Knygų rekomendacijos

[John]

Šiuo metu bandau perskaityti porą nemažos apimties knygų, kurias parašė buvęs ilgametis Singapūro ministras pirmininkas ir šalies įkūrėjas Lee Kuan Yew (LKY).

Prieš neriant į 1500+ puslapių skaitymo, nusprendžiau "apšilti" su ~150psl. apžvalgine knyga apie šitą žmogų, parašytą kitų. Tai tinka tiems, kas nori neskirdamas daug laiko susipažinti su jo idėjomis ir asmenybe arba tiesiog neturi laiko/noro užsiimti didelės apimties knygų skaitymu.




http://www.amazon.co.uk/Lee-Kuan-Yew.../dp/0262019124


Knygelėje sutalpintos įdomesnių ir aktualių interviu su LKY ištraukos, apimančios įvarias politikos, ekonomikos ir gyvenimo sritis. Viskas sugrupuota pagal temas (t.y. knygos skyriai), kurios yra tokios:

1. Kinijos ateitis
2. JAV ateitis
3. JAV ir Kinijos santykių ateitis
4. Indijos ateitis
5. Islamo ekstremizmo ateitis
6. Nacionalinio ekonomikos augimo ateitis
7. Geopolitikos ir globalizacijos ateitis
8. Demokratijos ateitis
9. Kaip mąsto Lee Kuan Yew
10. Išvados



Iš esmės visa knyga yra atskirų (dažniausiai nesusijusių) intervių ištraukų rinkinys, apimantis visas minėtas temas. Tai nesuteikia gilios įžvalgos, bet suteikia labai neblogą bendrą supratimą, kokiais kriterijais ir kokia logika vadovaujasi Lee Kuan Yew vertindamas pasaulį ir kaip tai atsispindėjo Singapūro valstybės kūrime ir valdyme nuo 1959 iki šiandienos.

Įdomiausios šito žmogaus mintys ne apie patį Singapūrą, bet jo deklaruojami ir puoselėjami principai, kurie tinkami naudojimui bet kur. Ypač socialinėje ir geopolitinėje sferose. Taip pat jo požiūris į JAV ir Kinijos vietą 21 amžiuje.

Skirtumas nuo kitų politikų, politikos apžvalgininkų ir akademikų nuomonių tas, kad LKY savo kompetenciją ir sugebėjimus labai gerai pademonatravo ne tik teorijoje, bet ir praktikoje t.y. žmogus, kuris per 30 metų pevertė Singapūrą tuo, kuo ta šalis yra šiandien - viena sėkmingiausių pasaulio valstybių, ko gero, per visą istoriją. Daugelis jo minčių yra tai, ką galima apibūdinti paprastu terminu - sveikas protas - ką sunku rasti šiuolaikinėje politikoje. Ypač aktualu dabartinės Lietuvos Parlamento daugumos ir Vyriausybės kontekste, kur siautėja tokie žmonės, kurie yra visiška priešingybė tam, ką vertina ir ką proteguoja Lee Kuan Yew t.y. populizmas, nekompetencija ir kvailybė.


Įdėsiu keletą citatų, kurios turėtų duoti neblogą "preview"

Apie šalies valdymą



Apie valstybės vadovų kritiką


Apie lygybę


Apie Vakarietišką demokratijos ir rinkimų sistemą

[Aš]

Mano nauja rekomendacija būtų ši:



https://www.pegasas.lt/index.php?cl=...anid=3cdb51805

Ištrauka:

Dabar hierarchijos sąraše Jungtinės Valstijos neginčytinai yra pirmoje eilutėje. O štai Amerikos galios tęstinumą ir efektyvumą pasaulis ima dažniau kvestionuoti. Kyla abejonių, ar Amerika dar ilgai pirmaus. Tam pagrindo teikia kasdien sudėtingesni JAV vidaus ir užsienio politikos iššūkiai. Nepaisant to, vertinant svarbiausias bendros galios dedamąsias – karinę, technologinę, ekonominę ir finansinę – Amerika kol kas neturi sau lygių. Jos ekonomika yra didžiausia, finansinė galia paprasčiausiai lemiama, technologijos pažangiausios, o karinis biudžetas viršija visų kitų pasaulio valstybių kartu sudėtus karinius biudžetus. Karinės JAV pajėgos yra ne tik pasiruošusios greitai veikti bet kuriuoje pasaulio vietoje, bet iš esmės jau dabar tinkamai tam dislokuotos. Tikėtina, kad, laikui bėgant, minėta padėtis keisis, tačiau šiuo metu ji yra būtent tokia.

Europos Sąjunga galėtų rungtis dėl antros vietos, tačiau tam reikėtų tvirtesnės politinės ir ekonominės sąjungos struktūros su vieninga užsienio politika ir bendromis (centralizuotai valdomomis iš vieno štabo) karinėmis pajėgomis. <...> Mažesnė ankstyvoji Euopos ekonominė bendrija buvo politiškai vieningesnė už dabartinę vos ne visų Europos valstybių sąjungą. Nors keliolika Europos šalių ir naudoja bendrą valiutą, tačiau be tvirtos centrinės valdžios (jos direktyvas turėtų vykdyti visos valstybės) ir be visoms narėms privalomos vieningos fiskalinės tvarkos Europos Sąjunga, kaip geopolitinė struktūra, išlieka silpna. <...> Istorija lėmė, kad Europos valstybės, pamokytos imperijų griūčių, išmoningai konsolidavo ekonomines pajėgas ir sukūrė vienijančią struktūrą. Brangiai kainuojančią misiją palaikyti globalų saugumą Europa paliko Amerikai. Iš atsiradusių perteklinių pajamų europiečiai susikūrė gyvenimą, kai individui beveik viskas (nuo lopšio iki anstyvos pensijos) yra garantuota valstybės. Ilgainiui šitokį gyvenimo būdą Europos valstybės pradėjo finansuoti skolintomis lėšomis.

Tuo tarpu Kinija, skirtingai nuo ES, tolydžio augina geopolitinį svorį. Ji išnaudoja savo stebinančią ekonominę pažangą ir priima strateginius sprendimus, kuriuos lemia aiškūs ir praktiški, dažniausiai savanaudiški nacionaliniai interesai. Kinija sumaniai išnaudoja menkų tarptautinių įsipareigojimų teikiamą realiatyvią veiksmų laisvę, jos karinis potencialas sklandžiai auga. <...> Visa tai leidžia pelnytai laikyti Kiniją antrąja šiuolaikinio pasaulio hierarchijoje.

Jei po Amerikos ir Kinijos bandytume toliau rikiuoti valstybes pagal geopolitinę svarbą, tvarka būtų mažų mažiausiai ginčytina. Tačiau bet kokiame sąraše turėtų būti įrašytos Rusija, Japonija, Indija, taip pat ES lyderės Didžioji Britanija, Vokietija ir Prancūzija.

Rusija išlieka svarbi dėl jos naftos ir dujų išteklių, branduolinio arsenalo. Tačiau kadaise buvusi reikšminga Rusijos svarba bliūkšta, kai ją iš Rytų ir Vakarų spaudžia ekonomiškai stipresnės jėgos. Stebina ir tai, kad ilgą laiką Rusija neišbrenda iš ekonominių, politinių ir demografinių bėdų. Ji, pavyzdžiui, akivaizdžiai atsilieka nuo Japonijos ekonomiškai.

Indija yra tikra naujokė menamame globalių jėgų sąraše. Ši valstybė puoselėja pasaulinio masto ambicijas, o kol kas stengiasi tapti svarbia regionine jėga. Tačiau sparčiau stiprėti jai trukdo strateginė priešprieša su artimiausiomis kaimynėmis – Kinija ir Pakistanu. Be to, Indijos valdžia iki šiol nepasiekė teigiamų rezultatų, spręsdama įsisenėjusias socialines ir demografines problemas.

Tuo tarpu Brazilija ir Indonezija „pateikė paraiškas“ ir įstojo į G-20 klubą. Šios dvi valstybės pretenduoja tapti regionų lyderėmis atitinkamai Lotynų Amerikoje ir Pietryčių Azijoje ir nori dalyvauti priimant visam pasauliui svarbius politinius ir ekonominius sprendimus.

[laimutis]

Gediminas Kulikauskas. Apelsinų kontrabanda ir kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą. – Kaunas: Obuolys, 2013. – 319 p.



„Tai savotiška „alternatyvioji istorija“, švystelinti prožektoriumi į tamsią tarpukario palėpę ir visai ne į tuos nublizgintus kampelius, prie kurių esame pratę. Kodėl tarpukario Lietuvoje neegzistavo cigarečių kontrabanda, bet „šmugelnikai“ net pasipūškuodami vilko per sieną spiritą, apelsinus ir mieles?
Kaip mūsų seneliai išgyveno Krizę, žiūrėjo į valdininkus ir ką galvojo apie... žąsis? Ne, ne apie šešias su šešiais žąsyčiais, o apie tą didžiulę gagenančią 600 tūkstančių armiją, kurią 1934 m. teko suvalgyti, nusipirkus už savo pinigus. Pabūkime arčiau žemės: man kur kas įdomiau, kiek „štukų“ apelsinų galėjo už vidutinę algą nusipirkti eilinis smetonmečio valdininkas, nei šimtąjį kartą narplioti Vasario 16-osios akto subtilybes.“

[J.U.]

Drįstu rekomenduoti puikią mokslo populiarinimo knygą, priverčiančią daug ką permąstyti apie žmonijos istoriją nuo ledynmečio iki mūsų laikų. Atsisiunčiau iš Amazon.com Yra ir daugiau puikių šio mokslininko knygų.

P.S. Pas rusus guli ir elektroninis variantas mobi formatu Kindle skaityklei, tiesa rusų kalba.

[Gator]

Trumpą apžvalgėlę-recenziją knygos galėtum parašyti.

[Aš]

„Vien 2011 m. už elektrą ir gamtines dujas Lietuva Rusijos bendrovėms „Gazprom“ ir „Inter RAO“ sumokėjo 500 mln. eurų. Joks monopolininkas nesutiks paprastai atsisakyti tokios rinkos, nes energijos ištekliai tapo galingu galios šaltiniu dėl šiame sektoriuje besisukančių milžiniškų pinigų.

Geopolitinį energetinės nepriklausomybės aspektą sudaro Maskvos siekis atsilošti posovietinėje erdvėje. Nors politiškai priklausome euroatlantinėms struktūroms, mūsų elektros ūkis tebevaldomas iš Maskvos dispečerinės filialo Sankt Peterburge ir priklauso nuo Volgos hidroelektrinių. Kai kalbama apie politiškai labai jautrią sritį, neįmanoma nepaliesti ir geopolitinių užkulisių - aistrų dėl energetikos projektų, pavyzdžiui, Visagino atominės elektrinės, netrūko ir netrūksta.“

Apie autorių:

„Arūnas Spraunius - rašytojas, publicistas, kelių knygų autorius ir žurnalo „Valstybė“ bendradarbis ne vienus metus profesionaliai domisi geopolitinėmis temomis ir rengia komentarus radijui „Laisvoji banga“ bei interneto dienraščiui delfi.lt.“

Daugiau info:
http://vaga.lt/index.php?cid=64&acti...egory_id=60390

[laimutis]

Norėdami išlikti kareiviai šaudė į save per duonos kepalus ir negyvėlius



Leidykla „Briedis“ skaitytojams pateikia Nikolajaus Nikulino (1923–2009), Rusijos meno akademijos nario korespondento, profesoriaus, Ermitažo ir Peterburgo meno akademijos istoriko vadovėlių apie meną, buvusio Raudonosios armijos kario, patyrusio Antrojo pasaulinio karo žiaurumus, knygą „Atsiminimai apie karą“.

http://www.delfi.lt/news/ringas/abro...m_campaign=rss

[laimutis]

Renė Martelis (René Martel, 1893-1972) „Lenkija ir mes : legenda ir istorija. Chimeros ir realybė“



Ši knyga „Lenkija ir mes : legenda ir istorija. Chimeros ir realybė“ lietuviškai išeina prabėgus 85 metams nuo jos pirmojo pasirodymo prancūzų kalba Paryžiuje 1928 m. Jos autorius – žymus prancūzų istorikas ir tarptautinės politikos tyrėjas, pripažintas to meto Centrinės ir Rytų Europos reikalų žinovas, daugelio publikacijų šia tematika autorius, Lilio universiteto profesorius Renė Martelis (René Martel, 1893-1972).

http://www.voruta.lt/pratarme-lietuviskajam-leidimui-2/

[John]

Puslapis, kaip suprantu, paleistas šiandien.

[D.P]

Dėl Drėmos naujo leidimo. Prie naujo leidomi yra prisidėjusi ir jo dukra, ir kitas su Drėma labai susijęs žmogus, tad neabejoju, kad kokybės prasme naujas leidimas bus dar geresnis. per Knygų mugę būtinai reiks ją įsigyti. Imho, privaloma knyga.

Dėl Tapino. Oficialus ne fb.com puslapis - http://www.vilkovalanda.lt/
Šiaip bene įdomiausias žurnalistas Lietuvos žemėje. Prie fantasy (ypač Tolkieno) populiarinimo prisidėjęs nemažais darbais. Įdomu bus. Spėju oficialus pristatymas bus per Knygų mugę.

[John]

Jau pasklido informacija (iš paties autoriaus), kad bus ir žaidimas

[bebop]

Ar kas nors planuoja įsigyti https://www.facebook.com/pages/Vilko...49646381835922 ?
Kažkaip labai suintrigavo.

Kaip tik šiandien irgi pamačiau Ir kaip tik naujas avataras Būtų gerai elektroninė versija.

[John]

Ar kas nors planuoja įsigyti https://www.facebook.com/pages/Vilko...49646381835922 ?
Kažkaip labai suintrigavo.

[index]

Labai linksma ir, tuo pačiu, labai naudinga knyga

How an Economy Grows and Why It Crashes, parašyta P.Schiff'o

Youtube video

Internete galima susižvejoti "dykai".

Įdomiasuia dalis tikriausiai ta, kad viskas pateikta su karikatūromis ir linksmomis iliustracijomis, kurios iliustruoja ekonominius ir finansinius modelius ir situacijas.

Kaip tik dabar turiu progą paskaityti. Austrų ekonomikos mokyklos teorija lengvu stiliumi (Skaitosi daug paprasčiau nei Mises ar Hayek'o darbai).

[D.P]

Paskaiciau atsiliepimu, pirksiu, bet kaip tik leidyklos puslapyje sios dvi knygos be kainos, tai turbut jau nebeturi? Knygynuose kazin ar bus, visgi leidimas 2004 metu Pasto...

Manyčiau knygynuose tikrai rasi. Ypač mažesniuose. Tiesa, kiek pamenu, buvo išleisti ir "kišeniniai" šių knygų variantai. Tiražas neturėjo būti pasibaigęs.

[Gator]

Kad ir "Skaitalas", "Paštas" - pirmosios į LT kalbą išverstos Ch.Bukowskio knygos. Šiaip siulyčiau paskaityti pries įsigyjant ar kitaip gaunant jo knygas, recenzijas, atsiliepimus - galbūt tiesiog nepatiks Kaip ir minėjau, tai gana lengvas rašytojas ir kaip enigma teisingai pastebėjo - jis atitiko savo laikmetį. Leidyklos tinklapyje gali rasti pirminės info apie jį.

Paskaiciau atsiliepimu, pirksiu, bet kaip tik leidyklos puslapyje sios dvi knygos be kainos, tai turbut jau nebeturi? Knygynuose kazin ar bus, visgi leidimas 2004 metu Pasto...

[enigma]

Visiškai pritariu D.P

[D.P]

Kuriuo romanu rekomenduotum pradet pazinti su siuo rasytoju?

Kad ir "Skaitalas", "Paštas" - pirmosios į LT kalbą išverstos Ch.Bukowskio knygos. Šiaip siulyčiau paskaityti pries įsigyjant ar kitaip gaunant jo knygas, recenzijas, atsiliepimus - galbūt tiesiog nepatiks Kaip ir minėjau, tai gana lengvas rašytojas ir kaip enigma teisingai pastebėjo - jis atitiko savo laikmetį. Leidyklos tinklapyje gali rasti pirminės info apie jį.

[enigma]

Tai tik liudija jo naudai. Nelengva skaitytoją palenkti savo naudai. Talentas, nors ir sex ir drugs, galėtų būti prieš jo naudą, bet jis tiesiog atitaikė į savo laikmetį. Čia jau genijaus sugebėjimai.

[Gator]

Aš esu leidykos "kitos knygos" gerbėjas. Jei nori lengvo ir linsmo skaitalo - dėdulė Charles Bukowski. Kultinis rašytojas, imho

Kuriuo romanu rekomenduotum pradet pazinti su siuo rasytoju?