Knygų rekomendacijos

[D.P]

[QUOTE=Gator;682738]Leidyklos ar pardavineja savo knygas tiesiogiai? Dabar skaitau straipsniuka tai raso, kad pvz lknyga leidykloje kainuojanti 20Lt knygyne kainuoja jau kokius 44Lt. Butu dziugu isigyti pigiau, nes kai pamatai knyga uz 50-70Lt tai pagalvoji, kad gal geriau nepriksiu...
Tuo paciu galit kazka is pigesniu knygu parekomenduot? Siame puslapyje rekomenduotas Kurtas vonegutas matau kainuoja 15-20Lt uz ivairias jo knygas, tokia laikau gera kaina [/QUOTE]

Aš esu leidykos "kitos knygos" gerbėjas. Jei nori lengvo ir linsmo skaitalo - dėdulė Charles Bukowski. Kultinis rašytojas, imho

[Gator]

Leidyklos ar pardavineja savo knygas tiesiogiai? Dabar skaitau straipsniuka tai raso, kad pvz lknyga leidykloje kainuojanti 20Lt knygyne kainuoja jau kokius 44Lt. Butu dziugu isigyti pigiau, nes kai pamatai knyga uz 50-70Lt tai pagalvoji, kad gal geriau nepriksiu...
Tuo paciu galit kazka is pigesniu knygu parekomenduot? Siame puslapyje rekomenduotas Kurtas vonegutas matau kainuoja 15-20Lt uz ivairias jo knygas, tokia laikau gera kaina

[DeSadas]

ebookas mono kindle!

[pauliaK]

Čia gal reikėtų rekomenduot ne tik tiems kas domisi Kinija, o kas bendrai ekonomika, nes ši šalis sunkiai atsiejama nuo pasaulinės ekonkmikos ir jos svarba vargu ar ateityje ims mažėti :-). Užsibookmarkinau.

[John]

Perskaičiau, imho, labai dėmesio vertą knygą tiems, kam įdomi Kiniją (ypač ekonominė ir biznio pusė)

The End of Cheap China: Economic and Cultural Trends That Will Disrupt the World (240 psl., hardcover)
by Shaun Rein



Knyga apie tai, kaip keičiasi (visų pirma, brangsta) Kinija ir kokią įtaką tai turės pasauliui. Esminis dalykas, kad knyga palyginus mažos apimties ir grieit perskaitoma. Galima sakyti, vienas didelis klausimų-atsakymų rinkinys apie tai, ką daryti, ko nedaryti, ką žinoti, į ką kreipti dėmesį ir kaip elgtis Kinijos verslo pasaulyje.

Iš viso yra 10 skyrių, kurie gali būti skaitomi bet kokia tvarka. Kiekvienas skyrius nagrinėja atskirą temą ir pateikia įvairios susijusios statistikos, tyrimų, autoriaus asmenines patirtis, case studies ir patarimus/rekomendacijas "dos & don'ts" stiliumi.

Nagrinėjamos temos kaip sprogstamai greitai besirandančios Kinijos nouveau riche klasės kilimas (tie, kurie Šanchajuje, Pekine, Shenzhene ir kitur važinėja Bentliais, Ferrariais ir panašiomis mašinomis) ir paaiškinama iš kur tokie atsirado.

Kalbama apie pokyčius, kurie vyksta Kinijos vidaus rinkoje ir kaip keičiasi pirkėjų prioritetai (vietoj "pigaus" prieš 15 metų, šiandien dauguma ieško "good value" ir kokybės) ir ką tai reiškia savo prekes gaminančioms ir parduodančios vietinėms ir užsienio kompanijoms Kinijos rinkoje. Aiškinama brandingo ir marketingo svarba bei pateikiami sėkmingi ir nesėkmingi pavyzdžiai bei patarimai, kaip elgtis. Ne mažiau svarbu, aptariama, ką reiškia Kinijos brangimas likusiam pasauliui (visų pirma JAV), kuomet iš pigių prekių sweatshopo, kurio pačiame pike buvo prieš gerus 15 metų, Kinija tampa aukštesnės vertės prekių gamintoja. Ir ką reiškia ypač greit kylantis vietos darbo užmokestis net menkai kvalifikuotiems darbininkams.

Nagrinėjama moterų padėtis. Įdomus faktas, kad moterys Kinijoje uždirba daugiau, kaip 50% namų ūkių pajamų, o migrantų darbininkų sluoksniuose moterys dažnai uždirba 2-3 kartus daugiau, negu jų vyrai. 55% prabangos prekių Kinijoje nuperka moterys.

Apibūdinama (ir smarkiai kritikuojama) Kinijos maisto tiekimo grandinė bei ten esančios didelės problemos (maisto kokybė, neleistinų chamikalų naudojimas ir t.t.) ir kodėl Kinijoje KFC, McDonaldas ar Pizza Hut yra laikomi "sveiko" maisto vietomis, kur valgo tie, kas rūpinasi savo sveikata, o ne atvirkščiai, kaip yra Vakaruose. Kita vertus, paaiškinama, kodėl kai kurie vietoje gaminami maisto produktai turi gerą vardą ir žmonės pasiryžę už juos mokėti daugiau dėl geros kokybės.

Vienas svarbiausių chapterių, kaip veikia Kinijos valdžios sistema ir kokias esmines klaidas daro Vakarų žiniasklaida, apibūdindama tenkykščius įvykius (pavyzdžiui, visuomenės protestus, nukreiptus prieš korumpuotus vietos valdininkus), paaiškinama, koks yra santykis tarp centrinės Pekino valdžios ir vietos valdžių bei kokia lanksti ir nevienalytė sistema tai yra. Neapsieinama be žmogaus teisių temos bei kardinaliai skirtingo šio termino suvokimo Kinijoje ir Vakaruose, dėl ko atsirado "Žmogaus teisių problemų Kinijoje" mitas.

Autorius pakankamai griežtai kritikuoja Kinijos švietimo sistemą ir tuo pačiu prideda apie dažnai nelabai vykusius Kinijos bandymus gerinti savo įvaizdį pasaulyje, bei siūlo priemones, kuriomis to būtų galima siekti efektyviau.

Galų gale kalbama apie paskutiniu metu dažnai linksniuojamą tikro ar tariamo Kinijos NT burbulo temą ir paaiškinama, ko šitoje sferoje dažnai nesupranta Vakarų žiniasklaida ir "ekspertai" kaip N.Roubini ar J.Chanos, kurie dažnai pasisako šia tema, nors neturi tam pakankamai žinių ir principinio Kinijoje vykstančių tos srities procesų bei niuansų suvokimo. Pavyzdžiui, pirkėjas, pirkdamas pirmąjį namą/butą, turi įdėti 30% vertės "up front" vien tik tam, kad galėtų prašyti paskolos. 50% antram būstui, o daugiau, kaip dviejų, apskritai negali pirkti. Kitaip tariant, Kinijoje NT perka tik tie, kas iš principo tai gali sau leisti ir turi tam pinigų (jei reikia, kad ir grynais). Prie to paties pridedama, kad dauguma kinų gyvena blogomis sąlygomis ir neišgali nusipirkti pakenčiamo būsto, dėl ko valdžia pradėjo pigaus būsto statymo programą. Nors pigių butų reiktų kur kas daugiau, nei jų žadama.
Paminima ir transporto infrastruktūros plėtra bei paaiškinama, kodėl tai yra absoliuti būtinybė. Paaiškinama, kodėl negalima Kinijos infrastruktūros plėtros lyginti su neefektyvia Japonijos infrastruktūros plėtra ir "tiltais į niekur", kurių Japonija prisistatė į valias ir kuriuos kai kurie "ekspertai" šiandien kiša kaip blogą pavyzdį, kalbėdami apie Kiniją.


Knyga pradedama nelabai formaliai, kur aprašoma autoriaus patirtis 1998 metais nelabai žinomame industriniame Changchun'o (Šiaurės Rytų Kinija) mieste esančiame viešbutyje darbo kelionės metu. Kažkam pasibeldus į viešbučio kambario duris, autorius jas atidaręs išvysta įspūdingo grožio merginą, kuri galėtų būti ant bet kurio mados žurnalo viršelio. Ji netrukus paaiškina, ką ji gali pasiūlyti už 20USD. Ir ką už 25USD.

Knyga baigiama panašiai, bet po 13 metų: 2011 Spalį. Autorius vakare po darbo dienos eina Šanchajaus Nanjing Road prekybos gatve, kur stebi po prabangias parduotuves bevaikštančius pirkėjus, nešinus pilnais maišais pirkinių. Prie jo prieina nebe visai pirmos jaunystės, nelabai išvaizdi moteriškė su matomomis raukšlėmis veide ir daug makiažo. "Hey Handsome!" Ir paaiškino, ką ji siūlo už 100USD.

Išvada: Kinija labai pasikeitė nuo tos nakties Changchuno viešbutyje prieš 13 metų. Knygos tikslas, paaiškinti, kas, kodėl ir kaip pasikeitė ir kodėl svarbu tai žinoti kalbant apie Kiniją.


Shaun Rein'as yra China Market Research Group valdytojas, besibazuojantis Šanchajuje, kur gyvena jau 14 metų, kalba vietos kalba ir turi gana išskirtinį Kinijos rinkos suvokimą bei kontaktų aukštuose verslo ir net politikų sluoksniuose. Rašo straipsnius ir yra cituojamas daugelio biznio žiniasklaidos kanalų. Imho, vien dėl to verta įsiklausyti į jo nuomonę, nes praktiškai visi kiti Kinijos tema rašantys "ekspertai" tiesiog neturi tokių pozicijų. Jie paprastai ten negyvena, nemoka kalbos ir nebendrauja su reikiamais žmonėmis jų kalba. O savo požiūrį bazuoja išskirtinai ant Vakarų šaltiniuose ir dažniausiai tik anglų kalba (nes kitokios nemoka) pateikiamos informacijos, kurią interpretuoja iš savo kultūrinės ervės ir akademinių žinių perspektyvos. Kai kuriais atvejais, tokie ekspertai net nėra ten buvę (pvz., gerai žinomas China bear'as Jim Chanos'as).

Imho, labai smarkiai verta paskaityti tiems, kas domisi Kinija, bet nenori apsiriboti "ekspertų" nuomonėmis ir dažniausiai paviršutiniškais mainstreaminės Vakarų žiniasklaidos straipsniais apie tai, kas ten vyksta.

[Tomizmas]

Šį kartą pasiėmiau iš bibliotekos tikrai vertą dėmesi ir keista, kad dar Lietuvoje menkai pagarsėjusią knygą - Kaune gyvenančio čečėno musulmono Deni Muchammad, vadinasi "Šiandien! Rytoj bus vėlu!". Labai gerai atskleistos šiandieninės Lietuvos problemos, susijusios su seksualiniu palaidumu, netvirtomis šeimomis, materialistiniu ir egoistiniu gyvenimo būdu, ko pasėkmė - tragiškas gimstamumo lygis ir emigracija. Su tokiais rodikliais tauta pasmerkta išnykti, ir pats autorius stebisi, kodėl Lietuvoje tiek daug šnekama apie politikų intrigas, visokių mergšių klyno reikalus, blzgučius, o tiek mažai dėmesio skiriama tautos išlikimo problemai - gimstamumas, emigracija. Kaip problemos sprendimas, siūloma grįžti prie tradicinių krikščioniškų vertybių, stiprių šeimų ir bendruomeniško, o ne individualistinio požiūrio. Apie krikščionybę ir islamą kalbama nemažai, šiaip besidomintiems senai aišku, kad tai tas pačias šaknis turinčios ir tas pačias vertybes išpažįstančios monoteistinės religijos, praktiškai tai vienos didelės religijos dvi atšakos, besiskiriančios tik apeigomis, bet ne esme. Žodžiu, tikrai verta didelio dėmesio knyga.

[Sula]

Atvaizdas


Birželio 22-oji: katastrofos anatomija. Mark Solonin

Teko pavartyti. 2010 m., apie 250 psl. Su šiokia tokia statistika, tankų palyginimu, berods ir strategijom, taktikom. Keliolika ar pan. nuotraukų, prieduose keli spalvoti žemėlapiai.

Nesidomintiems ši knyga gali būti per sunkoka dėl detalių analizių ir faktografijos. V.Suvorovo stilius gerokai lengvesnis.

[D.P]

Išpuolus kelioms laisvesnėms dienoms, nusprendžiau knygą į rankas paimti. Besikuisiant po lentyną aptikau prieš porą metų gautą dovanų knygą, kurios dar nebuvau perskaitęs. Taip į mano rankas pateko Kurt'o Vonnegut'o "Čempionų pusryčiai". Labai juokinga satyra apie karą, seksą, rasizmą, politiką. Labai patiko, rekomenduoju.
Dabar nekantrauju įsigyti šio autoriaus "Skerdykla Nr.5", kuri laikoma Vonnegut'o kūrybos viršūne.

Rekomenduoju visas išleistas Vonneguto knygas. Iš esmės kiekviena yra aukšto kalibro ir išlaiko tą savotišką vonegutišką stilių. Gerą įspūdį paliko bene paskutinioji šio rašytojo knyga "Žmogus ir tėvynė".

[adebisi]

Išpuolus kelioms laisvesnėms dienoms, nusprendžiau knygą į rankas paimti. Besikuisiant po lentyną aptikau prieš porą metų gautą dovanų knygą, kurios dar nebuvau perskaitęs. Taip į mano rankas pateko Kurt'o Vonnegut'o "Čempionų pusryčiai". Labai juokinga satyra apie karą, seksą, rasizmą, politiką. Labai patiko, rekomenduoju.
Dabar nekantrauju įsigyti šio autoriaus "Skerdykla Nr.5", kuri laikoma Vonnegut'o kūrybos viršūne.

[Kadafis]

Ar kas nors jau skaitė V.Adamkaus knygą? Bent Internetinėje žiniasklaidoje ta knyga sukėlė nemažai ažiotažo. Ar verta ieškoti ir įsigyti?

Kaip tik papuolė į rankas. Jau vien dėl to kilusio ažiotažo bus įdomu perskaityt

[dr.]

Ar kas nors jau skaitė V.Adamkaus knygą? Bent Internetinėje žiniasklaidoje ta knyga sukėlė nemažai ažiotažo. Ar verta ieškoti ir įsigyti?

Knyga tikrai puiki, įdomi ir verta kainos, rekomenduoju.

[John]

Ar kas nors jau skaitė V.Adamkaus knygą? Bent Internetinėje žiniasklaidoje ta knyga sukėlė nemažai ažiotažo. Ar verta ieškoti ir įsigyti?

[John]

Labai linksma ir, tuo pačiu, labai naudinga knyga

How an Economy Grows and Why It Crashes, parašyta P.Schiff'o

Internete galima susižvejoti "dykai".

Įdomiasuia dalis tikriausiai ta, kad viskas pateikta su karikatūromis ir linksmomis iliustracijomis, kurios iliustruoja ekonominius ir finansinius modelius ir situacijas.

[Aleksas666]

Gal kas turite parekomenduoti kokią anglišką knygą, kurios turinys įsmigtų į mano pasąmonę. Kokio angliško egzistencionalizmo?

[Jay-M]

Šiandien per dieną nuo pradžių iki galo perskaičiau štai šią knygą: The Curious Incident of the Dog in the Night-Time. Knyga tikrai neįprastai parašyta, viskas žvelgiama pro autizmu sergančio penkiolikmečio akis, kuris randa nužudytą kaimynų šunį ir nusprendžia išsiaiškint jo žudiką. Labai įdomi visa šio vaikino mąstysena, kadangi viską bandoma pagrįsti logika ir nuolat tvyro naujovių baimė ir nepasitikėjimas kitais žmonėm ir aplinka.



Šiaip knyga labai lengvai skaitosi ir įtraukianti. Šiek tiek platesnį aprašymą parašiau anglų k. blog'e.

[Raelis]

man kaip ne istorikui, tik megėjui, skaičiusiam iki~7-10 stambesnių knygų apie Vilnių (kai kurie šiioje kygoje naudoti šaltiniai yra ne lietuvių kalba, pvz memuarai, metraščių ištraukos,laiškai, dienoraščių fragmentai) kai kas buvo nauja, kai kas pamiršta. Kita vertus, man imponuoja jo rašymo stilius. Jei lygintume su T.Venclova (kurį labai gerbiu), pastarojo knyga pasirodė nuobodesnė. Be kita ko, Briedis į miestą žiūri, sakykime, globaliai, ne lokaliai. taip pat jis turi savo tašką, iš kurio žiūri ir prizmę, per kurią "perleidžia" miesto įvykius, žmones, biografijas, atsitikimus etc. (jis laikomas kultūrų geografu... ). Tad ją ir rekomenduočiau ne tik tiems, kurie domisi miestu, bet ir tiems, kurie mėgsta, vertina išties įdomų rašymo stilių (imho nevisada būdinga lietuviams rašytojams).
Kaip jau rašiau, toks a la novatoriškas rašymo stilius mano nuomone ir iškelia šią knygą aukščiau kitų, ypač virš tų, kuriose tėra daug istorinių faktų ar jų fragmentų. Viena vertus, bet kuris megėjas ar besidomintis Vilniumi ją tikrai gali skaityti siekdamas sužinoti kažką naujo, nes faktų yra daug, antra vertus, gali skaityti it romaną, nes rašymo stilius, kalba, seka užkabina.
angliško varianto neskaičiau, bet manau, jis irgi ne prastas,juolab jam dėmesį skyrė ir žinomi leidiniai kaip the economist.
Aisku, tiek Briedžio, tiek Venclovos, tiek Sakalausko, Čaplinskos knygos yra skirtingos bei vertingos, o besidominčiam skaitytojui jos naudingos. naujausi tyrimai (Verkių parko teritorijoje rasti senojo miesto pėdsakai, Kalnų parko slėnio kaip senųjų miestiečių-autochtonų lokacija, atrasti palaidojimai bokšto gatvėje ir pan) dažnai lieka "už kito kadro", t.y ne tokio pobūdžio knygose (kurios išleistos su tam tikra intencija, taip pat ir komercine) kaip ši, pateikiami atskirai.
o dėl analizės,tai kaip supratau iš anotacijų bei autoriaus žodžių, tai buvo tikslas ne kažką analizuoti, o pateikti jo istoriją tarsi "klajūnų" miesto istoriją.

Tai va štai ir yra pagrindinis aspektas, kodėl jo knyga perkama: dėl rašymo stiliaus. Dėl šito aš sutinku pilnumoje, man užtenka dabar skaityt z. Kiaupa, tai po dvidešimt puslapių norisi eit pasnaust (tas toks šaltas, šaižus faktinės medžiagos pateikimas), bet žvelgiant istoriniu pobūdžiu kažko naujo Briedis nepasako. Deja, visa tai, ką jis ten rašo, istorijos studentai praeina per pirmus du kursus bakalaure, o giliau analizuoja pirmam magistro kurse. Tai tik tai žavi, kad pagaliau turime knygą, nuo kurios miegas neima.

[liutass]

Bet kai pagalvoji nepigus malonumas tos knygos, tarkim sita lyg 70Lt kainuoja. Vargingiau gyvenantiems zmonems (arba kokiam paprastam studenteliui) sunku issiskiti su tokia suma uz knyga...

Kam pirkti? Yra bibliotekos Kad tik būtų noras skaityti.

[Gator]

Bet kai pagalvoji nepigus malonumas tos knygos, tarkim sita lyg 70Lt kainuoja. Vargingiau gyvenantiems zmonems (arba kokiam paprastam studenteliui) sunku issiskiti su tokia suma uz knyga...

[Kosovo]

Užsukęs į knygyną, nieko vertingo rasti nesitikėjau, bet...


R. Petrauskas "Trečiojo Reicho Triumfas"
Mano manymu viena geriausių istorinių knygų, kurias parašė lietuvių autorius. Nors ir stora (apie 600 psl.), per mėnesį perskaičiau 3! kartus. Taip pat parašyta tokiu stiliumi, kad net nejauti, jog skaitai istorinę knygą, atrodo, lyg skaitytum romaną. Kaip sakoma - "va čia tai gėris". Vienu žodžiu rekomenduoju, tikrai nenusivilsit, o kas nekenčia nacių, rekomenduoju tuo labiau, pamatysit, kad jie visai ne antžmogiai buvo ir kad tai nebuvo vokiečiams primesta per prievarta diktatūra

[D.P]

Knyga parašyta gerai, bet iškyla viena didelė problema - kompiliacija. Autorius šioje knygoje nepateikia naujos informacijos, nesiremia nežinomais šaltiniais, dokumentais ir panašiai, kam teko žiūrėti į šios knygos literatūros sąrašą tikriausiai pamatė, kad knyga surinkta iš knygų, kurios prekiaujamos mūsų knygynuose (vienu žodžiu tai raštų rinkinys) Žinoma knygų nevardinsiu, bet tiems kam istorija yra darbas ir pomėgis kartu manau supranta apie ką aš....man kaip istorikui apskritai buvo keista, kai atsivertęs lit. sąrašą pamačiau, kad didžioji dalis knygų guli pas mane namų bibliotekoje, arba aš iš jų rašiau savo bakalaurinį. Vienu žodžiu autorius nepateikia analizės, visa medžiaga yra tik sintezės būdu sudaryta, jokio savi-indelio. Šiek tiek graudu. Na, aišku, kai knyga angliškai, tai aš suprantu užseniečiai mūsų knygų neskaito, tai čia kaip tokia multi - enciklopedija surinkta, bet mums norėtusi kažko naujesnio.

man kaip ne istorikui, tik megėjui, skaičiusiam iki~7-10 stambesnių knygų apie Vilnių (kai kurie šiioje kygoje naudoti šaltiniai yra ne lietuvių kalba, pvz memuarai, metraščių ištraukos,laiškai, dienoraščių fragmentai) kai kas buvo nauja, kai kas pamiršta. Kita vertus, man imponuoja jo rašymo stilius. Jei lygintume su T.Venclova (kurį labai gerbiu), pastarojo knyga pasirodė nuobodesnė. Be kita ko, Briedis į miestą žiūri, sakykime, globaliai, ne lokaliai. taip pat jis turi savo tašką, iš kurio žiūri ir prizmę, per kurią "perleidžia" miesto įvykius, žmones, biografijas, atsitikimus etc. (jis laikomas kultūrų geografu... ). Tad ją ir rekomenduočiau ne tik tiems, kurie domisi miestu, bet ir tiems, kurie mėgsta, vertina išties įdomų rašymo stilių (imho nevisada būdinga lietuviams rašytojams).
Kaip jau rašiau, toks a la novatoriškas rašymo stilius mano nuomone ir iškelia šią knygą aukščiau kitų, ypač virš tų, kuriose tėra daug istorinių faktų ar jų fragmentų. Viena vertus, bet kuris megėjas ar besidomintis Vilniumi ją tikrai gali skaityti siekdamas sužinoti kažką naujo, nes faktų yra daug, antra vertus, gali skaityti it romaną, nes rašymo stilius, kalba, seka užkabina.
angliško varianto neskaičiau, bet manau, jis irgi ne prastas,juolab jam dėmesį skyrė ir žinomi leidiniai kaip the economist.
Aisku, tiek Briedžio, tiek Venclovos, tiek Sakalausko, Čaplinskos knygos yra skirtingos bei vertingos, o besidominčiam skaitytojui jos naudingos. naujausi tyrimai (Verkių parko teritorijoje rasti senojo miesto pėdsakai, Kalnų parko slėnio kaip senųjų miestiečių-autochtonų lokacija, atrasti palaidojimai bokšto gatvėje ir pan) dažnai lieka "už kito kadro", t.y ne tokio pobūdžio knygose (kurios išleistos su tam tikra intencija, taip pat ir komercine) kaip ši, pateikiami atskirai.
o dėl analizės,tai kaip supratau iš anotacijų bei autoriaus žodžių, tai buvo tikslas ne kažką analizuoti, o pateikti jo istoriją tarsi "klajūnų" miesto istoriją.