Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Šiaip nesąmonės ir kliedesiai
Collapse
X
-
Va, nėra tas Bešird`vydis toks jau beširdis - priėjo pasižiūrėti, kas atsitiko Normantų Margiriui kai anas, mūšyje su švedais patyrė traumą (abu apibraukiau raudonai) - tam pačiam, su kuriuo per lemiamas praėjusio sezono 5-ąsias LKL finalo serijos rungtynes buvo nejuokais susikibę - kažkuris vienas už kito ilgiau užsikabino rankomis ir taip biški pasipliekė anie du ne itin draugiškai. O dabar jau tikrai draugiškai kaip broliai Dumalakai, vardan bendro tikslo, vardan Lietuvos žaidžia - jau draugais žiūrėk patapo. Bet išsiskirsčius rinktinei, vienas vėl grįš į savo komandą, o kitas - į savo, ir vėl bus skirtingose barikadų pusėse, gal ir vėl apsikapos. Kodėl taip yra? Ar jiems nėra (nebus?) vat to jausmo, kad dar rugsėjį drauge žaidėme už vieną šalį, o dabar vietiniame fronte tarsi brolis einantis žudyti savo brolio - vienas į Rytą, kitas - į Žalgirį. Nu ar ne taip?
-
Užvakar išvykau į dar vieną tarpmiestinę kelionę. Kaip įrodymas - nesijungiau prie forumo pora dienų. Tai išvažiavus iš Vilniaus stoties, ir skriejant Tūkstantmečio g. viaduku virš Savanorių žiedo... jo apačioje stovėjo išbombarduotas senas Škoda troleibusas, kuriame pražuvo ir Aula-Magna. Tai va, tokia žiauri lemtis ištiko tą, kas pastoviai taikydavosi į Kristupą - pasirodo, dabar kažkas jau ją pačią pražudė, taigi ji daugiau nebegrasins man.
Komentuoti:
-
Bet kaip man pasisekė, kad gimiau Lietuvoje. Štai jau kaimyninės Latvijos himne minimas Dievas, kurio prašoma laiminti šalį. O kaip man reiktų giedoti tokios šalies himną, jei aš - ateistinių pažiūrų?
Komentuoti:
-
Nors dažniausia čia miniu jau prieš 11 metų - 2014 m. rugsėjo 1-ąją, kuomet prasidėjo paskutiniai - 8-ieji metai Šeškinės vidurinėje, kai išvakarėse per TV skambėjo ta V. Šiškausko "Lietuvos laukai skambėjo", o kitądien man einant su gėle sveikinti auklėtojos per mirksintį žalią praskriejo ta garbanota vairuotoja su 1111 - BNA 451, tikriausiai ne mažesnis sukrėtimas įvyko prieš lygiai 10 metų - tai pirmoji nauja mokykla po 8 metų - 9-on klasėn žengiau praverdamas Viršuliškių mokyklos duris. Tiek mano klasė - vienintelė 9 tais metais, tiek kitų klasių mokiniai buvo siaubingi chamai, negerbiantys nei mokytojų, nei savęs pačių. Tačiau mokytojai - vieni geriausių, kokius teko pažinoti. Savo drausmingu elgesiu, gana neblogu lankomumu gana išsiskyriau iš kitų mokinių, tad administracijos tarpe turėjau užsirekomendavęs gerą vardą. Bet dėl klasės, tai dar metų gale pasakiau, kad nebenorėsiu čia likti. Paskui viskas gavosi natūraliai - mums buvo pasakyta skirstytis po kitas mokyklas, nes VVM tampa aštuonmete, o paskui tą 2016 m. vasarą, bėgdami nuo močiutės teroro, persikėlėme į Žalgirio namus 98. Aš tas nuotraukoje kairėje, tamsiai mėlynu švarkeliu su gėle kairėje rankoje. Mama iki šiol prisimena, kaip paskelbus apie ceremonijos lauke pabaigą, vos ne pirmas atitrūkau ir puoliau į vidų. Bet juk aš autistas, man atleistina, ar ne? Ta 2015 rugsėjo 1-oji buvo po tos vasaros, kai ištyrinėjau didžiąją dalį Vilniaus miesto maršrutų, kurias mama man neleido važiuoti man būnant 1-2 klasėse. Tai tos pačios bepasitraukiančios vasaros užleista rugsėjo pirmoji, prieš kurią man skambėjo Antano Čiapo dainos "Vien tik mums (Tu ateini lyg aušrinė)" žodžiai "ar beišsaugosim mūs žiedus". Dainoje tikriausiai turėti omenyje gėlių žiedai, bet aš tą interpretavau savaip - žiedai - tai viešojo transporto galiniai punktai (Fabijoniškių žiedas, Antakalnio žiedas, Justiniškių žiedas, Naujosios Vilnios žiedas). Tai man reiškė kažką panašaus į "ar prasidėjus mokykliniams rūpesčiams, kuomet 5 dienas per savaitę pusę laiko praleisiu tarp būrio chuliganų, ar rasiu motyvacijos ir jėgų išeiti kažkur pasivažinėti po miestą viešuoju transportu prie kažkurio iš tų žiedų. Ir, kaip dar toje dainoje dainuojama, taip ir šioje foto, mokslo ir žinių šventė, prieš kurią dar daug laiko kaip iki tol, vasara jau buvo nubarsčiusi lauko gėlėm mano plaukus.
Komentuoti:
-
Bet tikrai būtų faina, jei šalys, kuriose praktikoje tebetaikoma mirties bausmė, turistams kaip pramogą siūlytų ekskursiją su kalėjimo prižiūrėtojais į tas patalpas, kuriose tai atliekama. Man tai visad buvo įdomu. Ypač kaip atrodo pakorimas. Aš kažkodėl seniau manydavau, kad yra tokia kaip mokyklos sporto salės aukščio/dydžio patalpa, kurioje nuo lubų atvesta virvė, iki kurios reikia užlipti kopėtėlėmis su tokiu liepteliu su į niekur pasibaigiančiu tramplinu (kaip būna tie šokinėjimui į baseiną skirti), tada jie pritraukia ir užmauna ant kaklo tau kilpą, tuomet pagriebia už blauzdų ir kilstelėję aukštyn, sulenkia tau kojas per kelius ir stumteli žemyn, kur tu pasileidi kristi į priekį-žemyn. Tuomet tau nusibaigus, virvė nukerpama ir lavonėlis ištempiamas iš arenos. Čia Singapūras nuotraukoje, visi turistai ten fotografuojasi prie tų nežemiškai atrodančių sodų, prie to 3 dangoraižių viešbučio, ant kurio nusileidęs ateivių laivas, Merlion skulptūra. Visi tarsi žino, kad drug traffiicking punishable by death, tačiau retas turistas turbūt susimąsto, kaip atrodo pati patalpa, kurioje ta death tau padaroma. Būtų tikra atrakcija - sako, kilpa būsimam pakaruokliui parenkama pagal jo ūgio bei svorio parametrus - tad specialios ekskursijos metu būtų galima pasimatuoti sau tinkančią, pastovėti ant liuko, kur nulenkus svirtį jis prasiveria ir tu iškrenti žemyn. Užsimauti juodą maišą ant galvos, paprašyti, kad kelioms minutėms tau surištų rankas už nugaros ir taip pabandyti suprasti, ką jaučia žmogus, kuris supranta, kad už kelių minučių, apačioje stovint (liudijant) katalikų vienuoliui, tu, valstybės vardu nuteistas myriop, paliksi šį pasaulį.
Komentuoti:
-
O galite paaiškinti (atspėti), kas čia va taip vyksta ir kuriame pasaulio gale? Gal pabūsite liutass nr 2?
Komentuoti:
-
Rytoj vėl mokinukai grįš į mokyklas (jau vis labiau ne mokytis, bet socializuotis), studentai - iš kaimų, palikę savo tėvus kaimo troboje, kurią aplankys tik savaitgaliais, su savo geltonos/žalios/violetinės spalvos gelda - į auditorijas didmiesčiuose. Visi tarsi siekia mokslo, bet esminis tikslas yra įgyti profesiją tik tam, kad prasimanyti pinigų pragyvenimui, tapus paklausiu specialistu. Kitaip tariant, visų mūsų tikslas tėra (te)pamatyti saulę?
Komentuoti:
-
Bū-ŪŪŪŪŪM! DŽIUUUUURGŠTM ŪŪŪŪŪŪŪ! TRIUKŠMOOOOOOO! ŠIR(D)VYDIIIIIS! GARSIAU, GARSIAU, ŪŪŪŪŪŪŪPT! IUUUUUGNAS BRAZ-DEIKIIIS! KŽUUUUUUUNKŠT! FUUUUUUUUUUUUP! Va...ŽIUUOJAAAAM! edgarasŪŪŪŪŪ-LANOVAAAS! ŽALGIRIS!
Čia garsai iš paskutinių šių metų LKL 5-ųjų finalo serijos rungtynių, kur žaliai balti begėdiškai patiesė juodai-raudonai baltus. Ten arenos pranešėjas skatino palaikyti Žalgirį, specialiai ūbaudamas ir trukdydamas susikaupti Ryto žaidėjams, kai tie tuo metu turėdavo kamuolį. Kaip verkė vilniečių komanda po pralaimėjimo, Normantų Margiriukas sakė, kad ta nesėkmė itin skaudi, po to, kai prieš tai 2 rungtynes Kaune pavyko laimėti, užtildant sausakimšą Žalgirio areną. Tikėjosi stebuklo ir 3kart, tačiau lemiamais momentais žalgiriečiams kažkaip viskas geriau sukrito ir... ta gelianti nesėkmė, kai teisėjui sušvilpus, laikas nebuvo sustabdytas ir perdė toliau, kol užklerkė b(r)oileris bei žybtelėjo lentos apvadai raudonai, kai užbirzgė ta sirena, kai liūtas(s) iš savo minareto iškėlė plakatą "Ryto fanai - Vilniaus gėda". Na o dabar Normantas su Sirvydžiu [laikini] draugai po LVKR saule, kelias savaites. Dabar jie abu žaisdami po savo šalies vėliava [laikinai] pamiršta visus nesutarimus, galvoja "Dėve, dėve, dėl ko mes taip pešamės tame LKL, va dabar kartu stojame šaude tu šaude už tėvynę". Bet baigsis kelių savaičių trukmės rinktinių (šalių) sezonai ir vėl grįš klubiniai turnyrai kurių trukmė beveik kaip mokslo metai, kur Margirėlis su Deividučiu pasuks skirtingų komandų atstovų statuso link. Nu ar gerai čia parašiau?
Komentuoti:
-
Nu bet tikrai, kaip negerai, kad valdančiojoje daugumoje yra nevilniaus partija - taip, tie mitinge susirinkę redditoriai, kurių hobis - neršti tame forume, savo tekste kas antras žodis - anglų kalba, ir pasakoti, koks gėris yra visus savo pinigus investuoti į VWCE. Jie paskendo aušriečių paleistose dujose. Taip sakant, dabartinė valdžia - tai ne vien Vilniaus burbulo partija, bet partija tų rinkėjų, kurie gyvena kalvotose Kelmės-Šilalės žemėse ir mato jų problemas, siekius ir kita. O wilenskiams tas ir nepatinka - nu kaip valdžioje gali būti ne konservatoriai ir ne šaltibarščių partija, globojanti sėdmaišinius ofisų planktonus. Negerai tik tas, kad nemunoaušriniai labiau remia ne Izraelį, bet palendricą, nors tarp jaunimo irgi atsiranda tokių iškamšų, kurie teigia, kad žydai, kadaise kentėję holokaustą, dabar neva patys vykdo genocidą. Taip, pamažina jie "nekaltų (kol kas nekaltų) Gazos vaikučių skaičių, bet jie daro naudingą darbą - valo pasaulį nuo teroristų fabriko, kur moterys ne dirba, o masiškai gimdo būsimuosius nusikaltėlius hamasistus. Tai va, dabar Seime savo atstovus turi ir kita Lietuva - tai ne tik stikliniai dangoraižiai, kuriose dirba 1995-2003 m. gimimo aITyšnikai veipintojai, bet ir ta Lietuva, kur kaimo japai su šaranais, paskutinę akimirką parodantys posūkį į savo vienkiemį.
Komentuoti:
-
Bet tikrai, kiek metų aš kentėjau neturėdamas savo užuovėjos, kurioje galėčiau tupėti ir rašyti tokius vėjus. Kiek vargo teko pereiti, kuomet jau 7-8 klasėse išryškėjo mano pomėgis kliedėti. Ant kiek daug nesuopračio kitų galvose tuomet buvo. Kad būdavau apdovanojamas Levito pipirais, tai dar nieko. Bet kai mokytoja rašinio pabaigoje raudonu tušinuku prirašydavo "kokias čia nesąmones čia rašai", tai būdavo jau kitas nusišnekėjimo lygis, metantis mane į dar didesnes aukštumas. Na ir pagaliau, Arūnioko dėka, 2022 metais - mano aukso epochoje, ši tema išsiplėtojo į tai, apie ką svajojau dar mokydamasis ŠVM - rašyti tai, kas kitiems atrodo keista, bet man - savaip juokinga ir ramu. Atsimenu, kaip dar gal net nėjau į darželį, su močiute ne kartą vykome į Karoliniškių mikrorajone esantį SoDros pastatą, ten ji tvarkėsi kažkokius dokumentus, tai atsimenu kažkurioje Laisvės prospekto vietoje, va gal čionai, https://www.google.com/maps/@54.6928...oASAFQAw%3D%3D ant kirpyklos iškabos buvo parašyta "Nuolatiniams klientams... nuolaidos...", tai aš dar tuomet, būdamas kokių 5 metų, pagalvojau, kad ar nuolatinis klientas tai tas, kuris apsikirpti eina kasdien?
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Pvz. su vienu forumiečiu buvome susirašę AŽ, kai jis klausė manęs apie tą lankytiną vietą tame močiutės kaime (pakol nenuvykau ten pats), tai kai jam pasakiau, kad tas mano sekiotas klasiokas su drauge mėgsta keliauti po įvairias Lietuvos vietas panašiai kaip aš (tik su mašina) ir galėčiau jo paprašyti, kad padarytų nuotraukų nuvykęs į ten, tai jis irgi pasakė, kaip su juo derėtis, kad reikia pamažu eiti link to, o ne iškart užsipulti žmogų su savo prašymais. Tai va, galėtų ir čia koks nors kažkas taip patarinėti, bet dauguma jau mato mane kaip lūzerį, nors kai į forumą grįš Liu Tass, tikrai jam priminsiu, kad obradais (kirčiuojame raidę "o") vadiname Serbijos kaimo laukus, kuriuose ganosi tas žymus krepšinio treneris Željko Obradovičius. Šį terminą sukūriau būdamas vos penktoku (2012 metais). Sakau, esu keliasdešimties terminų autorius (muchliadkė, palūzinimas, strėlyčka, eldyšaininimas), tačiau iki Stanislovo Tomo (850 naujų terminų) man kaip iki Mėnulio.
Komentuoti:
-
Tai galite, bet pamaniau, kad kažkurioje forumo temoje yra paliktas kažkoks užslėptas, man skirtas patarimas apie tai, kaip vesti derybas su vienu ar kitu sau svarbiu žmogumi, bei ar apskritai verta su tuo prasidėti. Kad paskui nebūčiau neteisingai suprastas ir paduotas į teismą. Nes kitą žmogų tikrai gali nustebinti, kad jis man nė karto nesakė savo vardo, bet kažkaip sugebėjau interneto pagalba lyg iš po žemių išknisti jo kontaktus ir su juo susisiekti.
Komentuoti:
-
O tai kodėl manęs užklausėte, kiek procentų žinučių forume esu perskaitęs? Turite mintyje tik šią temą ar absoliučiai visą forumą?
Komentuoti:
-
Parašė digital Rodyti pranešimąO kiek % forumo žinučių tamsta esi perskaitęs?
Komentuoti:
-
Kažkaip važiuodamas tais, anot liūto, smirdančiais autobusais pagalvoju, kad visi prisimenu, kaip kažkur skaičiau kažkieno pacituotą šv. Tėvo Stanislovo žodžius, kad geriausia žinia yra ta, kad važiuoji link savo namų, kur tavęs myli laukianti širdis, na vienu žodžiu, tipo, kad judi link namų, kuriuose tavęs kažkas laukia. Tai aš galvoju, gal anoje gatvėje, iš kurios prieš savo valią buvau išplėštas, gal ten kažkas iš kaimynų manęs irgi tebelaukia? Galvoju, gal kaip nors sukontaktuoti su kažkuo iš jų, bet bijau, kad paskui baigsis kaip su tuo klasioku, kur rodžiau dėmesį, lindau į jo matymo lauką, įsivaizduodams, kad esu svarbus ir jam įdomus, tačiau paaiškėjo, kad aš jam atsibodau ir anas jau į policiją susiruošė kreiptis, kad nustočiau siekti draugystės... Kaip čia geriau viską suvaldyti, va gal (ne)tiesiogiai Lietuvą valdantis Albinas Januška kažką man patartų?
Komentuoti:
-
Taip, man rodos gėlė buvo kardelis. Įdomu, ką ta garbanota vairuotoja prašvilpdama pro mane apie mane pagalvojo. Tikrai prisimenu, kaip po kažkiek metų pagalvojau, kas būtų buvę, jei būčiau dingęs iš namų/mokyklos (trumpam ar visam laikui) ir vietoje rugsėjo 1 šventės, pamatęs tą didingai atlekiantį troleibusą, staigiai perbėgęs gatvę ir įsėdęs bei pavažiavęs tuo jos vairuotu troleibusu iki... Lvivo (tuomet - Lvovo) ar Žalgirio stadiono stotelės. Jaučiu, tą apniukusį pirmosios rudens dienos rytą išlipęs kažkur ten, būčiau galvojęs: va, ir man Lietuvos laukai skamba - ta vairuotoja mane atvežė ir aš jau laisvas.Paskutinis taisė Kristupas0220; 2025.08.28, 17:04.
Komentuoti:
Komentuoti: