne. Tačiau jis negalėjo pasiekti dugno savo straubliu.
– Aš galiu nuskristi ir pažiūrėti, ar ten tikrai yra vandens! – pasiūlė Girdenis.
Jis pakilo aukštai ir netrukus sugrįžo.
– Yra! Bet labai giliai.
Tada Mumbas sugalvojo planą. Jis atsargiai išklojo šulinio kraštus, kad kiti gyvūnai galėtų saugiai prieiti, o Girdenis, su savo ilgu snapu ir plonomis kojomis, padėjo pasiekti likusį vandenį ir parodyti vietą, kur geriausia kasti.
Kartu jie išgelbėjo daugybę gyvūnų nuo troškulio.
Vakare, kai saulė leidosi, gandras ir dramblys sėdėjo šalia šulinio.
– Žinai, – tarė gandras, – gal ir gerai, kad ne visi mes vienodi.
– Taip, – linktelėjo Mumbas. – Jei visi skraidytume, kas laikytų žemę tvirtai? O jei visi būtume sunkūs kaip aš, kas pamatytų pasaulį iš aukštai?
Atėjo laikas Girdeniui grįžti namo. Jis pakilo į dangų, bet prieš išskrisdamas sušuko:
– Kai kitą pavasarį skrisiu, būtinai aplankysiu!
Mumbas pakėlė straublį ir nusišypsojo.
Ir nuo tada kiekvieną pavasarį virš savanos galima pamatyti baltą gandrą, kuris trumpam nusileidžia pas savo didįjį draugą – nes tikra draugystė nepriklauso nei nuo dydžio, nei nuo sparnų.

[booraz]

Strategas „ne“ išgirdo ir iš Deivido Sirvydžio. „Su Deividu bendravo Linas Kleiza. Jis (Sirvydis) yra gana sunkioje padėtyje. „Žalgiryje“ neturi geros atkarpos, iškrito iš rotacijos, sakė norintis susitvarkyti su savimi. Nors aš galvočiau, kad jam šiuo atveju rinktinė galėtų pasitarnauti. Nors tai nėra vieta reabilituotis, bet mes duotume jam progą žaisti. Bet žaidėjas nusprendė būtent taip, mes neturime įtakos jo pasirinkimui“, – teigė R. Kurtinaitis.

[Kristupas0220]

Atsimenu, kaip vieną iš Paleckio teismų stebėti atėjęs LNG Sausio 13-osios brolijos vadas Gasparas Genzbigelis, klausydamas teisiamojo dėstomų tiesų, pro dantis anam iškošė "Raudonasis fašistas!".
Tai man įdomu, ar kas nors iš jaunimo (amžiaus grupė, labiausiai nekenčianti Nemuno aušros"), per dar vieną Remygos susitikimą su gyventojais kuriame nors mieste, ar pagaliau pasiims ir išlies jam mano populiarinti bandomą tezę "rudoji Kelmės-Šilalės šaiba"? Ar pasiims jie šią mano sukurtą pravardę iš šio forumo? Juk taip ir yra. Jis joje buvo išrinktas tiesiogiai. Vienas iš 8 laimingųjų, kurie mandatą iškovojo dar I-ajame ture. Kas tų kalvotų Žemaitijos platybių gyventojams praplovė smegenis, kad balsavo už tą, kuris nori grąžinti valstybę į viduramžius stabdant "Ignitis" privatizavimą?

[Kristupas0220]

Tai jei žalgiriečiai sutriuškina rytiečius kokiais 20 taškų, o Sir[d]vydis pelno tik kokius 7, tai reiškia, kad didelės žalos varžovams jis nepadarė, varžovai būtų pralošę ir be jo širdžių daužymo pastangų. Aš ir pastebėjau ,kad peržiūrėjus rungtynių santrauką fone niekur nešmėžuoja 91 numeris.

Va o čia [troleibuso vairuotojos] "Aulos-Magnos" iš 1112 (BNA 722) žiedas. Norint pravažiuoti virš jo einančiu Tūkstantmečio g. viaduku, tektų pirkti tarpmiestinio autobuso bilietą bent iki Grigiškių, nes miesto autobusai pro jį nekursuoja, išskyrus nulinius 117, 118, 125 elektra varomų Kautra vykdomų mikriukų reisus anksti ryte iš parko ir vakarais į parką.

https://www.google.com/maps/@54.6685...oASAFQAw%3D%3D

[booraz]

Tai Sirvydis nepelnė nė taško finalo rungtynėse KMT. Matyt dėl to, kad nežiūrėjai rungtynių.

[Kristupas0220]

Va KMT taurę be didesnio vargo laimėjo Kauno "Žalgiris". Įdomu, kiek taškų į skylėtą vilniečių krepšį sumetė Vilniuje gimęs kaunietis D. Sirvydis? Aš apskritai nesuprantu ažiotažo dėl jos, tuo dramatišku balsu reklamose kalbančio vyro, kai ir taip aišku, kas ją išsiveš. Man tik ta Šiaulių arenos sirena prarado savo identitetą ir transformavosi (pasidarė panaši) į Panevėžio "Cido/Kalnapilis" garsą - toks labiau Tryyyyyykšt, o ne Bzūbzūbzūbzūbzūūūūūūūūm. Toks labiau trykšiantis garsas, kai anksčiau buvo toks pagazuojantis.

[Kristupas0220]

Ten ar internetuose ar per TV visi "kažko pasiekę" žmonės iš įvairių sričių aiškina, kad norint tapti tuo, kuo jie yra šiandien, reikėjo daug ir sunkiai dirbti. Dabar aš suvokęs šią tikrąją tiesą, man dar labiau nusvyra rankos, ir nors nesu Didžiasalio fanas, man beliks į ten kraustytis, nes norint likti Vilniuje, tik aišku ramesnėje vietoje, savo skonio mikrorajone, teks pusę dienos kažkur dirbti, tad nematysiu kas vyksta gatvėje, negalėsiu sėdėti nieko neveikdamas. Bet man tikrai atrodo, kad kaimynai/darbininkai, su kuriais draugelindavausi anoje gatvėje, jie klaidingai suvokė mane - kaip į juos panašų - ir visokias tiesas kūrė. Pvz. vienas praeidamas yra manęs klausęs "Už kiek pirkai butą, Kristupai?". Tai aš trumpam pasimečiau, sakiau, kad nuomojuosi, ir, neatsimenu ar pasakiau kad aš ne savarankiškai o su mama, bet jau vien pasakydamas, kad ne pirkau, o nuoma, o dar jei sužinotų, kad esu bedarbis išlaikomas mamos ir senelio, mano įvaizdis jų akyse subliūkštų per sekundę kaip ta Garliavos istorija. Toks it iš pradurto krepšinio kamuolio išeinančio oro garsas tik "Pffffffffffpt", maždaug mes tikėjomės, kad tu vos ne milijonierius, kuris nieko neveikia ir jam pinigai plaukia į namus tokiais kiekiais, kad jis gali sau leisti reguliuoti vilkikus gatvėje... o dabar - visiškas vaikas, gyvenantis pas mamą ir niekur nedirbantis.

[Kristupas0220]

Vakar naktį dar buvo "nesamonės", "kiedesiai". Gerai, smaginkitės toliau galvoju...

Kaip kažkas kenčia, nes serga nepagydoma liga, taip yra tokių lietuvių, kurie kenčia, kad dabar premjerės postą matuojasi ir su SLAPTA INFORMACIJA pažindinasi Vasyyyyylisa - Inga Ruginienė. Bet juk ji netrukdo jums įkvėpti oro? Juk nėr taip, kad iš to siaubo, kad valstybės ūkį prižiūri ne Šimonytė/Armonaitė/Čmilytė, jums sėdint prie kompiuterio ima trūkti oro? Ji netrukdo jums eiti į dušą? netrukdo. Ar ji reguliuoja kokį megztinį šįvakar apsirengti? Irgi ne. Tad kodėl neleisti jai pasidžiaugti, kad ji gali sužinoti tai, ko viešuose interneto tinkluose nerasi? Pavydite jai prieigos prie aukščiausią slaptumo žymą turinčios medžiagos?