A, po 2020 rugsėjį naujai užgimusios pažinties su pora troleibusų vairuotojų, eidamas prie to žmogaus (ypač namų) ar universiteto, dar įsivaizduodavau savo ne tik kaip krovininę ar žemės ūkio transporto priemonę, bet... tuoj paaiškinsiu.
Susipažinęs, važinėdamas kabinoje ėmiau nepaliaujamai klausinėti:
- Kas maždaug 2008-2009 m. dirbo su 1543?
- Ten Lionka.
- O 1625?
- Anžela.
- O kas su 1612?
- Šeši dvylika... A, ten dirbo šeima - tokia moteris juodais plaukais ir vyras su ūsais.
- O kas su 2646? Nu toks, ant kurio ~2012 m. buvo užklijuota reklama "Globa - neįkainojama dovana"
- Palauk, nelabai pamenu... aaaa, prisiminiau, ten tokia Jadzė buvo.
Tai aš, rašinėdamas visiems to klasioko draugams (kurie mokėsi kitose mokyklose nei aš, todėl manęs nėra gyvai matę ir manęs visai nepažįsta), bet jam pačiam - nė žinutės - tik praeidavau pro jo namus. Tai jei jis, tas mano dievaitis (ar kiti jo draugeliai), pradėtų diskutuoti "Kas čia toks mums vis rašo", tai tas mano sekiojamas žmogus, atsakytų tiems su manimi kartu nesimokiusiais "Ai, žinau, ten toks Kristupas buvo", įdomus ir keistas klasiokas toks. Tai aš, mintyse įsivaizduodamas tą jų galimą pokalbį, irgi lankstau galvą aukštyn-žemyn arba įsibėgėju į priekį su tokia didybe, kuomet žinau, kad apie mane šnekama ir mintyse dar prieš akis "išsišokinu" tokį vaizdelį - kažkoks vyras užveda troleibusą, pasukdamas tą rankenėlę, o tuomet bandau atgaminti 2011 m. rugpjūtį, kuomet Laisvės prospektu, tarp J. Matulaičio bažnyčios ir tos didelės sankryžos prie "Žuvėdros" fabriko, kur yra tokia mini nuokalnė, iš lėto leisdavosi troleibusas - 11 maršruto, neįvardinsiu konkretaus garažinio numerio, bet kažkodėl sugalvojau, kad vairuotojo vardas - Bazilijus.
Tai va, dar skubėdamas prie jo namų bandydavau įsivaizduoti esąs ta Jadzė. t.y. žmogus, su kuriuo asmeniškai neteko bendrauti, bet per trečius asmenis daugiau mažiau susižinau, kas tai per ponia. Taip ir to mano klasioko kiti draugeliai - jie manęs asmeniškai nematė, nebendravo, bet iš jo šį tą susižinojo, kas aš toks maždaug.
Susipažinęs, važinėdamas kabinoje ėmiau nepaliaujamai klausinėti:
- Kas maždaug 2008-2009 m. dirbo su 1543?
- Ten Lionka.
- O 1625?
- Anžela.
- O kas su 1612?
- Šeši dvylika... A, ten dirbo šeima - tokia moteris juodais plaukais ir vyras su ūsais.
- O kas su 2646? Nu toks, ant kurio ~2012 m. buvo užklijuota reklama "Globa - neįkainojama dovana"
- Palauk, nelabai pamenu... aaaa, prisiminiau, ten tokia Jadzė buvo.
Tai aš, rašinėdamas visiems to klasioko draugams (kurie mokėsi kitose mokyklose nei aš, todėl manęs nėra gyvai matę ir manęs visai nepažįsta), bet jam pačiam - nė žinutės - tik praeidavau pro jo namus. Tai jei jis, tas mano dievaitis (ar kiti jo draugeliai), pradėtų diskutuoti "Kas čia toks mums vis rašo", tai tas mano sekiojamas žmogus, atsakytų tiems su manimi kartu nesimokiusiais "Ai, žinau, ten toks Kristupas buvo", įdomus ir keistas klasiokas toks. Tai aš, mintyse įsivaizduodamas tą jų galimą pokalbį, irgi lankstau galvą aukštyn-žemyn arba įsibėgėju į priekį su tokia didybe, kuomet žinau, kad apie mane šnekama ir mintyse dar prieš akis "išsišokinu" tokį vaizdelį - kažkoks vyras užveda troleibusą, pasukdamas tą rankenėlę, o tuomet bandau atgaminti 2011 m. rugpjūtį, kuomet Laisvės prospektu, tarp J. Matulaičio bažnyčios ir tos didelės sankryžos prie "Žuvėdros" fabriko, kur yra tokia mini nuokalnė, iš lėto leisdavosi troleibusas - 11 maršruto, neįvardinsiu konkretaus garažinio numerio, bet kažkodėl sugalvojau, kad vairuotojo vardas - Bazilijus.
Tai va, dar skubėdamas prie jo namų bandydavau įsivaizduoti esąs ta Jadzė. t.y. žmogus, su kuriuo asmeniškai neteko bendrauti, bet per trečius asmenis daugiau mažiau susižinau, kas tai per ponia. Taip ir to mano klasioko kiti draugeliai - jie manęs asmeniškai nematė, nebendravo, bet iš jo šį tą susižinojo, kas aš toks maždaug.
Comment