Knygų rekomendacijos

[Raelis]

Truputi iš miestų operos...:

Laimonas Briedis. Vilnius : savas ir svetimas.
Laimonas Briedis. Vilnius: City of Strangers.*
*knyga iš pradžių išleista anglų kalba.

Atvaizdas


Atvaizdas


IMHO viena geriausių knygų apie Vilnių. Jokių panegirikų, jokio hiperblizuoto špakliaus. Autorius - Laimonas Briedis - Vankuverio University of British Columbia lektorius bei Toronto Universiteto darbuotojas, kultūros geografas, tikrai pasistengė. Skaitant jaučiasi, kad knygą parašė vilnietis, tačiau pastebima kompetencija ir talentas bei tai, kad jis į Vilnių, miesto kultūros ir istorijos posūkius žiūri globaliai. Kaip į pasualinį fenomeną. Nesudėtingas, tačiau novatoriškas rašymo stilius tarsi sudarantis įspūdį, kad knygą parašė žinomas ir pripažintas Vakarų Europos ar JAV publicistas. Knyga nukalta pagal aukštus standartus tiek dėl šalitinių naudojimo ir jų gausos, tiek dėl rašymo stiliaus, erudicijos, faktų interpretavimo. Kaip kartą jau sakiau, sunku patikėti, kad ją parašė lietuvis (įvertinus neretai nuobodžią (stiliaus prasme), pagražintą mūsų autorių kūrybą).

Retai kada apie mūsų autorius ir jų kūrybą parašo tokie leidiniai kaip The Economist, skirdami jiems pakankamai daug dėmesio Taigi, matyt tikrai išskirtinis kūrinys. Šių metų knygų mugėje mačiau nemažą susidomėjimą ja.

Tikrai rekomenduoju. Ne tik tiems, kam įdomus Vilnius, bet ir tiems, kurie domisi LDK. Daug naujų, įdomių faktų. Sugriaužiau šią knygą labai greitai - užkabino. Turint laiko, mielai ir dar kartą sugriaužčau ją.
Dedu ją gretai kitų gerai žinomų autorių knygų apie šį miestą.

The Economist recenzija http://www.economist.com/node/135701...ID=E1_TPVSDTVP

Video pristatymas http://www.youtube.com/watch?v=oMXW0vqmZcs

baltos lankos : http://www.baltoslankos.lt/index.php?productID=619

Knyga parašyta gerai, bet iškyla viena didelė problema - kompiliacija. Autorius šioje knygoje nepateikia naujos informacijos, nesiremia nežinomais šaltiniais, dokumentais ir panašiai, kam teko žiūrėti į šios knygos literatūros sąrašą tikriausiai pamatė, kad knyga surinkta iš knygų, kurios prekiaujamos mūsų knygynuose (vienu žodžiu tai raštų rinkinys) Žinoma knygų nevardinsiu, bet tiems kam istorija yra darbas ir pomėgis kartu manau supranta apie ką aš....man kaip istorikui apskritai buvo keista, kai atsivertęs lit. sąrašą pamačiau, kad didžioji dalis knygų guli pas mane namų bibliotekoje, arba aš iš jų rašiau savo bakalaurinį. Vienu žodžiu autorius nepateikia analizės, visa medžiaga yra tik sintezės būdu sudaryta, jokio savi-indelio. Šiek tiek graudu. Na, aišku, kai knyga angliškai, tai aš suprantu užseniečiai mūsų knygų neskaito, tai čia kaip tokia multi - enciklopedija surinkta, bet mums norėtusi kažko naujesnio.

[Stendalis]

Puiki Laimono Briedžio knyga apie Vilnių, ją perskaitęs nebenori nei pažiūrėt į lietuvių autorių istorines nuobodybes, gausu faktų (orginalių užsienio metrasčių, memuarų), įdomių ir nežinotų. Rašau 10 iš 10.
P.S.: tik ... knygoje "lietuvis" nelabai mėgstamas, gal tai objektyviai gavosi....

[D.P]

Visa tai be JAV milijardų nebūtų pasiekta, o žydų valstybė būtų sutrinta į dulkes. JAV "parama" ir dabar sudaro 20-40 proc. Izraelio metinio biudžeto. Neskaitant natūrinės "paramos" naujausia ginkluote. O kur dar JAV gyvenančių žydų kasmet surenkamos kelių milijardų JAV dolerių eilės aukos istorinei Tėvynei. Vat ko, tai meilės ir palaikymo Tėvynei Lietuviams iš žydų (ypač užsienyje gyvenančių) reikia pasimokyti. O visa kita tai jau antrinis ar tretinis dalykas.

aš ir neneigiau ir neneigiu, kad JAV investuoja į Izraelį kaip į stabilumo garantą ar JAV užuovėją ar įtakos placdarmą neramiame regione. Tačiau kalbėdamas apie tą knygą turėjau omenyje kitus dalykus - būtent kaip Izraelis pasiekė aukštą ekonominį ir technologinį lygį. Kokios priežastys tai lėmė ir t.t.
Jei užsispirsime ant vieno fakto, kad neva visa ekonomika - jav pagalba ir parama, tai matyt susidarysime tik klaidingą įspūdį, kuris neretai marginalų yra eskaluojamas ir iškeliamas ant pjedestalo.

Pavyzdžiui, dauguma žydų tarnauja kariuomenėje. Ten išmoksta drausmės ir disciplinos. Jų verslininkai pažymi, kad įgytą patirtį panaudoja versle. Numato 2 ar 3 žingsnisu į priekį. Įvertina riziką.
Militaristinėje srityje - didžiulės investicijos į šį sektorių eina iš jų vyriausybės. daug naujų inovacijų/technologijų yra būtent sukurta šiam sektoriuje.
Stiprus verslo-universitetų ryšis ir pan.


(Geras partnerystė su JAV? Why not? mes irgi iš visų trijų Baltijos respublikų turėjome (o gal ir tebeturime?) stiprią ir aktyvią egzilio, išeivijos įtaką JAV. Žiūrėkime pragmatiškai )

Jų BVP (GDP) pagal wiki : agriculture (2.7%), industry (31.7%), services (65.6%) (2008 est.)
Agrikultūrą vystyti turi sudėtingas sąlygas, bet ten - daug inovatyvių sprendimų. ir aišku, paslaugų sektorius.
Mano nuomone Lietuva gali labai daug pasimokyti iš Izraelio, ypač kas susisę su valstybės ekonomine strategija, nes šiuo metu taip pat garsiai kalbama apie aukštą pridėtinę vertę kuriančio verslo skatinimą ir pan. Inovacijų taikyme mes atsiliekame ir nuo kaimynų estų. Tad kaip ir Vokietiija, JAV, Skandinavijos šalys, Izraelis yra geras pavyzdys mum. tą akcentavo ir Kreivys, ir Kubilius, ir naujasis ūkio ministras...

na o palikymo iš tautiečių reikia. jeigu nieko nemaišau, kažkuri nesena investicija iš JAV atėjo į Lietuvą būtent su mūsų tautiečio pagalba...bet ne čia esmė, nedarykime off-topic'o.

[Al1]

Nepaslaptis, kad JAV finansuoja Izraelį dėl geopolitinių tikslų ir įtakos/stabilumo Artimųjų Rytų regione, o Izraelis yra JAV sąjungininkas metų.
Be to Izraelyje veikia daugybė JAV bendrovių, nemažos tiesioginės užsienio investicijos. Bet ne čia esmę. Izraelyje veikia, atsiranda daugybė tech start-up - nedidelių IT/cleantech/biotech ir pan bendrovių, kurios po to sėkmingai įsilieja į globalią rinką. Lietuvių GetJar , taip pat fermentas, teva etc sėkmės istorijos yra panašios. Jų verslininkai turi galimybes gaut finansavimą per rizikos fondus... Daug patentų, išradimų, sėkmingai realizuoti verslo planai ir t.t. Žodžiu knygoje labiau kalbama apie veiksnius, kurie padarė įtaką (pvz tarnavimas kariuomenėje) ir pan.

Visa tai be JAV milijardų nebūtų pasiekta, o žydų valstybė būtų sutrinta į dulkes. JAV "parama" ir dabar sudaro 20-40 proc. Izraelio metinio biudžeto. Neskaitant natūrinės "paramos" naujausia ginkluote. O kur dar JAV gyvenančių žydų kasmet surenkamos kelių milijardų JAV dolerių eilės aukos istorinei Tėvynei. Vat ko, tai meilės ir palaikymo Tėvynei Lietuviams iš žydų (ypač užsienyje gyvenančių) reikia pasimokyti. O visa kita tai jau antrinis ar tretinis dalykas.

[D.P]

Truputi iš miestų operos...:

Laimonas Briedis. Vilnius : savas ir svetimas.
Laimonas Briedis. Vilnius: City of Strangers.*
*knyga iš pradžių išleista anglų kalba.





IMHO viena geriausių knygų apie Vilnių. Jokių panegirikų, jokio hiperblizuoto špakliaus. Autorius - Laimonas Briedis - Vankuverio University of British Columbia lektorius bei Toronto Universiteto darbuotojas, kultūros geografas, tikrai pasistengė. Skaitant jaučiasi, kad knygą parašė vilnietis, tačiau pastebima kompetencija ir talentas bei tai, kad jis į Vilnių, miesto kultūros ir istorijos posūkius žiūri globaliai. Kaip į pasualinį fenomeną. Nesudėtingas, tačiau novatoriškas rašymo stilius tarsi sudarantis įspūdį, kad knygą parašė žinomas ir pripažintas Vakarų Europos ar JAV publicistas. Knyga nukalta pagal aukštus standartus tiek dėl šalitinių naudojimo ir jų gausos, tiek dėl rašymo stiliaus, erudicijos, faktų interpretavimo. Kaip kartą jau sakiau, sunku patikėti, kad ją parašė lietuvis (įvertinus neretai nuobodžią (stiliaus prasme), pagražintą mūsų autorių kūrybą).

Retai kada apie mūsų autorius ir jų kūrybą parašo tokie leidiniai kaip The Economist, skirdami jiems pakankamai daug dėmesio Taigi, matyt tikrai išskirtinis kūrinys. Šių metų knygų mugėje mačiau nemažą susidomėjimą ja.

Tikrai rekomenduoju. Ne tik tiems, kam įdomus Vilnius, bet ir tiems, kurie domisi LDK. Daug naujų, įdomių faktų. Sugriaužiau šią knygą labai greitai - užkabino. Turint laiko, mielai ir dar kartą sugriaužčau ją.
Dedu ją gretai kitų gerai žinomų autorių knygų apie šį miestą.

The Economist recenzija http://www.economist.com/node/135701...ID=E1_TPVSDTVP

Video pristatymas http://www.youtube.com/watch?v=oMXW0vqmZcs

baltos lankos : http://www.baltoslankos.lt/index.php?productID=619

[LC.]

Tai as zinau, kad parasyta taip, as klausiu ar ne klaida cia labai grubi. Na nebent cia kazkoks meninininkiskas dalykelis

Nervuotas - apaugęs nervais. Pvz.: pienuotas puodelis - apipiltas pienu.
Nervuoti dienoraščiai - dienoraščiai, pasidengę nervų sluoksniu.

Tu esi teisus. Čia - klaida.

[Gator]

Ši knyga kaip tik man prieš akis. Parašyta "nervuoti dienoraščiai "

Tai as zinau, kad parasyta taip, as klausiu ar ne klaida cia labai grubi. Na nebent cia kazkoks meninininkiskas dalykelis

[D.P]

Neturetu buti nervingi dienorasciai? Nesu didelis priekabiu ieskotojas (pats be lietuvisku rasmenu, deja, rasau), bet keista matyt galima klaida knygos pavadinime.

Ši knyga kaip tik man prieš akis. Parašyta "nervuoti dienoraščiai "

[Gator]

Neturetu buti nervingi dienorasciai? Nesu didelis priekabiu ieskotojas (pats be lietuvisku rasmenu, deja, rasau), bet keista matyt galima klaida knygos pavadinime.

[Sefas210]

Nesu labai didelis knygų skaitytojas, bet šita knyga užkabino.

Jonas Mekas

Žmogus be vietos: nervuoti dienoraščiai

1991 m. angliškai išėjo J. Meko dienoraščių knyga „I Had Nowhere To Go“. Lietuviškai dienoraščiai „Žmogus be vietos: nervuoti dienoraščiai“ paskelbti 2000 metais. Dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį (1944–1954 m.), kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Knygai būdingas fragmentiškumas. Kaip ir savo filmuose, J. Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė gabaliukai. Atskiras šio dienoraščio atkarpas galima laikyti savarankiškais kūriniais. Pasakotojas šioje knygoje beveik nereiškia asmeninių emocijų, yra užėmęs stebėtojo poziciją. Jis kinematografiniu principu fiksuoja kasdienybės detales, pokalbių nuotrupas, šitaip atkurdamas unikalią vadinamųjų DP stovyklų pirmųjų metų emigracijoje atmosferą.

Žmogus be vietos: nervuoti dienoraščiai: [memuarai].Puslapiai:524

[D.P]

Tai, kad Israel Economics Miracle, labai paprastas - America give money

Nepaslaptis, kad JAV finansuoja Izraelį dėl geopolitinių tikslų ir įtakos/stabilumo Artimųjų Rytų regione, o Izraelis yra JAV sąjungininkas metų.
Be to Izraelyje veikia daugybė JAV bendrovių, nemažos tiesioginės užsienio investicijos. Bet ne čia esmę. Izraelyje veikia, atsiranda daugybė tech start-up - nedidelių IT/cleantech/biotech ir pan bendrovių, kurios po to sėkmingai įsilieja į globalią rinką. Lietuvių GetJar , taip pat fermentas, teva etc sėkmės istorijos yra panašios. Jų verslininkai turi galimybes gaut finansavimą per rizikos fondus... Daug patentų, išradimų, sėkmingai realizuoti verslo planai ir t.t. Žodžiu knygoje labiau kalbama apie veiksnius, kurie padarė įtaką (pvz tarnavimas kariuomenėje) ir pan.

srael has more companies on the tech-oriented NASDAQ
stock exchange than any country outside the US – more than all of Europe, India, and China combined. Nor is Israeli innovation limited to computers, security, and communications; the Jewish state leads the world in medical device patents, and is a strong global player in cleantech and biotech.

[Andrewass]

Tai, kad Israel Economics Miracle, labai paprastas - America give money

[D.P]

jau pradėjau skaityti Den Senor ir Paul Singer "Start-Up nation : the story of Israel's economic miracle".



Nesistebiu kodėl mūsų MP A.Kubilius (taip pat gerb. D.Kreivys), dalyvaudamas susitikimuose su užsienio verslininkais, taip pat per išvyką į Izraelį minėjo šią knygą kaip gerą pavyzdį ir Lietuvai. Pakankamai įdomiai, suprantamai parašyta kaip Izraelis, maža valstybė nederlingoje teritorijoje apsupta arabų fundamentalistų, sukūrė ekonominį stebuklą. Kokią įtaką turi kariuomenė bei įgyta patirtis joje ir kaip ji - patirtis ir "privilegijos" - pasitarnauja žmonėms, pradėjusiems po tarnybos kurti verslą, kokios aukštojo mokslo lengvatos, taip pat apie rizikos fondus, venture capitalist'us, start-up verslą ir t.t. ir pan
Kai ko Lietuvai galima pasimokyti iš šios valstybės.

Daugiau apie knygą, autorius, kritiką ir komentarai: http://www.startupnationbook.com/
Knygos ištraukos : http://www.startupnationbook.com/#!__excerpts

[Mindoza]

Jei kada uzklysit, idomi, prontinga ir istoriskai daug pamokanti nuotykine grozine literatura. Nors nera viskas tiesa (zinoma kad ne) sutapimu daug, kurie padeda surasti Atlantida, ir knyga yra gana lengvai ir idomiai skaitoma. Kadangi faktu ir ivykiu nemazai, tinka skaityti po keleta puslapiu per diena. Jei kazkas domisi Atlantida ar archeologine jos, Kretos ar Graikijos istorija, tikrai verta laisvalaikio skaitymui.

[Raelis]

Rekomenduoju Claire Goll ,,Vaikantis veja" apie moteri pazinojusia bemaz visus didziuosius XX a. pirmos puses genijus, t.y. dadaizmo pradininkus, Dzoisa, Majekovski, Froida ir pan.... Labai ironisku ir sarkastisku stiliumi parasyta knyga, kurioje taip sakant nera jokiu tabu....jeigu esate jautriu nervu arba tiksliau sakant jautrios morales tokiu atveju jums kai kuriose vietose kais ausys...

Kad supazindinciau koks stilius viena mane prajuokinusi citata: ,,Patirti orgazma, kai tau septyniasdesimt seseri - zygdarbis."

placiau cia:

http://www.baltoslankos.lt/index.php?productID=825

[Lettered]

Nelabai supratai mano mintį

Siūlau skaityti ne tiek anglų, kiek gimtąja autoriaus kalba t.y. ta kalba, kuria originaliai parašyta knyga, nes vertimuose į bet kokią kitą kalbą atsridanda netikslumų, neišverčiamų žodžių ar šiaip vertimo klaidų tikimybė. Pavyzdžiui, lietuvių autoriaus lietuviškai parašytą knygą visų pirma skaityčiau lietuviškai.

Matai, tame ir esmė, kad pvz. anglų kalba daug turtingesnė už lietuvių, ir yra žodžių, kurie lietuvių kalboje neturi atitikmenų, todėl kartais iš ties nepatogu skaityti anglų kalba, nes ir žodynas ne visuomet padeda (išverčia tą savoką tik pridėdamas lietuvišką galūnę, o esmė vis tiek neaiški). Aišku, tai galioja labiau skaitant techninę/mokslinę literatūrą nei grožinę, bet ir čia pasitaiko panašių dalykų.

[John]

Cia norejai pasigirti, kad anglu kalba moki labai sauniai? Nes atsakymas i tavo klausima - ne negeriau, 99.9% lietuviu gimtaja kalba skaityti geriau nei uzsienio.

Nelabai supratai mano mintį

Siūlau skaityti ne tiek anglų, kiek gimtąja autoriaus kalba t.y. ta kalba, kuria originaliai parašyta knyga, nes vertimuose į bet kokią kitą kalbą atsridanda netikslumų, neišverčiamų žodžių ar šiaip vertimo klaidų tikimybė. Pavyzdžiui, lietuvių autoriaus lietuviškai parašytą knygą visų pirma skaityčiau lietuviškai.

[Gator]

O ar negalvoji įsiyti angliškos versijos? Tiesios skaityti autoriaus gimtąja kalba turėtų būti įdomiau ir naudingiau.

Cia norejai pasigirti, kad anglu kalba moki labai sauniai? Nes atsakymas i tavo klausima - ne negeriau, 99.9% lietuviu gimtaja kalba skaityti geriau nei uzsienio.

[John]

Tas tiesa. Aš nors ir pakankmai nemažai susidūręs su anglų kalba, bet turėjau problemų su kai kuriais terminais ir sąvokomis.

[Irma]

O ar nebalvoji įsiyti angliškos versijos? Tiesios skaityti autoriaus gimtąja kalba turėtų būti įdomiau ir naudingiau.

Tu teisus, bet daugelį knygų skaitau ne originalo kalba, išverstas. Tai ir šį kart pasirinksiu pastarąją. Be to kokį romaną galėčiau skaityti anglų k., bet dabar nenoriu prasėdėti su žodynu rankose, gali būti nežinomos terminologijos, nesu stipri anglų kalboje