Knygų rekomendacijos

[andyour]

Parskaičiau Knygą. Skaičiau du metus. Jei kas nusipirksite ir pradėsite skaityti, įtariu kad už rekomendaciją galiu gauti per sprandą, dėl vienos vienintelės priežasties. Ne dėl turinio (jis puikus) bet dėl folianto svorio - 2,2 kG. Neįmanoma skaityti gulint (ką paprastai darau) nei rankose laikant. Tik prie stalo ar panašiai kaip viduramžiuose, už specialaus piupitro

Šiaip idealiu atveju šią Knygą privalomai turėtų išstudijuoti bet kuris nachalas lendantis į Europos šalių parlamentus arba valstybinius postus. Turbūt 4/5 jų Knygos neįveiktų, kaip ne kaip virš 1300 puslapių. Skaitant tenka vis grįžinėti atgal, eiliniam žmogui atsiminti neįmanoma. Kaip autorius sugebėjo tiek prirašyti man nesuvokiama. Sverbiausia, gerai parašė.
Nedidelis šios Knygos aprašymas:
http://www.delfi.lt/veidai/archive/n...a.d?id=1833338

Iš kur ją gavai?

[inga.]

Besidomintiems M. K. Radvilos Našlaitėlio 1613 m. LDK žemėlapiu - apie jo sudarymo ir leidybos darbus išleista nauja A. A. Gliožaičio knyga „Lietuvos didžiosios kunigaikštystės žemėlapis ir jo variantai“ Daugiau apie knygą nuorodoje

[bato_usai]

Audio knygoje tai būtų minusai, bet skaitmeninėje knygoje tu bet kada gali "atsiversti ankstesnius skyrius".

Aš ir nesakau, kad tai negalima, turėjau omeny, kad pvz mane asmeniškai visi tie laukimai tarp perėjimų visada labai vargina(emocine prasme).
Skaityti normaliai kaip kokį romaną tikrai nematau jokių problemų, bet ne šitos knygos atveju

[spirit]

Audio knygoje tai būtų minusai, bet skaitmeninėje knygoje tu bet kada gali "atsiversti ankstesnius skyrius".

[bato_usai]

Tai gal ne kasdien skaitė?

Kad nesikankint su tokių gabaritų knygomis tai paprasčiau būtų susirast audio knygą arba skaitmeninę knygą. Aišku, tai ne tas pats kas čiupinėti knygą kaip daiktą, bet vistiek palengvintų gyvenimą

Konkrečiu atveju tikrai nepalengvintų Kaip ankščiau buvo minėta skaitant labai dažnai nori atsiversti ankstesnius skyrius, kad prisiminti(ar sužinoti) kontekstus, o visas tas keitinėjimas skaitant el. knygas dažnai būna vargas (bent jau man asmeniškai). Be to ten kiekviename puslapyje būna prilipinta pastabų apie įvairiausius atskirus dalykus, tad apskritai būtų painiava, nekalbant jau apie garso įrašą

[spirit]

P.S. 2 metai? Tikrai?.. Ką tamsta su ja veikėte...

Tai gal ne kasdien skaitė?

Kad nesikankint su tokių gabaritų knygomis tai paprasčiau būtų susirast audio knygą arba skaitmeninę knygą. Aišku, tai ne tas pats kas čiupinėti knygą kaip daiktą, bet vistiek palengvintų gyvenimą

[bato_usai]

Kodėl neįmanoma skaityti gulint. Bent jau man normaliai skaitėsi tiek pačiam laikant, tiek atrėmus ir su jokiomis problemomis nesusidurdavau. Dėl atvertinėjimo atgal, puikiai suprantu ką turite omeny
O šiaip jau ar būtina ją visą skaityti tai gal turėčiau kiek kitokią nuomonę, bet šiaip paskaitinėti kai neturi ką veikti pakankamai smagu ir naudingiau už daugelį dabartinių būdų.

P.S. 2 metai? Tikrai?.. Ką tamsta su ja veikėte...

[J.U.]

Parskaičiau Knygą. Skaičiau du metus. Jei kas nusipirksite ir pradėsite skaityti, įtariu kad už rekomendaciją galiu gauti per sprandą, dėl vienos vienintelės priežasties. Ne dėl turinio (jis puikus) bet dėl folianto svorio - 2,2 kG. Neįmanoma skaityti gulint (ką paprastai darau) nei rankose laikant. Tik prie stalo ar panašiai kaip viduramžiuose, už specialaus piupitro

Šiaip idealiu atveju šią Knygą privalomai turėtų išstudijuoti bet kuris nachalas lendantis į Europos šalių parlamentus arba valstybinius postus. Turbūt 4/5 jų Knygos neįveiktų, kaip ne kaip virš 1300 puslapių. Skaitant tenka vis grįžinėti atgal, eiliniam žmogui atsiminti neįmanoma. Kaip autorius sugebėjo tiek prirašyti man nesuvokiama. Sverbiausia, gerai parašė.
Nedidelis šios Knygos aprašymas:
http://www.delfi.lt/veidai/archive/n...a.d?id=1833338

[dondc]

Ironija.

[andyour]

Siūlau paskaityti šitą, irgi mažai nuotraukų ir daug teksto, kaip institucijos varžo nekalto žmogaus laisvę.

Čia ironija ar tu patikėjai jo žodžiais, t.y. knyga?

[J.U.]

Gal prieš metus ar truputį daugiau netyčiomis aptikau puikių detektyvų apie žvalgybą autorių, buvusį britų žvalgybininką John le Carre.
https://en.wikipedia.org/wiki/John_le_Carr%C3%A9

David John Moore Cornwell, alias John le Carré /lə ˈkɑːrˌeɪ/, (born 19 October 1931) is a British author of espionage novels. During the 1950s and the 1960s, he worked for the Security Service and the Secret Intelligence Service, and began writing novels under his pen name. His third novel, The Spy Who Came in from the Cold (1963), became an international best-seller, and remains one of his best-known works. Following the success of this novel, he left MI6 to become a full-time author.

Autorius yra tikras savo srities specialistas ir jo kūriniuose aprašyta KGB veikla labai artima tikrovei. Yra kūrinių parašytų remiantis tikrais įvykiais. Abejojantiems visą pasaulį apraizgiusio KGB voratinklio realumu, drįstu rekomenduoti šio autoriaus kūrinius.

[Lettered]

Kadangi šis forumas yra apie urbanistika ir karts nuo karto vis kas nors pasipiktina ir užveda diskusija apie graffiti, tai galbūt kažkam būtų įdomu paskaityti. Pats skaičiau, ten vien tekstas, o nuotraukos yra gal tik 5-iuose puslapiuose.

The Graffiti Subculture
Youth, Masculinity and Identity in London and New York
by Nancy MacDonald

Atvaizdas




http://www.palgrave.com/us/book/9780333781906#aboutBook

Siūlau paskaityti šitą, irgi mažai nuotraukų ir daug teksto, kaip institucijos varžo nekalto žmogaus laisvę.



Algis Ramanauskas: „Jei grafitininkas yra menininkas, tai žmogžudys – fluxininkas“

A.Ramanauskas nedaro jokių išimčių: mieste neturi būti nei labai gražiai nupieštų grafiti, nei legalių sienų jiems piešti: „Man ne kartą teko girdėti iš tos stovyklos žmonių, kad štai mes, tikri grafitininkai, patys Solomoną smerkiame. Nesąmonė. Jie patys iš tikrųjų gali nupiešti neblogą darbą, o vakare eiti į miestą ir taginti. Tai yra jų kultūros dalis, jie dažniausiai yra melagiai ir niekšai. Ir jiems dažnai trūksta logikos, jie yra kvaili. Jie sako, tu neišnaikinsi visų grafiti, tu esi asilas. Mes žinome, kad neišnaikinsime, kaip ir žinome, kad visuomenėje visada bus automobilių vagių, tinginių, bet visuomenės užduotis yra kaip įmanoma tai sumažinti“. BTV nuotr./Grafitininkai ant sienos įamžino ir payį Algį Ramanauską Solomono gaudynes pradėjęs vyras įsitikinęs, kad legalios sienos grafiti piešti niekada niekur neveikė ir neveiks. „Jos yra visuomenės pasidavimo, silpnumo protrūkiai. Koks nors savivaldybės gudruolis, norėdamas pasibroliauti su vandalais, parodyti, koks jis fainas ir kaip supranta jaunimą, padaro kokį nors legalių sienų festivalį. Tada ateina tie prišiktomis kelnėm, su kreivai uždėtomis beisbolkėmis, su kapišonais kompleksuoti bepročiai, vandalai, niekšai ir nupaišo gražų katiną ar zuikį. Policijos pareigūnai vaikšto, juos visus pažįsta, o tie vandalai kikena iš savivaldybės durnumo. Jie, tie „legalūs“ menininkai, pasidaro eskizus, po to nueina naktį į senamiestį ir apšika bažnyčias“, – piktinosi A.Ramanauskas

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/vardai/naujiena/...as-1050-198886

[dondc]

Kadangi šis forumas yra apie urbanistika ir karts nuo karto vis kas nors pasipiktina ir užveda diskusija apie graffiti, tai galbūt kažkam būtų įdomu paskaityti. Pats skaičiau, ten vien tekstas, o nuotraukos yra gal tik 5-iuose puslapiuose.

The Graffiti Subculture
Youth, Masculinity and Identity in London and New York
by Nancy MacDonald

This book is the most extensive contribution to our understanding of the graffiti subculture to date. Using insights from ethnographic research conducted in London and New York, the author explores the varying ways young men use graffiti to construct masculinity, claim power and establish independence from the institutions which define and often limit them as young people. Forging a link between subcultural practice and identity construction, this book will be essential reading for anyone interested in new understandings of youth and their subcultures.

http://www.palgrave.com/us/book/9780333781906#aboutBook

[J.U.]

https://en.wikipedia.org/wiki/Sapien...y_of_Humankind

Reikalaujanti pastangų knyga, bet perskaičius galime aiškiau suvokti, kodėl žmogus, toks koks yra dabar, elgiasi būtent taip, kartais pats sau prieštaraudamas tais poelgiais. Kodėl mūsų dabartinė visuomenė yra būtent tokia.

[J.U.]

Ką tik perskaičiau. Labai gera knyga apie tai, ko šiuolaikinis pasaulis galėtų pasimokyti iš akmens amžiaus arba ankstyvųjų visuomenių žmonių, jų požiūrio į gyvenimą, aplinką ir elgesio filosofijos.

What can we learn from traditional societies that can make the world a better place for all of us?

[inga.]

Lietuvos nacionalinis atlasas

Lietuvos nacionalinis atlasas – politinę nepriklausomybę, teritorinį vientisumą simbolizuojantis išsamus enciklopedinio pobūdžio kartografinis kūrinys, kuriame objektyviai apibendrinami kartografuojamos valstybės gamtos ištekliai, ekonomika, socialiniai ir kultūriniai reiškiniai, švietimas, mokslas bei istorija.
Nepriklausomos Lietuvos istorijoje Nacionalinis atlasas – pirmas tokio masto enciklopedinis leidinys.

Lietuvos nacionalinio atlaso I tomą sudaro dvi dalys: „Lietuva pasaulyje ir Europoje“ ir „Gamta ir kraštovaizdis“. Nacionalinio atlaso pirmąjį tomą sudaro 224 autoriniai žemėlapiai, kuriuose pavaizduota mūsų valstybė pasaulio ir Europos kontekste, čia pirmą kartą po Nepriklausomybės paskelbimo Lietuvoje visapusiškai pristatyta Lietuva ir jos gamta.

Lietuvos nacionalinio atlaso II tomo tematika istorinė, tai pirmasis kartografinis kūrinys, kuriame glaustai, bet išsamiai pristatoma mūsų šalies istorinė raida. Leidinio antrą tomą sudaro keturios dalys: „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (iki 1795 m.)“, „Lietuva XIX amžiuje“, „Nepriklausoma Lietuva (1918-1940 m.)“, „Nacių ir sovietinės okupacijos laikmetis (1940–1990 m.) “. Antrame tome pateikiami 176 žemėlapiai, kurių didžioji dalis buvo sukurta specialiai Lietuvos nacionaliniam atlasui.

Pagrindinis Lietuvos nacionalinio atlaso žemėlapių mastelis 1:1 000 000, leidžiantis detaliai kartografuoti reiškinius, paplitusius visoje valstybės teritorijoje. Toks mastelis nulemia neįprastą leidinio formatą: 48 cm ilgio ir 54 cm pločio knyga; I tomas sveria 4,358 kg, II tomas – 3,848 kg.

Nuotraukos ir teksto šaltinis bei kartu daugiau informacijos čia: mapshop.lt

[laimutis]

[/url]

Naujas požiūris į tai, iš kur mes atėjome ir kur einame. Ši knyga – savotiškas „Da Vinčio kodo" variantas, tik narpliojamos ne meninės, o antropologinės paslaptys. Tai įvairiomis mokslo šakomis paremta žmogaus ir civilizacijų kilmės analizė, parodanti, kad nėra prieštaravimų tarp tikėjimo ir mokslo pasaulėžiūrų. Evoliucija Žemėje panaši į filmą, kai parodomos tik atskiros jo vietos, o trūkstamų spragų mokslininkai kol kas dar nesugeba užpildyti. Kodėl klestėjusios senosios civilizacijos staiga išnyko? Kas lėmė, jog jos buvo be galo panašios, nors šias civilizacijas skyrė tūkstančiai kilometrų? Kaip Atlantida susijusi su bibliniu rojumi? Kodėl laukinių gyvūnų užauginti „maugliai" negali tapti visaverčiais žmonėmis? Kaip su evoliucija susijęs Dievo paliepimas žmonėms: Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite Žemę ir valdykite ją! Ši knyga įleis abejonių į nusistovėjusį mūsų evoliucijos suvokimą ir pateiks netikėtų įžvalgų apie žmonių ir civilizacijos kilmę bei jos sąsajas su religija.

http://www.vaga.lt/zmonijos-kilmes-paslaptys

[laimutis]

Išleista prof. Eugenijaus Jovaišos knyga „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“

Jau prekiaujama naujausia Lietuvos archeologo, akademiko, humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesoriaus, Istorijos fakulteto dekano Eugenijaus Jovaišos knyga „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“. Tai trečioji profesoriaus monografija apie aisčius.

http://www.voruta.lt/isleista-prof-e...tuvos-pradzia/

[laimutis]

Ar smalsu sužinoti, kodėl futbolui Lietuvoje tarpukariu pranašauta niūri ateitis? Ar tikrai smetoniniame turguje galėjai nusipirkti meteoritą? Kodėl 1933 m. beveik visas Kauno miestas savaitei išjungė elektros lemputes? Į visus šiuos klausimus savo antrojoje knygoje apie tarpukario Lietuvos įdomybes atsako Gediminas Kulikauskas. Pirmoji autoriaus knyga „Apelsinų kontrabanda ir kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą“ sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo. Šioje knygoje G. Kulikauskas pristato dar negirdėtas ir ne mažiau intriguojančias istorijas. Šiandien, ko gero, stebintų tarpukario jaunuolių noras nusifotografuoti prie cukrinių runkelių – didelės naujovės ir trokštamų saldėsių šaltinio. Taip pat stebintų keptos varnos – klaipėdiečių pamėgtas delikatesas. O tilžiečiai buvo taip linkę skanauti kontrabandines lietuviškas dešras ir sviestą, kad su šiuo nelegalaus maisto potvyniu nesusidorojo nė nacistinės Vokietijos pasienio sargai. Taip pat spalvingos buvo to meto žmonių ateities prognozės. Apie visas gyvenimo sritis užgrobusią televiziją, grūdus sėjančius orlaivius, Kauną užnuodysiančius asfalto garus, dešras iš mielių ar radijo policininkus su 20–60 arklio jėgų varikliais... Kiek šių prognozių išsipildė, o kas liko tik fantazijos? Kur dar siaubo istorijos! Kodėl mūsų seneliai tarpukariu tebūtų gūžtelėję pečiais, išgirdę žodį „zombis“, tačiau tuoj būtų dairęsi kirvio, surikus „vilkas“? Kodėl sveikata stiprinta radiacija? Kuo tarpukario „vampyrės“ susijusios su dabartinėmis „barakudomis“? Visi pasakojimai iliustruoti daugybe nuotraukų, dokumentų, reklamų, žemėlapių, tad tikrai pajusite šio laikotarpio dvasią ir geriau pažinsite to meto aktualijas. Gediminas Kulikauskas – istorikas, publicistas, rašytojas, istorinių straipsnių žurnale „Verslo klasė“ bei kituose leidiniuose autorius, pirmojo skaitmeninio Lietuvos istorijos vadovėlio „Gimtoji istorija“ bendraautoris. Dirba Lietuvos muitinėje. http://www.vaga.lt/elektros-boikotas...tonine-lietuva

[laimutis]

Papuolė į rankas 2010 metais išleista Vykinto Vaitkevičiaus knyga "NERIS. 2007 metų ekspedicija".
Knygoje atkartojamas grafo Konstantino Tiškevičiaus 1857 metų ekspedicijos maršrutas nuo Vilijos-Neries ištakų (keistojo Stepano akmens ir Kalinos pušies) iki Vilniaus.
Knyga įdomi sugretinimais tarp abiejų ekspedicijų ir daugybe pakelės kaimų žmonių pasakojimų. Palyginimai, ką atsimena seni žmonės apie upę iki sovietmečio ir kaip yra dabar. Skaitant, anot Maironio, "man verkė iš skausmo širdis".
Įdomi pati knygos struktūra. Daug teksto baltarusių kalba (žmonių pasakojimai), kuri čia pat išverčiama į lietuvių.

Šios knygos 3 galis teko skaityti, kraštas nuo XIX a. smarkiai pasikeitė, lietuviai sugudėjo ir sulenkėjo.