Knygų rekomendacijos

[Al1]

Nepaslaptis, kad JAV finansuoja Izraelį dėl geopolitinių tikslų ir įtakos/stabilumo Artimųjų Rytų regione, o Izraelis yra JAV sąjungininkas metų.
Be to Izraelyje veikia daugybė JAV bendrovių, nemažos tiesioginės užsienio investicijos. Bet ne čia esmę. Izraelyje veikia, atsiranda daugybė tech start-up - nedidelių IT/cleantech/biotech ir pan bendrovių, kurios po to sėkmingai įsilieja į globalią rinką. Lietuvių GetJar , taip pat fermentas, teva etc sėkmės istorijos yra panašios. Jų verslininkai turi galimybes gaut finansavimą per rizikos fondus... Daug patentų, išradimų, sėkmingai realizuoti verslo planai ir t.t. Žodžiu knygoje labiau kalbama apie veiksnius, kurie padarė įtaką (pvz tarnavimas kariuomenėje) ir pan.

Visa tai be JAV milijardų nebūtų pasiekta, o žydų valstybė būtų sutrinta į dulkes. JAV "parama" ir dabar sudaro 20-40 proc. Izraelio metinio biudžeto. Neskaitant natūrinės "paramos" naujausia ginkluote. O kur dar JAV gyvenančių žydų kasmet surenkamos kelių milijardų JAV dolerių eilės aukos istorinei Tėvynei. Vat ko, tai meilės ir palaikymo Tėvynei Lietuviams iš žydų (ypač užsienyje gyvenančių) reikia pasimokyti. O visa kita tai jau antrinis ar tretinis dalykas.

[D.P]

Truputi iš miestų operos...:

Laimonas Briedis. Vilnius : savas ir svetimas.
Laimonas Briedis. Vilnius: City of Strangers.*
*knyga iš pradžių išleista anglų kalba.





IMHO viena geriausių knygų apie Vilnių. Jokių panegirikų, jokio hiperblizuoto špakliaus. Autorius - Laimonas Briedis - Vankuverio University of British Columbia lektorius bei Toronto Universiteto darbuotojas, kultūros geografas, tikrai pasistengė. Skaitant jaučiasi, kad knygą parašė vilnietis, tačiau pastebima kompetencija ir talentas bei tai, kad jis į Vilnių, miesto kultūros ir istorijos posūkius žiūri globaliai. Kaip į pasualinį fenomeną. Nesudėtingas, tačiau novatoriškas rašymo stilius tarsi sudarantis įspūdį, kad knygą parašė žinomas ir pripažintas Vakarų Europos ar JAV publicistas. Knyga nukalta pagal aukštus standartus tiek dėl šalitinių naudojimo ir jų gausos, tiek dėl rašymo stiliaus, erudicijos, faktų interpretavimo. Kaip kartą jau sakiau, sunku patikėti, kad ją parašė lietuvis (įvertinus neretai nuobodžią (stiliaus prasme), pagražintą mūsų autorių kūrybą).

Retai kada apie mūsų autorius ir jų kūrybą parašo tokie leidiniai kaip The Economist, skirdami jiems pakankamai daug dėmesio Taigi, matyt tikrai išskirtinis kūrinys. Šių metų knygų mugėje mačiau nemažą susidomėjimą ja.

Tikrai rekomenduoju. Ne tik tiems, kam įdomus Vilnius, bet ir tiems, kurie domisi LDK. Daug naujų, įdomių faktų. Sugriaužiau šią knygą labai greitai - užkabino. Turint laiko, mielai ir dar kartą sugriaužčau ją.
Dedu ją gretai kitų gerai žinomų autorių knygų apie šį miestą.

The Economist recenzija http://www.economist.com/node/135701...ID=E1_TPVSDTVP

Video pristatymas http://www.youtube.com/watch?v=oMXW0vqmZcs

baltos lankos : http://www.baltoslankos.lt/index.php?productID=619

[LC.]

Tai as zinau, kad parasyta taip, as klausiu ar ne klaida cia labai grubi. Na nebent cia kazkoks meninininkiskas dalykelis

Nervuotas - apaugęs nervais. Pvz.: pienuotas puodelis - apipiltas pienu.
Nervuoti dienoraščiai - dienoraščiai, pasidengę nervų sluoksniu.

Tu esi teisus. Čia - klaida.

[Gator]

Ši knyga kaip tik man prieš akis. Parašyta "nervuoti dienoraščiai "

Tai as zinau, kad parasyta taip, as klausiu ar ne klaida cia labai grubi. Na nebent cia kazkoks meninininkiskas dalykelis

[D.P]

Neturetu buti nervingi dienorasciai? Nesu didelis priekabiu ieskotojas (pats be lietuvisku rasmenu, deja, rasau), bet keista matyt galima klaida knygos pavadinime.

Ši knyga kaip tik man prieš akis. Parašyta "nervuoti dienoraščiai "

[Gator]

Neturetu buti nervingi dienorasciai? Nesu didelis priekabiu ieskotojas (pats be lietuvisku rasmenu, deja, rasau), bet keista matyt galima klaida knygos pavadinime.

[Sefas210]

Nesu labai didelis knygų skaitytojas, bet šita knyga užkabino.

Jonas Mekas

Žmogus be vietos: nervuoti dienoraščiai

1991 m. angliškai išėjo J. Meko dienoraščių knyga „I Had Nowhere To Go“. Lietuviškai dienoraščiai „Žmogus be vietos: nervuoti dienoraščiai“ paskelbti 2000 metais. Dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį (1944–1954 m.), kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Knygai būdingas fragmentiškumas. Kaip ir savo filmuose, J. Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė gabaliukai. Atskiras šio dienoraščio atkarpas galima laikyti savarankiškais kūriniais. Pasakotojas šioje knygoje beveik nereiškia asmeninių emocijų, yra užėmęs stebėtojo poziciją. Jis kinematografiniu principu fiksuoja kasdienybės detales, pokalbių nuotrupas, šitaip atkurdamas unikalią vadinamųjų DP stovyklų pirmųjų metų emigracijoje atmosferą.

Žmogus be vietos: nervuoti dienoraščiai: [memuarai].Puslapiai:524

[D.P]

Tai, kad Israel Economics Miracle, labai paprastas - America give money

Nepaslaptis, kad JAV finansuoja Izraelį dėl geopolitinių tikslų ir įtakos/stabilumo Artimųjų Rytų regione, o Izraelis yra JAV sąjungininkas metų.
Be to Izraelyje veikia daugybė JAV bendrovių, nemažos tiesioginės užsienio investicijos. Bet ne čia esmę. Izraelyje veikia, atsiranda daugybė tech start-up - nedidelių IT/cleantech/biotech ir pan bendrovių, kurios po to sėkmingai įsilieja į globalią rinką. Lietuvių GetJar , taip pat fermentas, teva etc sėkmės istorijos yra panašios. Jų verslininkai turi galimybes gaut finansavimą per rizikos fondus... Daug patentų, išradimų, sėkmingai realizuoti verslo planai ir t.t. Žodžiu knygoje labiau kalbama apie veiksnius, kurie padarė įtaką (pvz tarnavimas kariuomenėje) ir pan.

srael has more companies on the tech-oriented NASDAQ
stock exchange than any country outside the US – more than all of Europe, India, and China combined. Nor is Israeli innovation limited to computers, security, and communications; the Jewish state leads the world in medical device patents, and is a strong global player in cleantech and biotech.

[Andrewass]

Tai, kad Israel Economics Miracle, labai paprastas - America give money

[D.P]

jau pradėjau skaityti Den Senor ir Paul Singer "Start-Up nation : the story of Israel's economic miracle".



Nesistebiu kodėl mūsų MP A.Kubilius (taip pat gerb. D.Kreivys), dalyvaudamas susitikimuose su užsienio verslininkais, taip pat per išvyką į Izraelį minėjo šią knygą kaip gerą pavyzdį ir Lietuvai. Pakankamai įdomiai, suprantamai parašyta kaip Izraelis, maža valstybė nederlingoje teritorijoje apsupta arabų fundamentalistų, sukūrė ekonominį stebuklą. Kokią įtaką turi kariuomenė bei įgyta patirtis joje ir kaip ji - patirtis ir "privilegijos" - pasitarnauja žmonėms, pradėjusiems po tarnybos kurti verslą, kokios aukštojo mokslo lengvatos, taip pat apie rizikos fondus, venture capitalist'us, start-up verslą ir t.t. ir pan
Kai ko Lietuvai galima pasimokyti iš šios valstybės.

Daugiau apie knygą, autorius, kritiką ir komentarai: http://www.startupnationbook.com/
Knygos ištraukos : http://www.startupnationbook.com/#!__excerpts

[Mindoza]

Jei kada uzklysit, idomi, prontinga ir istoriskai daug pamokanti nuotykine grozine literatura. Nors nera viskas tiesa (zinoma kad ne) sutapimu daug, kurie padeda surasti Atlantida, ir knyga yra gana lengvai ir idomiai skaitoma. Kadangi faktu ir ivykiu nemazai, tinka skaityti po keleta puslapiu per diena. Jei kazkas domisi Atlantida ar archeologine jos, Kretos ar Graikijos istorija, tikrai verta laisvalaikio skaitymui.

[Raelis]

Rekomenduoju Claire Goll ,,Vaikantis veja" apie moteri pazinojusia bemaz visus didziuosius XX a. pirmos puses genijus, t.y. dadaizmo pradininkus, Dzoisa, Majekovski, Froida ir pan.... Labai ironisku ir sarkastisku stiliumi parasyta knyga, kurioje taip sakant nera jokiu tabu....jeigu esate jautriu nervu arba tiksliau sakant jautrios morales tokiu atveju jums kai kuriose vietose kais ausys...

Kad supazindinciau koks stilius viena mane prajuokinusi citata: ,,Patirti orgazma, kai tau septyniasdesimt seseri - zygdarbis."

placiau cia:

http://www.baltoslankos.lt/index.php?productID=825

[Lettered]

Nelabai supratai mano mintį

Siūlau skaityti ne tiek anglų, kiek gimtąja autoriaus kalba t.y. ta kalba, kuria originaliai parašyta knyga, nes vertimuose į bet kokią kitą kalbą atsridanda netikslumų, neišverčiamų žodžių ar šiaip vertimo klaidų tikimybė. Pavyzdžiui, lietuvių autoriaus lietuviškai parašytą knygą visų pirma skaityčiau lietuviškai.

Matai, tame ir esmė, kad pvz. anglų kalba daug turtingesnė už lietuvių, ir yra žodžių, kurie lietuvių kalboje neturi atitikmenų, todėl kartais iš ties nepatogu skaityti anglų kalba, nes ir žodynas ne visuomet padeda (išverčia tą savoką tik pridėdamas lietuvišką galūnę, o esmė vis tiek neaiški). Aišku, tai galioja labiau skaitant techninę/mokslinę literatūrą nei grožinę, bet ir čia pasitaiko panašių dalykų.

[John]

Cia norejai pasigirti, kad anglu kalba moki labai sauniai? Nes atsakymas i tavo klausima - ne negeriau, 99.9% lietuviu gimtaja kalba skaityti geriau nei uzsienio.

Nelabai supratai mano mintį

Siūlau skaityti ne tiek anglų, kiek gimtąja autoriaus kalba t.y. ta kalba, kuria originaliai parašyta knyga, nes vertimuose į bet kokią kitą kalbą atsridanda netikslumų, neišverčiamų žodžių ar šiaip vertimo klaidų tikimybė. Pavyzdžiui, lietuvių autoriaus lietuviškai parašytą knygą visų pirma skaityčiau lietuviškai.

[Gator]

O ar negalvoji įsiyti angliškos versijos? Tiesios skaityti autoriaus gimtąja kalba turėtų būti įdomiau ir naudingiau.

Cia norejai pasigirti, kad anglu kalba moki labai sauniai? Nes atsakymas i tavo klausima - ne negeriau, 99.9% lietuviu gimtaja kalba skaityti geriau nei uzsienio.

[John]

Tas tiesa. Aš nors ir pakankmai nemažai susidūręs su anglų kalba, bet turėjau problemų su kai kuriais terminais ir sąvokomis.

[Irma]

O ar nebalvoji įsiyti angliškos versijos? Tiesios skaityti autoriaus gimtąja kalba turėtų būti įdomiau ir naudingiau.

Tu teisus, bet daugelį knygų skaitau ne originalo kalba, išverstas. Tai ir šį kart pasirinksiu pastarąją. Be to kokį romaną galėčiau skaityti anglų k., bet dabar nenoriu prasėdėti su žodynu rankose, gali būti nežinomos terminologijos, nesu stipri anglų kalboje

[John]

/\ Planuoju įsigyti

O ar negalvoji įsiyti angliškos versijos? Tiesios skaityti autoriaus gimtąja kalba turėtų būti įdomiau ir naudingiau.

[Irma]

Kątik išleista ir lietuviška "The God Delusion" versija, pavadinta "Dievo Iliuzija": http://www.manoknyga.lt/knyga/dievo-iliuzija.html

Atvaizdas

/\ Planuoju įsigyti

Dar viena sudominusi knyga būtų - Jean Baudrillard "Vartotojų visuomenė: mitai ir struktūros"



trumpa knygos anotacija

Visai nesenai (gruodžio 15 d.) buvo rengta diskusija J. Baudrillard'o "Vartotojų visuomenė" tema su G. Mažeikiu ir N. Vasiliauskaite.

Jei kas skaitė šią knygą ar dalyvavo diskusijoj, būtų įdomu išgirsti nuomonę

[John]

Neskaičiau ir nesiruošiu skaityti artimiausiu metu. Tiesa sakant man tai ir nėra taip įdomu. O linką numečiau tik tarp kitko, nes kaip pastebėjau iš jusų postų, jus visą informaciją srebiate iš vienos pusės ir poto varote į vienus vartus. Objektyvumo dėlei reikėtų pasidomėti ir oponentų argumentais, o ne teigti, kad tai bus šlamštas ir neverta skaityti, gal kur internete jau ir yra komentarų.

Na oponentų argumentais domiuosi, ir darau tai pakankamai intensyviai. Youtube pilnas video šia tema. Nors praktiškai visi oponuojantys argumentai daro neišpasakytai daug loginių klaidų arba yra paprasčiausia demagogija (kad ir Islamo "didvyris" Zakir Naik, kovojantis su ateistais ir garsėjantis savo sugebėjimais "atversti" į islamą, "irodyti" Korano atitikimą mokslui, "sutriuškinti" ateistų argumentus ir t.t. Pažiūrėk čia ).

Manyčiau, bėda čia ta, kad dažniausiai "prieš" ateizmą pasisako ne mokslininkai ir net ne srities žinovai, bet teologai ar netgi pastoriai bei kiti angažuoti veikėjai (kad ir tavo siūlomos knygos autorius Phil Fernandez).

Viena esminių problemų yra ta, kad mokslas yra matomas tarytum viena iš "nuomonių" (kita "nuomonė" yra teistai). Mokslas "nuomonių" nereiškia. Jis tik reiškia tezes, teorijas, pateikia faktus už ir prieš, bando savo teorijas neigti ir atmesti. Religiniams teiginiams taikomi tie patys metodai, o medžiagos šiuo atveju, yra daugiau, nei pakankamai, kad nebūtų apsiribota vien teorijos pateikimu be stiprių argumentų.

Tai ir žiūri žmogus, ką turi: argumentai, logika, faktai, statistika. Kitaip tariant, bet kokia pagrįsta ir aiški informacija, kurią turime. Ir šiuo atveju gana triuškinančiai laimi "ateistų" stovykla, apsiginklavusi šiais ginklais, kuriuos jiems tiekia būtent mokslininkai ir mokslo terpė.

Teistai, kita vertus, tepasitelkia teologiją, dvasininkus, šamanus, magus, dvasias ir pan. (priklausomai nuo religijos... ir sužinok kad geras, kuriais labiausiai tikėti - šamanais iš šventojo miško ar elfais iš olos), o kai kuriais atvejais (pvz. Islamo) ir fizinį smurtą ar net žmogžudystes. Bandoma pasitelkti ir mokslą (nors dažniausiai tai pseudomokslas), bet ir čia apsiribojama "skylių" logika t.y. ieškoma "skylių", kurių mokslo argumentai ir įrodymai nepaaiškina (pvz., kai kurių momentų evoliucijos teorijoje). Vėlgi, tai mąstymo ir logikos klaida, nes bandant įrodyti savo teoriją (šiuo atveju, Krikščionybės arba Afrikos genčių Šamanizmo) nepakanka besti pirštu į oponuojančią teoriją ir šaukti "ė, jūs šito negalit paaiškinti... reiškia Dievas yra"... tik kuris Dievas: JuJu iš didžiojo kalno ar Abraomiškasis iš Izraeilio?

Kitaip tariant, tai infantiliška ir tiesiog kvaila logika bei argumentavimas, už kurį lėktum iš universiteto po pirmojo semestro...

Dar yra "Noma" argumentas, kuris iš esmės teigia, kad mokslas neturėtų bandyti aiškintis religinių reikalų, nes tei neįmanoma iš principo. Tik neaišku, kodėl kažkas galvoja, kad gali nurodinėti mokslui, kas jam galima, o kas ne?

Ir t.t.

Kitaip tariant, kad ir kaip bežiūrėsi, kad ir kaip besistengsi paneigti savo "ateistines" pažiūras (ką, beje, aš pats aktyviai darau bene kasdien), bet to padaryti neišeina. Ir ne todėl, kad aš tuo "tikiu" (angl. faith t.y. tikėjimas vardan tikėjimo), bet todėl, kad vadovaujuosi kritiniu mąstymu, logika, sveiku protu ir nuovoka, kuriuos pasitelkdamas vertinu įrodymus, argumentus ir visą kitą informaciją. Jeigu kas nors pateiktų pakankamai stiprių argumentų, suponuojančių, kad teorija apie Alachą ar Jahvę yra maždaug 90% pagrįsta ir kad toks dievas tikriausiai egzistuoja, pirmas dalykas, kurį padaryčiau, lėkčiau į bažnyčia, iš ten šliaužčiau keliais į vienuolyną ir prašyčiausi priimamas bei atpirkinėčiau nuodemes iki gyvenimo galo ir būčiau didžiausias krikščionis/žydas/musulmonas, koks tik gali būti.

Bet kol kas dažniausiai matau demagogiją, nepagrįstus teiginius ir klišiškus argumentus, kurie įspūdį daro nebent neraštingiems ar visiškai kvailiems žmonėms. Dar kartą pabrėžiu, kad tai ne tikėjimo, bet žinojimo ir sveiko proto dalykas.


Žodžiu, gal geriau grįškim prie senų gerų mokslinių argumentų (kuriuos naudoja ir R.Dawkins'o knyga). O jie sako viena: dievo (bent jau tokio, kokį jį paišo populiarios religijos) tikriausiai nėra ir negali būti (na kokiais 99,9999999999%).

Taip kad nereiktų "pykti" ant ateistų. Labiau reiktų pykti, kad kai kurie žmonės, užuot vadovaudamiesi jiems į galvas įbesta dogmatine mistika ir magija, vadovaujasi protu, žiniomis ir sveika nuovoka.

O jei ta knyga taipogi ieško "skylių" mokslinėse teorijose, nurodinėja mokslui, kur jam "negalima" lįsti bei užduoda klausimus "o tai kas mus sukūrė?", tai tekeliauja tokia knyga tiesiai į makulatūros perdirbimo cechą.