Parašė Recoiler
Rodyti pranešimą

Manyčiau, bėda čia ta, kad dažniausiai "prieš" ateizmą pasisako ne mokslininkai ir net ne srities žinovai, bet teologai ar netgi pastoriai bei kiti angažuoti veikėjai (kad ir tavo siūlomos knygos autorius Phil Fernandez).
Viena esminių problemų yra ta, kad mokslas yra matomas tarytum viena iš "nuomonių" (kita "nuomonė" yra teistai). Mokslas "nuomonių" nereiškia. Jis tik reiškia tezes, teorijas, pateikia faktus už ir prieš, bando savo teorijas neigti ir atmesti. Religiniams teiginiams taikomi tie patys metodai, o medžiagos šiuo atveju, yra daugiau, nei pakankamai, kad nebūtų apsiribota vien teorijos pateikimu be stiprių argumentų.
Tai ir žiūri žmogus, ką turi: argumentai, logika, faktai, statistika. Kitaip tariant, bet kokia pagrįsta ir aiški informacija, kurią turime. Ir šiuo atveju gana triuškinančiai laimi "ateistų" stovykla, apsiginklavusi šiais ginklais, kuriuos jiems tiekia būtent mokslininkai ir mokslo terpė.
Teistai, kita vertus, tepasitelkia teologiją, dvasininkus, šamanus, magus, dvasias ir pan. (priklausomai nuo religijos... ir sužinok kad geras, kuriais labiausiai tikėti - šamanais iš šventojo miško ar elfais iš olos), o kai kuriais atvejais (pvz. Islamo) ir fizinį smurtą ar net žmogžudystes. Bandoma pasitelkti ir mokslą (nors dažniausiai tai pseudomokslas), bet ir čia apsiribojama "skylių" logika t.y. ieškoma "skylių", kurių mokslo argumentai ir įrodymai nepaaiškina (pvz., kai kurių momentų evoliucijos teorijoje). Vėlgi, tai mąstymo ir logikos klaida, nes bandant įrodyti savo teoriją (šiuo atveju, Krikščionybės arba Afrikos genčių Šamanizmo) nepakanka besti pirštu į oponuojančią teoriją ir šaukti "ė, jūs šito negalit paaiškinti... reiškia Dievas yra"... tik kuris Dievas: JuJu iš didžiojo kalno ar Abraomiškasis iš Izraeilio?

Kitaip tariant, tai infantiliška ir tiesiog kvaila logika bei argumentavimas, už kurį lėktum iš universiteto po pirmojo semestro...
Dar yra "Noma" argumentas, kuris iš esmės teigia, kad mokslas neturėtų bandyti aiškintis religinių reikalų, nes tei neįmanoma iš principo. Tik neaišku, kodėl kažkas galvoja, kad gali nurodinėti mokslui, kas jam galima, o kas ne?

Ir t.t.
Kitaip tariant, kad ir kaip bežiūrėsi, kad ir kaip besistengsi paneigti savo "ateistines" pažiūras (ką, beje, aš pats aktyviai darau bene kasdien), bet to padaryti neišeina. Ir ne todėl, kad aš tuo "tikiu" (angl. faith t.y. tikėjimas vardan tikėjimo), bet todėl, kad vadovaujuosi kritiniu mąstymu, logika, sveiku protu ir nuovoka, kuriuos pasitelkdamas vertinu įrodymus, argumentus ir visą kitą informaciją. Jeigu kas nors pateiktų pakankamai stiprių argumentų, suponuojančių, kad teorija apie Alachą ar Jahvę yra maždaug 90% pagrįsta ir kad toks dievas tikriausiai egzistuoja, pirmas dalykas, kurį padaryčiau, lėkčiau į bažnyčia, iš ten šliaužčiau keliais į vienuolyną ir prašyčiausi priimamas bei atpirkinėčiau nuodemes iki gyvenimo galo ir būčiau didžiausias krikščionis/žydas/musulmonas, koks tik gali būti.
Bet kol kas dažniausiai matau demagogiją, nepagrįstus teiginius ir klišiškus argumentus, kurie įspūdį daro nebent neraštingiems ar visiškai kvailiems žmonėms. Dar kartą pabrėžiu, kad tai ne tikėjimo, bet žinojimo ir sveiko proto dalykas.
Žodžiu, gal geriau grįškim prie senų gerų mokslinių argumentų (kuriuos naudoja ir R.Dawkins'o knyga). O jie sako viena: dievo (bent jau tokio, kokį jį paišo populiarios religijos) tikriausiai nėra ir negali būti (na kokiais 99,9999999999%).

Taip kad nereiktų "pykti" ant ateistų. Labiau reiktų pykti, kad kai kurie žmonės, užuot vadovaudamiesi jiems į galvas įbesta dogmatine mistika ir magija, vadovaujasi protu, žiniomis ir sveika nuovoka.
O jei ta knyga taipogi ieško "skylių" mokslinėse teorijose, nurodinėja mokslui, kur jam "negalima" lįsti bei užduoda klausimus "o tai kas mus sukūrė?", tai tekeliauja tokia knyga tiesiai į makulatūros perdirbimo cechą.
Komentuoti: